Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-04-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-228-1100/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-07
Bylos Nr.
II-228-1100/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00514-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Darius Lukaitis (pirm.)
Pažeidėjas
A. M.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-228-1100/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00514-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio (toliau – Komisariatas) vyresniojo tyrėjo J. P. (J. P.) 2021 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2551-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Komisariato vyresnysis tyrėjas J. P. 2021 m. sausio 24 d. nutarimu nustatė, kad A. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes 2021 m. sausio 24 d. apie 11.03 val. Vilniuje, Galvės g., vairavo automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,563 promilių neblaivumas, įvertinus paklaidą), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą.

A. M. buvo paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo:

1) pakeisti Komisariato vyresniojo tyrėjo J. P. 2021 m. sausio 24 d. nutarimą, ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sušvelninti jam paskirtą baudą ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminą;

2) neįžvelgus pagrindų tenkinti pirmąjį prašymą, pakeisti Komisariato vyresniojo tyrėjo J. P. 2021 m. sausio 24 d. nutarimą, ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sušvelninti jam paskirtą baudą, be to, paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – kuo trumpesniam laikotarpiui ir paskirti kitą administracinio poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kuo trumpesniam laikotarpiui;

3) paskirtą baudą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, o administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą skaičiuoti nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, t. y. 2021 m. sausio 24 d.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Komisariatas išsamiai ir visapusiškai nenagrinėjo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, jo asmenybės ir kitų jį teigiamai charakterizuojančių duomenų. Komisariatas, nagrinėdamas bylą, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais bei juos pažeidė. Dėl ankščiau paminėtų proceso ir materialinės teisės pažeidimų, liko iki galo neatskleista ir neįvertinta teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių visuma. Skunde cituojami Konstitucinio Teismo nutarimų pavyzdžiai dėl teismo galimybės individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatymo numatytoji, bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

Skunde teigiama, kad pareiškėjas dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, sutinka, kad šis administracinis nusižengimas yra vertinamas kaip ypač šiurkštus KET pažeidimas ir yra pavojingas visuomenei dėl potencialiai galimų sunkių pasekmių. Pareiškėjas suvokia savo veiksmų pavojingumą, nesistengia minimizuoti padaryto administracinio nusižengimo ar pateisinti savo elgesio, nes jis nepateisinamas. Išgyvena gilų gėdos jausmą prieš artimuosius, kolegas.

Pasak pareiškėjo, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų asmens padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, tuo metu Komisariatas visiškai nevertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, todėl negalima teigti, kad byla buvo išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai. Patikrinimo dieną jis nevartojo alkoholio, jį vartojo išvakarėse. Ryte atsikėlęs nejuto jokių apsvaigimo požymių, jautėsi gerai, buvo budrus, dėmesingas, todėl pagrįstai manė, kad alkoholis jau yra išsiskaidęs, todėl pavalgęs sėdo prie automobilio vairo. Be to, nebuvo vartojęs stiprių alkoholinių gėrimų. Jeigu būtų įtaręs, kad jo kraujyje likę alkoholio, nebūtų sėdęs prie automobilio vairo. Važiuoti namo pareiškėjas galėjo ir vėliau, niekur neskubėjo. Važiuodamas keliu žinojo apie tolumoje vykstantį reidą, nes priešprieša atvažiuojantis automobilis jį informavo, todėl turėjo galimybę apsisukti ir išvengti patikrinimo, tačiau drąsiai važiavo, nes buvo įsitikinęs, kad yra blaivus. Prieš nustatant neblaivumą, vairavo trumpą, apie 2,7 km, atstumą, važiuodamas negalėjo ženkliai išsiblaivyti. Policijos pareigūnai jį sustabdė tik todėl, kad vyko reidas, o ne dėl KET pažeidimų ar kad jo vairavimas būtų kėlęs įtarimų. Pareiškėjui paaiškinus alkoholio vartojimo aplinkybes, nurodžius, kad važiuodamas atsigėrė mineralinio vandens, pareigūnas paaiškino, kad galbūt mineralinis vanduo išprovokavo organizmo reakciją, gal suaktyvino likusius alkoholio likučius ir todėl alkotesteris parodė tokius rodmenis. Nors pareiškėjas prašė leisti pakartoti pūtimą, jam buvo paaiškinta, kad tokia galimybė nėra suteikiama. Sutiko su nustatytu neblaivumu ir neblaivumo nustatymo procedūros neginčijo. Techniškai tvarkingą automobilį pareiškėjas vairavo sekmadienį, turėdamas teisę vairuoti, nėra jokių duomenų, kad eismo judėjimas būtų intensyvus. Administracinio nusižengimo metu nenukentėjo nė vienas asmuo, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Nusižengimo faktas įformintas įvykio vietoje. Nors šios ankščiau paminėtos aplinkybės neturi įtakos veikos kvalifikavimui, jos apibūdina pareiškėjo pavojingumą. Apmąstęs savo elgesį, pareiškėjas suprato, kad pervertino savo organizmo galimybes, nebuvo pakankamai atsakingas vertinant savo būseną prieš priimant sprendimą vairuoti. Suvokia, jog netinkamai įvertinęs savo būklę, galėjo sukelti grėsmę aplinkiniams.

Pareiškėjas skunde pažymi, kad, skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, buvo pripažinta ir atsižvelgta į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tačiau ieškant balanso tarp administracinės nuobaudos paskirties ir jos visiško įgyvendinimo bei galimybės sušvelninti administracinę nuobaudą, Komisariatas ignoravo teigiamai pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pareiškėjui teisė vairuoti sustabdyta nuo 2021 m. sausio 24 d., šis draudimas nėra pažeistas; pareiškėjas priklausomybių neturi, nėra registruotas priklausomybių ligų centre; neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų dėl jo nepradėta; jis pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą, išklausė ir buvo atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo programą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai; pasitikrino sveikatą; turi pastovią gyvenamąją vietą; dirba, nuolat siekia kelti savo kvalifikaciją ir tobulina žinias. Darbovietės darbo vadovės J. Š., UAB „K.“ darbų vadovo K. B., (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko V. S., (duomenys neskelbtini) parapijos klebono kunigo A. A. charakterizuojamas teigiamai. Pareiškėjas atliko privalomąją karinę tarnybą, pelnė įvertinimų. Taip pat užsiima labdaringa veikla, prižiūri garbaus amžiaus, sveikatos problemų turinčią močiutę. Propaguoja sveiką, aktyvų gyvenimo būdą. Pareiškėjas supranta, kad nurodytos aplinkybės nepateisina jo poelgio ir visa apimtimi neeliminuoja jo atsakomybės, tačiau viliasi, kad teikia teismui pagrįstą pagrindą manyti, kad pareiškėjas pasitaisys ir ateityje sugebės būti atidus ir drausmingas vairuotojas.

Pareiškėjas skunde cituoja teismų praktikos pavyzdžius dėl nuobaudų/administracinio poveikio priemonių sukeliamų nepatogumų vertinimo bei prašo atsižvelgti į aplinkybes, tiesiogiai atsirandančias iš darbinės veiklos: pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), o nuo surastų klientų kiekio ir su jais pasirašytų sutarčių priklauso jo darbo užmokesčio dydis; dėl susiklosčiusios situacijos jis patiria itin neigiamų pasekmių; darbovietėje „M.” nuolat vyksta mokymai kvalifikacijai kelti, todėl, atšaukus karantiną, pareiškėjui negalint pilnavertiškai dirbti, dėl netektos teisės vairuoti transporto priemones, jam teks grąžinti įmonei visas išlaidas, patirtas dėl jo kvalifikacijos kėlimo; negalėdamas visapusiškai dirbti ir gauti pakankamai pajamų pragyvenimui, galėtų papildomai dirbti kurjeriu ar pavėžėju, tačiau neturi teisės vairuoti transporto priemones; susirasti kitą darbą būtų sunku, nes jis įdėjo didelį įdirbį į savo klientų suradimą, be to, kelia kvalifikaciją būtent savo srityje ir jokios kitos patirties neturi, be to, darbų pasirinkimą riboja ir jo sveikatos problemos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad antialkoholinio variklio užrakto kaina kartu su montavimu, kalibravimu yra apie 1500 Eur. Šių pinigų jis neturi, nes negali visa apimtimi dirbti, be to, kelis kartus buvo saviizoliacijoje dėl turėto kontakto su užsikrėtusiuoju Covid-19, todėl neturi finansinių galimybių įsirengti antialkoholinį variklio užraktą.

Teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui taip pat itin reikalinga dėl to, kad galėtų rūpintis prastos sveikatos, (duomenys neskelbtini) metų močiute S. D. M., kuri viena gyvena (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas ją lanko kiekvieną savaitgalį, atveža maisto produktų, vaistų, nuveža pas gydytojus ar į kapines. Norint visapusiškai pasirūpinti močiutės poreikiais reikalingas mobilumas ir, nors specialiosios teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas visiškai neatima galimybės pasirūpinti artimaisiais, visgi šias galimybes labai apsunkina.

Be kita ko, pareiškėjas skunde pažymi, kad dėl veiklos apribojimų ir gaunamų minimalių pajamų, jis nėra pajėgus sumokėti Komisariato paskirtos milžiniškos baudos.

Neblaivumo laipsnis yra vienas iš požymių, kurį vertinant nustatomas nusižengimo pavojingumas. Šiuo atveju, pareiškėjui, įvertinus paklaidą, buvo nustatytas 0,57 promilių neblaivumas, kuris nežymiai viršija minimalią įstatyme įtvirtintą ribą, iki kurios leidžiama vairuoti transporto priemones (0,4 promilės). ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtyje apibrėžta neblaivumo amplitudė (nuo 0,4 iki 1,5 promilės) yra pakankamai plati lyginant su įstatymo leidėjo sankcijoje numatytu teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminu, numatytu ANK 422 straipsnio 6 dalyje, t. y. nuo 12 mėnesių iki 18 mėnesių.

Pareiškėjas skunde cituoja teismų sprendimus dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Taip pat pažymi, kad, Komisariatui nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo svarstytas alternatyvios administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 422 straipsnio 6 dalyje, taikymas.

Skunde pateikiama ANK 31¹ straipsnio 2 dalies analizė, bei nurodoma, kad Komisariatas priimdamas skundžiamą nutarimą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir nepasiūlė/nepaklausė pareiškėjo ar jis sutinka su administracinės poveikio priemonės – draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai skyrimu, taip Komisariatas nesilaikė administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad nors jis vairuoja nuosavą automobilį, darbovietėje kiekvieną kartą jis turi vairuoti skirtingas transporto priemones (kai reikia vykti, jam paskiriamas automobilis, kuris tuo metu yra laisvas), todėl antialkoholinio užrakto įrengimas pareiškėjui yra netinkamas variantas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašo teismo skirti trumpesnį nei 12 (dvylikos) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, o teismui nusprendus, kad skunde išdėstyta duomenų visuma nėra pakankama tam, kad būtų taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis, prašo skirti dvi administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kuo trumpesniam laikotarpiui.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas, pakeisdamas reglamentavimą, neturėjo tikslo, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, būtų taikomas tik išskirtiniais atvejais.

Pareiškėjui skyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, nors teisę vairuoti transporto priemones pareiškėjas atgaus kur kas greičiau, jo elgesys prie vairo papildomai bus ribojamas metus, jam turint galimybę vairuoti tik transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pareiškėjo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad reikėtų taikyti tik privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių, o nesirinkti alternatyvios administracinio poveikio priemonės su trumpesniu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu.

Pasak pareiškėjo, patenkinus prašymą, bus pasiekti tikslai, kurių buvo siekiama naujomis ANK pataisomis. Pareiškėjas galės dirbti ir užsidirbti gyvenimui. Daugiau toks poelgis nebepasikartos, nes pareiškėjas supranta, kad sulauks tokių pačių ar net sunkesnių pasekmių.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiasis specialistas R. I. atsiliepime į A. M. skundą prašo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas įvertino A. M. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jų reikšmingumą. A. M. darbovietėje, šeimoje susiklosčiusios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, A. M. privalo prisiimti pasekmes, kurias sukelia 2021 m. sausio 24 d. paskirtos nuobaudos griežtumas ir ateityje nedaryti naujų administracinių nusižengimų. Pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis, A. M. praeityje trauktas administracinėn atsakomybėn už automobilio vairavimą esant neblaiviam. 2018 m. rugsėjo 18 d. policijos nutarimu Nr. 10-ANR_N-24741-2018 baustas 300 Eur pinigine bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Paskirta nuobauda A. M. neatgrasė nuo administracinių nusižengimų ir jis vėl, 2021 m. sausio 24 d. apie 11.03 val., automobilį vairavo būdamas neblaivus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pateikti duomenys neigiamai apibūdina A. M. asmenybę. A. M. savo elgesiu parodo, jog KET laikymasis ir pagarba kitiems eismo dalyviams jam nėra pirmenybė. Tenkinus A. M. prašymą byloje nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. 2021 m. sausio 24 d. vyresniojo tyrėjo J. P. nutarimu Nr. 10-ANR_N-2551-2021 paskirta piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu atims iš A. M. galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

A. M. skundas tenkinamas iš dalies.

A. M. skunde sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu ir neginčija jo padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

A. M. skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinės nuobaudos (baudos) dydžiu ir administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) taikymo pagrįstumu.

A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio išvakarėse su drauge vartojo vyną. Neatsimena, kada baigė vartoti alkoholį, tačiau naktį miegojo. Jo santykis su alkoholiu minimalus (retai vartoja jį). Kai pirmą kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba (po operacijos gėrė antibiotikus, tuo metu nemiegojo, blogai jautėsi, kai važiavo automobiliu, todėl pripažino, kad buvo jo kaltė). Pirmą kartą įgijo teisę vairuoti transporto priemones (duomenys neskelbtini) m. Su motina važiuoja pas močiutę. Motina dėl prasto regėjimo negali vairuoti, jos sesuo neturi automobilio. Pareiškėjas neturi brolių ir seserų. Darbe važinėja skirtingais automobiliais, jei būtų leista įsirengti antialkoholinį variklio užraktą, būtų deramasi dėl galimybės naudotis nuosavu automobiliu. Neprieštarauja dėl tokio užrakto įsirengimo. Jo atlyginimas apie 600 Eur, nuomojasi butą ir biurą. Turi stuburo išvaržą. Padarė išvadas dėl savo elgesio: negalima pervertinti organizmo galimybių, reikėtų praleisti rytinius važiavimus, jei buvo vartojamas alkoholis.

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Nagrinėjamu atveju Komisariato vyresnysis tyrėjas J. P. 2021 m. sausio 24 d. nutarimu paskyrė A. M. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinę nuobaudą – 800 Eur dydžio baudą – ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatydamas jos atėmimą sankcijoje įtvirtintam minimaliam terminui (12 mėnesių).

Dėl prašymo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sušvelninti paskirtą baudą ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminą

A. M. skunde prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę, nei skundžiamu nutarimu nustatyta 800 Eur, baudą, bei trumpesnį, nei skundžiamu nutarimu nustatytas 12 mėnesių, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2019 m. kovo 26 d. įstatymo, įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d., redakcijos – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti A. M. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda (800 Eur), taip pat paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – trumpesniam, negu 12 mėnesių terminui.

A. M., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. A. M. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo itin nemažina ta aplinkybė, kad, pasak pareiškėjo, jis vartojo alkoholį ne nagrinėjamo įvykio dieną, o išvakarėse. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, apskritai ne pirmus metus vairuodamas transporto priemones (teismo posėdžio metu minėjo, kad pirmą kartą teisę vairuoti transporto priemones įgijo (duomenys neskelbtini) m.), privalėjo suprasti apie galimą riziką dėl alkoholio vartojimo nagrinėjamo įvykio dienos išvakarėse ir vairavimo galimybės kitos dienos pirmoje pusėje. Kita vertus, A. M., net ir turėdamas galimybę vairuoti automobilį nagrinėjamo įvykio vakare, t. y. praėjus dideliam laiko tarpui nuo alkoholio vartojimo, automobilį pasirinko vairuoti dienos pirmoje pusėje, taip pasielgė neatsakingai ir padarė inkriminuotą administracinį nusižengimą. Be kita ko, įvertinęs A. M. nustatytą neblaivumo laipsnį (nustatytas 0,563 promilių neblaivumas), teismas abejoja, ar pareiškėjas, nagrinėjamo įvykio dieną sėsdamas prie vairo ir vairuodamas transporto priemonę, jautėsi įprastai, kaip ir išvakarėse nevartojęs alkoholio. Šiame kontekste būtina pastebėti ir tai, kad 2021 m. sausio 24 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad sustabdytam A. M. iš burnos buvo juntamas sklindantis alkoholio kvapas (b. l. 47). Tai taip pat patvirtina, kad pareiškėjo būsenai ir veiksmams turėjo įtakos išvakarėse vartotas alkoholis. Kitą dieną neblaivumas gali būti ir asmeniui pavartojus ne itin stipraus alkoholio. Todėl teigti, kad A. M. visiškai negalėjo tikėtis, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, yra neblaivus, nėra pagrindo. Alkoholio buvimas organizme mažina galimybes tinkamai ir laiku reaguoti į aplinkoje vykstančius įvykius, net ir kai tokia alkoholio koncentracija, kuri nustatyta pareiškėjui.

Skunde teigiama, kad nagrinėjamo įvykio dieną pareiškėjas atsigėrė mineralinio vandens, kuris galėjo išprovokuoti organizmo reakciją, suaktyvinti likusius alkoholio likučius, ir tai galėjo turėti įtakos patikros rezultatams. Toks A. M. teiginys nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Nagrinėjamu atveju vairuotojo patikra buvo atlikta alkotesteriu Drager Alcotest 6810 su galiojančiu patikros sertifikatu. Todėl abejoti nustatytu A. M. neblaivumu nėra pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad siekiant alkotesteriu nustatyti asmens neblaivumą ir gauti kuo tikslesnius duomenis, tam tikrą laiką iki patikrinimo asmuo turi būti negėręs mineralinio vandens, nes neva šis faktorius gali turėti įtakos rodmenų tikslumui. Be to, A. M. neblaivumas buvo tikrinamas du kartus beveik 20 min intervalu ir pareiškėjui imtas palankiausias neblaivumo laipsnis, nustatytas 11.24 val. (b. l. 47). Tai paneigia pareiškėjo skundo teiginį, kad jo neblaivumas buvo tikrinamas tik vieną kartą. Aptariamas skundo teiginys, susijęs su mineralinio vandens vartojimu, rodo ir pareiškėjo atitinkamą poziciją, kuria bandoma pateisinti nustatytą neblaivumą, kartu kelia abejones dėl visiško A. M. nuoširdumo gailintis padarius administracinį nusižengimą. Be to, pareiškėjui nustatytas 0,563 promilių neblaivumas, įvertinus paklaidą, nelaikytinas tokiu, kuris tik nežymiai viršija leistiną 0,4 promilių ribą.

Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui neturi įtakos ir tai, kad jis žinojo apie vykstantį reidą, tačiau važiavo toliau, jo neblaivumas buvo nustatytas ne dėl KET pažeidimų ar kad jo vairavimas būtų kėlęs įtarimų. Šiuo atveju A. M., važiuodamas keliu, kuriuo buvo vykdomas reidas, prisiėmė riziką dėl savo fiziologinės būsenos, kuri vėliau buvo ir patikrinta. Bet kuriuo metu (ar vykdomas reidas, ar ne) vairuotojas turi būti tokios fiziologinės būsenos, kuri neviršytų 0,40 promilių neblaivumą. Priešingu atveju jam tenka atitinkamos neigiamos pasekmės. Sprendžiant dėl pareiškėjo administracinės atsakomybės dydžio nėra reikšminga tai, kad administracinio nusižengimo padarymo metu nenukentėjo nė vienas asmuo, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį atsiranda nepaisant minėtų pasekmių nebuvimo. Jei pareiškėjas sukeltų tokias pasekmes, jis atsakytų pagal ANK straipsnius, nustatančius gerokai griežtesnę administracinę atsakomybę, arba net pagal baudžiamąjį įstatymą. Kitos aplinkybės, nurodytos skunde, taip pat nemažina A. M. asmenybės ar jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, t. y. administracinio nusižengimo padarymo faktas paprastai įforminamas įvykio vietoje, asmenys taip pat vairuoja automobilius paprastai turėdami teisę vairuoti transporto priemones; vairuotojai turi pareigą vairuoti techniškai tvarkingus automobilius; vairuotojas, būdamas neblaivus, kelia pavojų eismo saugumui net ir esant neintensyviam eismui. Pasak A. M., prieš nustatant neblaivumą jis vairavo trumpą (apie 2,7 km) atstumą, tačiau pastebėtina, kad, nesustabdžius pareiškėjo, jis būtų važiavęs ir toliau bei kėlęs grėsmę eismo saugumui. Taigi policijos pareigūnai užkirto kelią pareiškėjui toliau daryti administracinį nusižengimą. Skunde teigiama, kad pareiškėjas sutiko su nustatytu neblaivumu ir neblaivumo nustatymo procedūros neginčijo, tačiau skundžiamame nutarime jau buvo įvertinta tai, nustatant pareiškėjui atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Skunde itin akcentuojamos A. M. asmenybę teigiamai apibūdinančios aplinkybės. Pasak A. M., po teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo jis nepažeidė tokio draudimo. Pažymėtina, kad asmenys turi pareigą nevairuoti transporto priemonių, kai neturi tokios teisės, o už priešingą elgesį yra nustatyta administracinė atsakomybė. Pareiškėjas skunde teigia ir tai, kad jis anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų dėl jo nepradėta; jis neturi priklausomybių, nėra registruotas priklausomybių ligų centre, pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą, išklausė ir buvo atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo programą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Byloje iš tiesų nėra duomenų apie A. M. teistumą (dauguma asmenų yra neteisti) ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kita vertus, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 18 d. baustas administracine tvarka už 2018 m. rugpjūčio 25 d. automobilio vairavimą būnant neblaiviam, t. y. už to paties administracinio nusižengimo padarymą, kuris įrodytas šioje byloje (b. l. 43–45). Nepaisant to, praėjus mažiau kaip 2,5 metams nuo administracinio nusižengimo padarymo (atitinkamai praėjus mažiau kaip 1,5 metų nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pabaigos) A. M. vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tai itin neigiamai charakterizuoja pareiškėjo asmenybę ir leidžia teigti, kad jis nedaro jokių socialiai naudingų ir priimtinų išvadų, nekeičia savo elgesio ir toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Pastebėtina, kad A. M. teisę vairuoti transporto priemones įgijo (duomenys neskelbtini) m., t. y. per (duomenys neskelbtini) metų laikotarpį antrą kartą padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų. Per tokį laiką du kartus vairavimas transporto priemones esant neblaiviam rodo asmens ypatingai aplaidų požiūrį į kitų eismo dalyvių nuosavybę, gyvybę ir sveikatą bei galimų dėl padaryto administracinio nusižengimo itin skaudžių pasekmių ignoravimą. Pastebėtina, kad aptariama A. M. asmenybę itin neigiamai apibūdinama aplinkybė visiškai nutylima pareiškėjo skunde, o tai patvirtina, kad siekiama tik vienpusiškai parodyti pareiškėjo asmenybę. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 10 d. trauktas administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą (b. l. 43–45). Administracinis teisės pažeidimas nėra šiurkštus, pareiškėjas sumokėjo paskirtą baudą, o administracinė nuobauda negalioja, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad A. M. iki nagrinėjamo įvykio pavyzdingai laikėsi įstatymų. Kitos pareiškėjo asmenybę apibūdinančios aplinkybės (pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, teigiama charakteristika darbovietėje, daugiabučio namų savininkų bendrijoje ir parapijoje, privalomos karinės tarnybos atlikimas, labdaringos veiklos užsiėmimas, įvairių įvertinimų pelnymas) teigiamai charakterizuoja A. M., tačiau nagrinėjamu atveju to nepakanka švelninti jo administracinės atsakomybės ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu.

A. M. skunde didelį dėmesį skiria tam, kad teisė vairuoti transporto priemones yra neatsiejama jo darbo ir rūpinimosi šeimos nare (garbaus amžiaus močiute) dalis, todėl, netekus jos, darbas bei rūpinimasis garbaus amžiaus močiute būtų apsunkintas. Visų pirma pasakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą. Tokia pati taisyklė nustatoma ir nustatant baudos dydį (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Be to, visoms ANK 34 straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Tai, kad A. M. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atlikti darbo funkcijas, o dėl atsirasiančių neigiamų teisinių pasekmių jis ilgą laiką negalėtų dirbti savo ar kitokio darbo, jam tektų grąžinti įmonei visas išlaidas, patirtas dėl jo kvalifikacijos kėlimo, nėra tos aplinkybės, kurios lemtų aptariamos administracinio poveikio priemonės paskyrimą trumpesniam terminui, negu minimalus, ar mažesnės baudos paskyrimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslais. Be to, kaip minėta, pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi (vartojo alkoholį) neatsakingai. Byloje nenustatyta, kad A. M. be teisės vairuoti transporto priemones apskritai negalėtų dirbti jokio kito darbo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui neatima asmens teisės dirbti (susirasti darbą), kai ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga. Be kita ko, įvertinus byloje pateiktą (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašą, nenustatyta, kad A. M. turi tokių sveikatos problemų, dėl kurių jis apskritai negalėtų dirbti ar būti įdarbintas (b. l. 37). Pareiškėjas skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad jam susirasti kitą darbą būtų sunku, nes jis įdėjo didelį įdirbį į savo klientų suradimą, be to, kelia kvalifikaciją būtent savo srityje ir jokios kitos patirties neturi, be to, darbų pasirinkimą riboja ir jo sveikatos problemos, juolab kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką.

Skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia taip pat A. M. skunde nurodytos aplinkybės dėl poreikio rūpintis močiute. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui buvo žinoma apie tokią situaciją šeimoje. Kita vertus, tai nepadarė įtakos A. M. elgesiui, kad jis atsakingai elgtųsi ir nepadarytų administracinio nusižengimo. Esant dabartinei situacijai, pareiškėjas su šeimos nariais turi galimybes spręsti, kaip užtikrinti pasirūpinimą garbaus amžiaus šeimos nariu (pavyzdžiui, kreiptis į savivaldybę, socialines įstaigas dėl pagalbos nuvežant ją į asmens sveikatos priežiūros įstaigas). Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad, nors ir sudėtingiau, tačiau rūpinamasi šia šeimos nare.

Pažymėtina, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis, kurios gali būti susiję su jo asmeniniu ar šeimos gyvenimu. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl paties A. M. neteisėtų veiksmų.

Todėl A. M. skundo prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą baudą bei sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminą atmetamas. Tenkinti A. M. prašymo dalį dėl mažesnės baudos paskyrimo nesudaro pagrindo tai, kad, pasak pareiškėjo, jis gauna nedideles pajamas. Šiuo atveju nenustatyta, kad minimalios baudos, nustatytos ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, paskyrimas aiškiai būtų neproporcingas.

Skunde cituojama teismų praktika, kai asmenims buvo pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Teismas pažymi, kad kalto asmens administracinės atsakomybės nustatymo klausimas yra individualus. A. M. iš konteksto parinkti atskiri teismų procesiniai sprendimai savaime nesudaro pagrindo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir švelninti administracinės atsakomybės.

Dėl prašymo skirti dvi administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kuo trumpesniam laikotarpiui

A. M. skunde taip pat prašo jam skirti dvi administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kuo trumpesniam laikotarpiui.

Kaip minėta, ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta viena iš alternatyvų už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą – administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Teismas visų pirma pažymi, kad Komisariato pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamame nutarime nenurodė argumentų, kodėl A. M. nėra teisinio pagrindo skirti minėtą alternatyvą dėl administracinių poveikio priemonių paskyrimo. Institucija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą bendrai pasisakė, kad A. M. praeityje trauktas administracinėn atsakomybėn už automobilio vairavimą esant neblaiviam, paskirta administracinė nuobauda jo neatgrasė nuo administracinių nusižengimų ir jis vėl, 2021 m. sausio 24 d. apie 11.03 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus. Taigi, tenkinus A. M. prašymą byloje, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

ANK 27 straipsnio 1 dalis reglamentuoja administracinio poveikio priemonių sąrašą. Viena iš jų yra draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas). ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Nėra abejonių, kad administracinio poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti administracinių nuobaudų paskirtį. Kartu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą, ar yra teisinis pagrindas taikyti už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kartu skiriant trumpesnį privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, būtina įvertinti visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir įvertinti, ar tai padės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Teismas šiuo atveju vertina, ar Komisariato pareigūnas skundžiamu nutarimu teisėtai ir pagrįstai netaikė alternatyvios administracinio poveikio priemonės su trumpesniu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu A. M.

Teismas, spręsdamas A. M. skunde keliamą klausimą, iš naujo atsižvelgia į visas reikšmingas aplinkybes. Pirma, pareiškėjui buvo nustatytas 0,563 promilių neblaivumas, įvertinus paklaidą, kuris nelaikytinas tokiu, kuris tik nežymiai viršija leistiną 0,4 promilių ribą, nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Pasak pareiškėjo, jis vartojo alkoholį išvakarėse, o ne transporto priemonės vairavimo dieną, tačiau 2021 m. sausio 24 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad sustabdytam A. M. iš burnos buvo juntamas sklindantis alkoholio kvapas (b. l. 47). Tai leidžia teigti, kad pareiškėjas išvakarėse turėjo gana nemažai vartoti alkoholio. Teismas pažymi ir tai, kad nors A. M. yra jauno amžiaus, tačiau, kaip minėta, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 18 d. baustas administracine tvarka už to paties administracinio nusižengimo padarymą, kuris įrodytas šioje byloje (paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių) (b. l. 43–45). Nepaisant to, praėjus mažiau kaip 2,5 metams nuo administracinio nusižengimo padarymo (atitinkamai praėjus mažiau kaip 1,5 metų nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pabaigos) A. M. vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Įvertinus tai, nelaikytina, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Asmeniui antrą kartą vairuojant transporto priemonę neblaiviam per ne itin didelį laiką ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytos alternatyvos (administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų, nustatytų ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Vien ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytos alternatyvos dėl dviejų administracinio poveikio priemonių skyrimo reglamentavimas savaime negali būti savitikslis, t. y. taikomas visais atvejais, kai nėra galimybės paskirti mažesnį teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, nei minimalus (12 mėnesių), ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Būtina atkreipti dėmesį ir tai, kad pats pareiškėjas skunde akcentuoja, jog jis neturi finansinių galimybių įsirengti antialkoholinį variklio užraktą, be kita ko, nors jis vairuoja nuosavą automobilį, darbovietėje kiekvieną kartą turi vairuoti skirtingas transporto priemones, todėl antialkoholinio užrakto įrengimas pareiškėjui yra netinkamas variantas. Taigi nors A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sutinka su minėto užrakto įrengimu automobilyje, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šios administracinio poveikio priemonės paskyrimas būtų labiau formalus, nes kelia abejonių, ar pareiškėjas apskritai įsirengtų antialkoholinį užraktą transporto priemonėje.

Teismas, visapusiškai įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti A. M. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus alternatyvias administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Todėl šis skundo prašymas atmetamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimas A. M. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir sušvelninant pareiškėjui paskirtą baudą bei sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba paskiriant dvi administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pažymėtina, kad vien tik A. M. nuomonė, jog jam paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl prašymo administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą skaičiuoti nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos

A. M. skunde prašo administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą skaičiuoti nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, t. y. 2021 m. sausio 24 d.

ANK 686 straipsnis reglamentuoja specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojams <...>, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kurie vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo šio kodekso 602 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje policijos pareigūno 2021 m. sausio 24 d. sprendimu A. M. buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 49). Taigi nėra abejonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pareiškėjui skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. sausio 24 d. Pastebėtina, kad administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus užfiksuota, kad šios administracinio poveikio priemonės terminas skaičiuojamas būtent nuo minėtos datos (b. l. 43). ANK 618 straipsnis nustato ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį. Šis straipsnis nereglamentuoja, kad nutarime turi būti nurodoma, nuo kada skaičiuojamas specialiosios teisės atėmimo terminas. Be to, praktikoje pareigūnų nutarimuose paprastai ir nėra nurodoma, nuo kada skaičiuojamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Esant aiškiam reglamentavimui, keisti šią skundžiamo nutarimo dalį nėra teisinio pagrindo.

Dėl prašymo išdėstyti baudos mokėjimą dalimis

A. M. skunde prašo išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, t. y. 24 mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Teismas, įvertinęs A. M. paskirtos administracinės nuobaudos dydį (800 Eur), jo nurodytą gaunamą darbo užmokestį, daro išvadą, kad šiuo atveju tikslinga išdėstyti jam paskirtą baudą 8 mėnesiui laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis (po 100 Eur), sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos. Skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirtos baudos dydis nėra toks didelis, o jo finansinė padėtis nėra tokia prasta, kad reikėtų jam išdėstyti baudą 24 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo tyrėjo J. P. (J. P.) 2021 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-2551-2021 pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti A. M. paskirtos 800 Eur dydžio baudos mokėjimą 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis (po 100 Eur (vieną šimtą eurų)), sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos į nutarime nurodytą vieną iš sąskaitų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis