Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-643-508/10;

Teisėja: V. Gadiškienė Proceso Nr. 64-1-01513-09;

2010 m. spalio 14 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam L. C., jo gynėjui advokatui Renui Bradūnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. C. ir jo atstovės pagal įstatymą V. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-22 nuosprendžio, kuriuo L. C. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubaustas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 5 d. 1 p., bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžių darbų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį, darbus atliekant per 3 mėnesius, išdirbant kas mėnesį po 20 valandų.

Iš nuteistojo L. C., o šiam neturint turto ar lėšų, į kurias būtų nukreiptas išieškojimas, iš jo motinos V. M. priteista nukentėjusiajam A. V. 8510 litų turtinei ir 15000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. C. pagal LR BK 284 str. 1 d. ir LR BK 138 str. 2 d. 8 p. nuteistas už tai, kad 2009-12-27, apie 02.00 val., viešoje vietoje – UAB „Luxaira“ priklausiančiame bare, Kauno g. 139A, Marijampolėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pasityčiodamas, be jokios priežasties ir motyvo, elgdamasis ypatingai įžūliai, tyčia du kartus ranka sudavė nukentėjusiajam O. M. į veido sritį taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir iš chuliganiškų paskatų tyčia mesdamas stiklinį butelį nukentėjusiajam A. V. į veido sritį, dėl vieno danties išmušimo ir vieno danties lūžimo netenkant 5 % bendro pastovaus darbingumo, padarė nukentėjusiajam A. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Skunde nurodyta, kad teismo paskirta kita auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., taip pat netikslinga ir per griežta, kadangi dėl tokio apribojimo jis negalės susitikti su draugais, pabūti su jais ilgiau, apsilankyti klubuose, kur vyksta šokiai, diskotekos ir pan. Ankstesni incidentai, dėl kurių teismui susidarė įspūdis, kad jis yra konfliktiškas ir nepripažįstantis visuotinai pripažintų elgesio normų, vyko paprastai dienos metu, dažniausiai mokymo įstaigoje, todėl teismo paskirtas apribojimas – būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. nėra tikslinga. Dėl lankomų sporto užsiėmimų jis visiškai nevartoja alkoholio, taip pat kitų svaigalų, kontroliuoja savo elgesį, todėl ši teismo paskirta auklėjamojo pobūdžio priemonė turėtų būti panaikinta arba bent jau ženkliai sutrumpintas jos terminas. Be to, konfliktas, į kurį jis buvo įtrauktas kito asmens, nekilo iš jo iniciatyvos, tačiau teismo išvados buvo padarytos pagal O. M. bei A. V. draugų parodymus apie tariamą jo kaltę, todėl remiantis vien tokiais neobjektyviais duomenimis nuteistajam paskirtos auklėjamojo pobūdžio priemonės turėtų būti naikinamos.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis prašo panaikinti jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo L. C. nusikalstamą veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. bei 138 str. 2 d. 8 p., teisingai paskyrė bausmę, laikantis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str., 91 str.) ir išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Teismas skiria bausmes LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumų. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54str.1d.,2d.). Nusikaltus nepilnamečiui, teismas papildomai atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą bei nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Skirdamas bausmę L. C., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas. Nusikaltimas, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 8 p. priskiriamas apysunkiams, o nusikaltimas, numatytas LR BK 284 str. 1 d. – nesunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str.). Abu nusikaltimai baigti, padaryti iš chuliganiškų paskatų, pavartojus smurtą dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad L. C. yra konfliktiška asmenybė, linkęs ginčus ar susidariusias konfliktines situacijas spręsti smurtu, ką patvirtina 2010-01-20 nutarimas (b.l. 106-107) nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 284 str.1d. dėl įvykdyto chuliganiško išpuolio prieš klasiokę. Be to, byloje yra duomenys, kad L. C. tris kartus baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą (b.l. 110). Apie L. C. chuliganišką elgesį nurodyta ir Marijampolės Jaunimo mokyklos pateiktoje charakteristikoje. Joje teigiama, kad pamokų metu L. C. atsisako dirbti, sąmoningai trukdo bendraklasiams ir mokytojams, žaidžia telefonu, garsiai kalba, įžūliai komentuoja mokytojų aiškinimus, tyčiojasi iš bendramokslių ir suaugusiųjų, keikiasi, ne kartą pastebėtas gadinantis mokyklos turtą. Moksleivio elgesys negerėja, tampa vis agresyvesnis. 2010-01-14 L. C. pašalintas iš mokyklos už pamokų nelankymą, sistemingą chuliganišką elgesį, smurto naudojimą prieš pedagogus ir moksleivius.

Išnagrinėjus bylą, L. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Esant kaltininko atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas L. C. pagrįstai skyrė laisvės apribojimo bausmę už nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. padarymą ir terminuoto laisvės atėmimo bausmę pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. Paskirtoji vienerių metų laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra ženkliai mažesnė už LR BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijos vidurkį. Kadangi padaryta ne viena nusikalstama veika ir esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė LR BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 1 p., paskirdamas subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas, įvertino tai, kad L. C. anksčiau neteistas, yra nepilnametis, todėl paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, taikydamas LR BK 92 str. nuostatas. Ši įstatymo norma įpareigoja teismą atidedant bausmės vykdymą nepilnamečiui paskirti vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones. Pirmosios instancijos teismas L. C. paskyrė dvi auklėjamojo pobūdžio priemones: elgesio apribojimą (LR BK 87 str.) ir nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus (LR BK 85 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtosios auklėjamojo poveikio priemonės optimaliausiai atitinka bausmės paskirtį, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę bei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nėra pagrindo jas keisti ar naikinti. Paskirtos dvi auklėjamojo poveikio priemonės neprieštarauja teisingumo principui, atsižvelgiant į tai, kad L. C. padarė du tyčinius nusikaltimus. Byloje esanti L. C. charakteristika (b.l. 196), išduota Marijampolės sporto centro ,,Sūduva“, patvirtina apelianto nurodytas aplinkybes, tačiau asmenybės vertinimas atliekamas kompleksiškai, atsižvelgiant ne tik į apelianto nurodytą teigiamą charakteristiką, bet ir į administracines nuobaudas, neigiamą charakteristiką iš Marijampolės Jaunimo mokyklos, į 2010-01-20 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 284 str.1d., administracinius teisės pažeidimus. Šios aplinkybės suponuoja teismo nuomonę, kad paskirtosios auklėjamojo poveikio priemonės labiausiai tinkamos koreguoti nuteistojo elgesį, nes jų turinys sietinas su auklėjamuoju pobūdžiu ir elgesio apribojimu.

L. C. paskirti nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai yra suderinami tiek su mokslu, tiek ir su sportu, kadangi jie paskirti po 20 valandų per mėnesį, kas praktiškai sudaro po nepilną valandą į dieną. Be to, suderinus grafiką su sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitų valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų administracija, nemokamus darbus galima atlikti abiems pusėms patogiausiu laiku. Ši poveikio priemonė betarpiškai leis suprasti žmonių sveikatos svarbą, skatins humanizmą, toleranciją, atjautą.

Paskirtas elgesio apribojimas (įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 06 val.) sietinas su nepilnamečio nusikalstamą veiką sąlygojusiomis aplinkybėmis, kadangi nusikalstamos veikos, už kurias L. C. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytos būtent nakties metu, viešoje vietoje, apeliantui esat apsvaigusiam nuo alkoholio. Todėl L. C. skunde nurodytos aplinkybės, jog elgesio apribojimas trukdys jam susitikti su draugais, lankytis klubuose, diskotekose, nėra pagrindas apribojimo panaikinimui ar jo trukmės sumažinimui, nes, priešingu atveju, taikoma auklėjamojo pobūdžio priemonė nebus adekvati siekiamam tikslui – sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir padėti jam pakeisti gyvenimo būdą bei elgesį, šalinant neteisėto elgesio priežastis ir sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad esant nuosprendyje nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl 15000 litų neturtinės žalos priteisimo, kas neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose ir yra teisingas atlygis nukentėjusiajam, patyrusiam skriaudą dėl L. C. nusikalstamų veiksmų sužalojant jo sveikatą. Neturtinė žala priteista motyvuotai, nenukrypstant nuo teismų praktikos tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog L. C. yra nepilnametis, neturi pajamų, jo atstovė pagal įstatymą V.M. išlaiko dar keturis vaikus, niekur nedirba, gyvena iš pašalpos, pirmosios instancijos teismas jau vertino, į jas atsižvelgė sumažindamas nukentėjusiojo A. V. prašomą 30000 litų sumą iki 15000 litų neturtinės žalos atlyginimui. Skunde nurodytas argumentas, kad priteisiant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į L. C. kaltę, nes jis nebuvo incidento iniciatorius, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindas neturtinės žalos dydžio sumažinimui. Pažymėtina, kad L. C. padaryti nusikaltimai yra tyčinės nusikalstamos veikos, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką laikytina, kad tyčinės veikos atveju yra padaroma didesnė neturtinė žala, nei neatsargiais veiksmais. Tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamas vertybes, tokias kaip žmogaus sveikata, neturtinės žalos pasekmių ir ją padariusio asmens kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Be to, byloje apklausti liudytojai M. V., I. U., D. L. ir E. K. paneigė L. C. versiją, jog konfliktą pradėjo nukentėjusysis O. M.. Liudytojai M. Ž., A. V. ir H. V. nurodė priešingai, tačiau nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė, kad šių liudytojų parodymai nėra nuoširdūs, nes jie yra L. C. draugai ir siekia, kad šis išvengtų atsakomybės, be to, šie liudytojai teigė nematę, kaip L. C. du kartus smogė O. M., nors šią aplinkybę pripažino ir pats nuteistasis.

Atsižvelgtina ir į tai, kad L. C. yra sveikas jaunuolis, sportuojantis ir pakankamai fiziškai stiprus, netrukus bus pilnametis, privalės stengtis įsidarbinti bei uždirbti legalias pajamas, siekti atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą savo nusikalstamais veiksmais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-22 nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį keisti ar naikinti apeliantų skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo L. C. ir jo atstovės pagal įstatymą V. M. apeliacinį skundą atmesti.