- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- 2-1086-178/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01236-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto lyderiai“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo P. K. (P. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties palikti nenagrinėtą ieškovo P. K. (P. K.) ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-793-553/2017 atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto lyderiai“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi individuali įmonė „Kapetra“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas P. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Bankroto lyderiai“ 363 000 Eur turtinės žalos atlyginimą BIĮ „Kapetra“ naudai, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovo individualiai įmonei „Kapetra“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė atsakovę UAB „Bankroto lyderiai“. Atsakovė įmonei priklausančią įrangą pardavė už labai žemą kainą – 17 000 Eur, nors buvo deramasi dėl šios įrangos pardavimo už 380 000 Eur, todėl bankroto administratorius padarė bankrutuojančiai įmonei 363 000 Eur dydžio turtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.Teismas, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 1 dalimi ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškinį paliko nenagrinėtą po to, kai ieškovas neatvyko į 2017 m. balandžio 4 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, o atsakovo atstovas pareiškė prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą, nurodė, kad sprendimo už akių priėmimo neprašo. Teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta pasirašytinai bei išaiškintos neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Teismas negavo jokių prašymų ir neatvykimą pateisinančių įrodymų, todėl konstatavo, kad ieškovas į teismo posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių. Akcentavo ir tai, kad ieškovas nėra įvykdęs pareigos pagrįsti ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, o tokių trūkumų pašalinimas ieškovui nedalyvaujant teismo posėdyje yra objektyviai neįmanomas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta pasirašytinai. Teismas nutarė skirti pasirengimą bylos nagrinėjimui 2017 m. balandžio 4 d. parengiamajame teismo posėdyje 2017 m. sausio 20 d. nutartimi, kuri buvo priimta rašytinio proceso tvarka, t. y. ieškovui teismo posėdyje nedalyvaujant. Ieškovui nežinoma, kad kitu laiku jam būtų pasirašytinai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog apie teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovui pranešta tinkamai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.Ieškovas pats privalėjo būti aktyvus bei domėtis proceso eiga, ypač įvertinant aplinkybes, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dar 2016 m. birželio 22 d. ir nuo šio momento iki 2017 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos teisme įvyko net trys teismo posėdžiai kitoje civilinėje byloje Nr. 2-825-553/2017, kurią nagrinėja ta pati teisėja, o ieškovas visuos šiuose posėdžiuose kaip atsakovas taip pat dalyvavo. Taigi ieškovas galėjo žinoti apie 2017 m. balandžio 4 d. paskirtą teismo posėdį nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-793-553/2017.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas į teismo posėdį neatvykus apeliantui (ieškovui), t. y. CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Atskirasis skundas atmestinas.Neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų – arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios tinkamai informuota apie posėdį šalis (jos atstovas) pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (CPK 246 str. 1 d.). Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.). Neigiamų procesinių padarinių taikymu šalims už neatvykimą į teismo posėdį įstatymo leidėjo siekiama skatinti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėto institutu siekiama užkirsti galimybę vilkinti procesą.Byloje nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2017 m. balandžio 4 d. Paskirtu laiku apeliantas į teismą neatvyko. Iki šio teismo posėdžio pradžios teismui nebuvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat nebuvo pateikti dokumentai, pateisinantys apelianto neatvykimą į teismą. Apeliantas šių aplinkybių atskirajame skunde neginčija, savo poziciją grįsdamas išimtinai tuo, kad apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį jam nebuvo tinkamai pranešta. Tačiau su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.Šiuo atveju į teismo posėdį atvykusi atsakovė priimti sprendimo už akių neprašė, todėl akivaizdu, kad įstatyminio pagrindo priimti sprendimą už akių nebuvo.Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo pritarti apelianto argumentams, kad apie parengiamąjį teismo posėdį jis nebuvo tinkamai informuotas, nes jie prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Nors pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nuspręsta bylos nagrinėjimui pasirengti parengiamajame teismo posėdyje 2017 m. balandžio 4 d., kaip nurodo apeliantas, buvo priimta rašytinio proceso tvarka, t. y. nedalyvaujant šalims, byloje esanti pažyma patvirtina, kad teismo šaukimas į 2017 m. balandžio 4 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį pasirašytinai buvo įteiktas apeliantui 2017 m. sausio 27 d. (b. l. 58). Šioje pažymoje esantis apelianto parašas ir jo nurodyta teismo šaukimo įteikimo data neleidžia abejoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apie šį posėdį apeliantui pranešta tinkamai, taip pat apeliantui tinkamai išaiškintos neatvykimo į jį pasekmės. Todėl pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu apeliantui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo procesinius sprendimus asmens neatvykimo į teismo posėdį atvejais, pažeidimų nepadarė (CPK 246 str. 1 d.).Apeliacinio teismo vertinimu, ieškinio palikimas nenagrinėtu nagrinėjamoje situacijoje nepažeidžia ir pamatinių teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CPK 3 str. 1 d.), kurių privalo laikytis teismas, nagrinėdamas kiekvieną bylą. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas net nebuvo pasiekęs bylos nagrinėjimo teismo posėdyje iš esmės stadijos, be atsakovės atsiliepimo į ieškinį pateikimo byloje nebuvo atlikti jokie kiti pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmai, o parengiamajame posėdyje, kaip galima suprasti iš skundžiamos nutarties motyvų, buvo numatyta svarstyti, be kita ko, dar tik ieškinio trūkumų šalinimo būtinumą. Todėl proceso teisingumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principai palikus apelianto ieškinį nenagrinėtą nėra pažeidžiami. Darytina išvada, jog teismo nutartis ieškinį palikti nenagrinėtą yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti ar keisti apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.