Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

NŽT prie ŽŪM Alytaus skyrius 2017 m. vasario 3 d. raštu Nr. 2SD-591-(14.2.104.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ (1 t., b. l. 153–154) pareiškėją L. B. pakvietė atvykti į Alytaus skyriuje 2017 m. vasario 22 d. vyksiantį Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį, kuriame ji turės išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo pasirinkimo. Kvietimas buvo išsiųstas registruotu laišku 2017 m. vasario 6 d. (įrodo DVS sistemoje registruoto dokumento kortelė, registruotų laiškų siuntimo sąrašas ir antspaudas ant voko (1 t., b. l. 152). Tačiau laiškas 2017 m. kovo 9 d. grįžo į Alytaus skyrių, nurodant grąžinimo priežastį „neatsiėmė pašte“.

NŽT prie ŽŪM Alytaus skyrius 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 2SD-4616-(14.2.104.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ (1 t., b. l. 148–149) pareiškėją L. B. pakvietė atvykti į Alytaus skyriuje 2018 m. spalio 25 d. vyksiantį Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį, kuriame ji turės išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo pasirinkimo. Kvietimas buvo išsiųstas registruotu laišku 2018 m. rugsėjo 25 d. (įrodo DVS sistemoje registruoto dokumento kortelė, registruotų laiškų siuntimo sąrašas ir antspaudas ant voko). Tačiau laiškas 2018 m. spalio 27 d. grįžo į Alytaus skyrių, nurodant grąžinimo priežastį „neatsiėmė pašte“ (1 t., b. l. 147).

NŽT prie ŽŪM Alytaus skyrius 2019 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 2SD-2361-(14.2.104.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ (1 t., b. l. 196–197) pareiškėją L. B. pakvietė atvykti į Alytaus skyriuje 2019 m. birželio 4 d. vyksiantį Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį, kuriame ji turės išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo pasirinkimo. Kvietimas buvo išsiųstas registruotu laišku 2019 m. gegužės 2 d. (įrodo DVS sistemoje registruoto dokumento kortelė, registruotų laiškų siuntimo sąrašas ir antspaudas ant voko). Tačiau laiškas 2019 m. birželio 4 d. grįžo į Alytaus skyrių, nurodant grąžinimo priežastį „neatsiėmė pašte“ (1 t., b. l. 198).

Patikrinus Gyventojų registro duomenis, buvo nustatyta, kad pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Alytuje (1 t., b. l. 63). Būtent šiuo adresu pareiškėjai ir buvo siunčiami kvietimai atvykti rinktis žemės sklypo.

Pareiškėja, 2019 m. lapkričio 19 d. įgaliodama Ž. T. atstovauti jai Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir jos teritoriniuose skyriuose, savo gyvenamąją vietą nurodo vis dar (duomenys neskelbtini), Alytuje (1 t., b. l. 178–180).

Šioje byloje svarbi aplinkybė, jog atsakovė tris kartus kvietė pareiškėją atvykti į komisijos posėdį, tačiau nei vieno karto kvietimas pareiškėjai nebuvo įteiktas. Tokio pakvietimo į posėdį laikyti tinkamu nėra pagrindo, kadangi pareiškėjai apie posėdžio vietą ir laiką nebuvo žinoma. Priežasčių, kodėl korespondencija neįteikta, niekas nesiaiškino. Be to, Tvarkos 38 punkte nustatyta, kad <...> Jeigu raštu (registruotu laišku) pakviesti į susirinkimą piliečių nėra galimybių dėl to, kad jie mirę ir nėra žinomi jų įpėdiniai arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, teritorinis skyrius į organizuojamą susirinkimą pakviečia piliečius (jų įpėdinius) visuomenės informavimo priemonėmis – ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki organizuojamo susirinkimo dienos vietiniame laikraštyje <...>. Taigi, Tvarkoje yra numatyti ir kiti korespondencijos įteikimo būdai, kai apie posėdį nepavyksta pranešti kviečiamam asmeniui. Pareiškėja galėjo pakeisti gyvenamąją vietą, galėjo išvykti pagyventi pas artimus jai žmones, galėjo susirgti ir kita, todėl įstatymo leidėjas ir numatė alternatyvius įteikimo būdus. Vien tik formaliai išsiuntus kvietimą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir net nesulaukus duomenų, ar asmeniui yra įteiktas kvietimas, negali būti laikoma tinkamu asmens pakvietimu į posėdį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė neturėjo pagrindo atsisakyti atkurti pretendentui nuosavybės teisės lygiaverčiu žemės sklypu (pagal jo nustatytais terminais ir tvarka išreikštą valią). Nurodyti atsakovės veiksmai vertintini kaip neatitinkantys gero administravimo principo nuostatų ir laikytini netinkamais, pažeidžiančiais pretendentų atkurti nuosavybės teises bei Atkūrimo įstatymo nuostatas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra tai, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendintos. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši teisė bus valstybės saugoma ir ginama (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).

Pažymėtina, kad Tvarkos 38 punkte nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius (toliau – teritorinis skyrius) ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintą piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus (toliau – susirinkimas), registruotu laišku pakviečia piliečius į susirinkimą, informuodamas juos apie susirinkimo laiką, vietą ir šiame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą, kartu nurodydamas, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus. Susipažinimo su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus termino pradžia nustatoma ne vėliau nei 30 dienų iki susirinkimo. Susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus piliečiai gali iki susirinkimo dienos. Informaciją apie susirinkimo vietą ir laiką, taip pat piliečių, kurie pakviesti į susirinkimą, sąrašą teritorinio skyriaus vedėjas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki šio susirinkimo paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje. Jeigu raštu (registruotu laišku) pakviesti į susirinkimą piliečių nėra galimybių dėl to, kad jie mirę ir nėra žinomi jų įpėdiniai arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, teritorinis skyrius į organizuojamą susirinkimą pakviečia piliečius (jų įpėdinius) visuomenės informavimo priemonėmis – ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki organizuojamo susirinkimo dienos vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraštyje) ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje paskelbdamas: kviečiamų piliečių (jų įpėdinių) vardus ir pavardes (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės); informaciją apie susirinkimo vietą, laiką ir šiame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą; informaciją apie tai, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus. Jeigu pilietis į susirinkimą neatvyksta arba atvyksta, bet nepasirenka žemės sklypo, žemės sklypas, kurį turėtų galimybę pasirinkti šis pilietis, gali būti siūlomas kitam kviestam ir atvykusiam į susirinkimą piliečiui pagal patvirtintą piliečių eilę.

Teisės aktai numato, jog atsakovė ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintą piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus, registruotu laišku pakviečia piliečius į susirinkimą, informuodama juos apie susirinkimo laiką, vietą ir šiame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą, kartu nurodydama, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus. Nagrinėjamu atveju nei vieno karto 30 dienų terminas nebuvo išlaikytas siunčiant kvietimą pareiškėjai, tai dar kartą įrodo formalų požiūrį į siunčiamus pranešimus. Pati žodžio „pranešimas“ reikšmė sudaro pagrindą teigti, jog piliečiui turi būti pranešta tam tikra informacija, tačiau tai, kad informacija buvo siunčiama, o pilietis dėl tam tikrų priežasčių jos negavo, jam informacija netapo žinoma, t. y. liko nepranešta.

Antras pareiškėjos reikalavimas, kuriuo ji prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atlikti procedūras bei priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui R. B., leidžiant pasirinkti naują žemės sklypą (sklypo dalį) iš visų Alytaus mieste nuosavybės teisių atkūrimui suformuotų naujų žemės sklypų, yra išvestinio pobūdžio, todėl, patenkinus pagrindinį reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, tenkintinas ir išvestinis reikalavimas. Tačiau priimti tam tikrą sprendimą yra viešojo administravimo institucijos pareiga, todėl pats reikalavimas suformuluotas šiek tiek ydingai. Atsakovė įpareigotina iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo R. B. į 0,0695 ha žemės sklypą.

Remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja teismui pateikė prašymą atlyginti 2626,68 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje byloje (2 t., b. l. 2–4).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas G. Š. prašyme nurodo, kad šioje byloje patyrė 2626,68 Eur išlaidų, kurias sudaro skundo parengimas teismui, konsultavimas, atstovavimas teisme, prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo parengimas, atskirojo skundo parengimas LVAT. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pateiktos sąskaitos faktūros, pinigų pervedimo kvitai (2 t., b. l. 5–10).

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad prašoma priteisti už skundo parengimą teismui ir atstovavimą teisme 560 Eur (2 t., b. l. 5), už teisinę konsultaciją, skundo tikslinimą bei prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo parengimą – 965,58 Eur (2 t., b. l. 7), už atskirojo skundo parengimą – 1101,10 Eur (2 t., b. l. 9). Tokios teisinės paslaugos kaip konsultacija yra laikomos skundo parengimo proceso sudedamąja dalimi, todėl atskirai nevertinamos.

Nustatyta, kad, pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas G. Š. parengė ir teismui pateikė skundą (1 t., b. l. 1–8).

Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).

Kadangi skundo parengimo paslauga suteikta 2020 m. kovo mėn., šiuo atveju taikytinas 2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. III ketvirtį sudarė 1317,60 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimali suma, galima priteisti už skundo parengimą, – 3294 Eur (1317,60 Eur x 2,5).

Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų atstovaujant teismo posėdyje, priteisimo aktualus 2019 m. IV ketvirčio ir 2020 m. II ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis (1358,6 Eur ir 1398,5 Eur).

Nustatyta, kad pareiškėjai 2020 m. birželio 25 d. ir 2020 m. spalio 27 d. teismo posėdžiuose atstovavo advokato padėjėjas G. Š., teismo posėdžiai truko iš viso 3 val. (1 t., b. l. 97–99; 2 t., b. l. 13–19). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, maksimali rekomenduotina išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose suma sudaro 415,58 Eur (1358,6 Eur x 0,1 koef. x 1 val. =135,86 Eur, 1398,6 Eur x 0,1 koef. x 2 val. =279,72 Eur).

Kadangi pareiškėjos prašoma priteisti 1525,58 Eur išlaidų suma (už skundo parengimą, atstovavimą teisme) neviršija pagal Rekomendacijas nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ši prašymo dalis tenkintina.

Pareiškėja už atskirojo skundo parengimą prašo priteisti 1101,10 Eur.

Pagal administracinių teismų praktiką, teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas (žr., pvz., LVAT 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1564-525/2018), todėl išlaidos už atskirojo skundo parengimą nepriteistinos ir ši prašymo dalis perduotina nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Taigi, iš viso pareiškėjos naudai iš atsakovės galėtų būti priteista 1525,58 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas pažymi, jog ši suma galėtų būti priteista, jeigu pareiškėjos skundas būtų patenkintas visiškai. Pareiškėja byloje buvo pareiškusi du reikalavimus, iš kurių teismas patenkino vieną, todėl pareiškėjos teisės buvo apgintos iš dalies ir ji įgijo teisę tik į 50 procentų turėtų ir įrodymais pagrįstų išlaidų, todėl priteistina 762,79 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistina 762,79 Eur bylinėjimosi išlaidų L. B. naudai.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 2S-234-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui R. B.“.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo R. B. į 0,0695 ha žemės sklypą.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjai L. B. 762,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Perduoti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.