Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-05-07 · Civilinė byla Nr. 2S-946-459/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-03-10Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-05-07Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-07
Bylos Nr.
2S-946-459/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01506-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Pareiškėjas
R. R.

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-946-459/2014

Teisėja Danutė Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-01506-2014-0)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 122.4; 128.11; 129.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. gegužės 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. S., AB DNB bankui, dėl antstolio A. S. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė pripažinti antstolio A. S. 2014-01-15 patvarkymą dėl parduodamo turto kainos nustatymo Nr. S1-250174 neteisėtu ir jį panaikinti; įpareigoti antstolį A. S. skolininkams R. R. ir L. R. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto vertei nustatyti skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, turto vertintojo kandidatūrą suderinant su skolininkais; pripažinti antstolio A. S. 2014-01-15 patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. S1-250173 neteisėtu ir jį panaikinti; pripažinti antstolio A. S. pranešimą apie varžytynes Nr. S1-250175 neteisėtu ir jį panaikinti. Nurodė, kad skolininkas neturėjo galimybės pasisakyti dėl turto vertės, nes jis nesutiko su vertintojo kandidatūra, jam nebuvo galimybės pasisakyti dėl vertintojo kandidatūros, pasirinkti kitą nepriklausomą vertintoją. Pažymi, kad antstolis turėjo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nes parduodamo iš varžytynių turto vertė neatitinka tikrosios šio turto rinkos vertės, be to, ji nustatyta vadovaujantis šališka turto vertintojo ataskaita.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-10 nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas nustatė, kad antstolis 2013-09-06 patvarkymu dėl turto įvertinimo Nr. S1-226002 skolininkams priklausančio įkeisto turto vertinimą pavedė atlikti turto vertintojui UAB „Lituka“ ir Ko. Šis patvarkymas R. R. įteiktas pasirašytinai. Pareiškėjas nepasinaudojo CPK 682 str. 1 d. numatyta teise ir nušalinimo ekspertui nereiškė. 2013-10-02 patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo, antstolis, atsižvelgdamas į turto vertintojo UAB „Lituka“ ir Ko 2013-09-23 pakartotai atliktą turto vertės nustatymo ekspertizės aktą, nustatė skolininkams priklausančio turto adresu (duomenys neskelbtini) bendrą vertę – 923 000 Lt. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą pareiškėjo teiginį, kad antstoliui priklausantį turtą įkainojus 923 000 Lt skolininkas neturėjo galimybės pasisakyti dėl turto vertės, jam nebuvo galimybės pasisakyti dėl vertintojo kandidatūros, pasirinkti kitą nepriklausomą vertintoją, kadangi tiek 2013-09-06 patvarkymas dėl turto įvertinimo Nr. S1-226002, tiek 2013-10-02 patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S1-230319 pareiškėjui įteikti tinkamai – asmeniškai pasirašytinai, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų siekdamas apginti savo, jo nuomone, pažeidžiamas teises. Teismas taip pat pažymėjo, kad antstolis, antrą kartą įkainodamas skolininkams priklausantį turtą, jį įkainojo 223 000 Lt daugiau, nei išieškotojo pasiūlyta vertė (700 000 Lt), bei didesne nei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta verte (760 247 Lt), be to, pradinė turto vertė buvo nustatyta 2011 m., todėl, teismo vertinimu, natūralu, jog per kelerius metus parduodamo turto vertė pasikeitė. Nors pareiškėjas nesutiko su antstolio nustatyta turto verte, tačiau nepateikė jokių dokumentų, nustatančių realiai kitokią kainą. Teismo vertinimu, abejoti turto vertintojo UAB „Lituka“ ir Ko kompetencija ir įgaliojimais atlikti turto vertinimą, taip pat šio turto vertintojo nustatyta pareiškėjui priklausančio turto verte nėra jokio pagrindo, kadangi UAB „Lituka“ ir Ko įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, turto vertinimą atliko įstatymų nustatyta tvarka, turtas buvo vizualiai apžiūrėtas. Pažymėta, kad 2014-01-15 antstolio priimti patvarkymai Nr. S1-250173 ir Nr. S1-250174 yra informatyvaus pobūdžio, priimti laikantis įstatymų reikalavimų, kaip ir 2014-01-15 antstolio surašytas pranešimas apie varžytynes Nr. S1-250175. Teismas taip pat pažymėjo, kad skolininkas skundą dėl antstolio veiksmų reiškia tik dabar, t. y. kai jam priklausantį turtą buvo bandoma realizuoti varžytynėse keletą kartų, nors vykdomoji byla užvesta ir vykdoma nuo 2011 m. liepos mėn., tokiais savo veiksmais, netinkamai disponuodamas savo teisėmis. Teismas konstatavo, kad antstolis, įkainodamas realizuojamą turtą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų ir nustatė teisingą bei realią areštuoto turto vertę.

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. R. teigia, kad šiuo atveju antstolis turėjo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nes duomenys apie areštuoto turto vertę labai skirtingi ir tik pakartotinė ekspertizė galėjo išspręsti klausimą dėl varžytynių teisėtumo. Taip pat nurodo, kad įstatyme nenumatyta, kokia forma ir kokiu dokumento pavadinimu pareiškėjas turi pateikti prašymą dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo, svarbu tai, kad toks prašymas buvo pateiktas 2014-02-03 skundo dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr.0010/11/02393 forma. Šiame skunde pareiškėjas aiškiai ir konkrečiai suformulavo savo prašymą įpareigoti antstolį skolininkams priklausančio turto vertei nustatyti skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, turto vertintojo kandidatūrą suderinant su skolininkais. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas nurodė svetainę, kurioje akivaizdžiai matoma, kad UAB „Lituka“ ir Ko bendradarbiauja su AB DNB banku, yra jo partneris, todėl negali būti objektyvus, nešališkas. Esant nustatytam partnerystės faktui šališkumas yra preziumuojamas. Pareiškėjo nuomone, nesvarbu kokioje proceso stadijoje parduodamas iš varžytynių turtas, skolininkas turi teisę bet kada skųsti antstolio veiksmus, ypač jei yra įsitikinęs, kad turtas parduodamas už nepagrįstai žemą kainą, ar kitaip pažeidžiamos jo teisės, taip pat prašyti skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Pareiškėjo nuomone antstolis, nustatydamas areštuoto ir parduotino iš varžytynių turto kainą, negalėjo apsiriboti vien tik 2013-09-23 UAB „Lituka“ ir Ko atliktu turto vertės nustatymo aktu. Be to, pats turto vertintojas UAB „Lituka“ ir Ko jau 2012 m. lapkričio mėn. atliko to paties turto vertinimą, kuriuo areštuotą turtą įvertino žymiai didesne suma nei atliktame vertinime 2013 m. Pažymi, kad dabartinė areštuoto turto rinkos vertė didėjo. Antstolis neįvertino nekilnojamojo turto rinkos kainų tendencijos 2013 m. laikotarpiu, turto kainų nepastovumo rinkoje ir dabartinio jo kilimo, byloje esančių prieštaringų duomenų apie areštuoto turto vertę.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad šioje vykdomojoje byloje, siekiant pašalinti abejones dėl parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo, buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Ekspertizę atliko nepriklausomas turto vertintojas UAB „Lituka“ ir Ko, kuris 2013-09-23 atliko ir pateikė parduodamo turto įvertinimą – 923 000 Lt. Pažymi, kad apeliantas nebuvo pareiškęs nušalinimo paskirtam ekspertui – UAB „Lituka“ ir Ko, ir tik po 2014-01-15 skundžiamo patvarkymo priėmimo, kuriuo buvo paskelbtos antrosios varžytynės, pareiškė skundą, motyvuodamas neteisingu nekilnojamojo turto įkainojimu. Vykdomojoje byloje nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių abejoti antstolio nustatyta parduodamo turto kaina. Teigia, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog 2011-07-15 antstolio patvarkymu buvo nustatyta 1 450 000 Lt parduodamo turto vertė, nepaneigia 2013-09-23 atlikto turto įvertinimo rezultatų. Vien ta aplinkybė, kad turto vertintojas UAB „Lituka“ ir Ko ir išieškotojas AB DNB bankas anksčiau yra bendradarbiavę kitose bylose savaime nereiškia, jog turto vertintojas UAB „Lituka“ ir Ko yra šališkas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/11/02393, pradėtą pagal 2010-10-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 317-2N/2010 dėl skolininkams ir įkeistų daiktų savininkams R. R. ir L. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto – žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių, išieškotojo AB DNB bankas, naudai. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Apeliantas teigia, kad duomenys apie areštuoto turto rinkos vertę yra labai skirtingi, todėl antstolis turėjo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad iš varžytynių parduotino skolininkų turto vertė vykdymo procedūrų eigoje buvo nustatyta keletą kartų. Nors Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-21 nutartyje Nr. 317-2N/2010 įkeistų daiktų vertė nurodyta 1 487 000 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ši vertė buvo nurodyta daiktų įkeitimo momentu ir įrašyta hipotekos, kuri įregistruota dar 2007-12-14, lakšte. Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/11/02393 medžiagos nustatyta, kad 2011-07-15 antstolio patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo skolininkų areštuoto turto vertė buvo nustatyta 1 450 000 Lt, atsižvelgiant į išieškotojos AB DNB bankas prašymą Nr. 30.56.17/2414 (v. b. l. 19). Nepavykus turto realizuoti varžytynėse, 2012-11-05 antstolio patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo, vadovaujantis 2012-10-26 išieškotojo prašymu dėl areštuoto turto vertės ir UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaita, nustatyta skolininkams priklausančio areštuoto turto bendra vertė – 1 150 000 Lt (v. b. l. 21–33, 88, 94). Matyti, kad turto realizuoti varžytynėse nepavykus bei antstoliui siekiant, kad turtas būtų įkainotas realia rinkos verte, 2013-09-06 antstolio patvarkymu dėl turto įvertinimo Nr. S1-226002 skolininkams priklausančio įkeisto turto vertinimą antstolis pavedė atlikti turto vertintojui UAB „Lituka“ ir Ko (v. b. l. 172). Šis patvarkymas R. R. buvo įteiktas pasirašytinai (v. b. l. 172). 2013-10-02 patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo antstolis, atsižvelgdamas į turto vertintojo UAB „Lituka“ ir Ko 2013-09-23 pakartotai atliktą turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. LDC-30941, nustatė skolininkams R. R. ir L. R. priklausančio turto adresu (duomenys neskelbtini) bendrą vertą – 923 000 Lt (v. b. l. 192). Šis patvarkymas pareiškėjui 2013-10-29 įteiktas pasirašytinai.

Matyti, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausančio areštuoto turto realizavimo procedūros vykdomojoje byloje vykdomos jau seniai, t. y. nuo 2011 m. liepos mėn., situacija nekilnojamojo turto rinkoje keitėsi ir negali būti vertinama kaip tapati. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad abejonėms dėl areštuoto turto rinkos vertės pašalinti, vadovaujantis CPK 681 str., 2013-09-06 buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Per CPK 681 str. bei 682 str. 1 d. nustatytus terminus skolininkai paskirtam turto vertintojui UAB „Lituka“ ir Ko nušalinimo nereiškė, taip pat nereiškė prieštaravimų dėl 2013-10-02 patvarkymu antstolio nustatyto areštuoto turto įkainojimo. Apeliantas nurodo, jog nesutinka su 2013-09-23 UAB „Lituka“ ir Ko nustatyta turto verte ir 2014-02-03 skunde dėl antstolio veiksmų išreiškė prašymą dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo. Pažymėtina, kad papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindu gali būti vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 str. 2 d.) arba paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d., CPK 682 str. 3 d.). Pareiškėjas nepateikė objektyvių bei aktualių įrodymų, sudarančių prielaidą abejoti turto vertintojo 2013-09-23 ekspertizės akte nustatytos areštuoto skolininkams priklausančio turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu. Ištyręs ir įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis iš esmės neturėjo pagrindo abejoti ekspertizės akte nurodytu turto įvertinimu, kaip neatspindinčiu realios turto vertės. Skundžiama nutartis yra išsamiai motyvuota. Pažymėtina, kad vien skolininko nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad turto vertė nustatyta neteisingai. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, jog antstolis pažeidė skolininkų interesus atsisakydamas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo teiginius dėl turto vertintojo UAB „Lituka“ ir Ko šališkumo vertino kaip deklaratyvius ir nepagrįstus įrodymais, nes pareiškėjas nurodė internetinę svetainę, kurioje matoma, jog UAB „Lituka“ ir Ko bendradarbiauja su AB DNB banku. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo procese tiek skolininkas, tiek ir išieškotojas yra suinteresuoti tinkamu areštuoto turto įkainojimu, todėl vien aplinkybė, kad turto vertintojas UAB „Lituka“ ir Ko bei išieškotojas AB DNB bankas anksčiau yra bendradarbiavę kitose bylose savaime nelaikytina įrodančia, jog turto vertintoju vykdomojoje byloje paskirta UAB „Lituka“ ir Ko yra šališka. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, UAB „Lituka“ ir Ko yra įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, turto vertinimą atliko įstatymų nustatyta tvarka, turtas buvo vizualiai apžiūrėtas, duomenų, kad turtas įvertintas nepagrįstai maža verte byloje nenustatyta. Kitų objektyvių duomenų dėl turto vertintojo galimo suinteresuotumo ir šališkumo pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo argumentus dėl turto vertintojo šališkumo atmetė kaip deklaratyvius ir neįrodytus (CPK 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, dėl to pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų. Atskirajame skunde nurodytais argumentais skundžiamos nutarties naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Raimonda Andrulienė