Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Banga Bartkienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-173-530/2016

2016 m. kovo 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Jurgio Kiškio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nuteistajam A. B., jo gynėjai advokatei Nijolei Petraitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas: pagal BK 300 str. 2 d. - 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 302 str. 1 d. - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant A. B. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, nedirbant, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Taip pat A. B. pagal BK 300 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas pagal BK 300 str. 2 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau iki 2014-11-05, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo, ir žinodamas, kad vairuotojų pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini) išduoto 2011-07-20 A. K. vardu, ir Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2014-07-03 R. K. vardu, yra netikri, laikė šiuos suklastotus dokumentus savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki 2014-11-05, kol jie buvo rasti ir paimti kratos metu.

Be to, jis nuteistas pagal BK 302 str. 1 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau iki 2014-11-05, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo V. L. Lietuvos Respublikos pasą LTU Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2014-10-30 Kauno VPK Migracijos skyriuje, ir S. M. Lietuvos Respublikos pasą LTU Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2011-09-27 Alytaus VPK Migracijos skyriuje, bei laikė šiuos asmens dokumentus savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki 2014-11-05, kol jie buvo rasti ir paimti kratos metu.

Be to, jis buvo išteisintas pagal BK 300 str. 1 d. dėl to, kad disponavo suklastotais dokumentais, bei neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė fizinių asmenų dokumentus, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau iki 2014-11-05, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo, ir žinodamas, kad Kauno aukštesniosios technikos mokyklos aukštesniojo mokslo diplomas B Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 1994-06-20 G. P. vardu, yra netikras, laikė šį suklastotą dokumentą savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki 2014-11-05, kol jis buvo rastas ir paimtas kratos metu.

Skunde teigiama, kad krata apelianto namuose buvo atliekama kitame ikiteisminiame tyrime (dėl nepagrįsto praturtėjimo), kuris vėliau jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Šioje byloje minimi dokumentai buvo rasti jo darbo kabinete, tarp krūvos dokumentų, gulėjusių ant stalo, o ne kaip nurodo pareigūnai, jog darbo kabinete rado tik aukštesniojo mokslo diplomą, vairuotojo pažymėjimus jo rankinėje, o pasus name. Skunde pažymima, kad kratą atliko iš viso keturi pareigūnai, iš kurių trys tiesiogiai dalyvavo kratoje, o vienas jiems vadovavo ir pildė kratos protokolą. Kadangi apelianto gyvenamasis namas yra didelio ploto - virš 300 kv. m, taip pat krata buvo daroma šalia namo esančiame garaže ir pirtyje, todėl pareigūnai kratą atliko atskirai, t. y. vienas pareigūnas vaikščiojo su juo po gyvenamąjį namą, kitas pareigūnas vaikščiojo po kitas patalpas ir atlikinėjo kratą su apelianto sutuoktine. Tokiu būdu kritiškai turėjo būti vertinami pareigūnų parodymai, kurie visi vienodai patvirtino, jog esą vairuotojo pažymėjimus rado A. B. rankinėje. Be to, kratos metu nebuvo filmuojama, fotografuojama ir nebuvo kviestinių, todėl objektyviai negalima patikrinti kurioje vietoje buvo rasti netikri dokumentai. Liudytojas S. A., paaiškino, jog kratai vadovavo O. I., kuris būnant (duomenys neskelbtini). nurodė, kad reikia ieškoti dokumentų, susijusių su turtu. Be to, teismas neįvertino to, jog nurodytas liudytojas negalėjo pasakyti kur buvo rasti pasai. Jo paaiškinimas, jog esą patikrinus A. B. atsineštą rankinę joje buvo rasti du vairuotojo pažymėjimai, turėjo būti įvertintas kritiškai, kadangi byloje nėra nustatyta, kuris konkrečiai pareigūnas apžiūrinėjo A. B. rankinę. Nuteistasis teigia, kad taip pat kritiškai turėjo būti vertinami ir kito liudytojo - O. I., paaiškinimai, kuris paaiškino, jog jis tik pildė kratos protokolą, tačiau nežymėjo kur ir kokie dokumentai buvo rasti. Kas iš esmės turėjo būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, padarytas pildant kratos protokolą. Be to, nurodytas liudytojas patvirtino, jog paimti daiktai nebuvo niekur paslėpti, kas iš esmės patvirtina apelianto tyčios nebuvimą. Nors liudytojas T. L. taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, jog tariamai darbo kabinete rado suklastotą diplomą, apelianto rankinėje - suklastotus vairuotojo pažymėjimus, tačiau šie paaiškinimai turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi visi trys pareigūnai kratas atlikinėjo skirtingose patalpose. Skunde teigiama, kad liko nepaneigta ir nuteistojo nuo pat tyrimo pradžios iškelta versija, jog galimai nurodytus dokumentus pas jį paliko asmuo pravarde „Pinkis“, kuris buvo pas apeliantą atvykęs su kažkokiu paketu, norėjo kažką išsiaiškinti, kadangi namuose vyko išgertuvės, prie kurių prisijungė ir „Pinkis“, ko teismas tinkamai nevertino, nors jis pas pareigūnus iš nuotraukų atpažino minėtą asmenį. Taigi nurodytos abejonės ir prieštaravimai turėjo būti aiškinamos apelianto naudai. Tuo tarpu dalyje dėl BK 302 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, apelianto kaltė iš esmės taip pat grindžiama tik kratos protokolu bei prieštaringais, nurodytų liudytojų parodymais. Juo labiau, kad nėra nustatytos aplinkybės, nei kada (tikslus laikas), nei iš kokio asmens tariamai, be teisėto pagrindo įgijo ir laikė fizinių asmenų asmens dokumentus savo gyvenamojoje vietoje.

Skunde teigiama, kad A. B. paskirta bausmė yra per griežta, nes neatitinka BK 54 str. nurodytų bausmės skyrimo pagrindų, kadangi teismas neatsižvelgė, jog A. B. dirba, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, turi legalų bei pastovų pajamų šaltinį. Be to, jis dirba ir Ispanijoje, ten dirba pagal išduotą Ispanijos valdžios leidimą, jam suteiktas socialinis draudimas, Ispanijoje taip pat užsiima verslu susijusiu su transportu. Kas reiškia, jog mažiausiai 10 dienų per mėnesį darbo reikalais jis privalo būti Ispanijoje, ką patvirtina pateikti dokumentai. Taip pat jis vienintelis šeimos išlaikytojas, nes su sutuoktine augina 3 nepilnamečius vaikus, sutuoktinė niekur nedirba, kadangi prižiūri ir augina vaikus, o jis išlaiko ir pilnametį sūnų iš ankstesnės santuokos. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, nes 2013-09-20 baudžiamuoju įsakymu paskirtą galutinę bausmę - 102 MGL baudą, jis sumokėjo, todėl teistumas išnykęs. Nors jam inkriminuotos nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, tačiau rasti dokumentai nebuvo panaudoti, niekam nebuvo padaryta žala. Be to, teismas nepagrįstai už nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 2 d ir 302 str. 1 d., padarymą neskyrė sankcijose numatytos švelnesnės bausmės - baudos arba bent jau 1 mėnesio arešto bausmės. Apeliantas pažymi, jog teismo paskirti įpareigojimai iš esmės būtų sunkiai įgyvendinami dėl apelianto darbo pobūdžio užsienyje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. B. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras T. D. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-204/2008).

Iš apeliacinio skundo matyti, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisėtumas yra grindžiamas dviem aspektais, t.y. teigiama, jog teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, įrodymai vertinti atsietai vieni nuo kitų, nevertinti kompleksiškai, todėl netinkamai buvo įvertintos faktinės aplinkybės ir pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Taip pat apeliantas nesutinka su paskirtosios bausmės rūšimi. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl įrodymų vertinimo.

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

A. B. pagal BK 300 str. 2 d. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo, ir žinodamas, kad vairuotojų pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2011-07-20 A. K. vardu, ir Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2014-07-03 R. K. vardu, yra netikri, laikė šiuos suklastotus dokumentus savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Be to, jis nuteistas pagal BK 302 str. 1 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo V. L. Lietuvos Respublikos pasą LTU Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2014-10-30 Kauno VPK Migracijos skyriuje, ir S. M. Lietuvos Respublikos pasą LTU Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2011-09-27 Alytaus VPK Migracijos skyriuje, bei laikė šiuos asmens dokumentus savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog A. B. nei ikiteisminio tyrimo metu nei bylą nagrinėjant teisme savo kaltės padarius minėtas įstatymo uždraustas veikas neprisipažino. Paaiškino, jog vairuotojo pažymėjimai buvo rasti jo kabinete. Tuo metu jis neprisiminė, kaip tie dokumentai galėjo atsirasti kabinete tarp kitų dokumentų. Tik vėliau prisiminė, kad buvo pas jį atvažiavęs toks „Pinkis“, kuris kažką norėjo parodyti, pasikalbėti, bet pas nuteistąjį vyko balius, todėl mano, jog „Pinkis“ voke ir paliko dokumentus (T. 2, b.l. 53). Kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, kaltinamasis kratos metu dėl šių dokumentų nieko paaiškinti negalėjo, apklausos metu parodymus dėl šių dokumentų duoti atsisakė (T.1, b.l. 83). Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu nuteistojo parodymus teisme, jog jam nieko nebuvo žinoma apie minėtus dokumentus, paneigia kiti bylos duomenys.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas kratą atlikęs pareigūnas S. A. parodė, kad vairuotojo pažymėjimai buvo rasti A. B. asmeninėje rankinėje, tačiau ne liudytojas juos ištraukė iš rankinės. Pasai buvo rasti darbo kabinete (T.2, b.l.28). Liudytojas T. L. taip pat patvirtino, kad teisės buvo rastos kaltinamojo rankinuke, kurį atsinešė iš automobilio. Jame taip pat buvo asmeniniai A. B. daiktai ir teisės (T.2, b.l. 50). Liudytojas O. I. parodė, kad vairuotojo pažymėjimai buvo A. B. asmeniniame rankinuke, o pasai buvo rasti tarp kitų dokumentų name. Tas rankinukas buvo pas A. B. (T.1, b.l. 39). Minėtieji liudytojų parodymai dėl dokumentų (pasų ir suklastotų vairuotojo pažymėjimų) radimo vietos atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b.l. 34, 36).

Liudytoja E. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teismo posėdyje negalėjo paaiškinti jos dukros S. M. paso dingimo aplinkybių (T.1, b.l. 38-39, T.2, b.l. 40). Liudytojas V. L. teismo posėdžio parodė, kad pasidarė pasą, šventė, o po to pasą atsiėmė iš tyrėjos, prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (T.2, b.l. 50), tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojas taip pat negalėjo nurodyti, kokiomis aplinkybėmis prarado pasą, paaiškino, jog manė, kad pasas padėtas namuose, nes jo neprireikė, su savimi visada turėjo pasiėmęs asmens tapatybės kortelę (T.1, b.l. 44).

2014 m. lapkričio 5 d. kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu rasta ir paimta vairuotojų pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2011-07-20 A. K. vardu, ir Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2014-07-03 R. K. vardu, bei V. L. LR pasas LTU Nr. (duomenys neskelbtini) ir S. M. LR pasas LTU Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 17-18).

2014-11-20 specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-1581 patvirtina, jog vairuotojo pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. K. vardu, ir Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas R. K. vardu, blankai yra atspausdinti ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, t.y. jie netikri. Tirti pateiktų pasų, išduotų S. M. ir V. L., blankai yra atspausdinti pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, t.y. jie tikri (T.1, b.l. 25-26).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 str. 2 d. atsiranda tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pagal BK 302 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. BK 300 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sudėtis yra formali (neapima padarinių atsiradimo), o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų.

Anksčiau aptarti liudytojų parodymai, kratos protokole, specialisto išvadoje užfiksuota informacija sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir neabejotinai patvirtina BK 300 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių egzistavimą A. B. veikoje – kad jis neturėdamas teisėto pagrindo įgijo V. L. ir S. M. pasus bei laikė šiuos asmens dokumentus savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).Taip pat, žinodamas, kad netikri, įgijo vairuotojų pažymėjimus A. K. ir R. K. vardu, bei taip pat laikė šiuos suklastotus dokumentus savo gyvenamojoje, tokiais savo veiksmais padarydamas BK 302 str. 1 d. nustatytą nusikalstamą veiką.

Remdamasi įrodomosios medžiagos visuma, ją įvertinusi sistemiškai, teisėjų kolegija laiko patikimai nustatyta, kad A. B. savo asmeninėje rankinėje laikė suklastotus vairuotojų pažymėjimus R. K. ir A. K. vardu, taip pat darbo kambaryje laikė jam nepriklausančius ir jokiais teisėtais būdais negautus, ką patvirtina liudytojai V. L. ir E. M., S. M. ir V. L. vardu išduotus pasus. Šios aplinkybės nustatymas patvirtina A. B. tyčią minėto nusikaltimo padarymu, t. y. kad jis suprato įgijęs ir laikęs anksčiau minėtus dokumentus ir norėjo taip veikti. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog šiuo atveju veikų kvalifikavimui esminės reikšmės neturi, iš kokio nenustatyto asmens, kokiu metu ir kokiomis aplinkybėmis nuteistasis įgijo vairuotojų pažymėjimus ir pasus, kadangi jam inkriminuojamas ne tik dokumentų įgijimas, bet ir jų laikymas, o šio fakto kaltinamasis nepaneigė. Taip pat vien aplinkybė, kad kratos protokole nebuvo parašyta, kokioje vietoje buvo rasti pasai ir vairuotojo pažymėjimai, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis, nepaneigia aptartų A. B. kaltės įrodymų, nesuteikia jokio pagrindo abejoti aiškiais, nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais pareigūnų parodymais dėl pasų ir suklastotų vairuotojo pažymėjimų paėmimo aplinkybių. Jokių pagrįstų abejonių dėl pareigūnų parodymų ir kitų A. B. kaltės įrodymų patikimumo nekyla – jie buvo surinkti BPK nustatyta tvarka, patikrinti teisiamojo posėdžio metu, jie, patvirtindami, papildydami vieni kitus, sudaro išsamų kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių visumą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareigūnų suinteresuotumą nepagrįstai apkaltinti A. B. nusikaltimo padarymu. Įvertintina tai, kad kratos metu paimtų dokumentų kiekis – iš viso 177 įvairaus pobūdžio dokumentai- leidžia manyti jog mažai tikėtina, kad bet kuris žmogus vargu ar galėtų prisiminti kur konkrečiai rado vieną ar kitą dokumentą. Tačiau aplinkybė, jog vairuotojų pažymėjimai buvo nuteistojo rankinėje, o pasai – darbo kambaryje vienas kitą papildančiais liudytojų parodymais yra nustatyta. Kaip patvirtina bylos duomenys, byloje ginčijamos nusikalstamos veikos buvo atskleistos atliekant kratą dėl kitos nusikalstamos veikos (neteisėto praturtėjimo) padarymo. Todėl nebuvo jokio pagrindo teismui nesivadovauti šiais įrodymais ( t.1,b.l. 1-3). Priešingai, nei nurodė nuteistasis, aptartų įrodymų visuma paneigia A. B. parodymus, kad jis nežinojo apie jam nepriklausančių pasų ir suklastotų vairuotojų pažymėjimų laikymą.

Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog kratos metu nebuvo nei filmuojama, nei fotografuojama, taip pat nedalyvavo kviestiniai asmenys, todėl negalima nustatyti, kur buvo rasti dokumentai. Kratos atlikimo tvarka yra nustatyta BPK 149 straipsnyje. Minėto straipsnio 9 d. numato, jog kratos metu, kai nėra kviestinių, dalyvaujančių asmenų prašymu daromas garso ir vaizdo įrašas. Taigi garso ir įrašo darymo iniciavimo subjektu yra, be kita ko, ir pats asmuo, pas kurį daroma krata. Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, jog A. B. išreiškė norą, jog kratos eiga būtų kaip nors fiksuojama, pats po kratos protokolu pasirašė, jo parašas taip pat patvirtina, jog protokolo egzempliorius jam asmeniškai buvo įteiktas 2014-11-05 (T.1, b.l.20), kas reiškia, jog jam tapo žinomas kratos protokolo turinys. A. B. neskundė jokių pareigūnų veiksmų dėl kratos atlikimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad krata buvo atlikta teisėtai. Liudytojas O. I. teismo posėdyje paaiškino, jog nebuvo poreikio ne filmuoti nei fotografuoti, nes A. B. nebuvo konfliktiškas žmogus kratos metu, jis viską geranoriškai pateikdavo (T.2, b.l. 40). Kviestinio dalyvavimas pagal BPK 145 str. 4 d. būtinas, kai darant kratą nedalyvauja buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimas giminaitis, o darant kratą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, - tos įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas. Prireikus kviestiniai gali būti kviečiami dalyvauti atliekant kratą ir kitais atvejais. Kaip patvirtina, bylos duomenys, šiuo atveju tokio poreikio nebuvo, nes kratoje dalyvavo pats namo savininkas A. B. bei jo sutuoktinė. Taigi, minėtu aspektu apeliacinio skundo argumentai taip pat nepagrįsti.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas, tokią poziciją grįsdamas tuo, jog tos pačios kratos metu buvo rasti tiek šios baudžiamos bylos dalyku esantys dokumentai, dėl kurių įgijimo ir laikymo A. B. yra nuteistas, tiek suklastotas diplomas, dėl kurio įgijimo ir laikymo buvo išteisintas, todėl mano, jog neabejotinai yra pažeistos BPK 20 str. 5 d. įrodymų vertinimo taisyklės, nes tie patys dalykai vertinami skirtingai.

Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Kadangi šioje byloje nėra prokuroro skundo dėl nuosprendžio dalies, kuria A. B. dėl BK 300 str. 1 d. (dėl diplomo klastojimo) buvo išteisintas, teisėjų kolegija išsamiau dėl pirmos instancijos teismo išvadų, šioje dalyje nepasisako.

Subjektyviųjų požymių- tyčios buvimą A. B. veikoje dėl netikrų vairuotojų pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini) išduoto 2011-07-20 A. K. vardu, ir Nr. (duomenys neskelbtini) , išduoto 2014-07-03 R. K. vardu, įgijimo ir laikymo, patvirtina šių įrodymų visuma: O. I. parodymai ( t.2,b.l. 39), kad netikri vairuotojų pažymėjimai buvo rasti A. B. rankinėje, kurią jis su savimi nešiojosi; S. A. parodymai, kad vairuotojų pažymėjimai kėlė įtarimą iš karto, nes jie buvo blankios spalvos( t.2.b.l. 28); kratos protokolas patvirtino, kad kratos metu buvo paimti ne tik suklastoti vairuotojo pažymėjimai, bet ir A4 formato lapas su vairuotojo pažymėjimo išduoto A. K. kopija( t.1.b.l. 17); A4 formato lapas su R. K. paso kopija – 1 lapas, fotonuotraukos 3x4 – 2 vnt ( t.1.,b.l. 18). Specialisto išvada, kad tyrimui pateikti vairuotojų pažymėjimai yra netikri ( t.1.b.l. 26). Rašytiniai duomenys apie administracinius A. K. baustumus, kad A. K. nuo 2014m. rugsėjo 22 d. atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams( t.1.b.l. 71); įsiteisėjęs 2010-11-15 Kauno apygardos teismo nuosprendis, kuriuo A. B. buvo nuteistas pagal BK 301str. 2d. už netikrų griežtos atskaitomybės blankų gaminimą veikiant su kitais asmenimis ( bendrininkais) ( t.1.b.l. 110-111). Aukščiau aptarti ir įvertinti įrodymai suponuoja išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino A. B. veikus tiesiogine tyčia, tai yra žinant jog įgyja ir laiko žinomai netikrus vairuotojų pažymėjimus. Todėl nuteistojo argumentai, kuriais bandoma įrodinėti nuosprendžio prieštaringumas yra nepagrįsti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. B. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus numatytus BK 300 str. 2 d. ir BK 302 str. 1 d. yra neginčijamai įrodyta. Nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo priimto nuosprendžio teisėtumu, kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta išsamiai ir nešališkai, įrodymai įvertini tinkamai, teismo padarytos išvados kolegijai abejonių nekelia, todėl apeliacinės instancijos teismas pritardamas skundžiamo nuosprendžio motyvams jų neatkartoja, o A. B. apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį įstatyminio pagrindo nėra.

Dėl bausmės skyrimo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo pakeisti nuosprendį ir paskirti kitą bausmės rūšį – baudą.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą, ar aiškiai per švelnią bausmę.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne tik išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, bet ir tinkamai parinko bausmės rūšį.

BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 302 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę, BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į jo asmenybę (praeityje teistas už netikrų griežtos atskaitomybės blankų gaminimą veikiant su kitais asmenimis ir dalyvavimą organizuotoje grupėje gaminant netikrus dokumentus BK 25str.3d., 300 str.1d., baustas administracine tvarka (T.1, b.l. 129)), nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, tai, kad jo padarytos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, veikos padarytos tiesiogine tyčia, įvertino atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgus šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas A. B. paskirdamas pagal BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimo bausmę 5 (penkiems) mėnesiams ir pagal BK 302 str. 1 d. skirdamas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t.y. abiem atvejais artimą minimaliai sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei, bei vadovaudamasis BK 63 str. 1 d. 4 d. jas subendrinęs ir skirdamas galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių, jos vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams, tai padarė teisėtai ir pagrįstai – skirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta.

Apeliaciniame skunde A. B. nurodė, jog niekam savo nusikalstamais veiksmais nepadarė žalos, tačiau nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo apeliantas yra nuteistas, t.y. BK 300 str. 2 d. ir 302 str. 1 d., sudėtys yra formalios – baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka atlikti neteisėtus veiksmus, todėl aplinkybė, jog nebuvo padaryta žala, nėra išskirtinė. Taip pat skunde nurodoma, jog skirtoji bausmė nuteistajam sukels nepatogumų – ją bus sudėtinga atlikti dėl darbo ypatumų, jis išlaiko šeimą. Tačiau šioje vietoje pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1, 2 dalis). Tai reiškia, jog bausmės atlikimas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrais nepatogumais ir suvaržymais, o visuomenės interesai yra iškeliami aukščiau už nusikaltimą padariusio asmens interesus. A. B. praeityje jau kartą buvo baustas tiek bauda, tiek arešto bausme, tačiau pasikartojantys teistumai rodo, kad apeliantas išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai jam parinko bausmės rūšį- laisvės atėmimą.

Byloje nėra tokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų nuteistojo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį, nuteistasis apeliaciniame skunde tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Todėl, dėl aukščiau nurodytų priežasčių, Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti, todėl jis atmestinas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.