- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- e2S-87-280/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00309-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- P. Ž. G.
- Kategorijos
- 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3465-1093/2020 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovei P. Ž. G. dėl dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių nuosavybės dalis pripažįstant, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 566/1000 gyvenamojo namo dalys; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje bylos šalių atstovai nurodė, kad sudarė taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti, pateikė ją teismui, proceso išlaidas prašė paskirstyti įstatymo nustatyta tvarka. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustačius terminą pašalinti pateiktos taikos sutarties procesinius trūkumus, 2020 m. gruodžio 3 d. teismui pateikta patikslinta taikos sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtino ieškovės R. G. ir atsakovės P. Ž. G. 2020 m. gruodžio 2 d. sudarytą taikos sutartį šalių sutartomis sąlygomis, nurodytomis rezoliucinėje nutarties dalyje, ir civilinę bylą nutraukė. Teismas grąžino ieškovei 37,25 Eur žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės 302,46 Eur valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų valstybei.
4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalimi, vertino, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia šalių teisių ir įstatymų saugomų interesų, šalys nurodė, kad joms žinomos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, taikos sutartį patvirtino ir civilinę bylą nutraukė. Kadangi ieškovė prašė grąžinti jai 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, pripažino, jog jai grąžintina 56,25 Eur (75 procentai) sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Šalims sutarus, 19 Eur pašto išlaidų valstybei priteista iš ieškovės, todėl atlikus grąžintinos žyminio mokesčio dalies ir valstybei mokėtinų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo įskaitymą, ieškovei grąžinta 37,25 Eur žyminio mokesčio.
5. Pažymėjo, kad šalys taikos sutarties 5 punkte susitarė, jog klausimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų paliekamas spręsti teismui. Tiek ieškovė, tiek atsakovė prašo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti. Nustatė, kad ieškovės 1 800 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas sudaro: 700 Eur už ieškinio parengimą, 400 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui bei 700 Eur už atstovavimą teismo posėdyje. Teismas vertino, kad byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, advokatui nereikėjo rinkti daug įrodymų, šalims iš karto pavyko susitarti taikiai pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, posėdis truko 1,5 val., todėl 1 800 Eur dydžio išlaidos už teisinę pagalbą yra aiškiai per didelės.
6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau ir – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio nuostatomis. Nurodė, kad pagal 8.19 punktą maksimalus užmokestis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą yra apskaičiuojamas taikant koeficientą 0,1. 2020 m. II ketvirtį (aktualus skaičiuojant įkainius 2020 m. lapkričio mėn. vykusio posėdžio metu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 398,50 Eur, taigi, rekomenduojamas maksimalus užmokestis advokatui už valandą yra 139,85 Eur. Todėl, net atsižvelgus į advokato vykimo į teismą ir iš jo laiko sąnaudas, pripažino, jog 1 100 Eur suma už pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame yra aiškiai per didelė, kaip ir suma už ieškinio parengimą, atsižvelgiant į jo turinį, apimtį ir klausimo sudėtingumą. Kadangi ginčo byloje pobūdis yra susijęs su ieškovės dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidinimu, jis operatyviai buvo išspręstas taikos sutartimi, pripažino, jog visos prašomos ieškovės priteisti atstovavimo išlaidų sumos priteisimas iš atsakovės, įvertinus ieškinio dalyką, atsakovės turtinę padėtį, neatitiktų ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų. Teismas sprendė, kad iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Nustatė, kad atsakovei P. Ž. G. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Nurodė, kad 302,46 Eur patirtos pagrįstos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą (CPK 99 straipsnio 2 dalis).
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė R. G. prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį bei priteisti ieškovei iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, netenkinti reikalavimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
9. Nurodo, kad teismas nusprendė patvirtinti taikos sutartį po nustatytų trūkumų šalinimo, t. y. ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi, tačiau neatsižvelgė, kad atsakovė viso proceso metu su ieškiniu nesutiko, teismo posėdyje jos atstovas pagal įstatymą taip pat nesutiko su ieškiniu ir tik po teismo padarytos pertraukos atsakovės atstovas galiausiai sutiko pasirašyti susitarimą dėl idealiųjų dalių perskaičiavimo. Ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl nepagrįstai pažeistų teisių gynimo ir reikšti ieškinį, su kuriuo galiausiai atsakovė sutiko ir pasirašė ieškovės parengtą taikos sutartį. Todėl paskirstant bylinėjimosi išlaidas, ieškovei turėjo būti priteista jos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai pareikšto ir patenkinto ieškinio apimtyje pagal CPK 93, 94 straipsnių nuostatas.
10. Nurodo, kad pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Atsakovės nesąžiningi procesiniai veiksmai lėmė tai, kad ieškovei teko savo teisėtus interesus aktyviai ginti teisme ir tai neišvengiamai lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Teismas, negana to, kad nepriteisė ieškovės patirtų būtinų bylinėjimosi išlaidų, nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tokia situacija negali būti toleruojama, nes atsakovės veiksmai nagrinėjamu atveju buvo nesąžiningi ir jos bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriklauso ir negali būti priteistos. Ieškovė tinkamai ir sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, viso proceso metu buvo sąžininga, o pareikštas ieškinys buvo vienintelė teisėta priemonė tinkamai apginti savo teises teisme.
11. Teismas turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, nustatančia, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė ieškinį reiškė sąžiningai naudodamasi jai įstatymu nustatytomis teisėmis, prieš tai išnaudojusi visas protingas priemones išvengti teisminio ginčo su atsakove. Priešingo procesinio sprendimo priėmimas paneigtų šalies teisę efektyviai naudotis civilinės teisės gynimo priemonėmis, paneigtų šalies teisę į teisinę pagalbą. Ieškovė iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos pateikė įrodymus, kad patyrė 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šių išlaidų teismas nepriteisė iš atsakovės, byloje buvo netinkamai pritaikytos CPK 93 straipsnio 1-2 dalių, 94 straipsnio nuostatos.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė P. Ž. G. prašo skundo netenkinti, priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, kad patvirtinus šalių taikos sutartį bylinėjimosi išlaidos skirstytinos pagal CPK 94 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai ieškovė nurodo, jog visos jos patirtos išlaidos turi būti priteistos iš atsakovės, o atsakovės išlaidos nekompensuojamos. Nurodo, kad ieškovės atstovas ir įgaliotas atstovas teismo posėdyje sutiko, jog ieškovės patirtos išlaidos gali būti mažinamos, teismas pagrįstai jas mažindamas vadovavosi Rekomendacijomis. Nesutinka, kad atsakovės nesąžiningi veiksmai įtakojo tai, kad ieškovė turėjo ginti savo teises teisme. Ieškovė dar iki kreipimosi į teismą be atsakovės sutikimo pradėjo statybą, ją pabaigė ir atsakovei gulint palaikomosios slaugos ligoninės skyriuje be atsakovės žinios 2019 m. gruodžio 17 d. bandė įregistruoti padidėjusią nuosavybę, nors pagal CK 4.77 straipsnio nuostatas padidinti bendrą daiktą ar jo vertę galima turint bendraturčio sutikimą ir laikantis įstatymų nustatytų taisyklių. Ieškovei bandant įregistruoti pakeitimus tapo žinoma, kad tam reikalingas bendraturtės sutikimas, tačiau ji bandė įregistruoti per atsakovės atstovą J. G., kuris tokių klausimų negalėjo spręsti be atsakovės sutikimo, nes negalėjo žinoti visų aplinkybių dėl priestato statybos. Ieškovei gavus VĮ „Registrų centras“ atsisakymą įregistruoti jos padidintą nuosavybę buvo parengta pretenzija neva dėl to kalta atsakovė ir asmeniui, neturinčiam teisinio išsilavinimo (ne atsakovei), pateiktas susitarimas neva atsakovė sutinkanti dėl padidintos ieškovės nuosavybės įteisinimo. Tuo metu jau įgaliotas J. G. dėl tokio susitarimo negalėjo priimti sprendimo, nes neturėjo tam žinių, ar tai teisėta, ir atsisakė. Teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą, taikų susitarimą, nors atsakovė dėl savo sveikatos būklės ir neprisiminė, kad būtų davusi sutikimą statyti priestatą, tačiau norėdama išlaikyti gerus kaimynystės santykius, sutiko, kad būtų leista ieškovei įteisinti nuosavybę ir elgėsi sąžiningai, nevilkindama teismo proceso, priėmė sprendimą sudaryti taikos sutartį be spaudimo iš šalies (ieškovės, jos atstovo), suprasdama pasekmes, konsultuodamasi su advokatu.
14. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės atstovas J. G. nurodo, kad atsakovė teismo procese nedalyvavo dėl senatvės ir neįgalumo (nustatytas pirmojo lygio specialiosios nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis). Atsakovė nesupranta, kodėl turėtų apmokėti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl bylos, kurios galėjo nebūti, jei būtų tartasi. Dėl priestato statybos buvo pasirašyta šalių sutartis, dėl to ginčo nebuvo. J. G. nepasirašė taikos sutarties, nes su juo niekas nesitarė, tik reikalavo parašo grasinant ilgais teismais. Kadangi jam priestato nereikia, tai pasirašė. Nurodo, kad konflikto priežastys yra kitos, nesutariama dėl žemės pasidalijimo. Su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Utenos apskrities administracijos sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, piliečių, kuriems atkuriama nuosavybės teisė į žemę (mišką) natūra, sąrašą, paslaugų teikimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsniai). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarius taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Atsakovės atstovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus. Įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kadangi pateikti įrodymai neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui, juos priimti atsisakytina.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
19. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Nutraukus civilinę bylą bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017). Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo reikalinga vadovautis CPK 93 straipsnio nuostatomis, kurios taikomos išsprendus ginčą teismo sprendimu.
20. Byloje nustatyta, kad iki ieškinio pateikimo teisme ieškovė siekė su atsakove sudaryti susitarimą dėl naujų gyvenamojo namo dalių, atlikus statybos darbus, kadangi jo nesant VĮ „Registrų centras“ 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistu, atsisakė įregistruoti naujas bendraturčių valdomo gyvenamojo namo dalis. Pažymėtina, kad VĮ „Registrų centras“ centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nurodė, kad šalys vykdė statybos darbus, dėl jų padidėjo namo plotas, namas yra padidintas teisėtai, namo padidintas plotas įregistruotas, tačiau nepateiktas bendraturčių susitarimas kaip jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos dalys pasikeitė po įvykdytų statybos darbų.
21. Ieškovė atsakovei siuntė 2020 m. vasario 4 d. pretenziją-pranešimą, kuriuo prašė patvirtinti pridedamą susitarimą dėl dalių nustatymo, kad ieškovė galėtų netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taip pat 2020 m. kovo 13 d. pakartotinai siųsta pretenzija – pranešimas bei susitarimas.
22. VĮ „Registrų centras“ centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nurodė gavusi 2020 m. vasario 24d. J.G. prašymą bei susitarimą, kurį jis pasirašęs spaudžiamas advokato, tačiau dėl parašo prieštarauja P.Ž.G., jo parašas neturi galios, nes ne jis savininkas. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad, nors ieškovė siekė geranoriškai išspręsti klausimą dėl gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės dalių pakeitimo, tačiau atsakovė su tuo nesutiko ir atitinkamai tik dėl to ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą.
23. Ieškovė ieškiniu, kurį teismui pateikė 2020 m. birželio 9 d., prašė pakeisti gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės dalis pripažįstant, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 566/1000 gyvenamojo namo dalys.
24. 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė sutinkanti tik dėl priestato statybos. Teigė, kad ji dėl mansardos, antro aukšto pastatymo nebuvo davusi sutikimo, tačiau anksčiau pirmas aukštas priklausė kitam asmeniui, todėl, galimai, jos sutikimas ir nebuvo reikalingas. Nurodė, kad jokių pretenzijų ji negavusi, nes nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2020 m. sausio 3 d. gulėjo ligoninėje, diagnozė – (duomenys neskelbtini), dėl ko ji negalinti paaiškinti ieškovės atstovo nurodomų aplinkybių, nuo 2019 m. gruodžio 3 d. yra įgaliojusi J.G. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog atsakovė gera valia nesutiko su ieškovės reiškiamu reikalavimu dėl namo bendraturčių nuosavybės dalių pakeitimo.
25. 2020 m. lapkričio 25 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, kurio metu pereita į teismo posėdį, ir kuris truko 1,5 val., šalys susitarė dėl taikos sutarties sudarymo, pateikė teismui taikos sutartį tvirtinimui. Taikos sutartimi taip pat susitarta, kad dėl padidėjusios R.G. priklausančio gyvenamojo namo ploto dalies, atitinkamai padidėjo ir R. G. idealioji dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kuri šiuo metu sudaro 566/1000 gyvenamojo namo dalis ir atitinkamai sumažėjo P. Ž. G. idealioji dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kuri šiuo metu sudaro 434/1000 gyvenamojo namo dalis. Vertinant taikos sutarties sąlygas darytina išvada, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu sutiko su ieškovės pareikštu reikalavimu.
26. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad būtent atsakovės veiksmai, nenoras spręsti klausimo neteisminiu keliu, įtakojo tai, kad ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Be to, dėl atsakovės nesutikimo su ieškiniu buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, kurio metu buvo pasiektas ieškovei palankus taikus susitarimas. Pripažintina, kad būtent atsakovės veiksmai įtakojo bylinėjimosi išlaidų susidarymą ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl to neturėjo būti kompensuojamos atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos metu patirtos išlaidos valstybei.
27. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažino nuo 1800 iki 500 Eur. Teismas pripažino, kad 1 100 Eur išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame yra aiškiai per didelės, kai pagal Rekomendacijas maksimalus užmokestis advokatui už valandą yra 139,85 Eur. Be to, teismas vertino, kad suma už ieškinio parengimą, atsižvelgiant į jo turinį, apimtį ir klausimo sudėtingumą, laikytina per didele. Apeliantė atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų, kodėl, jos nuomone, jos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sumažintos netinkamai ar nepagrįstai.
28. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sumažindami ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas atsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, juos tinkamai įvertino ir nėra pagrindo juos įvertinti kitaip, ypač, kai apeliantė nenurodė jokių argumentų, kodėl jos patirtos išlaidos teismo sumažintos netinkamai.
30. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių patirtų atstovavimo išlaidų susidarymo priežastis, todėl, tvirtindamas taikos sutartį pagal nustatytas byloje aplinkybes nepagrįstai iš ieškovės priteisė valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Esant nurodytoms aplinkybėms nutarties dalis, kuria iš ieškovės priteistos 302,46 Eur valstybės garantuojamos pagalbos išlaidos valstybei, naikintina ir šioje dalyje klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas atlyginti valstybės garantuojamos jai pagalbos išlaidas valstybei netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies antruoju punktu,
nutaria:
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovės R. G. priteista 302,46 Eur valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų valstybei, ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės P. Ž. G. prašymą valstybės garantuojamos jai pagalbos išlaidas atlyginti valstybei atmesti.
Likusioje dalyje Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeista.