Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Gediminui Sasnauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti VšĮ „(duomenys neskelbtini)” projektų vadove, turinti aukštąjį išsilavinimą, netekėjusi, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T. I., žinodama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), finansinę padėtį, t.y., tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. atlikdama mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėjams ir kitiems kreditoriams, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, nors pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus VMI prie FM interesus. Tokia savo veika T. I. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama T. I., apklausiama teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę dėl pažeidimo pripažįsta. Paaiškino, kad atėjo vadovauti įmonei, kai jau buvo kreiptasi dėl restruktūrizavimo, atėjusi ji jau rado skolą, įmonei vadovavo kelis mėnesius. Buvo elgiamasi taip, kad jeigu jie šiandiena nesumoka, jiems išjungia elektrą. Buvo planai parduoti įmonę, todėl buvo tikslas bent jau veikiančią įmonę išlaikyti. Savo vadovavimo laikotarpiu ji dengė įmokas VMI prie FM ir ieškojo būdų išeiti iš situacijos. Jai buvo žinoma, kokią atsakomybę įmonės vadovas neša. Skolos nei didėjo, nei mažėjo. Jeigu nebūtų sumokėję „(duomenys neskelbtini)“ , tai tą pačią dieną būtų bankrotas, nes jiems skola apie 30 000 eurų buvo, kuri kaupėsi nuo 2011-2012 metų. Ji žinojo, kad įmonės padėtis sudėtinga. Sodrai, mokesčiams ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo didžiausios skolos. Per kokį laikotarpį VMI susidarė skola, ji negali pasakyti. Šiai dienai įmonei paskelbtas bankrotas, ji pati yra kreditorių sąraše ir nėra gavusi atlyginimo. Prašo neskirti jai nuobaudos, nes mano, kad jos vadovavimo laikotarpiu mokesčiai buvo sumokami, jos planas buvo gelbėti įmonę, išlaikyti darbo vietas, todėl nemano, kad padarė kažką nusikalstamo. Jeigu neįmanoma jai neskirti baudos, tuomet prašo išdėstyti jos mokėjimą dalimis.

Teismo posėdžio metu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) atstovas Gediminas Sasnauskas nurodė, kad byloje įrodytos visos administracinės nuobaudos taikymui reikalingos sąlygos, buvo padarytas pažeidimas, sutinkama, kad jis padarytas, pažeidimas nebuvo padarytas piktybiškai, todėl prašo skirti minimalią baudą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta įmonių ir įstaigų administracijų vadovų ar administratorių atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais). ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyta administracinė atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, traktuotina kaip blanketinė, tai yra šio pažeidimo požymiai turi būti išsiaiškinami remiantis ne vien administraciniu teisės pažeidimo įstatymu, bet ir kitais teisės šaltiniais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai. Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. O vertinant sąrašą mokėjimų, įvykdytų kitiems kreditoriams ir darbo užmokesčio mokėjimams laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2015-09-31 matyti, kad šie mokėjimai nelaikytini mokėjimais pirmos, antros arba trečios eilės, kaip šie atsiskaitymai yra apibrėžti CK 6.930¹ straipsnyje.

T. I. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta jos paaiškinimais teismo posėdžio metu bei administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta rašytine medžiaga: VMI prie FM pareiškimu (b. l. 1-3), UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso duomenimis (b. l. 5-12), VMI prie FM operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042- (b. l. 13-15), 2015 m. rugsėjo 29 d. faktų fiksavimo pažyma Nr. FR1043-8475 (b. l. 16-17), vienintelio akcininko sprendimu Nr. 2015/08/28, iš kurio matyti, kad T. I. nuo 2015-08-28 atšaukta iš užimamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų (b. l. 18), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos išrašais (b. l. 19-22), „Swedbank“ AB sąskaitų išrašais (b. l. 23-30). Šie byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama mokestinę nepriemoką VMI prie FM, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-08-31 atsiskaitinėjo su kitais įmonės kreditoriais (vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, mokėjo darbo užmokestį), tokiu būdu pažeisdama pirmenybę į atsiskaitymus turinčios VMI prie FM teises. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu ėjusi direktorės pareigas) T. I., būdama atsakingu asmeniu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomus atsiskaitymus, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo laikytis įstatyme (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte) numatyto imperatyvaus atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir savalaikiai atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą. T. I. nevykdė šio įstatymo reikalavimo ir tuo pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – VMI prie FM - teises. Kad galimybės tuo metu atsiskaityti su visais kreditoriais įmonė neturėjo, pripažino ir pati T. I.. Ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vykdė atsiskaitymus pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą, kaip jau minėta, taip pat patvirtinama operatyvaus patikrinimo pažyma su priedais, kurios pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti, todėl konstatuoja, kad buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė T. I., laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-08-31, būdama atsakingu asmeniu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomus atsiskaitymus, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir daro išvadą, kad buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė T. I. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, T. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą ir dėl to labai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir jo sunkumą, jo padarymo aplinkybes – T. I. padarė ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą iš esmės siekdama išlaikyti veikiančią įmonę, o ne piktybiškai vengdama mokėti privalomus mokesčius į valstybės biudžetą, į nustatytą pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius pažeidėjos asmenybę - duomenų apie tai, kad ji anksčiau būtų bausta už analogiškus ar kitos rūšies administracinius teisės pažeidimus, byloje nėra, dirba, augina mažametį vaiką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LR KT) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (LR KT 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju sankcijoje numatyta bauda yra neproporcinga, todėl administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant T. I. mažesnę baudą nei ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali. Atsižvelgus į T. I. prašymą, jos turtinę padėtį, skirtinos baudos dydį bei vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, jai skirtinos baudos mokėjimas išdėstytinas 10 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 24 str., 30 str., 30¹ str., 30² str., 224 str., 287 str. 1 d. 1 p., 313 str. 3 d., teismas

nutarė:

pripažinti T. I., a. k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

Išdėstyti T. I. paskirtos 300 (trijų šimtų) eurų baudos mokėjimą 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos mokėti po 30 € (trisdešimt eurų), pirmą įmoką įmokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos.

Išaiškinti, kad, bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus visos paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.