Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. J., jo atstovui advokatui K. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. J. skundą dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2015-11-18 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. J. už tai, kad jis 2015-06-17, 12.05 val. vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno m. link I. Kanto g. sankryžos iš antros eismo juostos, kuria galima važiuoti tik tiesiai, nerodydamas dešiniojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo suko į Maironio g. taip apvažiuodamas kitus laukiančius spūstyje sukti į Maironio g. Išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą Maironio g. chuliganiškai vairavo prieš automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas turėjo staigiai stabdyti. Tokiais savo chuliganiškais veiksmais išreiškė ypatingą nepagarbą eismo dalyviams, demonstravo savo išskirtinumą, tuo pažeidė KET 9 p., 4 p., 8 p., 3 priedo 1 sk., 1.16 p., 82.2 p.

Institucijos, surašiusios nutarimą, Kauno AVPK KPV atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl vadovaujantis ATPK 272 str. 2 d., byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. J. ir jo atstovas skundą palaikė ir prašė teismo panaikinti priimtą nutarimą, D. J. paaiškino, kad minėtą dieną jis stengdamasis laiku atvykti pagal iškvietimą, sukdamas neparodė posūkio signalo, apvažiavo 3-4 automobilius, po to atsiprašydamas paspaudė avarinį signalą. Prašė nekvalifikuoti pažeidimo pagal 2 d., nes nesielgė chuliganiškai. Prašė skirti švelnesnę nuobaudą, nes turi invalidumą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas reikštų didelį smūgį jo šeimos gerovei.

Liudytojas A. L. parodė, kad minėtą dieną jis važiavo automobiliu Nissan Kęstučio gatve, norėjo sukti į Maironio g., stovėjo pirmoje eismo juostoje, prieš jį važiavo gal 4 automobiliai. Tuo metu važiuodamas antrąja eismo juosta jo automobilį aplenkė taksi automobilis, kurio vairuotojas nerodydamas posūkio signalo, pasuko į Maironio gatvę, dėl to vairuotojas, prieš kurį taksi vairuotojas įlindo, turėjo stabdyti savo automobilį. Šią situaciją užfiksavo automobilyje esančiu registratoriumi. Filmuotą medžiagą perdavė policijai.

Liudytojas Ž. J. parodė, kad savo paaiškinime (b. l. 11) nurodytas aplinkybes tvirtina. Patikslina, kad vaizdo įraše užfiksuoto atvejo nepastebėjo. Buvo pakviestas į policiją, kur pakomentavo vaizdo įrašą.

Liudytojas A. Č. parodė, kad savo paaiškinime (b. l. 6) nurodytas aplinkybes tvirtina. Buvo pakviestas į policiją, kur jam parodė vaizdo įrašą, kurį jis pakomentavo. Tą dieną važiavo automobiliu Audi A6, prieš jo automobilį, kuris buvo dalinai įsukęs į Maironio gatvę, ne pagal taisykles suko taksi automobilis, įvažiavęs iš antros eismo juostos, dėl to teko stabdyti savo automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalinai.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 124² str. 2 d. numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. J. padarė administracinį teisės pažeidimą.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053269625 esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. l. 3). Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad apie įvykį, t.y. kad automobilis MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje suka į dešinę iš eismo juostos, kuria galima važiuoti tik tiesiai, priverčia kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, policijai pranešė A. L. (b. l.). Iš A. Č., D. J., A. L. paaiškinimų matyti, kad jie paaiškino 2015-06-17 įvykio aplinkybes (b. l. 6, 8, 9, 11). R. K. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad ji apie 2015-06-17 įvykį nieko pasakyti negali, nes jo neprisimena (b. l. 10). Iš transporto priemonės registracijos žurnalo nustatyta, kad transporto priemonės MB (duomenys neskelbtini) teisėtas valdytojas – D. J. (b. l. 12). D. J. charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, kad D. J. turi negalią – nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, turi mažametį vaiką ir nuomojasi butą (b. l. 14-22). Vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog 2015-06-17 D. J. vairuodamas automobilį MB (duomenys neskelbtini), važiavo antra eismo juosta, Kęstučio-Maironio gatvių sankryžoje iš antros eismo juostos, nerodydamas dešiniojo įspėjamojo posūkio signalo, pasuko į Maironio gatvę apvažiuodamas kitus automobilius, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, Maironio gatvėje įvažiavo prieš automobilį Audi A6, kurio vairuotojas turėjo staigiai stabdyti (b. l. 23).

D. J. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir tiesiogiai pažeidimą mačiusių liudytojais teismo posėdyje apklaustų A. L. ir A. Č. parodymai, iš kurių nustatyta, kad A. L. važiavo automobiliu Nissan Kęstučio gatve, norėdamas sukti į Maironio g. stovėjo pirmoje eismo juostoje, prieš jį važiavo 4 automobiliai. Tuo metu važiuodamas antrąja eismo juosta jo automobilį aplenkė taksi automobilis, kurį vairavo D. J., kuris nerodydamas posūkio signalo, pasuko į Maironio gatvę įvažiuodamas prieš A. Č. vairuojamą automobilį, dėl ko jam teko stabdyti savo automobilį.

D. J. ir jo atstovo argumentai, kad D. J. chuliganiškų motyvų neturėjo ir pažeidimas turėtų būti perkvalifikuotas iš 124² str. 2 d. į kitą teisės normą, yra atmetami kaip nepagrįsti.

ATPK 124² str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o pavojingas manevravimas grubiai pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kuris teoriškai gali sukelti pavojų, yra Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimas.

Nėra pagrindo abejoti tuo, jog bylos duomenimis nustatytas D. J. elgesys galėjo sukelti ne tik pasipiktinimą, bet ir kėlė pavojų aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei. D. J. lenkdamas kitus automobilius neleistinoje vietoje, nerodydamas įspėjamojo posūkio signalo, išvažiuodamas į priešpriešinį eismą ir aplenkdamas kelis automobilius įvažiavo prieš automobilį, priversdamas vairuotoją stabdyti automobilį, aiškiai parodė nepagarbą žmogui ir visuomenei, niekindamas moralės ir elgesio normas, norėdamas pademonstruoti savo niekinį požiūrį į visuomenę, be jokios dingsties elgėsi chuliganiškai. Todėl toks pavojingas D. J. vairavimas, galėjęs sukelti pavojų, yra Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimas. D. J. išreiškė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, stovėjusiems kolonoje, demonstravo savo išskirtinumą, kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, tuo pažeidė ir kitus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, numatytus 4 p., 8 p., 3 priedo 1 sk., 1.16 p., 82.2 p.

D. J. negalėjo žinoti, jog realiai pavojaus automobilių eismui nekils. Todėl darytina išvada, kad D. J. automobilio vairavimas tinkamai įvertintas kaip chuliganiškas vairavimas, iš chuliganiškų paskatų ir kėlė didelę grėsmę jo ir kitų eismo dalyvių saugumui, todėl jis pagrįstai pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053269625 yra pagrįstas byloje esančiais duomenimis.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-697/2015). Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. J. asmenybę, jo negalią, į nustatytą darbingumo lygį – 20 procentų, į turimus specialiuosius poreikius, turtinę padėtį – gauna minimalų atlyginimą, į jo darbo pobūdį, t. y. kad jis dirba vairuotoju, ir darbas yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis, išlaiko mažametį vaiką, nuomojasi butą, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais D. J. už padarytą pažeidimą pagal ATPK 124² str. 2 d. sankcijos ribose paskirta nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – yra per griežta priemonė, taigi neteisinga. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir D. J. paskirti mažesnę nuobaudą, t. y. trumpesnį nei numatytas ATPK 124² str. 2 d. sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Dėl paskirtos kitos nuobaudos - piniginės baudos, teismas nemato sąlygų ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui. Teismo įsitikinimu, tuo bus pasiekti ATPK 20 str. keliami tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 302 str. 1 d. 5 p., teismas

nutaria:

Skundą tenkinti dalinai.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053269625, kuriuo D. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d., padarymą buvo paskirta 289 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių, pakeisti, ir pritaikius ATPK 30¹ str., sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą iki 3 mėnesių.

Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.