Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-22/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-26
Bylos Nr.
1A-22/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė, Linas Šiukšta (pran.), Valdimaras Bavėjanas
Nuteistasis
A. Ž., D. M., D. T., J. P. R. V., J. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-22/2012
Procesinių sprendimų kategorijos:1.1.4.2; 1.1.4.5.1; 1.1.4.5.2;1.2.23.2; 1.2.23.3;(S)LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Reginos Gaudutienės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,gynėjams Romaldui Briliui, Rimvydui Kairiui, Kęstučiui Stasiuliui, Anatolijui Svilai,nuteistiesiems A. Ž., D. M., D. T., J. P. R. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Ž., D. M., D. T. ir J. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

A. Ž. pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., nuspręsta konfiskuoti A. Ž. 4400 Lt;

D. M. pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. (dėl 59,805 g MDMA įgijimo, laikymo, gabenimo ir pardavimo 2006-05-17), taikant BK 62 str. 2 d. 4 p., laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., nuspręsta konfiskuoti 200 litų;

- pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. (dėl 0,579 g metamfetamino ir 0,112 g MDE įgijimo, laikymo, gabenimo, turint tikslą parduoti, ir pardavimo 2006-06-08), taikant BK 62 str. 2 d. 4 p., laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. (dėl 50,695 g metamfetamino neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, turint tikslą jį parduoti, ir jo pardavimo 2006-07-04), taikant BK 62 str. 2 d. 4 p., laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., nuspręsta konfiskuoti 200 litų;

- pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. (dėl 0,096 g MDMA ir 0,004 g amfetamino neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, turint tikslą jas platinti, ir jų platinimo 2006-09-14), taikant BK 62 str. 2 d. 4 p., laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. (dėl MDMA neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, turint tikslą jį parduoti, ir pardavimo kavinėje „Žvejo sodyba“ 2006-09-14), taikant BK 62 str. 2 d. 4 p., laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., nuspręsta konfiskuoti 1500 litų;

- pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. (dėl 165,313 g metamfetamino, 224,773 g amfetamino įgijimo, laikymo, gabenimo, turint tikslą jį parduoti, ir pardavimo kavinėje „Šaulys“ 2006-11-22), taikant BK 62 str. 2 d. 4 p., laisvės atėmimu 6 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridėjus po dalį švelnesnių bausmių, o vadovaujantis BK 63 str. 9 d. ir 5 str. 2 d., subendrinus ir su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-02-07 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., nuspręsta konfiskuoti iš viso 1900 litų.

D. T. pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;

J. P. pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 9 d., 5 d. 2 p., paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. K., S. R., R. V., O. P. ir A. E., dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. ir J. P. nuteisti už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ir jų pardavimą, A. Ž., D. T. ir D. M. už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti, o D. M. dar ir už pasikėsinimą neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos. Šias nusikalstamas veikas jie padarė tokiomis aplinkybėmis.

D. M., veikdamas organizuota grupe kartu su R. K., S. R., R. V., neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turėdami tikslą ją parduoti, ir ją pardavė:

2006 m. kovo mėn., tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, R. K. ir S. R. susitarė neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti. Įgyvendindami susitarimą, jie pasiskirstė vaidmenimis: S. R. turėjo rūpintis psichotropinių medžiagų įgijimu, o R. K. organizuoti šių medžiagų platinimą kitiems asmenims.

Vykdydamas tokį susitarimą, R. K. į šią nusikalstamą veiklą įtraukė: iki 2006 m. kovo 28 d., 12 val. 47 min., tiksliau nenustatytu laiku, – D. M., iki 2006 m. gegužės 17 d., 16 val. 17 min., tiksliau nenustatytu laiku, – R. V., iki 2006 m. rugpjūčio 17 d., tiksliau nenustatytu laiku, – A. E., kurie už tam tikrą atlygį turėjo platinti S. R. ir R. K. įgytas psichotropines medžiagas.

2006 m., laikotarpiu nuo balandžio 19 d., 9 val. 33 min., iki gegužės 17 d., 18 val., telefoninių pokalbių ir susitikimų su R. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu D. M. susitarė su R. K. parduoti 1000 vienetų tablečių su jų sudėtyje esančia psichotropine medžiaga D. M. surastam psichotropinių medžiagų pirkėjui. R. K. paminėtu laikotarpiu telefoninių pokalbių ir susitikimų su S. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu 2006 m. gegužės 17 d., 12 val. 22 min., tam tikslui S. R. paprašė įgyti 1000 psichotropinės medžiagos tablečių. S. R. iki 2006 m. gegužės 17 d., 16 val. 15 min., tikslesnis laikas ir vieta nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo 905 tablečių su jų sudėtyje esančiu dideliu kiekiu – 59,805 g – psichotropinės medžiagos – MDMA. 2006 m. gegužės 17 d., laikotarpiu nuo 16 val. 17 min. iki 16 val. 35 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), R. K., vykdydamas susitarimą, neteisėtai, turėdamas tikslą šias tabletes parduoti ar kitaip platinti, nurodė R. V. šią psichotropinę medžiagą iš S. R. paimti ir atgabenti R. K.. Vykdydamas R. K. nurodymą, R. V. 2006 m. gegužės 17 d., laikotarpiu nuo 16 val. 35 min. iki 16 val. 52 min., prie sporto klubo „Titanikas“, esančio Klaipėdoje, Paryžiaus Komunos g. 18A, tą psichotropinę medžiagą iš S. R. paėmė, ją su savimi bei automobilyje „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė ir gabeno, kol tą pačią dieną iki 17 val. 17 min. atgabeno į (duomenys neskelbtini) esantį butą ir perdavė R. K.. R. K., vykdydamas susitarimus, tą pačią gegužės 17 dieną šias tabletes neteisėtai laikė bute (duomenys neskelbtini), o apie 17 val. 45 min. perdavė nieko apie šių tablečių tikrąjį turinį nežinojusiai D. M. žmonai I. M., kuri tabletes su jame esančia psichotropine medžiaga 2006 m. gegužės 17 d., apie 18 val., atgabeno į kavinę „Čili pica“, esančią Klaipėdoje,Taikos pr. 139, ir perdavė D. M.. D. M. ten pat tuo pačiu laiku šias tabletes už 6000 litų pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui A. Š..

D. M., veikdamas organizuota grupe su R. K. ir S. R., neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropines medžiagas, turėdami tikslą jas platinti, ir jas platino:

D. M. iki 2006 m. birželio 8 d., 16 val., telefoninių pokalbių ir susitikimų su R. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu susitarė platinti psichotropinių medžiagų pavyzdžius D. M. surastam šių medžiagų pirkėjui A. Š.. R. K., kaip organizuotos grupės narys, paprašė šios grupės nario S. R. įgyti psichotropinių medžiagų pavyzdžius. S. R. iki 2006 m. birželio 8 d., 16 val., tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo tris tabletes, kurių sudėtyje yra 0,579 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino – ir miltelių, kurių sudėtyje yra 0,112 g psichotropinės medžiagos – MDE. Šias medžiagas, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, perdavė R. K.. R. K., vykdydamas išankstinį susitarimą, šias psichotropines medžiagas laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2006 m. birželio 8 d., 18 val. 13 min., o po to iš šio buto balkono jas išmetė D. M.. D. M. tabletes ir miltelius su psichotropinėmis medžiagomis paėmė ir tą pačią dieną, apie 18 val. 15 min., prie to paties namo perdavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui A. Š..

D. M., veikdamas organizuota grupe su R. K., S. R., neteisėtai įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turėdami tikslą ją parduoti, ir ją pardavė:

D. M. 2006 m., laikotarpiu nuo birželio 19 d. iki liepos 4 d. telefoninių pokalbių ir susitikimų su R. K. pastarojo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu susitarė parduoti 300 g miltelių su jų sudėtyje esančia psichotropine medžiaga – amfetaminu D. M. surastam pirkėjui. Tuo tikslu R. K. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, S. R. paprašė įgyti šį kiekį šios psichotropinės medžiagos. S. R. iki 2006 m. liepos 3 d. vakaro, tikslesnis laikas ir vieta nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo apie 300 g (291,284 g) miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 50,695 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurią su savimi laikė, ir 2006 m. liepos 3 d., vakare, atgabenęs prie (duomenys neskelbtini) namo, kieme, perdavė R. K.. Tą patį vakarą, vykdydamas išankstinį susitarimą, R. K. psichotropinę medžiagą neteisėtai parsigabeno į butą (duomenys neskelbtini), ir, turėdamas tikslą ją parduoti, laikė, o 2006 m. liepos 4 d., laikotarpiu nuo 17 val. iki 18 val., tą psichotropinę medžiagą perdavė D. M.. D. M. neteisėtai įgytą psichotropinę medžiagą laikė ir tą pačią dieną, apie 18 val., nugabenęs prie (duomenys neskelbtini), automobilyje „Lexus RX 330“, už 3500 litų pardavė nusikalstamą veiką imitavusiam A. Š..

D. M., veikdamas organizuota grupe su R. K., S. R. ir A. E., neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, turėdami tikslą jas platinti, ir jas platino:

S. R. iki 2006 m. rugsėjo 14 d., tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo dvi tabletes su jų sudėtyje esančiais 0,096 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir 0,004 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir šias tabletes iki paminėto laiko, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, tikslesnė vieta nenustatyta, perdavė R. K.. R. K. šias psichotropines medžiagas neteisėtai laikė bute (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą jas platinti. 2006 m. rugsėjo 14 d., apie 10 val. 05 min., telefoninio pokalbio su D. M. metu R. K. su juo susitarė šias dvi tabletes platinti D. M. surastam asmeniui. Tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 10 val. 05 min. iki 13 val., tikslesnis laikas nenustatytas, vykdydamas susitarimą, šias tabletes paminėtame bute perdavė į šią nusikalstamą veiklą įtrauktam A. E.. R. K. A. E. pavedė psichotropines medžiagas nugabenti ir perduoti D. M. platinti. A. E. tą pačią dieną paminėtas psichotropines medžiagas automobiliu BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno prie (duomenys neskelbtini)-to pastato, (duomenys neskelbtini), kur tame pačiame automobilyje psichotropinių medžiagų tabletes laikotarpiu nuo 13 val. 49 min. iki 13 val. 51 min. perdavė D. M.. D. M. gautas iš A. E. psichotropinių medžiagų tabletes laikė, gabeno, kol laikotarpiu nuo 14 val. 43 min. iki 15 val. 05 min. automobilyje BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jas perdavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui A. Š..

D. M. ir J. P., veikdami grupe iš anksto susitarusių asmenų, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropinę medžiagą, turėdami tikslą ją parduoti, ir ją pardavė:

2006 m., laikotarpiu nuo rugsėjo 12 d., 15 val. 09 min., iki rugsėjo 14 d., 15 val. 30 min., D. M. ir J. P., veikdami bendrininkų grupe, telefoninių pokalbių ir susitikimų metu susitarė parduoti 150 vienetų tablečių su jų sudėtyje esančia psichotropine medžiaga D. M. surastam šių medžiagų pirkėjui. Vykdydamas bendrą sumanymą, 2006 m. rugsėjo mėnesį, laikotarpiu nuo 13 d., 13 val. 47 min., iki rugsėjo mėn. 14 d., 15 val. 30 min., J. P. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 151 tabletę, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 10,126 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir šią psichotropinę medžiagą nenustatytoje vietoje, o vėliau su savimi neteisėtai laikė, kol 2006 m. rugsėjo 14 d., 15 val. 30 min., ją neteisėtai atgabeno prie baro „Žvejo sodyba“, esančio Klaipėdos rajone, Karklės k., ir perdavė D. M., kad šis ją parduotų. D. M. šią psichotropinę medžiagą neteisėtai šio baro viduje už 1500 litų pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui A. Š., o gautus pinigus pasidalijo su J. P..

Kaltinamieji R. K., R. V., A. E., veikdami organizuota grupe, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį – 328,692 g – psichotropinės medžiagos – amfetamino, turėdami tikslą jį parduoti ar kitaip platinti.

D. M., veikdamas organizuota grupe su R. K., S. R., A. E., neteisėtai, turėdami tikslą parduoti, įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį – 165,313 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, turėdami tikslą jį parduoti, ir jį pardavė kartu su R. K. ir A. E., veikdami organizuota grupe, neteisėtai įgytu labai dideliu kiekiu – 224,773 g – psichotropinės medžiagos – amfetamino (dalimi to, ką R. V. parvežė iš Kauno 2006 m. rudenį).

Nusikalstamos veikos padarytos esant tokioms aplinkybėms:

2006 m. rudenį, tikslus laikas nenustatytas, R. K., dalyvaudamas organizuotoje grupėje, susitikimų su R. V. metu (duomenys neskelbtini), R. V. nurodė iš R. V. pažįstamo asmens įgyti 1 kg psichotropinės medžiagos miltelių ir tam tikslui R. V. davė 6500–7500 litų, tiksli suma nenustatyta. Netrukus po to R. V. vietovėje, esančioje už Kauno miesto, kelyje Kaunas–Alytus, tiksli vieta ir tikslus laikas nenustatyti, iš nenustatyto asmens įgijo apie 1 kg miltelių su jų sudėtyje esančiu labai dideliu kiekiu – 328,692 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurį automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir perdavė R. K.. Po to tą 2006 m. rudenį R. K. tuos miltelius su psichotropine medžiaga, turėdamas tikslą juos parduoti ar kitaip platinti, paminėtame bute neteisėtai laikė, po to juos perdavė A. E., kad šis juos nugabentų į savo gyvenamąją vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame bute laikytų. A. E. paminėtas psichotropines medžiagas atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten laikė.

Dalį tų miltelių kiekio su jų sudėtyje buvusiu 104,346 g amfetamino, kurį 2006 metų rudenį R. K. iš Kauno pargabeno R. V. ir kurį namuose, (duomenys neskelbtini), iki 2006 m. lapkričio 22 d. dar laikė A. E., 2006 m. lapkričio 22 d. kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2006 m., laikotarpiu nuo lapkričio 19 d., 16 val. 47 min., iki 22 d. 13 val. 8 min., telefoninių pokalbių ir susitikimų metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), D. M. ir R. K. susitarė parduoti 2 kg miltelių su jų sudėtyje buvusia psichotropine medžiaga D. M. surastam šių medžiagų pirkėjui. R. K. telefoninio pokalbio metu 2006 m. lapkričio 20 d., 14 val. 28 min., tam tikslui S. R. paprašė įgyti šį kiekį miltelių. S. R. iki 2006 m. lapkričio 20 d., tikslus laikas ir vieta nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo tik apie 910 g miltelių su jų sudėtyje esančiu labai dideliu kiekiu – 165,313 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, ir perdavė A. G., kuris miltelius laikė apie jų tikrąjį turinį nieko nežinodamas iki 2006 m. lapkričio 21 d.

2006 m. lapkričio 21 d., 20 val., telefoninių pokalbių metu R. K., turėdamas tikslą šiuos miltelius su juose esančia psichotropine medžiaga parduoti, nurodė A. E. miltelius iš A. G. paimti ir juos atgabenti jam. 2006 m. lapkričio 21 d., apie 20 val. 02 min., prie „Liepos“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), A. E. psichotropinę medžiagą iš A. G. paėmė ir automobiliu „Mercedes–Benz 190“ atgabeno į (duomenys neskelbtini). Tą patį vakarą, vykdydamas R. K. nurodymą, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), dar paėmė apie 1 kg miltelių su jų sudėtyje buvusiu labai dideliu kiekiu – 224,773 g psichotropinės medžiagos amfetamino, t. y. dalį iš to kiekio, kurį R. K. iš Kauno m. 2006 metų rudenį buvo parvežęs R. V., kurį A. E. R. K. nurodymu laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir visas šias psichotropines medžiagas automobiliu atgabeno bei perdavė R. K. bute (duomenys neskelbtini).

Tą patį 2006 m. lapkričio 21 d. vakarą šiame bute R. K. A. E. atvežtus iš S. R. ir R. V. parvežtus iš Kauno miltelius su jų sudėtyje esančiais labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų – 224,773 g amfetamino ir 165,313 g metamfetamino – supylė į vieną polietileninį maišelį, tą patį vakarą šias psichotropines medžiagas grąžinęs A. E., nurodė jas nugabenti į butą (duomenys neskelbtini), ir jas ten laikyti. A. E. nurodymą įvykdė, psichotropines medžiagas nugabeno į šį butą ir ten laikė.

2006 m. lapkričio 22 d., apie 13 val. 21 min., R. K. A. E. nurodė tuos 2 kg miltelių su 224,773 g amfetamino ir 165,313 g metamfetamino nugabenti į Klaipėdos rajono Kisinių kaimo barą „Šaulys“ ir jas perduoti D. M.. A. E. tą pačią dieną, apie 13 val. 36 min., šias psichotropines medžiagas atgabeno į (duomenys neskelbtini) kaimą, prie baro „Šaulys“, ir perdavė D. M.. Šis tuojau pat psichotropines medžiagas už 25000 litų pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui A. Š..

D. T. ir A. Ž., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos, turėdami tikslą ją parduoti, ir ją pardavė. R. V. didelį kiekį narkotinės medžiagos neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno, turėdamas tikslą ją parduoti, ir ją pardavė.

Nusikalstamos veikos padarytos esant tokioms aplinkybėms:

2007 m. birželio mėnesį, laikotarpiu nuo 2 d. iki 6 d., R. V. paprašė A. Ž. padėti iš D. T. nusipirkti 50 g narkotinės medžiagos heroino, nes turėjo tikslą šį narkotiką parduoti nusikalstamą veiką imituojančiam modeliui – liudytojui Nr. 1. 2007 m. birželio mėnesį, laikotarpiu nuo 5 d., 13 val. 45 min., iki 6 d., 10 val. 06 min., A. Ž. ir D. T., veikdami bendrininkų grupe, susitarė 50 g narkotinės medžiagos heroino R. V. parduoti. Vykdydamas savo ir A. Ž. sumanymą, D. T. iki 2007 m. birželio 6 d., maždaug 7 val. 36 min., tikslus laikas nenustatytas, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 50 g miltelių su jų sudėtyje esančiu dideliu kiekiu – 8,625 g narkotinės medžiagos heroino, turėdamas tikslą jį parduoti R. V., tą narkotinę medžiagą su savimi laikė, 2007 m. birželio 6 d. atsigabeno į (duomenys neskelbtini) gatvę, tikslesnė vieta nenustatyta, kol 2007 m. birželio 6 d., apie 8 val. 30 min., ją perdavė A. Ž.. A. Ž., turėdamas bendrą su D. T. tikslą neteisėtai iš D. T. įgytą narkotinę medžiagą parduoti, neteisėtai ją laikė, gabeno, kol tą pačią dieną, maždaug 10 val. 06 min., tikslus laikas nenustatytas, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini)pastato, už 4400 litų pardavė R. V.. R. V. nupirktą heroiną su savimi bei automobilyje „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė ir gabeno, kol 2007 m. birželio 6 d., apie 11 val. 30 min., ją atgabeno ir paliko prie (duomenys neskelbtini) namo. Tuoj po to, R. V. tą narkotinę medžiagą nurodė pasiimti nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui K. B. ir perduoti nusikalstamą veiką imituojančiam modeliui – liudytojui Nr. 1. K. B. R. V. pavedimą įvykdė, iš D. T. ir A. Ž. nupirktą heroiną perdavė nusikalstamą veiką imituojančiam modeliui – liudytojui Nr. 1.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka. Teismas netinkamai įvertino įrodymų visumą ir apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė prielaidomis. Ilgą laiką trukęs NVIEM taikymas, daugkartiniai psichotropinių ir narkotinių medžiagų pirkimai ne tik nepadėjo išaiškinti kvaišalų gamybos vietų, stambiųjų tiekėjų, bet ir specialiųjų lėšų panaudojimas tų pačių asmenų ilgalaikiam persekiojimui ir pirkimams panaudotų lėšų nesusigrąžinimas duoda pagrindą abejoti tų lėšų panaudojimo tinkamumu. Jam pareikštame kaltinime nėra tinkamai įformintas pinigų ir kvaišalų perdavimas iš K. B. R. V., iš R. V. – jam (A. Ž.) ir atvirkščiai. NVIEM taikymas ne tik neužtikrino nusikalstamų veikų atskleidimo per trumpiausią laiką, kaip to reikalauja BPK 2 str., bet ir skatino nusikalstamų veikų pakartotinumą, apsunkino ir užvilkino patį ikiteisminį tyrimą ir teisminį bylos nagrinėjimą. Tai pripažino ir pats teismas. Dėl šių aplinkybių teismui sudėtinga buvo vertinti tai, ar kaltinamasis vengia sakyti tiesą, ar prisipažįsta visiškai, ar svarbių bylos aplinkybių negalėjo prisiminti dėl jų pasikartojimo. Būtent toks teismo vertinimas paneigia visus liudytojų parodymus, nes pats teismas abejojo dėl parodymų tinkamumo. Nors teisiniai ir faktiniai pagrindai taikyti NVIEM buvo ir taikant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus nebuvo pažeista nei Operatyvinės veiklos įstatymo tvarka, nei BPK reikalavimai, tačiau daugkartinis ir ilgalaikis NVIEM panaudojimas prieš tą patį asmenį netoleruotinas, nes dirbtinai pasunkino kaltininko teisinę padėtį. NVIEM taikymas turėjo atskleisti visą kvaišalų platinimo schemą nuo pirminės grandies iki organizatoriaus, tačiau šioje byloje jo taikymas buvo netinkamas. Jam yra inkriminuotas tik vienas epizodas, nors ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad buvo ir daugiau psichotropinių ir narkotinių medžiagų pirkimų, bet jie nenustatyti. K. B. tapo policijos bendradarbiu tuo metu, kai kitoje Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje jis buvo teisiamas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Toks modelis yra netinkamas įstatymo prasme, nes yra priklausomas nuo tyrėjų, jų nurodymų bei paties K. B. savanaudiškų tikslų siekiant išvengti bausmės už ankstesnius nusikaltimus. K. B., siekdamas savanaudiškų tikslų, galėjo bet ką patvirtinti vien todėl, kad gautų švelnesnę bausmę. Jis (A. Ž.) kaltinamas pagal BK 260 str. 2 d. dėl vieno nusikalstamos veikos epizodo, padaryto 2007 m. birželio 6 d., tačiau buvo sulaikytas tik 2008 m. kovo 5 d. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kodėl specialiųjų priemonių pagalba nebuvo užfiksuotas narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimas, pats perdavimo momentas. Jo kaltė grindžiama kito nuteistojo R. V. parodymais, specialisto išvada, telefoniniais pokalbiais, celių duomenimis. Pagal BPK 20 str. 4 d. nuostatas bylos duomenys negali būti laikomi įrodymais, jei proceso veiksmo rezultatai užfiksuoti netinkamai, taip pat įrodymais negali būti laikomi duomenys, kurių patikimumas BPK numatytomis priemonėmis negali būti patikrintas. Nuteistasis R. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 5 kartus, iš jų – tris kartus nedalyvaujant gynėjui, o visų apklausų metu jo duoti parodymai yra skirtingi. 2009 m. spalio 5 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu R. V. paaiškino, kad jam 5 metus vyksta haliucinacijos, jis nieko neatsimena ir pan. Tokiais R. V. prieštaringais parodymais negalima grįsti jo (A. Ž.) kaltės, juolab, kad R. V. pats parodė, jog norėjo kuo greičiau išeiti į laisvę, buvo sutikęs bendradarbiauti su pareigūnais, todėl ir davė tokius parodymus. Nors R. V. pats buvo kaltinamas padaręs sunkius nusikaltimus, jis iš suėmimo buvo paleistas. Taigi R. V. parodymais negalima grįsti jo kaltės, nes jie nenuoseklūs ir duoti galimai esant apsvaigus nuo psichotropinių medžiagų ar esant haliucinacijoms. Atkreipia dėmesį į aplinkybes apie tai, kaip iš jo (A. Ž.) buvo įgyta 50 g heroino. Pagal R. V. ir pareigūnų parodymus 2007 m. birželio 6 d. ryte Klaipėdos policijos pareigūnas R. V. padavė 5000 Lt, kad šis nuvažiuotų į (duomenys neskelbtini) ir iš jo (A. Ž.) nupirktų heroino. Iš 2007 m. birželio 5 d. pinigų perdavimo protokolo matosi, kad įslaptintam liudytojui buvo perduota 6000 Lt, byloje yra duomenys, kad jam (A. Ž.) buvo perduota 4400 Lt. Kaip buvo perduoti tie 6000 Lt ar 5000 Lt K. B., o K. B. – R. V., byloje duomenų nėra. Taip pat nėra duomenų, kur dingo valstybės 1000 Lt. R. V. nebuvo NVIEM dalyvis, bet jis paleidžiamas važiuoti į (duomenys neskelbtini) nupirkti heroino. R. V. nurodo, kad kvaišalų nupirko už 4400 Lt, kitus pinigus pasiliko sau, o grįždamas sustojo ir miltelius padalijo į tris dalis: 10 g pasiliko sau, 5 g – K. B., likusią dalį atskiedė cukraus pudra ar su sutrintomis citramono tabletėmis ir numetė į krūmus, kad K. B. pasiimtų. Pagal bylos medžiagą milteliai buvo paimti ne iš R. V., o iš liudytojo Nr. 1. Specialisto išvadoje užfiksuota, kad buvo tirti milteliai, kuriuos R. V. perdavė K. B. ir liudytojui Nr. 1. Šioje veiksmų grandinėje galima įžvelgti galimybę R. V. ir K. B. patiems įvykdyti nusikalstamus veiksmus siekiant pasipelnyti, nes pats K. B. specialiai sau užsakė 5 g kvaišalų, nors tokių veiksmų tyrėjai jam nebuvo leidę imtis. Net jei būtų galima tikėti R. V. parodymais, kad heroiną pirko iš jo (A. Ž.), tai milteliai, kuriuos tyrė specialistai, yra ne tie, nes jie paimti ne iš R. V., o iš įslaptinto liudytojo Nr. 1, o ant tų miltelių pakuotės nerasta jokių net paties R. V. paliktų pėdsakų, nors jis tą pakuotę tikrai lietė, dalijo miltelius, skiedė juos ir pan. R. V. parodymais besąlygiškai tikėti negalima. Visa tai tik patvirtina, kad jo kaltė grindžiama prielaidomis ir spėjimais, kadangi neginčijamų įrodymų byloje nėra.

Telefoniniai pokalbiai ir celių duomenys jo kaltės taip pat nepagrindžia, be to, celių paklaida yra 2 km., jei tuo įrodinėjama kaltė, tai reikėtų specialistų išvados. Ikiteisminio tyrimo metu jis savo balso neatpažino, nors tokios tikimybės neatmetė ir sutiko duoti balso pavyzdžius, tačiau jokia ekspertizė nebuvo atlikta. Be to, iš telefoninių pokalbių matosi, kad juose nėra įrašo apie tai, kad jis būtų kalbėjęs apie narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkimą. Telefoninius pokalbius išverčia ir juos šifruoja patys policijos pareigūnai. Byloje nėra jokių įrodymų apie susitarimus dėl galimai užslėptų žodžių reikšmių, kad telefoninių pokalbių turinį būtų galima versti ir traktuoti kitaip, negu juose užfiksuoti pokalbiai. Kadangi byloje nesurinkta duomenų, kuriais teismas galėtų pagrįsti jo kaltę pagal BK 260 str. 2 d., ir atsižvelgiant į tai, kad buvo pažeistas įrodymų leistinumo principas, prašo panaikinti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra iš dalies neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. dėl psichotropinės medžiagos MDMA neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, turint tikslą ją parduoti, ir pardavimo kavinėje „Žvejo sodyba“ 2006-09-14, nes šiame epizode nėra nurodomas MDMA kiekis. Jo nuomone, todėl pagal šį epizodą jis turi būti išteisintas nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Nenurodžius MDMA kiekio, negalima kvalifikuoti veikos ir tuo labiau spręsti klausimą dėl skiriamos bausmės dydžio. Teismas pripažino, kad jis padėjo išaiškinti ne tik pačias veikas, bet ir jose dalyvavusius asmenis, be to, yra pagrindas manyti, kad jis nuoširdžiai gailisi, jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis. Iš esmės nusikalstamą veiką imituojantis asmuo A. Š. buvo gana aktyvus, nuo jo užprašyto narkotinių medžiagų kiekio priklausė jo veikos kvalifikacija. Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė, kad jis yra vedęs ir augina mažametį vaiką. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, galėjo taikyti bausmių apėmimo būdą. Jeigu teismas taikė dalinio sudėjimo būdą, tai iš dalies turėjo būti pridedama ne daugiau kaip po 3 mėnesius už kiekvieną švelnesnę veiką. Be to, teismas į bausmę neįskaitė kardomajame kalinime išbūto laiko nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2008 m. gruodžio 10 d., o bausmės pradžią, jo nuomone, reikėtų skaičiuoti nuo 2006 m. lapkričio 22 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo prašo pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. dėl MDMA neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo turint tikslą jį parduoti ir pardavimo 2006 m. rugsėjo 14 d. kavinėje „Žvejo sodyba“ išteisinti nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Taip pat prašo pakeisti nuosprendį ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 metams, ją atlikti nustatant pataisos namuose; arba pakeisti nuosprendį ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirti švelnesnę bausmę. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2006 m. lapkričio 22 d. iki 2007 m. vasario 23 d. ir nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2008 m. gruodžio 10 d., bausmės laiką skaičiuoti nuo 2006 m. lapkričio 22 d.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka. Pagal teismų praktiką taikant BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti ir nuspręsti, ar galima tais įrodymais pagrįsti teismo išvadas ar juos atmesti. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, nes nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, o tik išvardino byloje esančius įrodymus, todėl galima daryti prielaidą, kad teismas jo kaltę pagrindė kito nuteistojo R. V. parodymais ir telefoninių pokalbių išklotinėmis. Ir pats teismas nuosprendyje pripažįsta, kad R. V. parodymai buvo nenuoseklūs, todėl neaišku, kodėl teismas tiki tik tam tikrais jo parodymais, o kitus atmeta. Ikiteisminio tyrimo metu R. V. davė apie jį parodymus, kad matė jį du kartus kartu su A. Ž. ir trumpą laiką, apibūdino išvaizdą, o taip pat atpažino jį iš nuotraukos kaip asmenį vardu (duomenys neskelbtini), iš kurio A. Ž. yra minėjęs, kad gauna narkotines medžiagas. Teisiamajame posėdyje R. V. parodė, kad jo (D. T.) nepažįsta, nėra jo matęs ir negali pasakyti, kad A. Ž. narkotikus ėmė iš jo, žino tik tai, kad ėmė iš žmogaus iš (duomenys neskelbtini). Teisme R. V. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jį (D. T.) apibūdino, tačiau jis visai ne toks. Teisėjui perskaičius R. V. anksčiau duotus parodymus, R. V. jų nepatvirtino ir parodė, kad tokius parodymus davė todėl, kad norėjo greičiau išeiti į laisvę, jam buvo paskirtas suėmimas 3 mėnesiams, o jį paleido po 1,5 mėnesio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Analogiškos įrodymų vertinimo nuostatos yra susiformavusios ir vėlesnėje teismų praktikoje – BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo apžvalgoje. Šioje byloje jo kaltė grindžiama nepatikimais, mažai informatyviais, turinčiais dviprasmišką įrodomąją vertę įrodymais. R. V. teisme skundėsi sveikatos būkle, aiškino, kad jam dvejinasi, prašė teismo skirti jam psichiatrijos ekspertizę, nurodė, kad duodamas parodymus vartojo narkotines medžiagas. Todėl šio nuteistojo parodymai negali būti vertinami kaip įrodymų šaltinis, pagrindžiantis jo (D. T.) kaltę. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne dėl jo ir jam nebuvo taikytas nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis. Jo telefoninių pokalbių pasiklausymas buvo sankcionuotas nuo 2006 m. birželio 11 d., tačiau byloje yra tik pokalbiai, užfiksuoti 2007 m. rugpjūčio 24 d. – 27 d., ir tai ne visi, o tik dalis tų dienų pokalbių. Šių pokalbių turinį telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole komentuoja operatyvinis darbuotojas, tačiau tokie komentarai negali turėti jokios įrodomosios reikšmės, nes jų vertinimo nenumato BPK normos. Apkaltinamąjį nuosprendį teismas pagrindė ir šiais telefoniniais pokalbiais, nors jie neinformatyvūs, nenustatyta, kieno iš trijų balsai juose užfiksuoti. Jį su A. Ž. siejo bendras statybų verslas, jis kartais gaudavo A. Ž. kontrabandinių cigarečių, jo telefono veikimo celė galėjo atitikti nusikaltimo padarymo vietą, nes jis gyvena netoli tos vietos, tačiau visa tai neįrodo, kad jis dalyvavo nusikaltime. Iš nuosprendžio neaišku, kodėl teismas jo pokalbius su A. Ž. įvertino kaip vykusius apie prekybą narkotinėmis medžiagomis. Be to, narkotinės medžiagos, kurias A. Ž. neva perdavė R. V., iš Modelio dalyvio K. B. nebuvo paimtos. Kaip teisme paaiškino R. V., gautas narkotines medžiagas jis padalino, atskiedė, nes įtarė, kad K. B. dirba su policija ir tik dalį šių medžiagų paliko prie (duomenys neskelbtini)esančio namo, kurias vėliau paėmė K. B. ir atidavė policijos darbuotojams. Todėl reali R. V. parduotų narkotinių medžiagų sudėtis nebuvo nustatyta. Jam kyla klausimas, kodėl jis nebuvo sulaikytas iškart, o tik po įvykio praėjus 8 mėnesiams, jei buvo sankcionuotas Modelis, klausomasi jo pokalbių ir nustatyta, kad jis tariamai pardavė narkotines medžiagas. Kratos metu pas jį nebuvo rasta jokių narkotinių medžiagų, pinigų ar kitų draudžiamų daiktų. Jis visą laiką dirbo, turi pragyvenimo šaltinį, žmoną, mažametį vaiką, todėl jam nebuvo reikalingas joks neteisėtas verslas. R. V. jis nepažįsta ir su juo niekada nebuvo susitikęs. Jo fiziniai duomenys ir išvaizda neatitinka R. V. pateikto apibūdinimo, todėl teisme šis ir pasakė, kad jo niekada anksčiau nėra matęs. Taip pat nuosprendyje skiriant jam bausmę nenurodyta, kad į bausmės laiką yra įskaičiuojamas suėmime išbūtas laikas. Teismo nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK 20 str. nuostatas, nešališkumo principą, nekaltumo prezumpciją, pats teismas buvo neobjektyvus, nes vertino tik kaltinančias aplinkybes. Prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, jį išteisinantį nuosprendį.

Nuteistasis J. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas visiškai neatsižvelgė į jį teisinančias aplinkybes, neobjektyviai vertino įrodymus ir nepagrįstai pripažino jį kaltu bei nuteisė nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų. Jo kaltę teismas iš esmės grindė kito nuteistojo D. M. parodymais apie tai, kad D. M. jis perdavė 150 tablečių. Tačiau D. M. parodymus teismas turėjo vertinti itin atsargiai ir jais kaip besąlygiškai teisingais nesiremti, nes jis yra suinteresuotas asmuo, o jo parodymai yra prieštaringi. Vienos apklausos metu D. M. parodė, kad jis (J. P.) iš jo buvo įgijęs 0,01 g kokaino, o kitos apklausos metu, kad jam perdavė 200 tablečių „Ekstazy“, tačiau dėl tokių veiksmų nei jam, nei D. M. kaltinimai nebuvo pareikšti. Todėl neaišku, kodėl vienu atveju D. M. parodymais netikima, o kitu – tikima. Kad D. M. parodymai tam tikrų abejonių kėlė ir teismui, rodo ta aplinkybė, jog teismas jam (J. P.) netaikė turto konfiskavimo, nors D. M. ir parodė, kad su juo pasidalino 1500 Lt. Tuomet ir kitos abejonės turėjo būti aiškinamos jo naudai. Teismas neatsižvelgė į jo versiją, kad D. M. jį apkalbėjo norėdamas palengvinti savo padėtį, o tą patvirtina ir ikiteisminio tyrimo veiksmai. Po to, kai D. M. davė apie jį parodymus, jam buvo pakeista kardomoji priemonė į švelnesnę, nors D. M. ir buvo kaltinamas sunkių nusikaltimų padarymu. D. M. parodymai yra nelogiški, nes jis apklausų metu parodė, kad 150 MDMA tablečių kainą jam nurodė M. P.. Darytina išvada, kad tos 150 tablečių ir priklausė M. P.. Ikiteisminio tyrimo metu tarp jo ir M. P. jokių kontaktų nebuvo nustatyta, jis M. P. nebuvo matęs daug metų, todėl lieka neaišku, kaip jis galėjo pardavinėti M. P. priklausančias tabletes su juo nekontaktavęs. D. M. ne vienoje apklausoje tvirtino, kad pinigus taip pat pasidalino ir su M. P., tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje tai nenurodyta. Taip pat D. M. parodė, kad su juo (J. P.) atsiskaitė tą pačią dieną kažkur Klaipėdoje, tačiau tarp jo ir D. M. tą dieną užfiksuotas tik vienas telefoninis kontaktas, kurio metu apie pinigus visai jokios kalbos nebuvo. Teismas nuosprendyje pasirėmė ir liudytojų A. Š. bei E. V., kurie buvo NVIEM dalyviai, parodymais. Šių liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra beveik identiški, todėl akivaizdu, kad buvo vykdoma formali jų apklausa. Šiose apklausose vienodai nurodytas net klaidingas tablečių skaičius, todėl šiais parodymais teismas negalėjo remtis. Kritiškai vertintini liudytojo A. Š. parodymai, kuriuose teigiama, kad jis (J. P.) atvežė ir perdavė D. M. psichotropinę medžiagą, nes pats D. M. parodė, kad psichotropinę medžiagą jis perdavė A. Š. ir E. V. nematant. A. Š. teisme parodė, kad MDMA jis (J. P.) perdavė prie automobilio, kai tuo tarpu jie sėdėjo kavinėje ir negalėjo to matyti. Taip pat šis liudytojas teisme parodė, kad operatyvinę priemonę – filmavimą vykdė jis pats ir asmenys, buvę priedangoje, tačiau nė viename slapto sekimo protokole ar medžiagoje nėra užfiksuota, kad jis (J. P.) būtų D. M. perdavęs MDMA. Niekur nėra užfiksuota, kad D. M. į kavinę atėjo tuščiomis rankomis. Liudytojas E. V. taip pat parodė, kad atsiskaitant už psichotropinę medžiagą dalyvavo ir jis (J. P.). Tačiau šiuos parodymus paneigia protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant NVE imituojančius veiksmus duomenys ir 2006 m. rugsėjo 14 d., apie 14.30-16 val., vykusio pokalbio suvestinė, iš kurių matyti, kad jis (J. P.) į kavinę grįžo jau po narkotinių medžiagų ir pinigų perdavimo. MDMA perdavimas D. M. filmuojant nebuvo užfiksuotas, o iš pokalbio suvestinės matyti, kad „Žvejo sodyboje“ sėdint prie stalo visiškai nebuvo jokio pokalbio apie narkotines medžiagas. Liudytojas E. V. parodė, kad D. M. su kažkuo kalbėjo ir ragino atvežti narkotikus. Tačiau iš pokalbių išklotinių matyti, kad telefoninio pokalbio metu jokios kalbos apie narkotikus ir jokio raginimo nebuvo. Tokiu būdu liudytojų A. Š. ir E. V. parodymai prieštarauja kitai bylos medžiagai ir kelia pagrįstų abejonių dėl jų objektyvumo, o teismas į šiuos prieštaravimus neatsižvelgė. Tokiais prieštaringais ir neobjektyviais liudytojų parodymais teismas negalėjo remtis. Be to, byloje yra daktiloskopinio tyrimo specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad rankų pėdsakai identifikavimui netinkami. Taip pat specialistas nenustatė, kad DNR pėdsakai priklauso jam. Teismas taip pat neatsižvelgė į gynybos argumentus dėl paimtų ir ekspertizei pateiktų tablečių skirtumo, tik konstatavo, kad paimtos tabletės buvo įdėtos į specialius paketus. Šie paketai nebuvo tirti. Daiktų pateikimo ir asmens apžiūros 2006 m. rugsėjo 14 d. protokole nurodyta, kad A. Š. pateikė du permatomus polietileninius maišelius su apie 150 vnt. baltos spalvos tabletėmis, kai tuo tarpu D. M. tvirtino, kad jis jam pardavė nepermatomą polietileninį maišelį. Toliau protokole nurodyta, kad paminėti polietileniniai maišeliai su baltos spalvos milteliais ir tabletėmis supakuoti į specialius paketus. Užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodoma, kad yra perduodamos tik rusvos spalvos tabletės, o specialisto išvadoje Nr. 8725 nurodyta, kad pakete Nr. 0003425 yra bespalvis plastikinis maišelis su 151 vnt. rausvos spalvos iš vienos pusės išgaubtų tablečių su reljefiniu penkiakampės žvaigždės simboliu ant plokščios pusės. Taigi, buvo paimta 150 vnt. baltos spalvos tablečių be jokių išskirtinių ženklų, o tyrimui pateikta rausvos spalvos tabletės su išskirtiniais ženklais. Liko neaišku, kokie baltos spalvos milteliai buvo paimti ir kur jie dingo. Proceso eigos fiksavimas nebuvo detalus ir rezultatas netinkamai įformintas. Todėl daiktų paėmimo protokolo trūkumas kelia pagrįstų abejonių gautų duomenų patikimumu, o abejotini duomenys negali būti laikomi patikimais kaltės įrodymais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galima teigti, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis paremtas prieštaringais ir nepatikimais liudytojų parodymais, kitais abejotinais įrodymais, neatsižvelgta į jį teisinančias aplinkybes. Prašo panaikinti nuosprendį ir jį išteisinti neįrodžius kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Teismo posėdyje nuteistasis A. Ž. ir jo gynėjas prašo nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą patenkinti ir A. Ž. išteisinti. Nuteistasis D. M. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti, jo gynėjas prašo nuteistojo D. M. apeliacinį skundą patenkinti ir D. M. dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga MDMA turint tikslą ją parduoti ir jos pardavimo kavinėje „Žvejo sodyba“ 2006-09-14 išteisinti, bausmės pradžią D. M. skaičiuoti nuo 2006 m. lapkričio 22 d. Nuteistasis D. T. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti, jo gynėjas taip pat prašo tenkinti apeliacinį skundą ir D. T. išteisinti. Nuteistasis J. P. ir jo gynėjas prašo nuteistojo J. P. apeliacinį skundą patenkinti, J. P. išteisinti. Prokuroras prašo visus apeliacinius skundus atmesti. Nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundęs nuteistasis R. V. prašo išteisinti nuteistąjį D. T..

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir jų visumą, pagrįstai A. Ž., D. M., D. T. bei J. P. pripažino kaltais ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis šių nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, baudžiamieji įstatymai irgi pritaikyti tinkamai.

Iš paduotų apeliacinių skundų turinio matosi, kad nuteistasis D. M. ginčija tik vieną nusikalstamos veikos epizodą dėl psichotropinės medžiagos MDMA neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo turint tikslą ją parduoti ir jos pardavimą bare „Žvejo sodyba“ ir prašo jį išteisinti nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Taip pat jis prašo jam paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir į bausmės laiką įskaityti dalį suėmime išbūto laiko bei bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2006 m. lapkričio 22 d. Nuteistieji J. P., A. Ž. ir D. T. iš viso nesutinka su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu, ginčija savo kaltę, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir prašo juos išteisinti. Dėl nuteistųjų R. K., S. R., R. V., O. P. ir A. E. nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, kolegija patikrina šią bylą ir nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus.

J. P. šioje byloje nuteistas už vieną bendrininkų grupe kartu su D. M. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. Tą patį nusikalstamos veikos epizodą, tik kitais aspektais ginčija ir nuteistasis D. M., todėl pirmiausia šioje nutartyje aptariami šių nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde nuteistasis J. P. nurodo, kad jis nuteistas nesant objektyvių jo kaltės įrodymų, jo kaltė iš esmės grindžiama tik nuteistojo D. M. parodymais, kuriuos teismas privalėjo vertinti atsargiai, nes jis yra suinteresuotas asmuo. Liudytojų A. Š. ir E. V. parodymai neatitinka kitų bylos duomenų. Slapta filmuojant nebuvo užfiksuota, kad jis D. M. perdavė psichotropinę medžiagą. Teismas nepašalino prieštaravimų, jo kaltę grindė abejotinais duomenimis ir padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Tuo tarpu nuteistasis D. M. šioje dalyje savo kaltės neginčija, tik nurodo, kad teismui nenurodžius psichotropinės medžiagos MDMA kiekio, dėl šio nusikalstamos veikos epizodo jis turi būti išteisintas. Visi šie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti ir atmetami.

Kad J. P., veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. M. padarė šią nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, patvirtina visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų: nuteistojo D. M., liudytojų A. Š., E. V. parodymai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo, slapto sekimo, techninių priemonių panaudojimo protokolai ir kiti bylos duomenys.

Nuteistasis D. M. teisme dėl šio jam pareikšto kaltinimo kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad išėjęs iš įkalinimo įstaigos iškart įsitraukė į nusikalstamą veiką, R. K., kurį pažinojo apie 10 metų, padėdavo pardavinėti narkotines medžiagas. Ne kartą šių medžiagų yra pardavęs A. Š. ir už tai gavo dalį pinigų. Su A. Š. jį suvedė M. P., kuris jo irgi prašydavo gauti šių medžiagų. Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo jis su A. Š. susiskambindavo arba susitardavo susitikę. 2006-09-14 iš J. P. įgytą 151 tabletę su psichotropine medžiaga kavinėje „Žvejo sodyba“ pardavė A. Š. už 1500 Lt. Su R. K. šio pardavimo nederino, bet R. K. apie tai žinojo, nes pats tuo metu tokių tablečių neturėjo. Šių tablečių gauti jo prašė M. P. draugai, t. y. Modelio dalyviai, jie jį ir susirado ir kainą nurodė. Pinigus jis dalindavosi su A. Š. ir M. P..

Nuteistasis J. P. apeliaciniame skunde nuteistojo D. M. parodymus vadina prieštaringais ir nurodo, kad teismas jais besąlygiškai nuosprendyje negalėjo remtis, nes D. M. yra suinteresuotas asmuo. Jis buvo parodęs ir apie disponavimą kokainu bei 200 „Ekstazy“ tablečių, bet tokie įtarimai jam nebuvo pareikšti. Todėl neaišku, kodėl vienais D. M. parodymais tikima, o kitais ne. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Nors nuteistasis D. M. teisme labai išsamiai ir detaliai įvykio aplinkybių apie tai, kaip iš J. P. buvo įgytos ir A. Š. perduotos tabletės su psichotropine medžiaga, neparodė, tačiau teisme buvo perskaityti visi D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs parodymai, kuriuos jis teisme patvirtino. O iš nuteistojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matosi, kad jokių prieštaravimų juose nėra. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, D. M. vienodai, tik kiek išsamiau nei teisme parodė apie šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apklaustas įtariamuoju 2006-11-29 (8 t., 145-148), D. M. parodė, kad Saniai (A. Š.) ar M. P. jam paskambinus ir paprašius gauti 150 vnt. „Ekstazy“ tablečių, jis pirmiausia kreipėsi į R. K., tačiau tuo metu R. K. šių tablečių su psichotropine medžiaga neturėjo. Tuomet jis kreipėsi į savo pažįstamą J. P., kuris užtikrino, kad reikiamą šių tablečių kiekį gaus. 2006-09-14 A. Š. pranešus, kad atvyksta į (duomenys neskelbtini) ir kad lauks jo „Statoil“ degalinėje, jis (D. M.), dar prieš tai susitaręs su J. P., kad šis „Ekstazy“ tabletes atvežtų į Klaipėdos r. Karklės k. esančią kavinę „Žvejo sodyba“, nurodytoje degalinėje susitiko su A. Š. ir nuvyko į nurodytą kavinę. A. Š. sėdo į jo automobilį, o jiems iš paskos važiavo A. Š. vairuotojas (E. V.). Atvykę į „Žvejo sodybą“ jie dar apie valandą laiko laukė, kol J. P. atveš psichotropinę medžiagą. J. P. perdavė jam paketą su 150 tablečių, kurias jis po to pardavė A. Š. už 15000 Lt. Tokias pačias aplinkybes nuteistasis D. M. parodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos (8 t., 162-164 b. l.). Jis parodė, kad 150 tablečių į „Žvejo sodybą“ atvežęs J. P. padavė jas prie baro. Po to jis tas tabletes pardavė A. Š. už 15000 Lt. Gavęs iš Sanios šiuos pinigus, kažkur kitoje vietoje (duomenys neskelbtini) 900 Lt atidavė J. P., 300 Lt pasiliko sau ir 300 Lt davė M. P.. Šiuos savo parodymus apie tai, kaip jis iš J. P. įgytas 150 „Ekstazy“ tablečių 2006-09-14 kavinėje „Žvejo sodyba“ pardavė A. Š., nuteistasis D. M. patvirtino ir akistatos su J. P. metu (10 t., 73 b. l.).

Iš išdėstytų D. M. parodymų matosi, kad juose jokių prieštaravimų nėra, jų savo skunde nenurodė ir nuteistasis J. P.. Tai, kad apklausų metų D. M. buvo paminėjęs ir apie kitokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, dėl kurių nebuvo pareikšti įtarimai, įgijimą, neduoda pagrindo D. M. parodymus laikyti prieštaringais. Pats teismas nuosprendyje yra nurodęs, kad dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo ir nusikalstamų veikų pakartotinumo yra sunku spręsti, ar kaltinamieji vengia duoti teisingus parodymus, ar painioja įvykių aplinkybes, ar tiesiog jų neprisimena. Netikėti D. M. parodymais ar manyti, kad jis J. P. galėjo apkalbėti, teismas neturėjo jokio pagrindo, nes abu nuteistieji parodė, kad jų santykiai buvo normalūs, konfliktų nėra buvę. Tos pačios aplinkybės paneigia ir nuteistojo J. P. skundo argumentus apie D. M. suinteresuotumą duoti jį apkaltinančius parodymus. Pats nuteistasis J. P. teisme negalėjo paaiškinti, kodėl D. M. jį galėtų apkalbėti, spėliojo, kad greičiausiai prokuroras pažadėjo paleisti jį į laisvę. Apie tai jau konkrečiai J. P. nurodo ir apeliaciniame skunde, kad D. M. jį apkalbėjo norėdamas palengvinti savo padėtį, o tai patvirtina aplinkybė, jog D. M. buvo pakeista kardomoji priemonė iš suėmimo į švelnesnę. Nors iš bylos matosi, kad sulaikius D. M. jam 3 mėnesius buvo taikoma kardomoji priemonė suėmimas, kuris po to buvo pakeistas į tris kitas švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau negalima tvirtinti, kad dėl šios priežasties D. M. davė melagingus parodymus, kurių, beje, jis neatsisakė nei akistatos su J. P. metu, nei teisme. Tai, kad pats teismas nekonfiskavo iš jo 900 Lt, kuriuos jis, pasak D. M., gavo už parduotą MDMA, irgi nerodo, jog buvo esmingai suabejota D. M. parodymais. Teismas nuosprendyje išdėstė aiškius motyvus, kodėl visus NVIEM dalyvio A. Š. už psichotropinę medžiagą D. M. perduotus 1500 Lt nutarė konfiskuoti būtent iš nuteistojo D. M., tokiu būdu abejones įvertinant nuteistojo J. P. naudai. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad teismas nuteistojo D. M. parodymus pagrįstai įvertino nuteistojo J. P. kaltę patvirtinančiu įrodymu.

Žemesnės instancijos teismas

Tačiau nuteistojo D. M. parodymai nėra vienintelis J. P. kaltės įrodymas. Kad į kavinę „Žvejo sodyba“ 151 tabletę su psichotropine medžiaga atvežė ir D. M. perdavė J. P., patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad dirba policijos specializuotoje įstaigoje. Siekiant nustatyti Klaipėdos mieste narkotines bei psichotropines medžiagas platinančius asmenis 2006 m. jis vykdė užduotį, imitavo nusikalstamą veiką. Operatyviniai darbuotojai jam pristatė asmenį pravarde „M.“, kuris jį supažindino su D. M.. Pirkimai iš viso vyko apie 4 kartus. Apie J. P. jokios operatyvinės informacijos neturėjo ir šis nuteistasis psichotropines medžiagas perdavė tik vieną kartą kavinėje „Žvejo sodyba“. Perdavimo aplinkybių gerai neprisimena, tačiau viskas buvo filmuojama naudojant garso ir vaizdo įrangą. J. P. maišelį su psichotropine medžiaga D. M. perdavė kieme prie mašinos. Jis pats tuomet sėdėjo priestate, iš kur viskas gerai matėsi. Liudytojas E. V. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas, šioje byloje buvo įvestas pagal legendą kaip A. Š. draugas. Dalyvavo susitikime su D. M. Klaipėdoje degalinėje, po to vyko į kavinę „Žvejo užeiga“, A. Š. ir D. M. važiavo su D. M. automobiliu, o jis su savo automobiliu važiavo jiems iš paskos. Kavinėje jie užsisakė maisto ir kažko laukė. Matė, kaip D. M. užeigoje kalbėjosi telefonu, suprato, kad tariasi dėl narkotinės medžiagos atvežimo. Kai atvyko J. P., kuris prisistatė kaip Ž., tada D. M. perdavė prekę A. Š.. Užeigoje jis turėjo garso įrašymo įrangą, o A. Š. – vaizdo įrašymo įrangą. Ar buvo filmuojama dar iš išorės, nežino. Kavinėje matė realų narkotikų perdavimo vaizdą, viskas vyko prie stalo, paketą perdavė gal po stalu. A. Š. turėjo viską nufilmuoti. Momento, kaip J. P. D. M. perdavė paketą su psichotropine medžiaga, nematė. Kad pakete buvo 151 tabletė su psichotropine medžiaga, sužinojo vėliau, kai jas pristatė operatyviniams darbuotojams.

Iš bylos matosi, kad abu šie liudytojai veikė pagal nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį. Teismo nutartimi jiems buvo leista imituoti nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, nuo 2006-06-01 iki 2006-11-18. Tokius veiksmus teismo nutartimi nuo 2006-06-05 iki 2006-12-05 buvo leista atlikti ir M. P.. 2006-09-14 asmens apžiūros, pinigų perdavimo protokolai patvirtina, kad prieš vykstant į „Žvejo sodybą“ įsigyti narkotinių medžiagų A. Š. buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų ir jam narkotikų pirkimui įteikta 1500 Lt (3 t., 55, 56 b. l.). Šie asmenys, imituodami nusikalstamą veiką, ir bendravo su D. M. dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo.

Išdėstytus nuteistojo D. M. bei liudytojų A. Š. ir E. V. parodymus, o taip pat ir nuteistųjų J. P. bei D. M. kaltę patvirtina ir teisiamajame posėdyje ištirti 2006-09-19 protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus duomenys bei pokalbių suvestinės (t. 3, b. l. 57–58, 68–76). Teisme buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, padaryti slaptai filmuojant įvykius apie NVIEM dalyvio A. Š. bei jį lydėjusio E. V. susitikimą su D. M. degalinėje, vėliau kavinėje „Žvejo sodyba“ jų susitikimą su J. P., o šio slapto filmavimo ir garso įrašymo metu užfiksuotos aplinkybės buvo išsamiai išdėstytos nuosprendyje. Vaizdo įraše užfiksuoti visi liudytojų parodymuose minimi įvykiai nuo D. M. susitikimo su NVIEM dalyviais pradžios iki jų išsiskyrimo išėjus iš kavinės „Žvejo sodyba“ po to, kai A. Š. iš D. M. nupirko J. P. atvežtą psichotropinę medžiagą. Nuosprendyje išdėstyti ir pokalbiai, vykę tarp D. M. ir A. Š. važiuojant automobiliu iki kavinės „Žvejo sodyba“, kaip A. Š. bandė derėtis dėl psichotropinių medžiagų kainos, kaip D. M. aiškino, kad sumažinti kainos negali, nes pardavime dalyvauja ir daugiau asmenų. D. M. klausinėjo A. Š., ar jo nedomina kitos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, siūlėsi jų gauti ir netgi nugabenti jam į Latviją. Užfiksuota ir kaip D. M. A. Š. pabandymui perdavė naujas tabletes su psichotropine medžiaga, kurių jis sakėsi galėtų vėliau gauti. Kavinėje „Žvejo sodyba“ užfiksuota, kaip jie visi trys: D. M., A. Š. ir jį lydėjęs E. V. laukė kažko atvykstant. Pagal techninių priemonių panaudojimo protokolo duomenis atvažiavus J. P. D. M. apie tai pranešė A. Š. ir išėjo J. P. pasitikti bei atvedė jį, J. P. prisistatė Ž. vardu ir atsisėdo prie stalo. J. P. išėjus į kiemą išjungti automobilio žibintus, D. M. A. Š. perdavė psichotropines medžiagas, o A. Š. D. M. sumokėjo pinigus. Sugrįžus J. P., jie visi kartu pabuvo trumpai ir išsiskirstė. D. M., A. Š., E. V. išvažiavus savo automobiliais, o J. P. pasiliko kavinėje. Šie techninėmis priemonėmis užfiksuoti bylos duomenys tik patvirtina nuteistojo D. M. parodymus ir paneigia jo bet kokį galimą jo suinteresuotumą duoti J. P. melagingai apkaltinančius parodymus.

Nuteistasis J. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad ir liudytojų A. Š. bei E. V. parodymus reikėtų vertinti kritiškai, nes A. Š. negalėjo matyti, kaip J. P. perdavė D. M. paketą, pats D. M. parodė, kad jam jis (J. P.) paketą perdavė nematant A. Š. ir E. V., o techninių priemonių pagalba paketo perdavimo faktas D. M. nebuvo užfiksuotas. Be to, to paties protokolo duomenys patvirtina, kad jis (J. P.) į kavinę sugrįžo jau po psichotropinės medžiagos A. Š. perdavimo ir atsiskaitymo už ją, tai reiškia, kad liudytojas E. V. apie atsiskaitymą sako netiesą. Visi su tuo susiję apelianto argumentai atmetami. Pirmiausia pažymėtina, kad teisme D. M. neparodė, jog paketo su psichotropine medžiaga perdavimo A. Š. ir E. V. nematė. Abejones, ar A. Š. matė paketo perdavimą, D. M. buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir tada jis parodė, kad gerai neprisimena, ar prie Sanios ir jo vairuotojo (E. V.), ar netoli jų jiems nematant atvykęs J. P. jam perdavė paketą. Tuo tarpu liudytojas A. Š. teisme parodė, kad matė kaip J. P. psichotropinę medžiagą D. M. padavė kieme prie automobilio, jis tuo metu sėdėjo priestate, o iš ten vaizdas prie mašinos matėsi pakankamai gerai. Iš protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus matosi, kad D. M. išėjus į kiemą pasitikti J. P., A. Š. persėdo į kitą vietą. Tai reiškia, kad A. Š. persėdo norėdamas neišleisti iš akiračio D. M. ir J. P. ir paketo perdavimą kieme galėjo matyti. Kodėl nebuvo nufilmuotas tas perdavimo momentas, taip pat paaiškina liudytojo A. Š. parodymai teisme. Jis parodė, kad nufilmuoti paketo perdavimo kieme neturėjo galimybės, nes tai padaryti būtų buvę galima tik laisvai užsidėjus kamerą ant peties. Tačiau šio momento neužfiksavimas vaizdo kamera tikrai nepaneigia kitų išdėstytų įrodymų apie tai, jog paketą su psichotropine medžiaga į kavinę atvežė ir D. M. perdavė būtent J. P.. Nors tikrai nėra duomenų apie susitikimo kavinėje metu pokalbius apie psichotropines medžiagas, tačiau tai taip pat nepaneigia kitais įrodymais nustatytų bylos aplinkybių apie J. P. paketo su psichotropine medžiaga perdavimą D. M.. Iš išdėstytų nuteistojo D. M. ir liudytojų parodymų, o taip pat ir iš teisme peržiūrėto vaizdo įrašo matosi, kad į kavinę „Žvejo sodyba“ buvo vykta konkrečiu tikslu, o ne papietauti, kad ten buvo kažko lūkuriuojama, kad tuo metu D. M. skambino J. P., o šiam atvykus, netrukus D. M. perdavė paketą su psichotropine medžiaga liudytojui A. Š.. Iš vaizdo įrašo matosi ir tai, kad niekas kitas, išskyrus J. P., į susitikimą kavinėje „Žvejo sodyba“ tuo laiku neatvyko, o psichotropinė medžiaga A. Š. buvo perduota būtent po to, kai atvyko J. P.. Kad buvo kavinėje laukiama būtent J. P., patvirtina ir tai, jog po jų susitikimo D. M. kartu su A. Š. bei E. V. iš kavinės greitai išvyko. Visa tai patvirtina, kad psichotropines medžiagas, kurias D. M. pardavė A. Š., atvežė ir D. M. perdavė nuteistasis J. P..

Pats nuteistasis J. P. teisme pripažino, kad 2006-09-14 buvo susitikęs su D. M. kavinėje „Žvejo sodyba“, tačiau jokių narkotikų neatvežė ir neperdavė. Paskambinęs D. M. pakvietė jį atvykti į kavinę, sakė supažindins su savo draugais, pabendraus, atvykus jam siūlė išgerti, bet jis atsisakė, nes sportuoja, jie pasikalbėjo apie nieką. Su D. M. buvo tik tokie reikalai, kad iš D. M. žmonos jis pirkdavo drabužius. Tokie nuteistojo J. P. parodymai neatitinka bylos aplinkybių, o juos paneigia ne tik jau išdėstyti ir aptarti įrodymai, bet ir kiti teisme ištirti įrodymai.

Kad 151 tabletę su psichotropine medžiaga nuteistieji D. M. ir J. P. buvo iš anksto susitarę parduoti NVIEM dalyviui A. Š., patvirtina 2006-12-08 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo ir pokalbių suvestinių duomenys (3 t., 26–29, 30–40 b. l.). Iš pokalbių matosi, kad D. M. 2006 m. rugsėjo 12-13 dienomis tikrai skambino M. P. ir pasakė, kad ketvirtadienį, t. y. 2006 m. rugsėjo 14 d., pas jį atvažiuos žmogus pirkti psichotropinės medžiagos, klausia D. M., ar bus 150 už 1500. Akivaizdu, kad buvo norima pirkti 150 vnt. tablečių už 1500 Lt, kas ir buvo nustatyta D. M., A. Š. bei E. V. parodymais. Kiti telefoniniai pokalbiai tarp D. M. ir M. P., D. M. ir R. K., o taip pat ir pokalbiai tarp D. M. bei J. P., tiek vieno, tiek ir kito nuteistojo iniciatyva, irgi patvirtina, kad jie yra apie narkotines bei psichotropines medžiagas. Iš pokalbių turinio, įvertinus juos kartu su kitais įrodymais nustatytomis bylos aplinkybėmis, matosi, kad kalbama ir apie konkretaus psichotropinės medžiagos kiekio (150 tablečių) įsigijimą, o taip pat ir apie šių medžiagų įgijimą iš J. P.. Pokalbių metu D. M. su J. P. aiškiai apie psichotropinės medžiagos įsigijimą nekalba, jie tariasi susitikti. Akivaizdu, kad konkrečias psichotropinės medžiagos įsigijimo ir jos pardavimo sąlygas aptarė susitikę, o ne telefonu. 2006-09-14, 9.30 val. paskambinęs M. P., D. M. sužinojo, kad šiandien atvažiuos psichotropinių medžiagų pirkėjas ir ne vienas, o gal du, trys, baimindamasis kitų asmenų D. M. M. P. teiraujasi, ar jie „normalūs“. Šis pokalbis akivaizdžiai paneigia nuteistojo J. P. argumentus apie tai, kad D. M. A. Š. parduotos tabletės galėjo priklausyti pačiam M. P., nes šis pasakė D. M. jų kainą. Nuteistasis D. M. tikrai yra parodęs, kad psichotropinės medžiagos kainą jam yra pasakęs M. P., tačiau tai yra natūralu, nes būtent su šiuo asmeniu D. M. buvo pažįstamas ir bendravo dėl narkotinių medžiagų platinimo, būtent M. P. jį ir suvedė su A. Š.. Tačiau nelogiška manyti, kad M. P., pats turėdamas heroino, savo pažįstamą siųstų šios narkotinės medžiagos įsigyti pas D. M.. Tai, kad byloje nėra užfiksuota nuteistojo J. P. ir M. P. telefoninių kontaktų, nuteistojo J. P. pateikto kaltinimo esmės nekeičia.

Jau nurodytų 2006-12-08 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo ir pokalbių suvestinėse užfiksuotų pokalbių turinį ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu buvo pakomentavę tiek nuteistasis D. M., tiek ir J. P.. Įtariamojo papildomos apklausos metu (8 t., 186-189 b. l.) D. M. patvirtino, kad su protokole nurodytais asmenimis, taip pat ir su J. P., jis bendravo būtent apie psichotropines medžiagas bei jų įsigijimo aplinkybes. Kalbėdamas su J. P. jis tarėsi su juo susitikti, o susitikimo metu jie turėjo aptarti „Ekstazy“ tablečių įgijimo iš J. P. ir jų pardavimo D. M. prašančiam asmeniui aplinkybes, taip pat bendravo su R. K., sužinojo, kad šis turi naujų „Ekstazy“ tablečių, prašė duoti pavyzdį, kurį norėjo paduoti A. Š.. Taip pat D. M. pakomentavo, kad po pokalbio su A. Š. telefonu sužinojęs apie šio atvykimą į (duomenys neskelbtini) ir jų susitikimą degalinėje, jis paskambino A. E. ir paprašė, kad šis jam atvežtų iš R. K. tas tabletes (2 mėlynas tabletes). Visus šiuos teisme perskaitytus parodymus nuteistasis D. M. taip pat patvirtino.

Apie telefoninių pokalbių su D. M. turinį ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nuteistasis J. P. (10 t., 82-83 b. l.), išklausęs pokalbius, nurodė, kad atpažįsta tik D. M. balsą, tačiau nepaneigė, kad kitas asmuo galėjo būti jis pats, jei jau užfiksuota, kad pokalbis su M. yra iš jo (J. P.) tuo metu naudoto telefono numerio. Vienu atveju J. P. nurodė, kad su D. M. telefonu galėjo tartis susitikti pasikalbėti dėl drabužių pirkimo iš D. M. žmonos, kuri jų atsiveždavo iš Turkijos. Tačiau kitų telefoninių kontaktų su D. M. ir susitikimų būtinumo nuteistasis J. P. paaiškinti negalėjo. Net ir tikint nuteistojo J. P. parodymais apie tai, kad jis pirko iš D. M. žmonos atvežtus drabužius, vykti susitikti ir telefonu apie šias aplinkybes paslaptingai kalbėti neturėtų būti jokio pagrindo. Nors vertinant telefoninius pokalbius atskirai nuo kitų įrodymų, apie konkretų jų turinį spręsti būtų sunku, tačiau pokalbių turinys juo labiau neleidžia manyti, kad tie pokalbiai buvo apie J. P. nurodomą drabužių įsigijimą. Taigi nuteistojo J. P. parodymai apie bendravimo telefonu ir susitikimų su D. M. aplinkybes yra neįtikinantys, juos paneigia ir nuteistojo D. M. parodymai apie tikrąjį šių pokalbių turinį, ir yra jau išdėstyti kiti teisme išnagrinėti įrodymai.

Nuteistojo D. M. parodymus apie susitikimų su J. P. tikslą iš dalies patvirtina ir nuteistojo R. K. parodymai. Šis nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu 2008-11-19 (7 t., 124–125 b. l.) taip pat pakomentavo savo su D. M. 2006-09-12, 2006-09-13, 2009-09-14 vykusių telefoninių pokalbių turinį. Jis patvirtino, kad D. M. jam sakė, jog psichotropinių medžiagų ir jam, ir pardavimui kitiems žmonėms gaus iš J. P.. R. K. 2007-01-09 ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 93–94) buvo parodęs ir apie tai, kad 2006 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, kai S. R. „Ekstazy“ tablečių neturėjo, šią psichotropinę medžiagą D. M. gavo iš J. P.. Šiuos parodymus R. K. patvirtino teisiamajame posėdyje.

Jau išdėstytus nuteistųjų D. M. ir J. P. kaltės įrodymus patvirtina ir 2006-09-19 slapto sekimo protokolo duomenys (3 t., 3, 77–79 b. l.). Iš šio protokolo matosi, kad D. M. 2006-09-14 nuo ryto iki 15.50 val., t. y. iki išvykimo iš kavinės „Žvejo sodyba“ dar buvo ir slapta sekamas. O šio sekimo metu užfiksuoti D. M. susitikimai su įvairiais asmenimis atitinka tiek telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo, tiek ir telefoninių pokalbių bei techninių priemonių panaudojimo atliekant NVIEM veiksmus užfiksuotus duomenis. Slapto sekimo metu buvo nustatyta, kad 9 val. 54 min. D. M. Vilniaus plente, prie išvažiavimo iš Klaipėdos miesto ribos, buvo susitikęs su J. P. bei A. E., 6 min. su jais pabendravo ir nuvažiavo į toje pačioje gatvėje esančią degalinę, prie kur vėliau pasitiko A. Š.. 13 val. 37 min. D. M. vėl susitiko su J. P. (duomenys neskelbtini)g., įsėdo į J. J. P. automobilį, nuvažiavo į Liepų g. 27, abu užėjo į namą, po poros minučių išėjo į lauką, kur 13 val. 49 min. D. M. įsėdo į A. E. vairuojamą automobilį, porą minučių pabendravo su A. E., sugrįžo prie J. P., nuo jo vėl sugrįžo į A. E. automobilį. 14 val. 3 min. A. E. atvežė D. M. prie (duomenys neskelbtini)-to namo, kur D. M. prieš važiuodamas su J. P. buvo palikęs savo žmoną. Po to savo žmoną nuvežęs prie Klaipėdos universiteto, D. M. nuvyko į Vilniaus plento g. esančią degalinę „Statoil“, kur susitiko su A. Š. ir E. V., o iš ten visi trys nuvyko į kavinę „Žvejo sodyba“. 15 val. 30 min. į kavinę atvyko ir J. P., o D. M., A. Š., E. V. iš kavinės išėjo 15 val. 50 min.

Slapto sekimo metu užfiksuotų D. M. susitikimų su E. E. tikslą patvirtina ir teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti R. K., A. E. bei D. M. parodymai apie tai, kad tą pačią dieną, t. y. 2006-09-14, vienas iš D. M. susitikimo tikslų su A. E. buvo gauti iš jo R. K. perduotas dvi tabletes su psichotropinių medžiagų pavyzdžiais. Tas dvi mėlynos spalvos iš D. M. važiuojant į kavinę „Žvejo sodyba“ gautas tabletes bei jau kavinėje iš D. M. už 1500 Lt įgytas 150 tablečių A. Š. pateikė policijos pareigūnams po nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo tą pačią 2006 m. rugsėjo 14 d., 16 val. 20 min. dvi tabletes ir maišelį su apie 150 tablečių, kurias pirko iš D. M. už 1500 Lt. Šios pateiktos tabletės buvo supakuotos į skirtingus specialius paketus, kurie su užduotimi buvo išsiųsti į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą šių medžiagų ištyrimui. Specialisto išvada Nr. 8725 (3 t., 83-84 b. l.) patvirtina, kad 151 vnt. rausvos spalvos tablečių, 2006-09-14 A. Š. įgytų iš D. M. ir J. P., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga MDMA, kurios bendras kiekis yra 10,930 g. Ištyrus dvi mėlynos spalvos tabletes, nustatyta, kad jose yra 0,096 g psichotropinės medžiagos MDMA bei 0,004 g psichotropinės medžiagos amfetamino.

Nuteistasis J. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad skirtinguose procesiniuose dokumentuose (daiktų, dokumentų pateikimo protokole, užduotyje atlikti objektų tyrimą ir specialisto išvadoje) yra prieštaringai nurodomos aplinkybės apie paimtas ir tyrimui pateiktas psichotropines medžiagas, todėl dėl netinkamai įforminto procesinio dokumento kyla abejonių dėl tokio įrodymo patikimumo. Iš bylos matosi, kad apžiūrint A. Š. pateiktus paketus su tabletėmis jos išsamiau protokole nebuvo apibūdintos, nepaminėti jų logotipai, tablečių skaičius nurodytas apie 150 vnt., o jų spalva balta. Tame pačiame protokole vienoje vietoje yra paminėti ir balti milteliai, tačiau akivaizdu, kad tai parašyta per apsirikimą, kadangi net du kartus buvo paminėta, jog yra pateikta būtent apie 150 vnt. tablečių, nurodomi ir konkretūs paketų, į kuriuos buvo patalpintos tiek dvi mėlynos, tiek apie 150 baltų tablečių, numeriai (Nr. 0003423 bei Nr. 0003425). Todėl skundo argumentai apie tai, kad kažkur dingo ir nebuvo ištirti kažkokie tariamai gauti milteliai, yra visiškai nepagrįsti. Iš bylos matosi, kad prokuroras iš D. M. pirktų apie 150 vnt. tablečių spalvą 2006-09-15 užduotyje atlikti objektų tyrimą (3 t., 81 b. l.) įvardijo šviesiai rusva. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui buvo pateiktos rausvos spalvos tabletės, detaliau apibūdinti ant jų įspausti logotipai bei nurodytas tikslus tablečių skaičius (151 vnt.). Šiuose trijuose dokumentuose skirtingai nurodytos tablečių spalvos ar neišsamiai apibūdinta jų išvaizda nėra esminė aplinkybė, leidžianti abejoti, ar tyrimui tikrai buvo pateiktos būtent iš D. M. ir J. P. A. Š. įgytos tabletės. Daiktų pateikimo protokole nurodyta balta tablečių spalva greičiausiai buvo nurodyta irgi apytikrė, o tam įtakos galėjo turėti apšvietimas, kuriam esant buvo apžiūrėtos šios tabletės. Iš A. Š. paimtos apie 150 tablečių su tais pačiais specialiais paketais, į kuriuos jas supakavo policijos pareigūnai, prokuroras ir perdavė specialistams tirti. Kolegijos nuomone, toks nevisiškai tikslus ir išsamus aplinkybių nurodymas apžiūros protokole bei užduotyje atlikti objektų tyrimą neleidžia abejoti šių dokumentų patikimumu. Kad specialistai ištyrė būtent D. M. A. Š., o šio liudytojo policijos pareigūnams perduotas tabletes su psichotropine medžiaga, nekyla jokių abejonių. Apie tai nurodyta ir teismo nuosprendyje. Taip pat teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad pareiškiant D. M. ir J. P. įtarimus buvo padaryta techninė klaida nurodant 10,126 g, o ne specialistų nustatytą 10,930 g MDMA kiekį. Teismas savo iniciatyva negalėdamas viršyti kaltinimo ribų, laikė nustatyta, kad 151 tabletėje buvo ne mažiau kaip 10,126 g psichotropinės medžiagos MDMA ir teisingai nurodė, kad nežymiai įtarimuose ir kaltinamajame akte sumažintas psichotropinės medžiagos kiekis nusikalstamos veikos kvalifikacijai įtakos neturi.

Jau išdėstytų teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistieji D. M. ir J. P., veikdami iš anksto susitarusių asmenų grupe, nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno turėdami tikslą parduoti 151 tabletę su joje esančiu ne mažiau kaip 10,126 g psichotropinės medžiagos MDMA kiekiu ir 2006-09-14 bare „Žvejo sodyba“ ją pardavė nusikalstamą veiką imitavusiam modeliui – A. Š.. Teismas abiejų šių nuteistųjų nusikalstamą veiką pagrįstai laikė nebaigta, nes psichotropinės medžiagos buvo realizuotos teisėsaugos institucijų pareigūnui ir į apyvartą nepateko. Išdėstyti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad abu nuteistieji turėjo išankstinių ketinimų platinti psichotropines medžiagas, bet BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviąją pusę sudarančius veiksmus atliko kontroliuojami teisėsaugos institucijų pareigūno, imituojančio nusikalstamą veiką. Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas rekomendacijas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo psichotropinės medžiagos MDMA kiekis iki 0,2 g laikomas nedideliu, o daugiau kaip 20 g - dideliu kiekiu. Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis teismų praktika teismas D. M. ir J. P. veikas dėl 10,126 g MDMA įgijimo, laikymo, gabenimo, turint tikslą jį parduoti, ir pardavimo kavinėje „Žvejo sodyba“ 2006-09-14 pagrįstai įvertino kaip pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką ir teisingai kvalifikavo pagal BK 22 str. 1 d. 260 str. 1 d.

Nuteistojo D. M. apeliacinio skundo argumentus bei jo prašymą išteisinti dėl šio nusikalstamos veikos epizodo kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Kaip jau buvo nurodyta, išdėstytų įrodymų visuma patvirtina abiejų nuteistųjų, veikusių bendrininkų grupe, kaltę dėl neteisėto disponavimo turint tikslą parduoti psichotropines medžiagas ir jos pardavimo. Pats nuteistasis D. M. savo kaltės padaręs šią nusikalstamą veiką niekada neneigė. Apelianto argumentai apie tai, kad jis turėtų būti išteisintas dėl to, jog teismas šiame epizode nenurodė jo disponuotos psichotropinės medžiagos MDMA kiekio, yra nepagrįsti ir neatitinkantys bylos aplinkybių. Nuosprendyje yra išdėstyti įrodymai, patvirtinantys ne tik skaičių tablečių su psichotropine medžiaga, dėl kurios neteisėto įgijimo tikslu parduoti ir pardavimo D. M. surastam pirkėjui A. Š. buvo susitarę nuteistieji D. M. ir J. P., bet labai tikslų šiose tabletėse specialistų nustatytą psichotropinės medžiagos MDMA kiekį. Specialisto išvadoje nurodytas tikslus tyrimui pateiktose tabletėse esantis psichotropinės medžiagos kiekis, ši specialisto išvada ne tik išdėstyta nuosprendyje, bet ir įvertinta nuteistųjų naudai ir apie tai jau buvo nurodyta šioje nutartyje. Psichotropinės medžiagos MDMA kiekis (ne mažiau kaip 10,126 g) yra nurodytas nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Tai, kad šis psichotropinės medžiagos MDMA kiekis nebuvo nurodytas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nėra laikoma nuosprendžio trūkumu, juo labiau tokiu, dėl kurio nuteistąjį D. M. reikėtų išteisinti nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties.

D. T. ir A. Ž. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos 8,625 g heroino, turėdami tikslą ją parduoti, ir ją pardavė kitam šioje byloje nuteistajam R. V.. Nuteistieji A. Ž. ir D. T. apeliaciniuose skunduose su apkaltinamuoju nuosprendžiu nesutinka ir nurodo, kad jų kaltė nuosprendyje grindžiama prielaidomis ir spėjimais, nes neginčijamų jų kaltės įrodymų byloje nėra, ir prašo juos išteisinti. Ir šių apeliantų argumentai yra nepagrįsti ir atmetami. Kad nuteistieji A. Ž. ir D. T. padarė nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytą nusikalstamą veiką, patvirtina liudytojų, nuteistojo R. V. parodymai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo, slapto sekimo protokolų duomenys ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti bei aptarti įrodymai. Tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek jų visuma nuosprendyje yra įvertinta teisingai, o jų patikimumas kolegijai abejonių nekelia.

Nuteistasis R. V. dėl 8,625 g heroino neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo ir pardavimo 2007-06-06 kaltu prisipažino ir parodė, kad su A. Ž. yra geri pažįstami, į jį jis kreipėsi dėl narkotinių medžiagų įgijimo, jų iš A. Ž. yra įgijęs ir anksčiau. Žino, kad A. Ž. narkotinių medžiagų gaudavo iš kažkokio žmogaus (duomenys neskelbtini), bet ar jų gaudavo tikrai iš D. T., patvirtinti negali. D. T. nepažįsta ir nėra jo matęs, ikiteisminio tyrimo metu buvo jį apibūdinęs, bet D. T. yra ne toks, kaip jis šį apibūdino. Iš nuotraukos D. T. jis atpažino atsitiktinai. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir pasirašinėjo apklausų protokolus gerai jų nesuprasdamas, nes norėjo greičiau po apklausų būti laisvas. Ikiteisminio tyrimo metu pokalbių telefonu su A. Ž. ir K. B. turinio neaiškino, tačiau sutiko su tuo, kas užfiksuota. Kadangi nuteistasis R. V. teisme davė iš dalies skirtingus parodymus, teisme buvo perskaityti visi šio nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai (8 t., 32-34, 37-39, 41-42, 64-65), kurių R. V. iš esmės nepaneigė, tik nurodė, jog jo parodymai teisingi tik dėl A. Ž. dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme, dėl D. T. – neteisingi. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nuteistojo R. V. parodymų matosi, jog visose apklausose jis buvo nurodęs, kad dėl 50 g narkotinės medžiagos heroino įgijimo 2007 m. birželio mėn. pradžioje jis tarėsi ir šį kiekį heroino įsigijo iš A. Ž., o šis tą heroiną gavo iš savo draugo, jam (R. V.) iš matymo pažįstamo vaikino vardu D., taip pat buvo parodęs, kad tą D. jis yra matęs, kai jis buvo atvažiavęs kartu su A. Ž.. 2008 m. kovo 5 d. vykusios įtariamojo apklausos metu, dalyvaujant gynėjai, R. V. buvo parodęs, kad jis susitikinėjo su K. B., kuris yra R. K. geras draugas. K. B. norėjo įsigyti heroino ir prašė gauti jo pavyzdį. Jis žinojo, kad A. Ž. iš kažkur gauna heroino, todėl jam ir paskambino. A. Ž. jam pažadėjo šios narkotinės medžiagos gauti ir atvežė jam heroino pavyzdį, kurį jis padavė K. B., o šis pasakė, kad pirks 50 g šio heroino. A. Ž. gyvena kitame mieste, jie susiskambino ir A. Ž. pasakė, kad jis atvyktų į (duomenys neskelbtini), kur šią medžiagą jam perduos A. Ž. draugas. Tą A. Ž. draugą jis pažįsta iš matymo, tada jis buvo atvažiavęs automobiliu „VW Golf“ ir jis iš to asmens įsigijo paketėlį su heroinu sumokėdamas už jį apie 4400 Lt. Pinigus (5000 Lt) heroinui įsigyti jam buvo davęs K. B., dalį šių pinigų jis pasiliko sau, o dalį davė K. B., kuris, kaip suprato, irgi pardavinėjo narkotines medžiagas kitam žmogui. Šis žmogus taip pat dalyvaudavo jo susitikimuose su K. B.. Heroino tiesiogiai K. B. jis neperdavė, o padėjo jį krūmuose, nes įtarė, kad K. B. gali bendradarbiauti su policija. Panašiai, tik kiek detaliau aplinkybes apie heroino įgijimą ir jo pardavimą nuteistasis R. V. nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos (8 t., 37-39 b. l.). Jis taip pat buvo parodęs, kaip K. B. prašymu gavo jam heroino pavyzdį, o po to ir 50 g šios medžiagos. Jie susitiko su K. B. ir dar vienu nepažįstamu asmeniu, kurį K. B. jam pristatė kaip savo draugą iš kito miesto, ir visi trys važiavo pas A. Ž. į (duomenys neskelbtini). įsigyti heroino. Su A. Ž. telefonu jis buvo susitaręs susitikti prie geležinkelio pervažos, bet tą vakarą heroino įsigyti jiems nepavyko, A. Ž. paaiškino, jog jį bus galima paimti tik kitą rytą, nes šiandien iš D. nepavyko paimti heroino. Kitą rytą susiskambinus su K. B. šis pasakė, kad negali pats važiuoti, važiuos tas pats jo pažįstamas. Jis susitiko su tuo K. B. pažįstamu, paėmė iš jo 5000 Lt ir į (duomenys neskelbtini) susitikti su A. Ž. jis vyko vienas. Su A. Ž. jis susitiko gatvėje, kurioje gyvena D., prie namo, kurioje yra parduotuvė. A. Ž. jam padavė užspaudžiamą polietileninį maišelį, o jis A. Ž. padavė 4400 Lt, dalis tų pinigų buvo jo ankstesnė skola A. Ž.. Važiuodamas į (duomenys neskelbtini) jis tą heroiną atskiedė su cukraus pudra ir padalino į tris atskirus maišelius atitinkamai po 5, 10 ir 50 g ir nuvežęs šiuos paketėlius į K. B. namo kiemą numetė juos į krūmus ir K. B. pirštu parodė, kur jie yra. Šios apklausos metu atsakydamas į prokuroro užduotą klausimą R. V. patikslino, kad į susitikimo vietą, kurioje A. Ž. jam perdavė heroiną, šis atvyko automobiliu, vairuojamu D., su kuriuo pats jis asmeniškai nebendravo ir pažįsta jį tik iš matymo, bet žino, kad A. Ž. narkotikus ima iš to D.. Dar vienos ikiteisminio tyrimo apklausos metu R. V. išsamiai nurodė kelią, kaip patekti į tą vietą Kretingos mieste, kur jam A. Ž. perdavė nurodytą heroino kiekį, apibūdino, kaip atrodo jo parodymuose minimas D., kurį jis tikrai matė du kartus kartu su A. Ž., ir nors matė trumpai, tačiau jį atsimena ir galėtų atpažinti. Parodė, kad šiuo metu norėtų D. atpažinti tik iš nuotraukų, nes gyvą atpažinti bijo dėl galimo šio asmens keršto ir baimės būti sumuštam. Parodymų patikrinimo vietoje metu (8 t., 48-54 b. l.) nuteistasis R. V. savo parodymus patvirtino ir parodė vietą (duomenys neskelbtini). automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini)namo, kuriame yra parduotuvė, kur susitiko su A. Ž., kai šis jam perdavė paketą su 50 g heroino. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką (8 t., 43-47) metu R. V. iš jam pateiktų 5 fotonuotraukų D. T. atpažino kaip asmenį, vardu D., iš kurio, kaip jam buvo minėjęs A. Ž., kad gauna narkotines medžiagas ir kurį jis yra matęs kartu su A. Ž., o šis jam (R. V.) sakė, kad tuos 50 g heroino irgi gavo iš D..

R. V. akistatos su A. Ž. metu (9 t., 90–92 b. l.) patvirtino, kad 2007 m. birželio mėnesio pradžioje (duomenys neskelbtini) 50 g heroino įsigijo iš A. Ž., o iš A. Ž. kalbų žino, kad A. Ž. narkotikus įgijo iš kretingiškio, kurį jis (R. V.) pažįsta iš matymo. R. V. taip pat patvirtino, kad D. matė šalia A. Ž. per atstumą. A. Ž. akistatos metu narkotikų pardavimą paneigė, parodė, kad santykiai su R. V. yra blogi, nes R. V. jį provokavo, prašė įsigyti narkotinių medžiagų, parodė, kad R. V. kiekvieną dieną į veną susileisdavo apie 10 g amfetamino. Tuo tarpu R. V. akistatos metu parodė, kad su A. Ž. konfliktų nebuvo iš viso, pripažino, kad vartojo amfetaminą, bet tik 2-3 kartus per savaitę.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistieji A. Ž. ir D. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas jų kaltės negalėjo grįsti R. V. parodymais, nes jie yra nevienodi ir prieštaringi, o savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų R. V. teisme nepatvirtino. Teismas neįvertino to, kad R. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas ir be advokato, parodymus davė galimai apsvaigęs nuo narkotikų, be to, pats pripažino, kad buvo sutikęs bendradarbiauti su policija ir norėjo greičiau būti paleistas iš suėmimo. Visi su tuo susiję apeliantų argumentai yra nepagrįsti ir atmetami.

Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti R. V. parodymai skirtingų apklausų metu yra nėra prieštaringi. Negalima teigti ir to, kad R. V. teisme visiškai paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Perskaičius teisme jo ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus (8 t. 37-39), nuteistasis R. V. parodė, kad tuomet jis nurodė tai, ką atsiminė, tačiau šių savo parodymų nepaneigė. Taip pat R. V. teisme parodė, kad yra teisingi teisme perskaityti jo 2008-11-24 parodymai dėl telefoninių pokalbių (t. 8, b. l. 61–63), kuriuos jis šios apklausos metu labai išsamiai pakomentavo, o tai atitiko ir kitais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes. Juose kalbama apie tai, kad jis iš A. Ž. 2007-06-06 (duomenys neskelbtini) pirko 50 g heroino už 4400 litų, Parodė, kad pinigų heroinui pirkti davė policininkas. Kad įslaptintas liudytojas yra policininkas, suprato iš to, kad heroinui pirkti duoti pinigai buvo 500 litų kupiūromis. Galima sutikti su skundų argumentais apie tai, kad kai kurios R. V. apklausos ikiteisminio tyrimo metu vyko nedalyvaujant advokatui, tačiau iš bylos matosi, kad nuteistasis R. V. gynėjo buvo atsisakęs pats ir byloje yra tai patvirtinantys protokolai (8 t., 40, 57, 60 b. l.). Todėl nėra pagrindo R. V. parodymus vertinti kaip nepatikimus. Be to, pagal BPK 276 str. nuostatas ikiteisminio tyrimo pareigūnui R. V. duoti parodymai nėra vertinami kaip įrodymai, o teisme jie buvo perskaityti tik kitų įrodymų patikrinimui. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti ir teisme perskaityti R. V. parodymai, yra pripažįstami įrodymu, o tuose parodymuose R. V. buvo aiškiai parodęs, kad 50 g heroino jis įsigijo iš nuteistojo A. Ž., kuris heroiną gauna iš D., kurį jis yra matęs kartu su A. Ž..

Nepagrįstai nuteistasis A. Ž. apeliaciniame skunde nurodo ir apie R. V. bendradarbiavimą su policijos pareigūnais ir kad dėl to jam buvo pakeista kardomoji priemonė, bei tai, kad R. V. parodymus davė nieko nesuprasdamas dėl apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nuteistasis R. V. jau pirmosios įtariamojo apklausos metu dalyvaujant gynėjai kaltu prisipažino visiškai ir davė parodymus ne tik apie savo, bet ir kitų asmenų, taip pat ir šioje byloje liudytojais apklaustų asmenų K. B. bei įslaptinto liudytojo Nr. 1 veiksmus. Apklausos protokole taip pat pažymėta, kad parodymus jis duoda laisva valia, joks poveikis prieš duodant parodymus jam nebuvo daromas. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. V. kažkokiu būdu sutiko bendradarbiauti su policijos pareigūnais. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad R. V. nenutuokė apie tai, jog K. B. ir įslaptintas liudytojas Nr. 1 veikė pagal nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelį. Nors teisme nuteistasis R. V. ir parodė, kad suprato, jog heroino įsigyti norėjęs liudytojas Nr. 1 yra policininkas, tačiau tai nereiškia, kad R. V. šiam liudytojui padėjo vykdyti užduotį. Atvirkščiai, iš bylos duomenų matosi, kad R. V. su šiuo liudytoju elgėsi atsargiai, sakė, jog jo nepažįsta ir kad geriau jie viską derins per K. B.. O tai, kad netgi ir K. B. visiškai nepasitikėdamas ir bijodamas būti suimtas R. V. narkotinę medžiagą heroiną paliko krūmuose, K. B. nurodęs iš ten jį pasiimti, tik patvirtina, kad nuteistasis R. V. tikrai nebendradarbiavo su policijos pareigūnais ir pats vengė pakliūti į teisėsaugos akiratį. Nuteistasis R. V. ne kartą teistas ir žinojo, kad kaltės pripažinimas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl tai, kad jis savo kaltę pripažino ir davė parodymus apie nusikalstamos veikos bendrininkus, taip pat nereiškia, kad jis bendradarbiavo su policijos pareigūnais ir davė neteisingus parodymus apie kitus nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis.

Apeliantų argumentai dėl nuteistojo R. V. parodymų patikimumo, t. y. jog jie galėjo būti duoti dėl apsvaigimo nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų arba įtakoti prokuroro pažadant R. V. pakeisti kardomąją priemonę, galutinai buvo paneigti apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą ir papildomai apklausus nuteistąjį R. V. bei prokurorą V.Gulenkovą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas nuteistasis R. V. parodė, kad atsimena savo teisme duotus parodymus, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neatsimena, nes tada stipriai vartojo narkotikus, tvirtino davęs tokius parodymus, kokių reikėjo, ir išėjo į laisvę. Taip pat parodė, kad tiksliai neatsimena, ar ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Teisme jis sakė, kad kelis kartus ėmė narkotikus iš A. Ž.. Iš D. T. jis tikrai nėra gavęs narkotikų, o ikiteisminio tyrimo metu jį apkalbėjo, nes jam buvo paskirtas suėmimas 3 mėnesiams. Suimtas išbuvo 1,5 mėn., o kai davė parodymus, jį iki teismo paleido į laisvę. Tokiems jo parodymams patikrinti apeliacinės instancijos teismo posėdyje dar kartą buvo perskaityti visi šio nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (8 t., 32-34, 37-39, 41-42, 48-53, 61-63, 64-65). R. V. patvirtino, kad visi jo parodymai yra teisingi tik toje dalyje, kur jis nurodė apie narkotinės medžiagos įgijimą iš A. Ž., taip pat patvirtino, kad buvo telefoniniai pokalbiai apie narkotines bei psichotropines medžiagas. Parodė, kad D. T. tuo metu, kai A. Ž. atvažiavo susitikti, nebuvo, A. Ž. atvyko vienas. Nuteistasis R. V. paneigė ir savo ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus apie D. T., ir parodė, kad pirminiuose parodymuose apie D. T. jis nieko neparodė, o melagingus parodymus apie D. T. davė tuomet, kai jam buvo paskirtas suėmimas, nes norėjo išeiti laisvę. Tačiau įvertinusi tai, kad duodamas parodymus nuteistasis R. V. painiojosi, o jo parodymai neatitinka bylos aplinkybių, tokius nuteistojo R. V. parodymus kolegija vertina kritiškai. Iš bylos matosi, kad parodymus apie D. T. R. V. davė jau pirmojoje savo apklausoje. Apklaustas įtariamuoju 2008-03-05 (8 t., 32-34 b. l.) R. V. buvo parodęs „Aš nuvažiavau į (duomenys neskelbtini), kur A. Ž. man buvo pasakęs, kad man šias medžiagas šiame mieste perduos jo – A. Ž. draugas. Aš tą draugą pažinojau iš matymo. Jį atpažinti galėčiau ir iš nuotraukų, ir parodomą asmeniškai“. Nors tuose parodymuose R. V. A. Ž. draugo vardo ir nenurodė, tačiau akivaizdu, kad kalbama apie tą patį visuose jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose minimą asmenį - D. T.. Apeliacinės instancijos teisme R. V., iš pradžių parodęs, kad apie D. T. jam pasakė policininkai, todėl po to ir jis pasakė tą patį, vėliau jau parodė, kad ikiteisminio tyrimo teisėjai parodymus davė tokius, kokius jam liepė prokuroras V. Gulenkovas, kuris jam pažadėjo „greičiau eiti namo“ kai tik duos parodymus teisėjui. Nuteistasis R. V. apeliacinės instancijos teismo posėdyje dar kartą patvirtino, kad apie A. Ž. jo parodymai yra teisingi, o perskaičius įtariamojo 2008-04-09 apklausos bei asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolus (8 t. 41-42, 43-47 b. l.), R. V. parodė, kad D. T. jis kitaip apibūdino, iš nuotraukų jį atpažino atsitiktinai, o vėliau parodė, kad prokuroras V. Gulenkovas pasakė, į kurią nuotrauką reikia nurodyti. Tuo metu jis vartojo daug amfetamino ir daug ko neatsiminė, parodymus apie D. T. davė būdamas abstinencijos būsenos. Iš tikrųjų D. T. jis nėra matęs.

Šie nuteistojo R. V. parodymai taip pat yra prieštaringi. Iš bylos matosi, kad parodymus (2008-04-09), kurių teisingumą jis ginčija, buvo duoti jam esant suimtam jau daugiau kaip mėnesį laiko, manytina, kad suimtas jis neturėjo galimybės vartoti psichotropines medžiagas. Be to, R. V. savo parodymuose buvo apibūdinęs asmenį, matytą kartu su A. Ž., tačiau teisme nurodo, kad tas apibūdinimas neatitinka D. T. požymių, o taip pat tvirtina, kad A. Ž. buvo atvykęs vienas. Tokiu būdu neaišku, kokį asmenį R. V. apibūdino, kuris neatitinka D. T. požymių, jei A. Ž. buvo atvykęs vienas. Akivaizdu, kad R. V., pats nuteistas ir neapskundęs nuosprendžio, stengiasi padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės D. T..

Apeliantų argumentus dėl tariamai įtakotų nuteistojo R. V. parodymų paneigė ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas prokuroras V. Gulenkovas. Jis parodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, prisimena visus nuteistuosius, jokių konfliktų su jais neturėjo. Apklausė ir nuteistąjį R. V., tačiau požymių, kad šis nuteistasis nesuprastų jam užduodamų klausimų esmės ar būtų apsvaigęs, nepastebėjo. R. V. užduodavo logiškus klausimus ir gaudavo logiškus atsakymus, kurie jam įtarimų, kad R. V. būtų apsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, nekėlė. Jis dalyvavo ir R. V. apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymų R. V. nediktavo, apklausą vykdė teisėja. R. V. niekas nevertė duoti parodymų apie kitą asmenį, jis savanoriškai davė parodymus, o jo apklausa vyko pagal BPK reikalavimus. Jokių lengvatų ar pažadų R. V. jis nedavė, o tokių metodų, kaip „jeigu tave paleidžiu, tai turi kažką sakyti“, jis netaiko. Siekiant išaiškinti organizuotą grupę prieš apklausą asmenims yra išaiškinamas Baudžiamasis įstatymas, lengvinančios aplinkybės, į kurias vėliau atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę. R. V. parodymus davė nuoširdžiai, tuo metu byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, todėl R. V. buvo pakeista kardomoji priemonė, tačiau jo paleidimas ar nepaleidimas niekaip neįtakojo jo parodymų. Teisme jis prašė taikyti R. V. BK 62 str. nuostatas, nes tam buvo įstatyme numatytas pagrindas.

Visos šios aplinkybės ne tik leidžia abejoti R. V. teisme duotais iš dalies pakeistais parodymais, bet visiškai paneigia apeliantų argumentus dėl nuteistojo R. V. ankstesnių parodymų nepatikimumo. R. V. parodymų pakeitimo priežastis kolegija laiko neįtikinančiomis ir jo parodymus teisme šioje dalyje atmeta. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad ir pirmosios instancijos teismas išdėstė išsamius motyvus dėl R. V. parodymų vertinimo. Teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad teisiamajame posėdyje R. V. apie D. T., iš dalies ir A. Ž., dalyvavimą narkotikų pardavime kalbėjo nekonkrečiai, atsargiai, stengėsi išvengti tiesioginių atsakymų į klausimus. Bet kuriuo atveju nuteistojo R. V. parodymai apie A. Ž. ir D. T. nusikalstamą veiką, susijusią su 50 g heroino pardavimu 2007-06-06, nėra vieninteliai A. Ž. ir D. T. kaltės įrodymai, apie tai nuosprendyje nurodė ir pats pirmosios instancijos teismas. Jų kaltę patvirtina ir kiti teisme ištirti ir aptarti įrodymai.

Apie tas pačias R. V. 50 g heroino įsigijimo aplinkybes teisme parodė ir liudytojai K. B. bei įslaptintas liudytojas Nr. 1, kuriems ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis buvo leista atlikti BPK 158, 159 str. numatytus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, šių veiksmų atlikimo metu daryti susitikimų ir pokalbių vaizdo bei garso įrašus. Šių liudytojų parodymai visiškai atitiko nuteistojo R. V. nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes. Liudytojas K. B. teisme parodė, kad pažįsta R. K., S. R., D. M. ir R. V., pravarde R.. Kai R. jam pasiūlė įsigyti narkotikų, pamanė, kad policija tikrina, ar jis vis dar tuo užsiima, todėl apie tai pranešė policijai. 50 g heroino iš R. V. pirko su policijos pareigūnų žinia, o tame pirkime dalyvavo ir kažkoks policijos darbuotojas. Pirmą dieną važiavo į kaimą, bet narkotikų neįsigijo, todėl antrą dieną jis jau nebevažiavo. Vėliau R. V. jam parodė vietą krūmuose, kur padėjo nupirktą heroiną, o jis maišelį su narkotikais pasiėmė ir perdavė policijos pareigūnui. Heroino įsigyti kartu R. V. ir policijos pareigūnu važiavo kažkur į kaimukus, prie geležinkelio, pareigūnas R. V. buvo davęs pinigus ir šis ėjo į sodybą paimti narkotikų, o jis pats su policijos darbuotoju liko automobilyje. Po pusvalandžio sugrįžęs R. V. pasakė, kad heroinas bus tik rytoj ir pareigūnui sugrąžino pinigus. Teisme apklaustas liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kaip kartu su K. B. ir R. V. važiavo nuo (duomenys neskelbtini), po to dar ir vieškeliu apie 5 km iki geležinkelio pervažos. Ten R. V. turėjo susitikti su kažkokiu asmeniu ir iš jo paimti 50 g heroino. Prie tos geležinkelio pervažos R. V. prašė jo palaukti, o pats nuėjo pėsčiomis link sodybos. R. V. užtruko apie valandą laiko, o atgal jį automobiliu atvežė kažkoks vyriškis. R. V. buvo suirzęs, kad nepavyko gauti narkotikų, atrodė lyg apsvaigęs, paaiškino, kad rado visus girtus, narkotikų gauti nepavyko. Susitarė su R. V. susitikti kitą dieną. Kitą dieną R. V. narkotikams pirkti liepė jam duoti visus 5000 Lt iš karto. Jis (liudytojas) po vakarykščio R. V. elgesio ir nepasitikėdamas juo bijojo duoti visus pinigus ir paskambinęs K. B. prašė jo patarimo. Nupirktą heroiną (50 g) R. V. perdavė ne jam, o K. B., iš kurio jis paėmęs perdavė policijos pareigūnui.

Abu nuteistieji A. Ž. ir D. T. teisme kaltais neprisipažino, A. Ž. parodė, kad R. V. pažįsta nuo 2004 m., jų santykiai normalūs. Jie susitikdavo, nes R. V. kartais reikėdavo pasiskolinti pinigų ar cigarečių. R. V. jam buvo skolingas ir sulaikymo dieną. Dėl narkotikų jie nebendravo, R. V. jį apkalba. Žino, kad R. V. vartojo narkotikus, narkotinių medžiagų prašydavo jo (A. Ž.), bet niekada negaudavo. Su D. T. pažįstamas nuo 2000 metų, jų tarpusavio santykiai normalūs, narkotinių ar psichotropinių medžiagų iš D. T. įsigyti neteko. R. V. jo su D. T. kartu niekada nematė. Nuteistasis D. T. teisme parodė, kad R. V. nepažįsta, o su A. Ž. 2000 m. pradžioje dirbo statybose, jam parūpindavo kontrabandinių cigarečių arba suvesdavo A. Ž. su reikalingais asmenimis, tik tokie reikalai juos ir siejo. Tačiau tokius šių nuteistųjų parodymus bei jų apeliacinių skundų argumentus apie tai, kad byloje nėra neginčijamų jų kaltės įrodymų, paneigia ne tik šioje nutartyje jau išdėstyti, bet ir kiti įrodymai.

Iš nuosprendžio matosi, kad teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų, protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pokalbių suvestinių bei slapto sekimo protokolo duomenis, pagrįstai juos laikė nuteistųjų A. Ž. bei D. T. kaltę patvirtinančiais įrodymai, o įvertinęs įrodymų visumą padarė pagrįstas išvadas dėl A. Ž. ir D. T. kaltės.

Iš 2007-07-25 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo bei 2007 m. birželio 2–7 d. pokalbių telefonais suvestinės (5 t., 125–128, 129–130 b. l.) turinio matosi, kad R. V. su A. Ž. kalbėdavosi apie narkotikus, R. V. prašydavo A. Ž. duoti narkotikų skolon („Ar girdi, o ten, ten yra tų...ant kelių dienų ant skolos biškiuką, dvidešimt kokių.“ „Biški neitų paimt? Biški mestelk.“ A. Ž. nenori duoti skolon, nes R. V. ir taip jau skolingas „Ne, ant skolos, baik tu, ir taip žiūrėk, reik litų nuvežt“). Įvertinus pokalbių suvestinėje užfiksuotus duomenis kartu su kitais įrodymais (nuteistojo R. V., teisme apklaustų liudytojų parodymais), akivaizdu, kad A. Ž. su R. V. ir su D. T. bendravo būtent dėl 50 g heroino įgijimo aplinkybių. Tie pokalbiai labai išsamiai yra išdėstyti bei įvertinti nuosprendyje. Nors juose atvirai apie konkrečias narkotines ar psichotropines medžiagas nekalbama, tačiau visos kitais įrodymais nustatytos bylos aplinkybės, įvertinus įvykių seką, laiką, patvirtina, kad šioje nusikalstamoje veikoje be R. V., dalyvauja ir A. Ž. bei D. T.. Iš 2007-01-02 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo (5 t., 82-106 b. l.) turinio ir 2006 m. rugsėjo 22 d. – spalio 14 d. pokalbių telefonais suvestinės matyti, kad nuteistieji R. K., R. V. K. B. (Kiešą), nuteistąjį A. Ž. (Š.) pažinojo, o jų tarpusavio ryšiai buvo susiję su narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimu. 50 g heroino pardavimo aplinkybes patvirtina ir 2007-07-25 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo, 2007 m. birželio 2 d. – 7 d. R. V. pokalbių su K. B., A. Ž. telefonais suvestinės turinys (t. 5, b. l. 180–183, 184–198 b. l.).

Iš byloje esančio 2007-06-14 protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (6 t., 24–26, 27–30 b. l.) duomenų bei pokalbių suvestinės matosi, kad R. V., K. B., liudytojo Nr. 1 susitikimas 2007-06-05 dėl 50 g heroino pirkimo buvo fiksuojamas specialiomis vaizdo ir garso priemonėmis. Šio susitikimo metu R. V. ir kiti išvardyti asmenys automobiliu vyko iki geležinkelio pervažos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime. Ten, gavęs 5000 litų, R. V. nuėjo į susitikimą su A. Ž., gyvenančiu (duomenys neskelbtini) kaime. R. V. ir liudytojo Nr. 1 susitikimas 2007-06-06 taip pat buvo fiksuojamas specialiomis priemonėmis. Iš šio protokolo duomenų matosi, kad tą, dieną, kai buvo iš D. T. įgyta narkotinė medžiaga, R. V. susitikti su A. Ž. vyko vienas. Pokalbio tarp įslaptinto liudytojo ir R. V. turinys patvirtina, kad heroinui pirkti R. V. pareikalavo duoti visą 5000 Lt sumą ir pažadėjo jį atvežti po valandos. Liudytojui Nr. 1 klausiant, kaip jie susitiks, R. V. pasakė, kad jie susisieks per K. B.. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis R. V. ne tik nenorėjo įgytą narkotinę medžiagą perduoti tiesiogiai šiam liudytojui, bet ir kad šis vyktų kartu su juo. Tuo paaiškinamas yra ir tas faktas, kad R. V. heroino pirkimo faktas nebuvo užfiksuotas specialių priemonių pagalba, apie ką savo skunde nurodo nuteistasis A. Ž.. Tačiau tai nepaneigia nustatytų aplinkybių heroino įgijimo aplinkybių, visi protokole apie techninių priemonių panaudojimą užfiksuoti duomenys atitinka ir teisme apklaustų liudytojų, ir nuteistojo R. V. parodymus, o juos patvirtina ir teismo sankcionuoto slapto sekimo protokolo duomenys. Iš 2007-06-07 slapto sekimo protokolo (6 t., b. l. 31) matosi, kad 2007-06-05, apie 19 val., į susitikimą su A. Ž., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), važiavo R. V., liudytojas Nr. 1 ir K. B., o iš (duomenys neskelbtini) kaimo išvyko apie 20 val. 45 min. ir sugrįžo į (duomenys neskelbtini) apie 21 val. 25 min.

Iš bylos matosi, kad 2007-06-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi K. B. ir liudytojams Nr. 1, Nr. 2, kuriems taikomas anonimiškumas, buvo leista neatskleidžiant savo tapatybės, nuo 2007-06-11 iki 2007-12-11 atlikti A. Ž. ir tyrimo metu nenustatyto asmens Aivaro (D. T.) prieš su jais susijusius asmenis slaptus tyrimo veiksmus, klausytis pokalbių telefonais (5 t., 145–146 b. l.). 2007-09-17 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo bei 2007 m. rugpjūčio 24–27 d. pokalbių telefonais suvestinės turinys (5 t., 155–156, 157–160 b. l.) patvirtina, kad A. Ž. ir D. T. bendravo ne tik apie 2007-06-06 50 g heroino pardavimą. Iš šių pokalbių matosi, kad kalbėdamas apie narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimą A. Ž. nuteistasis D. T. yra labai atsargus, nenori šių medžiagų palikti kieme, o A. Ž. pataria D. T. kur jas palikti „prie parduotuvės, nu, kur nors stulpelis ar dar kas nors..., prie tos parduotuvės, žinai, kur aikštelėj visą laiką būdavau aš“. Visos šios aplinkybės paneigia nuteistųjų A. Ž. ir D. T. parodymus, kad jie bendravo kažkokiais kitais klausimais, juo labiau A. Ž. pinigų skolinimosi klausimu, apie ką teisme parodė nuteistasis D. T..

Iš 2007-06-06 tarnybinio pranešimo (6 t., 33 b. l.) turinio matyti, kad apie 50 g, kaip manoma, narkotinės medžiagos (duomenys neskelbtini)namo R. V. perdavė nusikalstamą veiką imituojantiems asmenims K. B. ir liudytojui Nr. 1. Ištyrus šią medžiagą 2007-06-08 specialisto išvada Nr. 140-(5998)-IS1-4277 (6 t., 36–37 b.l.) patvirtino, kad tyrimui pateiktų 49,232 g miltelių sudėtyje yra 8,625 g narkotinės medžiagos – heroino.

Nuteistieji D. T. ir A. Ž. apeliaciniuose skunduose abejoja, ar tie patys R. V. perduoti milteliai buvo pateikti tyrimui, D. T. nurodo, kad nebuvo nustatyta reali R. V. perduotų narkotinių medžiagų sudėtis, nes iš R. V. parodymų matosi, kad jis tas medžiagas padalino, atskiedė ir tik dalį paliko prie (duomenys neskelbtini) esančio namo. Šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti. Įvertinus nuosprendyje išdėstytais įrodymais nustatytą įvykių seką, abejonių, kad tyrimui buvo pateikta būtent R. V. iš A. Ž. įgyta psichotropinė medžiaga, nekyla. Tai, kad R. V. iš A. Ž. nupirktą heroiną pakeliui į (duomenys neskelbtini) vykdamas dar praskiedė, tik leidžia daryti išvadą, jog milteliuose iš tikrųjų galėjo būti dar didesnis heroino kiekis.

Nuteistasis A. Ž. skunde dėsto ir argumentus dėl tariamai iššvaistytų valstybės pinigų, nes neaišku, kur dingo 1000 Lt, nurodo, kad modeliu pasirinktas K. B., siekdamas išvengti bausmės už ankstesnius nusikaltimus, galėjo patvirtinti bet ką. Tačiau ir šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Iš byloje esančių protokolų (6 t., 22, 23 b. l.) matosi, kad įslaptintam liudytojui Nr. 1 2007-06-05 buvo įteikti 6000 Lt, skirti surinkti įrodymams dėl vykdomos neteisėtos prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Jau išdėstytais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad įslaptintas liudytojas 5000 Lt narkotinės medžiagos įgijimui įteikė R. V.. Byloje esantis 2007-06-06 protokolas (6 t., 32 b. l.). patvirtinta, kad liudytojas Nr. 1 policijos pareigūnams perdavė ne tik polietileninį maišelį su apie 50 g miltelių, kurį gavo iš K. B., bet ir grąžino likusius 1000 Lt. Nors iš bylos matosi, kad R. B., šioje byloje pasirinktas kaip tarpininkas, tikrai yra teistas, tačiau nuteistųjų A. Ž. ir D. T. kaltė nuosprendyje grindžiama ne vien šio liudytojo parodymais, o visuma teisme išnagrinėtų įrodymų.

Išdėstyti ir aptarti įrodymai paneigia nuteistųjų A. Ž. ir D. T. apeliacinių skundų argumentus apie tai, kad nuosprendyje jų kaltė grindžiama tik prielaidomis, ir neabejotinai patvirtina jų kaltę dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos heroino. Remdamasis šiais įrodymais teismas pagrįstai pripažino įrodyta, kad D. T. ir A. Ž., veikdami grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį – 8,625 g – narkotinės medžiagos – heroino, turėdami tikslą jį parduoti, ir 2007-06-06 pardavė R. V.. Kadangi R. V. neteisėtai įgytą didelį kiekį nurodytos narkotinės medžiagos per tarpininką K. B. pardavė nusikalstamą veiką imitavusiam modeliui – įslaptintam liudytojui Nr. 1, teismas padarė išvadą, kad nusikaltimas laikytinas nebaigtu, nes psichotropinės medžiagos apyvarton nebuvo paleistos, o buvo realizuotos teisėsaugos institucijų pareigūnui, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį. Kadangi nuteistieji A. Ž. ir D. T. turėjo išankstinį susitarimą platinti narkotines medžiagas, tačiau BK 260 str. 2 d. nusikaltimo numatyto objektyviąją pusę sudarančius veiksmus atliko kontroliuojami teisėsaugos institucijų pareigūno, imituojančio nusikalstamą veiką, jų nusikalstamas veikas teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d.

Apeliantų argumentus dėl padarytų BPK pažeidimų kolegija taip pat atmeta. Į juos iš dalies jau buvo atsakyta šioje nutartyje. Nuteistasis A. Ž. savo skunde dėsto aplinkybes apie netinkamą nusikalstamos veikos elgesio modelio taikymą ir kad jis nepadėjo išaiškinti kvaišalų gamybos vietų, jų stambiųjų tiekėjų, o ilgai trunkantis NVIEM taikymas šioje byloje duoda pagrindą suabejoti specialiųjų lėšų panaudojimo tinkamumu bei apsunkino šioje byloje ikiteisminį tyrimą ir teisminį bylos nagrinėjimą. Su šiais apelianto argumentais galima sutikti tik iš dalies, o apie tai nurodyta ir pačiame skundžiamame nuosprendyje. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia nuteistųjų kaltės dėl jiems pareikštų kaltinimų, o į šias aplinkybes teismas atsižvelgė skirdamas nuteistiesiems bausmes. Be to, patys apeliantai NVIEM teistumo neginčija. Iš paduotų apeliacinių skundų matosi, kad argumentai dėl padarytų BPK pažeidimų iš esmės yra siejami su tuo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, kaip tai ir numato BPK 20 str. 5 d. nuostatos. Nuteistųjų kaltė nuosprendyje yra grindžiama tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje ir nepažeidžiant įrodymų leistinumo principo. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip to nori nuteistieji, nelaikytina BPK pažeidimu ir juo labiau tai nerodo teismo šališkumo. Nuosprendžio aprašomoji dalis atitinka BPK 305 str. reikalavimus, joje yra išdėstyti ne tik įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat ir nuteistųjų parodymus bei jų keliamas versijas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka kolegija jokių kitų esminių BPK pažeidimų nenustatė.

Iš nuosprendžio matosi, kad skirdamas nuteistiesiems bausmes teismas vadovavosi BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtimi ir jokių bausmės skyrimą reglamentuojančių BK normų nepažeidė. Taip pat teismas įvertino ir ilgai trukusį NVIEM taikymą bei dėl to užtrukusį ikiteisminį tyrimą. Teismas nenustatė jokių nuteistųjų J. P., A. Ž. ir D. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Nuteistojo D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti šias veikas bei jose dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad daugelį nusikalstamų veikų jis padarė veikdamas organizuota grupe ir vieną – bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Buvo įvertintos ir kitos BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybės: padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, nusikalstamų veikų motyvai ir tikslai, nusikalstamų veikų stadija. Vertinant padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimai, susiję su narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimu, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, jie padaryti tiesiogine tyčia. Nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų. Taip pat buvo įvertintos ir nuteistųjų asmenybės. Visi keturi nuosprendį apskundę nuteistieji anksčiau yra teisti, teistumai neišnykę, yra recidyvistai. Atsižvelgiant į tai, kad dėl jau nurodytų aplinkybių nuteistieji J. P., A. Ž. ir D. T. nuteisti už pasikėsinimą padaryti nusikalstamas veikas, D. T. teigiamai charakterizuojamas, J. P. dirbo, teismas šiems nuteistiesiems paskyrė mažesnes už sankcijos vidurkį bausmes. Laikyti šias bausmes per griežtomis ir jas švelninti pagrindo nėra. Savo apeliaciniuose skunduose šie nuteistieji švelninti jiems paskirtas bausmes ir neprašo.

Skirdamas bausmę D. M. teismas atsižvelgė į tai, kad D. M. buvo organizuotos grupės narys ir aktyvus psichotropinių medžiagų platintojas, pasikėsino padaryti penkis sunkius ir vieną labai sunkų nusikaltimus, į kitas jau paminėtas aplinkybes, o įvertinęs atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių pobūdį ir jų tarpusavio santykį, už visas jo padarytas nusikalstamas veikas taikant BK 62 str. nuostatas paskyrė švelnesnes, negu įstatymų numatyta, bausmes. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, o BK 63 str. 9 d. pagrindu bausmes subendrinus ir su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė D. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 metams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, jau atlikta pagal ankstesnį 2007 m. vasario 7 d. nuosprendį, bei suėmimo laikas nuo 2006 m. lapkričio 22 d. iki 2007 m. vasario 23 d. ir nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento. Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas jam galėjo taikyti bausmių apėmimo būdą arba prie griežčiausios bausmės pridėti mažesnę švelnesnių bausmių dalį. Taip pat nurodo, kad teismas jam į bausmę neįskaitė suėmime būto laiko nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2008 m. gruodžio 10 d. bei prašo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2006 m. lapkričio 22 d. Tokie apelianto prašymai yra nepagrįsti ir atmetami. BK 63 str. 5 d. nurodyta, kad bausmių apėmimas taikomas tuo atveju, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis arba kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Iš nuosprendžio matosi, kad nuteistojo D. M. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 260 str. 1 d., 260 str. 2 d. ir 260 str. 3 d. pagal jų pavojingumą labai nesiskiria ir yra priskiriamos gretimoms nusikaltimų kategorijoms, todėl teismas pagrįstai jas subendrino dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios pagal BK 260 str. 3 d. paskirtos šešerių metų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas po dalį švelnesnių bausmių. Nors 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžiu D. M. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau ir tuo nuosprendžiu jam bausmės buvo subendrintos su dar ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis už kitas nusikalstamas veikas, tarp kurių buvo ir bausmė, paskirta pagal BK 149 str. 2 d. už sunkų nusikaltimą. Todėl 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė irgi pagrįstai buvo subendrinta dalinio sudėjimo būdu. Baudžiamieji įstatymai nenumato kokia švelnesnių bausmių dalis turi būti pridedama prie paskirtos griežčiausios bausmės. D. M. griežčiausia bausmė, paskirta pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d., yra laisvės atėmimas 6 metams. D. M. nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis net už keletą nusikalstamų veikų, todėl jam paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma per griežta ir jų švelninti nėra pagrindo.

Taip pat nuteistasis D. M. nepagrįstai skunde nurodo apie jam į bausmės laiką neįskaitytą suėmime būtą laiką nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2008 m. gruodžio 10 d. bei paskirtos bausmės laiko skaičiavimo pradžią. Iš bylos matosi, kad D. M., vadovaujantis BPK 140 str., laikinai sulaikytas buvo 2006 m. lapkričio 22 d., o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas trijų mėnesių laikotarpiui (8 t., 126, 9 t., 6-7 b. l.). 2007 m. vasario 23 d. nutarimu D. M. kardomoji priemonė suėmimas buvo pakeista į tris švelnesnes kardomąsias priemones (9 t. 8, 9, 11 b. l.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi D. M. vėl buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas. Byloje jokių duomenų apie D. M. šioje byloje taikytą suėmimą nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2008 m. gruodžio 10 d. nėra. Kodėl šis laikas turėtų būti įskaitytas į bausmės laiką, apeliaciniame skunde nenurodo ir pats nuteistasis D. M.. Iš bylos matosi, kad teismas BK 66 str. reikalavimų nepažeidė, į paskirtą bausmę įskaitė visą D. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, be to, kaip jau buvo nurodyta, pagal BK 63 str. 9 d. reikalavimus į galutinės subendrintos bausmės laiką teismas pagrįstai įskaitė dar ir bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Nuteistojo D. T. apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad į bausmės laiką neįskaitytas suėmime išbūtas laikas, yra nepagrįstas. Iš bylos matosi, kad D. T. šioje byloje suėmimas iš viso nebuvo paskirtas. D. T. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 11 d. nutartimi bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartimi padarytais pakeitimais, pagal BK 182 str. 2 d. buvo nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, nuo bausmės atlikimo slapstėsi ir buvo suimtas 2008 m. kovo 4 d. Taigi suėmimas jam buvo paskirtas kitoje byloje, kurioje D. T. buvo nuteistas dar 2000 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistųjų A. Ž., D. M., D. T. ir J. P. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŠiukštaTeisėjai Regina GaudutienėValdimaras Bavėjanas