- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- e2A-121-883/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00831-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- UAB „Juris LT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Balt“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8544-766/2018 pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Balt“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Juris LT“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 417,45 Eur skolą ir 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 315,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp atsakovės UAB „Balt“ ir UAB „Techninių projektų serviso centras“ (pradinis kreditorius, ieškovės ir teismo procesiniuose dokumentuose klaidingai nurodoma UAB „Techninių projektų servizas“) buvo sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Techninių projektų serviso centras“ įsipareigojo suteikti paslaugas, o atsakovė už šias paslaugas atsiskaityti. UAB „Techninių projektų servisas“ savo įsipareigojimus atliko tinkamai ir tuo pagrindu išrašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė UAB „Balt“ savo įsipareigojimų nevykdė, už paslaugas neatsiskaitė, todėl susidarė 417,45 Eur dydžio įsiskolinimas. Ieškovė UAB ,,Juris LT“ 2018 m. gegužės 18 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Techninių projektų serviso centras“ perleido ieškovei reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu. Ieškovė 2018 m. gegužės 22 d. pranešė atsakovei UAB „Balt“ apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu paragino įvykdyti įsipareigojimus. Atsakovė UAB „Balt“ iki šiol neįvykdė savo prievolės, neatsakė į pateiktą pranešimą, todėl ieškovė kreipiasi į teismą dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo.
2. Atsakovė UAB „Balt“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad su UAB „Techninių projektų serviso centras“ nei žodžiu, nei raštu nesitarė dėl tekinimo darbų, kurie įvardyti ieškovės kartu su ieškiniu pateiktose PVM sąskaitose faktūrose (2016-11-08 TPSC Nr. 00806, 2016-11-21 TPSC Nr. 00817), ir šie darbai atsakovės užsakymu ar jos naudai nebuvo atlikti. Teigia, kad UAB „Techninių projektų serviso centras“, neturėdama reikalavimo teisės į atsakovę, neturėjo ką perleisti ir ieškovei, o ieškovė nesiekė išsiaiškinti, ar ji reikalavimo teisę į atsakovą iš viso turi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Juris LT“ atsakovei UAB „Balt“ 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, ieškovės UAB „Juris LT“ aiškinimą, kad tarp atsakovės ir UAB „Techninių projektų serviso centras“ buvo sudaryta žodinė sutartis dėl paslaugų teikimo, atsakovės atsikirtimus, jog atsakovė su pirminiu kreditoriumi jokios sutarties nesudarė, jokie darbai atsakovės užsakymu ar atsakovės naudai nebuvo atlikti, pažymėjo, kad sutarties ar kitų dokumentų nepateikimas teismui, savaime nepatvirtina, jog paslaugos nebuvo teikiamos.
5. Teismas nurodė, kad vien byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovė nesudarė atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto, negali būti pagrindas daryti išvadą, kad ji neįvykdė savo sutartinės pareigos – neatliko sąskaitoje-faktūroje nurodytų darbų ir todėl atsakovei neatsirado pareiga už juos sumokėti. Atsižvelgęs, kad byloje pateiktos ieškovės PVM sąskaitos faktūros nėra pasirašytos atsakovės, grafoje „paslaugas gavau“, „parašas, vardas, pavardė“ jokio įrašo nėra, nei viena sąskaita faktūra neapmokėta, atsakovė pretenzijų dėl sąskaitose įvardintų darbų nėra pareiškusi, teismas sprendė, kad negalima teigti, jog paslaugas atsakovė gavo ir priėmė.
6. Teismas, vertindamas 2017 m. kovo 13 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą 417,45 Eur sumai, kurį pasirašė pradinio kreditoriaus ir atsakovės įmonių darbuotojai – buhalteriai, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus civilinėse bylose Nr. 3K-3-538/2004, Nr. 3K-3-572/2008, Nr. 3K-3-15/2008, sprendė, kad iš byloje esančių pirminių bei išvestinių dokumentų negalima nustatyti atsakovę turėjus prievolę atsiskaityti už paslaugas, nurodytas PVM sąskaitose – faktūrose, kadangi atsakovė neakceptavo PVM sąskaitose – faktūrose pradinio kreditoriaus vienašališkai nurodytas paslaugas – tekinimo darbus, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė šias paslaugas priėmė ar kad šie darbai buvo atlikti. Teismas pažymėjo, kad pradinis kreditorius pretenzijų dėl atliktų darbų apmokėjimo atsakovei neteikė nuo 2016 m. lapkričio 22 d. ir 2016 m. gruodžio 5 d., kuomet suėjo PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai, ieškovė į teismo posėdį neatvyko, gavusi atsiliepimą, jokių papildomų įrodymų teismui nepateikė, todėl konstatavo, kad ieškovė ieškinio tinkamai nepagrindė, jo neįrodė, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
7. Apeliantė UAB „Juris LT“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Teismo išvada, kad ieškovė neįrodė ieškinio, nepagrįsta. Susidariusio įsiskolinimo faktą įrodo ne tik PVM sąskaitos faktūros, tačiau ir 2017-03-13 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, kurį pasirašė abi pusės, taip sutikdamos su esamu įsiskolinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad Tarpusavio skolų suderinimo aktas nors ir yra įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio, tačiau šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu ar iš viso su aktu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokį aktą ar jame nurodytus skaičiavimus (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-1326/2000, Nr. 3K-3-1321/2000, Nr. 3K-3-1214/2000).
7.2. Atsakovė UAB „Balt“ neįrodė, jog įvykdė įsipareigojimą ar įsipareigojimas neegzistuoja, kadangi buvo pateikti tik deklaratyvūs teiginiai, nepateikiant jokių rašytinių ar kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų atsakovo samprotavimus bei deklaratyvius teiginius.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Balt“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Iš ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų iš esmės nėra aišku, kuo konkrečiai yra grindžiamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2018-10-17 sprendimo neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas.
8.2. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Techninių projektų serviso centras“ nuo atitinkamai 2016-11-22 ir 2016-12-05 iki 2018-05-18 (iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo) būtų atsakovui pateikęs nors vieną pretenziją, kad esą atsakovas neapmoka tariamos skolos.
8.3. Atsakovė nei žodžiu, nei raštu nesitarė su UAB „Techninių projektų serviso centras“ dėl tekinimo darbų, kurie įvardyti ieškovo su ieškiniu pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, atlikimo, ir tokie darbai, įvardinti minėtose PVM sąskaitose-faktūrose, atsakovės naudai nebuvo atlikti. Todėl, neturėdama reikalavimo teisės į atsakovę, UAB „Techninių projektų serviso centras“ neturėjo ką perleisti ir ieškovei.
8.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-1326/2000, Nr. 3K-3-1321/2000, Nr. 3K-3-1214/2000, kuriomis remiasi ieškovė apeliaciniame skunde, buvo nagrinėti teisiniai santykiai, susiję su atsiskaitymu už suteiktas komunalines paslaugas; visose tose civilinėse bylose nebuvo ginčo dėl tarp šalių sudarytų sutarčių dėl komunalinių paslaugų teikimo, šalys pripažino, kad tokios sutartys buvo sudarytos, tose bylose nekilo ir ginčo dėl to, kad ieškovas komunalines paslaugas faktiškai teikė; šioje civilinėje byloje tarp šalių kilo ginčas aplamai dėl susitarimo sudarymo fakto bei paslaugos faktinio teikimo fakto.
Žemesnės instancijos teismas
8.5. Teismas aptarė ir įvertino 2017-03-13 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, įskaitant kasacinio teismo formuojamos praktikos požiūriu. Pirmosios instancijos teismas minėtą dokumentą vertino visų įrodymų visumoje ir jokių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė nuspręsdamas, kad byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Techninių projektų servizas“ atliko kokius nors darbus atsakovo naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių
10. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo UAB „Balt“ skolos pradiniam kreditoriui UAB „Techninių projektų serviso centras“, kurį šis kreditorius perleido naujam kreditoriui – ieškovei UAB „Juris LT“.
11. Byloje pateiktos pradinio kreditoriaus UAB „Techninių projektų serviso centras“ už tekinimo darbus išrašytos PVM sąskaitos faktūros 2016-11-08 TPSC Nr. 00806 (127,05 Eur) ir 2016-11-21 TPSC Nr. 00817 (290,40 Eur), kuriose gavėju nurodyta atsakovė UAB „Balt“, abi PVM sąskaitos faktūros nepasirašytos atsakovės UAB „Balt“ atstovo. Byloje pateiktas 2016 m. lapkričio 8 d. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. A15 (105,00 Eur), nepasirašytas nei atsakovės, kaip užsakovo atstovės, nei UAB „Techninių projektų serviso centras“ (rangovės). 2017 m. kovo 13 d. UAB „Techninių projektų serviso centras“ ir atsakovė UAB „Balt“ sudarė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, patvirtinantį, kad atsakovė UAB „Balt“ pradiniam kreditoriui UAB „Techninių projektų serviso centras“ skolinga 417,45 Eur, tai patvirtino abiejų šalių buhalterių parašais.
Dėl UAB „Balt“ prievolės sumokėti skolą pagal pradinio kreditoriaus UAB „Techninių projektų serviso centras“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą
12. Nagrinėdamas civilinę bylą teismas turi pareigą nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir jų pagrindu spręsti dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Apie reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai). Šioje byloje apeliantė kelia klausimą dėl proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, kiek tai susiję su PVM sąskaitų faktūrų ir 2017-03-13 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto, kaip įrodymų, patvirtinančių paslaugų suteikimą ir įsiskolinimo dydį, vertinimu.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Taigi PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys duoda pagrindą išvadai, jog, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.
14. Pasisakydamas dėl tarpusavio atsiskaitymų (užskaitos) aktų reikšmės, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad tokie aktai yra įrodymai, patvirtinantys, jog šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio; šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1326/2000; 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1321/2000).
15. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė kartu su ieškiniu pirmosios instancijos teismui pateikė dvi 2016 metais išrašytas PVM sąskaitas-faktūras bei 2017-03-13 tarpusavio atsiskaitymų aktą. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį teigė, jog paslaugos pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras nebuvo suteiktos, posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad 2017-03-13 tarpusavio atsiskaitymo akto pasirašymas buvo buhalterės klaida, aktas pasirašytas nepatikrinus pirminių dokumentų. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų iš savo 2016 m. buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie galėtų patvirtinti, kad minėtos sąskaitos nėra įtrauktos į atsakovės apskaitą, nepateikė jokių paaiškinimų apie atsakovę ir UAB „Techninių projektų serviso centras“ faktiškai siejusius sutartinius santykius, galimą ankstesnį bendradarbiavimą, apsiribojo deklaratyviu paaiškinimu, kad tarpusavio atsiskaitymo akto pasirašymas yra klaida.
16. Pirmosios instancijos teismas lyginamosios analizės metodu netyrė bylos įrodymų (PVM sąskaitų faktūrų, tarpusavio atsiskaitymo akto) tarpusavio ryšio, teismo išvados dėl paslaugų faktinio teikimo ir atsiskaitymo už paslaugas yra viena kitai prieštaraujančios: teismas nurodo, kad <<... aplinkybė, kad ieškovė nesudarė atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto, negali būti pagrindas daryti išvadą, kad ji neįvykdė savo sutartinės pareigos – neatliko sąskaitoje-faktūroje nurodytų darbų ir todėl atsakovei neatsirado pareiga už juos sumokėti..>> ir toje pačioje pastraipoje teigia, kad <<.... nei viena sąskaita faktūra neapmokėta, atsakovė pretenzijų dėl sąskaitose įvardintų darbų nėra pareiškusi, todėl negalima teigti, kad paslaugas atsakovė gavo ir priėmė >>.
17. Ieškovė UAB „Juris LT“ reikalavimą dėl skolos priteisimo grindžia su pradiniu kreditoriumi UAB „Techninių projektų serviso centras“ 2019-05-18 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria pradinis kreditorius UAB „Techninių projektų serviso centras“ perleido naujajam kreditoriui ieškovei UAB „Juris LT“ visas reikalavimo teises ir papildomas teises į atsakovės UAB „Balt“ įsiskolinimą. Reikalavimo perleidimo sutartis numato, kad pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už perduoto jam reikalavimo negaliojimą; paaiškėjus, kad naujajam kreditoriui perduotas reikalavimas yra negaliojantis, pradinis kreditorius privalo grąžinti naujam kreditoriui 8 punkte nurodytą sumą ir atlyginti naujojo kreditoriaus patirtus nuostolius dėl negaliojančio reikalavimo perdavimo (5, 6 p.).
18. Atsakovė UAB „Balt“ apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota 2018 m. gegužės 22 d. raštu bei paraginta įvykdyti įsipareigojimus. Apeliacinis teismas pažymi, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 str. 1 d.). Pasinaudodama šia teise atsakovė šioje byloje pareiškė atsikirtimus dėl pradinio kreditoriaus reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei perleisto reikalavimo. Šiuos atsikirtimus atsakovė grindė tuo, kad nei žodžiu, nei raštu nesitarė su UAB „Techninių projektų serviso centras“ dėl tekinimo darbų, kurie įvardyti ieškovo su ieškiniu pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, atlikimo, ir tokie darbai, įvardinti minėtose PVM sąskaitose-faktūrose, atsakovo naudai nebuvo atlikti. Tai reiškia, kad atsakovė teigia, kad neegzistuoja joks teisinis pagrindas (nei įstatyminis, nei sutartinis, nei faktinis), pagal kurį ji turėjo atsiskaityti su UAB „Techninių projektų serviso centras“, tačiau teismas priimdamas sprendimą visiškai nesiaiškino dėl perduoto reikalavimo galiojimo.
19. Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą (CK 6.105 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais naujasis kreditorius turi teisę reikalauti pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia ir kad pradinis kreditorius atlygintų nuostolius. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl susitarimo tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarymo fakto, dėl paslaugų faktinio teikimo ir atsiskaitymo už paslaugas, todėl bylos išsprendimas gali turėti įtakos ne tik ieškinyje nurodytų šalių, bet ir pirminio kreditoriaus UAB „Techninių projektų serviso centras“ interesams (LR CPK 47 str.).
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, t. y., netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręstas ginčas ir liko neatskleista bylos esmė –neištirti visi tarpusavio atsiskaitymo akto, kitų įrodymų, kuriais grindžiamas ieškovės reikalavimas, duomenys, be to, į bylos nagrinėjimą neįtrauktas pradinis kreditorius UAB „Techninių projektų serviso centras“. Tai suponuoja pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl neatskleistos bylos esmės (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Įtraukus byloje dalyvaujančiu asmeniu pradinį kreditorių UAB „Techninių projektų serviso centras“, bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti svarbu tinkamai ištirti ir įvertinti aplinkybes dėl atsakovę ir UAB „Techninių projektų serviso centras“ faktiškai siejusių santykių, teismui pateiktų PVM sąskaitų siuntimo atsakovei, jų įtraukimo į atsakovės 2016 metų buhalterinę apskaitą, taip pat dėl tarpusavio atsiskaitymo akto sudarymo aplinkybių.
21. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimą ir perduoti šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.