Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-08 · Administracinė byla Nr. I-3539-331/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-08
Bylos Nr.
I-3539-331/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03314-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
K. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Advokatai
Andrejaus Tiščenkas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3539-331/2016Proceso Nr. 3-61-3-03314-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.21, 1.15.2.3.1, 1.15.2.3.2, 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjui K. Ž., jo atstovui advokatui Andrejui Tiščenkai (Andrej Tiščenko), Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovui Denisui Riabcevui (Denis Riabcev), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-04-10 nutarimu Nr. 28-356 (1) Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktorius skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – uždarymą į baudos izoliatorių 15 parų už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (b. l. 11). Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas 2015-05-18 sprendimu Nr. 2S-2177 paskirtos nuobaudos nepanaikino (b. l. 9-10).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu, kurį patikslino (b. l. 1-8, 94-99), kreipėsi į teismą ir prašo:

panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2015-04-10 nutarimą Nr. 28-356 (1);panaikinti Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo 2015-05-18 sprendimą Nr. 2S-2177;priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 15000 Eur turtinės žalos atlyginimo (žala padaryta kalinimu baudos izoliatoriuje netinkančios HN reikalavimo sąlygomis);priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, solidariai 15 000 Eur turtinės žalos atlyginimo (žala padaryta kaltiesiems asmenims gavus naudą per jo teisių pažeidimo laikotarpį);priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, solidariai 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad inkriminuojamo pažeidimo nepadarė. 2015-04-09 apie 21.30val. buvo Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso 3-iojo aukšto koridoriuje, tuo metu įvyko konfliktas tarp nuteistųjų. Kas atsitiko ir dėl ko kilo konfliktas nežino, konflikte nedalyvavo, asmeniškai fizinio smurto nenaudojo, kas iš nuteistųjų smurtą būtų naudojęs nematė. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 1dalis, 143 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Pareigūno I. K. tarnybinio tyrimo teiginiai yra melagingi, šališki. Atliktame tyrime akivaizdžiai matyti, kad tyrimo išvadoje yra užslėptų, nutylėtų ir neaiškių aplinkybių, kas yra deliktas priimtoje išvadoje. Priimant nutarimą Vilniaus PN direktorius buvo šališkas pareiškėjo atžvilgiu, todėl jis yra neteisėtas. Nutarimas nėra argumentuotas, buvo ignoruoti kaltinamojo parodymai, pažeista nekaltumo prezumpcija, kas įrodo skundus nagrinėjusių pareigūnų šališkumą, yra pakankamas pagrindas skundžiamiems sprendimams panaikinti.

Turtinė žala kildinama iš Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarime suformuluotos oficialios konstitucinės doktrinos: „Teisinėje valstybėje negali būti nepaisoma bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo“.Tai pareigūnų už jo teisių pažeidimą ir tarnybos pareigų neatlikimą gautas atlyginimas, įskaitant priedus ir priemokas, premijas ir dovanas, kompensacijas, draudimo įmokas ir t. t. Šios sumos, gautos per jo teisių pažeidimo laikotarpį, privalo būti pripažintos neteisėtu mokesčiu už pareigūno priesaikos sulaužymą, konstitucinių bei žmogaus teisių pažeidimą, taigi, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249straipsnio 2 dalies pagrindu privalo būti pripažinta padaryta turtinė žala. Vilniaus PN direktorius A. I. neteisėtai veikė nuo 2015-04-10 iki 2015-05-12, t. y. nuo neteisėto sprendimo skirti nuobaudą iki nuobaudos atlikimo pabaigos. Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas neteisėtai veikė laikotarpiu nuo 2014-04-17 iki 2014-05-18, t.y. pareiškėjo skundo nagrinėjimo laiku.

Turtinę žalą taip pat kildina iš neteisėto uždarymo į baudos izoliatorių 15 parų, kuris vertintinas kaip kalinimas. Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 65 straipsnis nustato kalinimo įkainį 76 Eur už dieną, todėl tokiu būdu padaryta 1140 Eur turtinė žala, o kadangi buvo nekaltai nubaustas, todėl toks įvertinimas turi turėti atgrasomojo poveikio, norą veikti ateityje neteisėtai už simbolinį mokestį. Turtinę žalą vertina 1000 Eur už vieną dieną, 15 dienų nubaudimą įvertina 15 000Eur.

Be to, nuobaudos atlikimo laiku buvo kalinamas reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Apie 30kv.m. ploto kameroje langai yra mažesni nei lkv.m. ploto, taigi nebuvo reikalaujamo natūralaus apšvietimo, dirbtinis apšvietimas buvo nepakankamas. Visose kamerose priešais langus maždaug 1 metro atstumu yra įrengtos grotos, kurių paskirtis yra neleisti kalinamiems asmenims pasiekti lango, t.y. atimti iš kalinamų asmenų galimybę vėdinti patalpas per langus. Vilniaus PN Baudos izoliatoriuje nėra mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Visą neteisėtą nubaudimo laikotarpį buvo laikomas neteisėtomis sąlygomis. Tokių veiksmų pasėkoje išgyveno dvasinį sukrėtimą, kuris pasireiškė įvairiais psichologiniais išgyvenimais - neviltimi, bejėgiškumo jausmu, skriaudos jausmu, liūdesiu.

Be turtinės žalos turi būti atlyginama ir neturtinė žala. Nurodo, kad vien tas faktas, kad negalėdamas efektyviai apginti savo teisių dviejose ikiteisminės gynybos instancijose buvo priverstas kreiptis į teismą, yra pakankamu nepatogumų asmeniui sudarymu tam, kad būtų pripažintas padarytos neturtinės žalos faktas, nekalbant jau apie tai, kad buvo pažeistos konstitucinės ir žmogaus teisės.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą patenkinti, panaikinti skundžiamus sprendimus, priteisti žalą skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 67-72, 103-108) paaiškino, kad skundžiamu Vilniaus PN direktoriaus nutarimu pareiškėjui nuobauda buvo paskirta už tai, kad pareiškėjas 2015-04-09 apie 21.15 val. Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso 3-ame aukšte, tyčia panaudodamas fizinį smurtą, kartu su kitais nuteistaisiais, sumušė nuteistuosius: H. R., G. L., R. K. ir G. O., padarydamas pastariesiems kūno sužalojimus. Tuo pareiškėjas pažeidė BVK 12 str. 1 d., 110 str. 2 d. 8 p., reikalavimus. Pareigūnams apžiūrėjus 3-io aukšto gyvenamąsias patalpas, patalpoje Nr. 303 pastebėjo 4-o būrio nuteistuosius H. R., G. L., R. K., o patalpoje Nr. 302 pastebėtas 4-o būrio nuteistasis G. O. su sumušimo žymėmis veido srityse. Visi minėti nuteistieji buvo nuvesti į įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybą apžiūrai. Pareigūnas G. S. tarnybiniu pranešimu Nr. 63-75 pranešė, kad buvo gauta informacija apie 5-ojo būrio nuteistųjų V. Š., R. S., R. S. galimą dalyvavimą minėtame konflikte. Įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos specialistams apžiūrėjus 4-o būrio nuteistuosius: H. R., G. L., R. K., G. O., buvo nustatyti atitinkami kūno sužalojimai, kas patvirtino fizinio smurto prieš juos panaudojimą.

Atsižvelgiant į tarnybinio tyrimo metu surinktą dokumentinę medžiagą, buvo nutarta, kad yra pakankamai objektyvių duomenų patvirtinančių ir įrodančių, kad 2015-04-09 apie 11.15 val. 1-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso 3-ame aukšte, dėl tyrimo metu tiksliai nenustatytų priežasčių, nuteistieji S. Š., D. M., T. V., K. Ž., R. Ž., V. Š., R. S., R. S. ir V. R., tyčia panaudodami fizinį smurtą sumušė 4-ojo būrio nuteistuosius H. R., G. L., R. K. ir G. O., padarydami pastariesiems kūno sužalojimus. Pareiškėjo K. Ž. atlikti neteisėti veiksniai - fizinio smurto panaudojimo prieš kitą asmenį faktas yra įrodytas remiantis surinkta dokumentine medžiaga ir nuteistųjų parodymais.

Vilniaus PN baudos izoliatoriaus kameros Nr. 18K plotas - 30,47 kv.m., įrengtos 7 miegamosios vietos. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 4,35 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 18K pareiškėjas buvo laikomas ne Vilniaus PN administracijos valia, šioje patalpoje jis atlikinėjo nuobaudą, kuri jam buvo skirta už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimą. Pažymėjo, kad šiuo metu nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu buvo laikoma minimoje kamerų tipo patalpoje neturi galimybės, nes tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami. Ir pats pareiškėjas skunde taip pat neįvardija, kokie asmenys jo nurodytu periodu bausmę atlikinėjo kartu su juo aukščiau nurodytoje patalpoje, taip pat nenurodo, koks plotas teko vienam asmeniui, būnant jam šioje patalpoje su kitais nuteistaisiais.

Vilniaus PN pastatai buvo visiškai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 metais. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas. Visose Vilniaus PN baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpose yra įrengti atskiri sanitariniai mazgai, kuriuose yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniai mazgai turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kamerose įrengti atsidarantys skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą bei galimybę vėdinti kamerų patalpas, Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios neturtinės žalos nepadarė, todėl tenkinti pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus PN direktoriaus 2015-04-10 nutarimo Nr. 28-356 (1), kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – 15 parų arešto, Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo 2015-05-18 sprendimo Nr. 2S-2177 teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyta, kad Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus budintysis padėjėjas G. S. 2015-04-09 tarnybiniu pranešimu informavo Vilniaus PN direktorių, kad 2015-04-09 21.30 val. 1-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso 3-o aukšto koridoriuje susimušė keli nuteistieji. Pareigūnams nedelsiant nuvykus į įvykio vietą, koridoriuje pastebėta daug nuteistųjų, kurie garsiai šaukė, tarpusavyje aiškinosi. Bandant nuraminti nuteistuosius, jiems buvo nurodyta išsiskirstyti ir eiti į savo gyvenamąsias patalpas, tačiau nuteistieji į nurodymą nereagavo, ir toliau tarpusavyje aiškinosi. 4-ojo būrio nuteistasis I. P. ir 5-o būrio nuteistieji R. L., V. Š. kitų nuteistųjų akivaizdoje pradėjo garsiai reikšti nepasitenkinimą pataisos namų administracijos atstovų veiksmais. Pareigūnams apžiūrėjus 3-ojo aukšto gyvenamąsias patalpas, patalpoje Nr. 303 pastebėjo 4-o būrio nuteistuosius H. R., G. L., R. K., o patalpoje Nr. 302 pastebėtas 4-o būrio nuteistasis G. O. su sumušimo žymėmis veido srityse, kurie buvo nuvesti į įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybą apžiūrai. Medicininės pagalbos šiems nuteistiesiems neprireikė (b. l. 81).

Vilniaus PN 2015-04-09 medicininės apžiūros pažymos patvirtina, kad nuteistiesiems buvo padaryti tokie sužalojimai: H. R. - dešinio voko ir poakio poodinė kraujosruva; G. L. - kairės pusės smilkinio, kaktos paraudimas, poakio poodinė kraujosruva, dešinio skruosto paraudimas, patinimas, nugaroje pečių juostoje paraudimas; R. K. - nugaroje paraudimas, dešinėje kaktos pusėje odos nubrozdinimas; G. O. - kairės ausies įbrėžta žaizdelė, ausies paraudimas, nugaroje odos paraudimai (b. l. 83-86).

4-ojo ir 5-ojo būrio nuteistieji T. M., M. L., A. Z., K. S., A. D., V. P. nurodė matę įvykį, Vilniaus PN direktoriui 2015-04-10 paaiškinimuoseteigė, kad 2015-04-09 21.30 val. 3 aukšte per kilusias muštynes nuteistieji S. Š., D. M., T. V., K. Ž., R. Ž., V. Š., R. S., R. S., V. R. sumušė R. K., H. R., G. O., G. L. (b. l. 141-148).

Pareiškėjas paaiškino, kad 2015-04-09 apie 21.30 val., gyvenamųjų patalpų koridoriuje įvyko kažkoks konfliktas tarp nuteistųjų, jis konflikte asmeniškai nedalyvavo, kas dalyvavo konflikte ir dėl ko kilo, jis nežino (b. l. 63). 2015-04-10 medicininė pažyma patvirtina, kad pareiškėjui sužalojimo žymių nebuvo (b. l. 64).

Atlikus tarnybinį tyrimą, Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyr. specialistas I. K. 2015-04-10 tarnybiniu pranešimu Nr. 43-527 (1) informavo Vilniaus PN direktorių, kad pareiškėjas savo elgesiu pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto nustatytus reikalavimus, pateikė 2015-04-10 tarnybinio tyrimo dėl konfliktinės situacijos tarp 4-o ir 5-o būrių nuteistųjų išvadą (b. l. 77, 78-80). Tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuotos faktinės aplinkybės dėl įvykio, nurodyta, kad pirminės apklausos metu nuteistieji G. L. ir R. K. tvirtino, kad sužalojimus patyrė patys dėl neatsargumo. Nuteistasis G. O. paaiškino, kad 2015-04-09 po vakarinio patikrinimo gavo į ausį, tačiau nuo ko – nematė. H. R. tvirtino, kad 2015-04-09 ėjo į tualetą, o po to kas vyko jis neprisimena. Nurodyta, kad tyrimo metu buvo apklausti 4-ojo ir 5-ojo būrio nuteistieji, iš kurių pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad 2015-04-09 apie 21.15 val., nuteistųjų 1-ojo gyvenamojo korpuso 3-ame aukšte, dėl jiems tiksliai nežinomų priežasčių 5-o būrio nuteistieji S. Š., D. M., T. V., K. Ž., R. Ž., V. Š., R. S., R. S. ir 4-o būrio nuteistasis V. R., tyčia panaudodami fizinį smurtą sumušė 4-o būrio nuteistuosius H. R., G. L., R. K. ir G. O., padarydami pastariesiems kūno sužalojimus.Vadovaudamasis tarnybinio tyrimo metu surinkta dokumentine medžiaga padarė išvadą, kad yra pakankamai objektyvių duomenų patvirtinančių, kad 2015-04-09 apie 21 val. 15 min. 1-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso 3-ame aukšte dėl tyrimo metu tiksliai nenustatytų priežasčių priežasčių, nuteistieji S. Š., D. M., T. V., K. Ž., R. Ž., V. Š., R. S., R. S. ir V. R. tyčia panaudodami fizinį smurtą sumušė 4-o būrionuteistuosius H. R., G. L., R. K. ir G. O., padarydami pastariesiems kūno sužalojimus, tokiu savo elgesiu nuteistieji S. Š., D. M., T. V., K. Ž., R. Ž., V. Š., R. S., R. S. ir V. R. pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto nustatytus reikalavimus ir pasiūlė tarnybinį tyrimą dėl kilusios konfliktinės situacijos tarp 4-o ir 5-o būrių nuteistųjų laikyti baigtu bei pareiškėjui ir kitiems nuteistiesiems, naudojusiems fizinį smurtą ir sumušusiems minėtus asmenis, už BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimų pažeidimą nubausti pataisos namų direktoriaus teisėmis.

2015-04-10 Vilniaus PN 14.05 val. įvyko drausmės komisijos posėdis, kuriame svarstytas K. Ž. elgesys dėl fizinio smurto prieš kitą nuteistąjį, pasiūlyta skirti nuobaudą – 15 parų baudos izoliatoriuje (b. l. 76). Vilniaus PN drausmės komisija 2015-04-10 teikimu už minėtą pažeidimą pasiūlė pareiškėjui skirti nuobaudą – 15 parų baudos izoliatoriuje (b. l. 75).

2015-04-10 nutarimu Nr. 28-356 (1) Vilniaus PN direktorius skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – uždarymą į baudos izoliatorių 15 parų už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – 2015-04-09 21.15 val. I-o gyvenamojo korpuso 3 aukšte tyčia panaudodamas fizinį smurtą, kartu su kitais nuteistaisiais sumušė nuteistuosius H. R., G. L., R. K. ir G. O., padarydamas jiems kūno sužalojimus ir tokiu būdu pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus (b. l. 11).

Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta nuobauda, pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuris 2015-05-18 sprendimu Nr. 2S-2177 paskirtos nuobaudos nepanaikino, paaiškino, kad padarytas pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų (b. l. 9-10).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės, 2014-08-11 redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01).

BVK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2014-11-13 redakcija, galiojusi nuo 2015-04-01) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. O šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pagal BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis.

Pagal BVK 143 straipsnio 1–4, 7, 10 dalis, BVK 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda. Nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Nuobaudos – papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Drausmės komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Apie nuobaudos, išskyrus žodžiu skiriamą nuobaudą, paskyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai. Vadovaujantis BVK 143 straipsnio 8 dalimi, nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam.

Teismo posėdyje apklausti liudytojai H. R., G. L., R. K. nurodė, kad 2015-04-09 netyčia susižalojo patys paslydę. G. O. nurodė, kad nepatvirtina to, ką buvo parašęs paaiškinime, nes nematė, kas jį mušė, konflikte dalyvavo daug žmonių, gavęs smūgį pabėgo.

Liudytojas G. S. paaiškino, kad tą dieną budėjo Vilniaus PN, sužinojo, kad trečiame aukšte mušami nuteistieji, kai atėjo, muštynės jau buvo pasibaigusios, aršiausi asmenys buvo izoliuoti, pareiškėjas nebuvo izoliuotas. Nukentėjusieji pareiškė, kad susižalojo patys.

Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyr. specialistas I. K. teismo posėdyje paaiškino, kad tarnybinį tyrimą pradėjo kitą dieną po konflikto. Pirminius paaiškinimus iš nukentėjusiųjų paėmė Vilniaus PN dirbę pareigūnai. Atlikus apklausas buvo nustatyti kaltieji asmenys. Pataisos įstaigoje yra įprasta, kad nuteistieji keičia parodymus, nukentėjusieji patyrė nežymius sužalojimus, todėl ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Sisteminė nurodytų teisės normų analizė ir visapusiškas bylos įrodymų ištyrimas teismui leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė BVK 12 straipsnio 1 dalies nustatytos pareigos vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis nustatytų elgesio taisyklių BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyto draudimo naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis. Pareiškėjo veiksmus, už kuriuos jis nubaustas, neabejotinai patvirtina pareigūnų G. S., I. K. teisme duoti parodymai, G. O. 2015-04-10 paaiškinimai, taip pat 4-ojo ir 5-ojo būrio nuteistųjų, mačiusių įvykį, 2015-04-10 pateikti paaiškinimai (b. l. 141-148), duoti praėjus nedaug laiko po incidento. Įrodymai neabejotinai patvirtinta, kad pareiškėjas dalyvavo konflikte, stumdė nuteistuosius H. R., G. L., R. K. ir G. O., naudojo psichinį smurtą, padarė jiems kūno sužalojimus, ir tokiu savo elgesiu nesilaikė BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto nustatytų reikalavimų. Šią teismo išvadą patvirtina ir pareigūno I. K. paliudijimas teisme, kad nuteistieji dažnai pakeičia parodymus, bijodami dėl savo saugumo. Abejoti pareigūnų liudijimo tikrumu, nešališkumu teismas neturi pagrindo. G. O. pirminiai paaiškinimai laikytini tiksliais atsižvelgus ir į tai, kad jie pateikti praėjus trumpam laikui po incidento. Pareiškėjo anksčiau nurodytų teisės normų pažeidimas įrodytas ir pagrįstas surinktų įrodymų – o būtent surinktų nuteistųjų, Vilniaus PN darbuotojų paaiškinimų.

Teismas, remdamasis vidiniu įsitikimu, pagrįstu išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, kad Vilniaus PN direktoriaus 2015-04-10 nutarimas Nr. 28-356 (1) yra pagrįstas teisės aktais, motyvuotas, todėl atitinka Viešojo administravimo įstatymo straipsnio reikalavimus. Nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę skirti nuobaudą, paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, adekvati padarytam pažeidimui. Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas 2015-05-18 sprendimu Nr. 2S-2177 neturėjo pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėto ir pagrįsto Vilniaus PN direktoriaus nutarimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl ginčijamų aktų atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl žalos atlyginimo

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodyta CK 6.271 straipsnio nuostata, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme nustatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Teismas nustatė, kad nuobauda pareiškėjui yra paskirta teisėtai ir pagrįstai. Nenustačius byloje neteisėtų Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento veiksmų, nėra būtinų sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio) deliktinės atsakomybės atsiradimui ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo šiuo aspektu.

Pareiškėjas žalos atsiradimą taip pat sieja ir su netinkamomis kalinimo sąlygomis nuobaudos atlikimo metu, teigia, kad buvo per mažas kameros plotas, langai buvo mažesni nei l kv.m. ploto, taigi nebuvo reikalaujamo natūralaus apšvietimo, dirbtinis apšvietimas buvo nepakankamas, grotos ant langų neleido vėdinti patalpų per langus. Be to, indus turėjo plauti šaltu vandeniu be tam skirtų priemonių, į baudos izoliatorių negalėjo neštis laikrodžio.

Taisyklių 210 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, uždaromiems į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, neleidžiama su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę (moterims – būtinus higienos reikmenis). <...>. Remiantis šia nuostata, pareiškėjui pagrįstai nebuvo leista neštis indų ploviklio, laikrodžio į baudos izoliatorių.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui.

Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2015-04-27 iki 2015-05-12 atliko paskirtą nuobaudą Vilniaus PN baudos izoliatoriaus 18 kameroje (b. l. 69), kurios plotas - 30,47 kv.m., ir kurioje įrengtos 7 miegamosios vietos. Vadinasi, pareiškėjui visą buvimo baudos izoliatoriuje laikotarpį buvo užtikrintas privalomas vienam asmeniui tenkantis plotas.

Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010) nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas); gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-07-17 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-PA-1752 patvirtina, kad baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18 dirbtinė apšvieta neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimų (b. l. 89-91).

Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Vilniaus PN baudos izoliatoriuje buvo laikomas trumpą laikotarpį (15 dienų), kiti pažeidimai, susiję su pareiškėjo laikymo sąlygomis, nenustatyti, o pareiškėjo argumentai grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Pareiškėjo sveikatos sutrikimų dėl jo laikymo sąlygų baudos izoliatoriuje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui dėl apšvietimo reikalavimų neužtikrinimo galbūt buvo kilęs tam tikras neigiamas poveikis, tačiau įvertinus visumą bylos aplinkybių, trumpą pažeidimo trukmę, nelaikytinas pakankamai intensyviu ir nepasiekė minimalaus žiaurumo lygio, kad patektų į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu galėjo atsirasti neturtinė žala (CK 6.250 str. prasme). Taigi nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Todėl pareiškėjo skundas atmestinas pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo K. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėJolita RasiukevičienėHenrikas Sadauskas