kaltinamasis H. V. 1951 m. rugsėjo mėn., 1951 m. spalio mėn. bei 1952 m. sausio mėn., būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu – Lietuvos SSR MGB Klaipėdos srities Klaipėdos rajono skyriaus 2 – N poskyrio operatyviniu įgaliotiniu, vykdydamas 1951 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos nutarimą Nr. 865 - ss „Dėl buožių ir jų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos TSR teritorijos“ tyčia trėmė civilius Lietuvos gyventojus iš okupuotos Lietuvos į ją okupavusios šalies – SSRS – teritoriją, o būtent:
1951 m. rugsėjo 20 d., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmenimis, atvyko į Žadeikių kaimą, Gargždų apylinkėje, Klaipėdos rajone, buvusius civilės Lietuvos gyventojos namus, kur vienam iš dalyvavusių trėmime sovietų okupacinės valdžios atstovų perskaičius sprendimą dėl O. L. iškeldinimo iš Lietuvos, prievarta išvarė O. L., P. d., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos namų ir pristatė šią tremiamą civilę gyventoją į tyrimo metu nenustatytą geležinkelio stotį, perdavė ją traukinio (ešelono) Nr. 97329 konvojaus viršininko pavaduotojui majorui D., po to O. L. 1951 m. rugsėjo 21 d. buvo prievarta išvežta iš Lietuvos į ją okupavusios valstybės – SSRS – teritoriją, Irkutsko sritį, kur O. L. priverstinai gyveno iki 1955 m. liepos 28 d.
Be to, kaltinamasis H. V. 1951 m. spalio 2 d., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmenimis, atvyko į Kiaulakių kaimą Klaipėdos rajone buvusius civilio Lietuvos gyventojo J. C., Alekso s., gim. (duomenys neskelbtini), šeimos namus, kur vienam iš dalyvavusių trėmime sovietų okupacinės valdžios atstovų perskaičius sprendimą dėl J. C. šeimos iškeldinimo iš Lietuvos prievarta išvarė J. C., Alekso, gim. (duomenys neskelbtini), jo žmoną P. C., Kazio, gim. (duomenys neskelbtini), dukrą S. C., Jono, gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų – A. C., Jono, gim. (duomenys neskelbtini), iš jo namų ir pristatė šiuos tremiamus civilius gyventojus į tyrimo metu nenustatytą geležinkelio stotį, perdavė juos tyrimo metu nenustatyto traukinio (ešelono) konvojaus viršininko pavaduotojui kapitonui Kiseliovui, po to J. C. šeimos nariai 1951 m. spalio 2 d. buvo prievarta išvežti iš Lietuvos į ją okupavusios valstybės – SSRS – teritoriją – Krasnojarsko kr., Ačinsko r., Kurbatovskio apyl., Nagornovo k., kur J. C., P. C., S. C. ir A. C. priverstinai gyveno iki 1958 m. birželio 25 d.
Be to, kaltinamasis H. V. 1952 m. sausio 23 d., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmenimis, atvyko į Pažvelsio kaimą, Klaipėdos rajone, buvusius civilės Lietuvos gyventojos Z. (kitur dokumentuose – Z.) J., J., gim. (duomenys neskelbtini), namus, kur vienam iš dalyvavusių trėmime sovietų okupacinės valdžios atstovų perskaičius sprendimą dėl Z. J. iškeldinimo iš Lietuvos, prievarta išvarė Z. (kitur dokumentuose – Z.) J., J. d., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos namų ir pristatė šią tremiamą civilę gyventoją į tyrimo metu nenustatytą geležinkelio stotį, perdavė ją traukinio (ešelono) Nr. 97101 viršininkui majorui B., po to Z. (kitur dokumentuose – Zosė) J. 1952 m. sausio 23 d. buvo prievarta išvežta iš Lietuvos į ją okupavusios valstybės – SSRS – teritoriją – Krasnojarsko kr., Ačinsko r., kur Z. (kitur dokumentuose – Z.) J. priverstinai gyveno iki 1958 m. birželio 21 d.
Be to, kaltinamasis H. V. 1952 m. sausio 23 d., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmenimis, atvyko į Pažvelsio kaimą, Klaipėdos rajone, buvusius civilės Lietuvos gyventojos V. (kitur dokumentuose – D.) Š. šeimos namus, kur vienam iš dalyvavusių trėmime sovietų okupacinės valdžios atstovų perskaičius sprendimą dėl V. (kitur dokumentuose – Dalios) Š. iškeldinimo iš Lietuvos, prievarta išvarė V. (kitur dokumentuose – D.) Š., P. d., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos namų ir pristatė šią tremiamą civilę gyventoją į tyrimo metu nenustatytą geležinkelio stotį, perdavė ją traukinio (ešelono) Nr. 97101 viršininkui majorui B,. po to V. (kitur dokumentuose – D.) Š. 1952 m. sausio 23 d. buvo prievarta išvežta iš Lietuvos į ją okupavusios valstybės – SSRS – teritoriją – Krasnojarsko kr., Ačinsko r., Borcy k., kur V. (kitur dokumentuose – D.) Š. priverstinai gyveno iki 1957 m. birželio 25 d.
Kaltinamasis H. V. dėl šių jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nuo 1950 m. liepos mėnesio iki 1952 m. gruodžio mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini) rajono Valstybės saugumo komiteto skyriuje įgaliotiniu. Buvo neseniai baigęs mokyklą ir jo pareigos buvo kaip operatyvinio darbuotojo arba tyrėjo. Jam buvo pavesta tirti nusikaltimus, kurie buvo padaryti ne įstatymų ribose veikiančių ginkluotų grupių dalyvių. Turėjo šiuos nusikaltimus dokumentuoti. Nebuvo paskirtas į jokią operatyvinę trėmimo kuopą, o kaip vienintelis darbuotojas, mokantis lietuvių kalbą, buvo paliktas pačiame skyriuje ir jam buvo pavesta užpildyti tam tikrus dokumentus, kurie buvo būtini tam, kad patvirtintų piliečių iškėlimą ir perdavimą į ešeloną, o vėliau parašytų pažymą, būtiną tam, kad nurodytų, ar visi iškeltini asmenys buvo iškelti, ir tas dokumentas buvo pridedamas prie pradinės bylos.
Nėra važiavęs į trėmimo vietas ir nė vieno piliečio asmeniškai nepažinojo. Sprendimą dėl ištrėmimo priimdavo Ministrų taryba nutarimu. Dėl konkrečios šeimos ištrėmimo sprendimus priimdavo vietos tarybos, tai yra rajono taryba, srities taryba ir kitos. Jie spręsdavo, kas yra buožė, ir tuos sąrašus pateikdavo Ministrų tarybai, kuri juos patvirtindavo. Centro komitetas priimdavo sprendimus, kad patenkintų vietinių tarybų prašymus ir šiuos piliečius ištremtų. Jis pasirašydavo tik tada, kai žmogus būdavo ištremiamas ir atvežamas į pirminį surinkimo punktą, kuris buvo rajono ribose. Tada grupės vyresnysis, kuris dalyvavo sulaikyme, pristatydavo atitinkamą aplanką skyriaus viršininkui, kuris buvo atsakingas už operacijos įvykdymą, ir pranešdavo, kokie asmenys būdavo sulaikyti. Vėliau jo pareiga būdavo parašyti pažymą pagal šį dokumentą, kuris buvo reikalingas tam, kad asmenis pristačius į ešeloną, jo viršininkas arba jo pavaduotojas patvirtintų, kad toks asmuo buvo priimtas. Tokios buvo jo pareigos. Vėliau, kai visi buvo ištremti, rajone buvo tvarkomos bylos tolimesniam tvirtinimui, jas jie tvirtino srities valdyboje. Jie tvirtindavo visus surinktus dokumentus, žiūrėdavo, ar visi piliečiai, kuriuos buvo numatyta ištremti, buvo teisėtai ištremti, ir jie tai tvirtindavo. Tai trukdavo labai ilgai. Jis apie tai žino tik iš archyvų ir duoda parodymus tik remdamasis archyviniais dokumentais.
Jis pasirašė L. apklausos lapą ir pažymą, pagal kurią patvirtinta, kad ji priimta į ešeloną. Pasirašinėdavo todėl, kad jam tai buvo pavesta daryti. Pagal esamus dokumentus, tas apklausos lapas buvo kaip spausdinta anketa, kur išdėstyti klausimai, į kuriuos reikėjo atsakyti. Apklausos labai dažnai būdavo pildomi be žmogaus, o buvo remiamasi tik esamais dokumentais, esančiais byloje. Jis žmogaus nė karto nėra matęs. Jeigu tokių dokumentų surašymas yra nusikaltimas ir dėl to galima kaltinti, tai tada jis nusikalto, o kitų veiksmų neatliko. Tie surašyti dokumentai neturėjo jokios reikšmės jų likimui. Žmonių likimai būdavo lemiami sąrašuose, pagal kuriuos ir buvo tremiama.
Kai dirbo savo darbą, buvo įgaliotinis ir tirdavo nusikaltimus. Jo operatyvinė veikla buvo tokia, kad buvo renkama informacija, vykdoma žmonių apklausa, atliekamas tyrimas ir tie asmenys, kurie palaikė ryšius su asmenimis, esančiais miškuose, jam buvo žinomi. Iš asmenų, kurie palaikė ryšius su asmenimis, esančiais miškuose, ištremta buvo tik vienintelė L. . Turėjo būti ištremti visi 4 asmenys, tačiau paaiškėjo, kad jos tėvas invalidas, viena duktė serganti, todėl skyriaus viršininkas priėmė nutarimą šių žmonių neiškelti, o ištremti tik L. . Pagrindinė informacija dėl tremties buvo jos motinos baudžiamoji byla, kadangi ji buvo aktyvi ginkluotų kovų dalyvių rėmėja ir buvo nuteista 1950 metais 5–6 metams nelaisvės. Kodėl reikėjo dukrą ištremti, reikia klausti ne jo. Informaciją apie tai, kad jos motina buvo aktyvi ginkluotų kovų rėmėja, pateikė ne jis, nes tuo metu nedirbo. Apie L. jokios informacijos ir jokių duomenų neturėjo ir niekam informacijos nepateikė. Pagal jo informaciją nebuvo ištremtas nė vienas žmogus. Tie asmenys, kurie buvo ištremti, jie nebuvo rėmėjai, jie buvo buožės, todėl ir buvo ištremti, todėl jis jokios informacijos negalėjo pateikti, nes jos neturėjo. Dėl L. nutarimą ją ištremti parašė Srities valdybos skyriaus viršininkas, remiantis ta medžiaga, kuri buvo tardymo byloje, todėl jis dėl to jokių veiksmų neatliko. Šį darbą dirbo nuo 1950 metų liepos mėnesio iki 1952 metų gruodžio mėnesio. Po Stalino mirties jo pareigos pasikeitė, tapo viršininku. Po Stalino mirties trėmimų dar buvo ir, tikriausiai, trėmimai buvo pagal Berijos nurodymus.
Negali atsakyti, kaip buvo nustatoma, kad žmogus yra buožė. Buvo priimtas CK Ministrų tarybos nutarimas ir duotas įvertinimas, kokius žmones laikyti „eksploatatoriais“. Ūkininkus, turėjusius virš 30 hektarų žemės ir dar papildomai turinčius kažkokį verslą, pavyzdžiui, turinčius malūną ar eksploatavusius darbo jėgą, įrašydavo į sąrašus kaip buožes. Po ištrėmimo, tai yra, kai jie būdavo atvežti į pirminio surinkimo punktus rajone, jo pareiga būdavo nusiųsti pažymas. Tada bendra grupe juos pristatydavo į ešelonus, būdavo skiriamas atsakingas darbuotojas iš srities valdybos, taip vadinamas komendantas, o jis parašydavo tik pažymą.
Ešelono vadovui turėjo būti pateikti tokie dokumentai: nutarimo kopija, nes kiekvienas ešelono viršininkas turėjo žinoti, kokia šeima turi būti pristatyta bei už ką ta šeima pristatyta. Jiems kitų dokumentų nereikėdavo, o jo parašyta pažyma buvo reikalinga, kad vyresnysis grupės komendantas, pristatęs asmenis, gautų iš ešelono viršininko patvirtinimą apie pristatymą. Pažyma būdavo surašoma, kai asmuo jau būdavo sulaikytas ir operacija įvykdyta. Vėliau ta pažyma su patvirtinimu, kad tas asmuo yra pristatytas į ešeloną, būdavo pridėta prie trėmimo bylos. Vėliau pagal esamus dokumentus dar buvo surašomas vadinamas apklausos lapas, kur būdavo tam tikrų pasikeitimų. Pavyzdžiui, C. atveju, turėjo būti pristatyti 6 asmenys, o ištremti tik 4 asmenys, nes paaiškėjo, kad motina ir dukra yra mirusi. L. atveju turėjo būti ištremti 4 asmenys, o ištremta tik viena. Todėl šiame galutiniame apklausos lape tokia informacija ir būdavo nurodoma. Pagal esamus dokumentus jis surašydavo tuos apklausos lapus, bet pačių žmonių nematė, nes vadovavosi tik tais dokumentais, kuriais vadovavosi ir skyriaus viršininkas.
Kai Lietuvoje buvo įvesta Tarybų valdžia, jam buvo 12 metų. Kiek pamena, būdamas 12 metų sutiko pirmuosius tarybinės kariuomenės karius. Jų miestelis buvo nedidelis, bet turbūt visi žmonės buvo išėję į gatves pasitikti karių su gėlėmis ir muzika. Vėliau jie atidarė kino teatrą ir jie eidavo žiūrėti kino filmų, todėl buvo auklėjami tarybine dvasia. Apie tai, kad Lietuva yra okupuota, sužinojo 1990 metais, kai buvo priimtas nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos. Pamena, kai buvo priimtas Helsinkio aktas, ten daugiausia buvo nagrinėjami žmogaus teisių klausimai, kartu buvo kalbama ir apie valstybės sienas, buvo patvirtintos Tarybų Sąjungos valstybinės sienos, kurios buvo iki 1940 metų. Niekas apie jokią okupaciją nekalbėjo. Jis mano, kad Lietuva buvo savanoriškai įstojusi į Tarybų Sąjungos sudėtį. Apie M.-Rybentropo paktą buvau girdėjęs gana anksti, maždaug 1963–1964 metais. Kai B. atėjo į valdžią, jis dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos skyriaus viršininku, ten dirbo nuo 1953 metų kovo iki 1955 metų liepos mėnesio. Vėliau dirbo Vilniuje centrinėje būstinėje. Važiavo mokytis, o po to vėl grįžo į Vilnių ir galutinės jo pareigos buvo Valstybės saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas, o laipsnis buvo generolas-majoras. Saugume dirbo iki 1989 metų liepos mėnesio. Iš darbo išėjo dėl visų pasikeitimų, kurie vyko tuo momentu ir, atvirai kalbant, jis nebesusigaudė, kas darosi nei sąjungoje, nei mūsų Respublikoje, ir nutarė prašyti atleisti jį iš užimamų pareigų, nes bijojo tokių įvykių, kurie buvo pokario metais. Tuo metu, kai išėjo iš darbo, komiteto pirmininkas buvo P. .
Iki darbo saugume yra dirbęs (duomenys neskelbtini) rajono komjaunimo organizacijos sekretoriumi ir galiausiai buvo pasiųstas į valstybės saugumo mokyklą. (duomenys neskelbtini) gyveno nuo 1945 metų sausio pabaigos iki 1946 metų rugpjūčio mėnesio. Vėliau nežino kodėl, bet buvo apskrities komjaunimo rekomenduotas į šią mokyklą.
Dėl to, ar žmonės pagrįstai buvo tremiami, labai sunku atsakyti, kadangi reikėtų labai išsamiai išnagrinėti visą medžiagą. Buvo daug tokių šeimų, kurie rėmė tas ginkluotas grupes, kurios šaudė žmones, ir tai yra faktiškai įrodyta. Dalis buvo ištremta be jokio pagrindo, bet tuo metu jis neturėjo jokios pozicijos, nes nebuvo įsigilinęs į praeitį. Kai vyko tie trėmimai, jis buvo 21 metų amžiaus.
Vėliau, vadovaujant jau Chruščiovui, yra tekę dirbti komisijoje dėl reabilitacijos ištremtiems asmenis, bet prie šios komisijos darbo prisijungė tik nuo 1971 metų. Reabilitacijos komisijoje dalyvavo prokuratūros, vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės saugumo komitetas ir buvo peržiūrėta 34 000 bylų. Iš jų apie 13 tūkstančių bylų buvo pripažinta, kad asmenys ištremti teisėtai, bet kuriuos galima reabilituoti, grąžinti jiems turtą, o dalis buvo pripažinta ištremtais be pagrindo. Komisija dirbo nuo 1965 metų, jis jos darbe taip pat dalyvavo.
Dėl L. viršininkas liepė jam parašyti raportą, nes jam buvo nuolatos priekaištaujama, kodėl jis priėmė sprendimą neiškelti kitų šeimos narių, išskyrus L. . Jis ne kartą turėjo aiškintis. Nepaisant visų jų pastangų ir raštų, kad negalima jų iškelti, valdybos vadovybė 1952 m. priėmė pakartotinį nutarimą surinkti visus dokumentus, jog būtų iškelti visi šeimos nariai į L. tremties vietą, tačiau tai nebuvo padaryta. Tada byla buvo išsiųsta į Ypatingąjį skyrių, kur L. buvo nuteista 5 metams. Pamatę bylą ir priežastis, dėl kurių nebuvo ištremti kiti asmenys, jie grąžino bylą atgal į ministeriją su prašymu patikrinti, ar teisingos jo raporte išdėstytos priežastys, kodėl negalima ištremti kitų šeimos narių. Jam buvo pavesta atlikti tą darbą. Jis 2 mėnesius rinko duomenis, apklausė keletą žmonių, kurie patvirtino šiuos duomenis. Tada visa ši medžiaga buvo išsiųsta į Saugumo komitetą ir ten buvo priimtas sprendimas, kad tikslinga anuliuoti jų ištrėmimo sankciją. Šioje medžiagoje matosi laiškai, paruošti siuntimui į Maskvą, kur prašoma anuliuoti L. ištrėmimą. Mano, kad čia yra ir jo didelis nuopelnas, kad padėjo šiems žmonėms.
Kai buvo vykdomi trėmimai, jis asmeniškai neapklausė nė vieno asmens, o dirbo su dokumentais, o liudytojus buvo įpareigotas apklausti vėliau. Taip pat yra kaltinamas, kad pristatė S. ir J. į ešeloną, tačiau kategoriškai tai neigia, o kad užpildė pažymą, pripažįsta, ir ši pažyma buvo perduota asmeniškai komendantui, kuris bendra kolona juos ir išvežė į stotį. Apklausta S. pati parodo, kad ją sulaikė 2 vyriškiai, tačiau nepamena, kurie, ir apie juos nieko negali pasakyti. Ją atvežė į Gargždus, o darbuotojas, kuris ją sulaikė, išėjo pildyti kažkokių dokumentų, o ji pasiliko mašinoje, o vėliau ją išvežė į Šilutės geležinkelio stotį. Genocido centro dokumente rašoma, kad J. buvo pristatyta į Plungės geležinkelio stotį, todėl čia yra nesutapimas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip įtariamąjį H. V. parodė, kad laikotarpiu nuo 1951 iki 1952 m. buvo LTSR VSM (Valstybės saugumo ministerijos) Klaipėdos srities (duomenys neskelbtini) rajono skyriaus 2 N poskyrio operatyviniu įgaliotiniu, turėjo leitenanto laipsnį. Šias pareigas ėjo nuo 1950 m. liepos 12 d. iki 1952 m. balandžio 1 d. Pagal jo darbo pobūdį vykdė operatyvinio įgaliotinio tyrėjo pareigas. Jis buvo atsakingas už neteisėtai veikusių ginkluotų grupių padarytus sunkius nusikaltimus (teroristinius aktus, nužudymus, apiplėšimus). Turėjo tarnybinę uniformą, jam buvo išduotas tarnybinis ginklas. Mokėjo rusų kalbą. Apie 1951–1952 m. laikotarpiu Klaipėdos rajone vykusius trėmimus H. V. paaiškino, kad apie trėmimus paprastai sužinodavo tiktai po faktiškai įvykusių trėmimų. Apie O. L. ištrėmimo iš Lietuvos aplinkybes jis nieko konkretaus papasakoti negali, kadangi nepamena, ar jame jam teko dalyvauti. Pagal pavardę jis tokio asmens nepamena. Visi trėmimų įvykiai buvo vykdomi prieš maždaug 60 metų, todėl dėl praėjusio ilgo laikotarpio bei atminties sutrikimų dabar pasakyti negali. Jam žinoma, kad trėmimų organizavime, tremiamų asmenų sąrašų sudaryme dalyvaudavo nedaug (gal kokie trys) asmenų. Būdavo vengiama informacijos nutekėjimo. Prieš pat trėmimą būdavo į salę sukviečiami asmenys, kuriems įteikiami tremiamų asmenų sąrašai. Kiek jam žinoma iš jo tvarkytų ištremtų asmenų bylų, trėmimo aktyvas būdavo sudaromas iš operatyvinio darbuotojo, 2 liaudies gynėjų, 2 ar 3 tarybinio partinio aktyvo asmenų (kurie dažniausiai būdavo sukviečiami iš vakaro) ir kurie aprašydavo ištremiamų asmenų turtą. MGB, kaip žinybai, vykdant LTSR Ministrų Tarybos nutarimą, buvo pavesta paruošti trėmimo bylas remiantis apie ištremtinus asmenis surinkta medžiaga (asmenis, įvardytus kaip buožes, ginkluoto pasipriešinimo dalyvių rėmėjus ir kt.). Trėmimai vykdavo anksti ryte. Tremiamiems asmenims operatyviniai darbuotojai perskaitydavo nutarimą apie jų ištrėmimą iš Lietuvos į tolimuosius Rusijos rajonus. Ištremiamiems asmenims duodavo laiko net kelias valandas pasiruošti kelionei, pasiimti maisto. Turtas buvo aprašomas. Patys tremiami asmenys būdavo susodinami į jų pačių turėtus arklių vežimus ir nuvežami jų arkliais į tremiamų asmenų surinkimo punktą. Tai jam žinoma iš bylų medžiagų bei liaudies gynėjų pasakojimų. Apie tai, kas jam davė nurodymą dalyvauti 1951 m. spalio 2 d. vykusiame J. C. šeimos trėmime, jis gali duoti analogiškus parodymus, kaip ir atsakyme dėl O. L. ištrėmimo iš Lietuvos. Apie tai, kas jam davė nurodymą dalyvauti 1951 m. sausio 23 d. vykusiuose Z. J. ir V. Š. trėmimuose, jis gali duoti analogiškus parodymus, kaip ir atsakyme dėl O. L. ištrėmimo iš Lietuvos. Keliese ir kurie pareigūnai (jų pareigos, pavardės) dalyvavo tremiant O. L., J. C. šeimą, Z. J. ir V. Š., jis pasakyti negali, nes nepamena. Nenori nei neigti, nei sakyti teigiamai. Kokius dokumentus (kiekviename epizode atskirai) jis pateikė tremiamiems asmenims, kas vadovavo trėmimo operacijoms, kas trėmimo metu surašė trėmimą užfiksuojančius dokumentus: apklausos lapą – („oprasnoj list“ – (rusų k.)), pažymas apie tremiamų asmenų perdavimą į traukinio ešelonus dėl etapavimo į tremties vietas – („spravka“ – (rusų k. )) bei raportus apie įvykdytas trėmimo operacijas, atsakyti negali, nurodęs, kad nenori meluoti. H. V. nurodė, kad tai pasakys, jei prisimins, pažiūrėjęs į jam pateiktus archyvinius dokumentus. H. V. pateikus įtarime nurodytų ištremtų asmenų archyvinius dokumentus ir paklausus, ar O. L. archyvinėje tremties byloje Nr. 38464/5 esančius dokumentus: O. L. 1951 m. rugsėjo 20 d. apklausos lapą (b. l. Nr. 20, 20 ap.) ir 1951 m. rugsėjo 20 d. raportą apie O. L. ištrėmimą (b. l. Nr. 22) surašė ir pasirašė jis, ar O. L. archyvinėje tremties byloje Nr. 38464/5 esantį dokumentą – 1951 m. rugsėjo 21 d. pažymą (b. l. Nr. 21) apie O. L. ištrėmimą surašė jis, H. V. atsakė, kad susipažinęs su jam pateiktais dokumentais, neprisimena, jog būtų rašęs ar pasirašęs po pateiktais dokumentais. Negali nei neigti, nei patvirtinti. Mano, kad minėti dokumentai galėjo būti surašyti po įvykio. Gal juos surašė bei pasirašė ir jis. Nepamena. Apie šitą įvykį gali papasakoti tiek, kad jis pamena, jog maždaug 2–3 dienas prieš O. L. ištrėmimo operaciją, tai yra apie 1951 m. rugsėjo 17 d., tiksliai datos pasakyti negali, jis buvo pakviestas pas skyriaus viršininką P. . Ten buvo dar atėjęs vienas žmogus. Atrodo, iš Šilalės. Jam buvo pasakyta, kad gautas signalas, jog Klaipėdos rajone, už Žadeikių k., ginkluotos grupės nori įvykdyti ginkluotą operaciją – akciją. Jam buvo duoti 5–6 liaudies gynėjai ir jis su jais 3 ar 4 dienoms išvyko į šį rajoną. Jie krėtė miškus, krūmus, organizavo pasalas, kartais pasirodydavo vietiniams. Kai grįžo į savo darbo vietą (duomenys neskelbtini) iš operacijos, jam atrodo, kad O. L. trėmimas jau buvo įvykęs. Tiksliai pasakyti negali. Neatmeta galimybės, kad O. L. tremties bylai galėjo būti parašęs kokį nors analitinį dokumentą, kuriuo buvo patvirtinamas įtariamo asmens (O. L.) galimas bendradarbiavimas su nusikalstamomis ginkluotomis pasipriešinimo grupuotėmis. Teigia, kad visi prokurorės klausime nurodyti dokumentai, jo nuomone, kažkieno galėjo būti surašyti (gal ir jo paties) jo tiesioginės vadovybės pavedimu po O. L. ištrėmimo fakto. Gali būti, kad kažkuris darbuotojas už jį išvyko į O. L. ištrėmimą. Jų poskyrio 2-N operatyvinėje grupėje buvo 4 asmenys: skyriaus viršininko pavaduotojas ir poskyrio viršininkas (pavardės nepamena), vyr. operatyvinis įgaliotinis J. (kuris buvo vyresnis už juos) ir bendradarbis S. . Pamena, kad Klaipėdos r., Žadeikių k. gyveno žmogus, kuris buvo invalidas, turėjo invalido vežimėlį. Daugiau apie jį pasakyti nieko negali, nes nepamena. Kiek jam žinoma, trėmimų metu ištremiamiems asmenims būdavo pateikiamas iš anksto surašytas nutarimas juos ištremti. Ant šio nutarimo pasirašydavo šeimos narys. Kiti trėmimo dokumentai buvo pasirašomi po įvykio. Kodėl ant apklausos lapo yra ištremiamosios O. L. parašas (jeigu ten jos parašas), H. V. nežino. Paklausus H. V., ar O. L. archyvinėje tremties byloje Nr. 38464/5 esantį dokumentą – liudytojos A. N. 1952-09-16 apklausos protokolą (b. l. 30, 30 ap., 31, 31 ap., 32) (ir kitų liudytojų) surašė ir pasirašė jis, įtariamasis atsakė, kad neneigia, jog šias apklausas galėjo atlikti ir po jomis pasirašyti jis. Matyt, jam buvo pavesta tai atlikti. Į užduotą klausimą, ar J. C. archyvinėje tremties byloje Nr. 27874/5 esantį dokumentą – J. C. 1951-10-02 apklausos lapą (b. l. Nr. 5, 5 ap.) surašė ir pasirašė jis, H. V. atsakė, jog to negali nei neigti, nei patvirtinti, kadangi nepamena. Į klausimą, ar J. C. archyvinėje tremties byloje Nr. 27874/5 esantį dokumentą – 1951-10-02 pažymą (b. l. Nr. 6) apie J. C. šeimos ištrėmimą – surašė jis, H. V. atsakė, kad pažymą surašė tikrai ne jis, nes tai ne jo braižas. Paklausus, ar J. C. archyvinėje tremties byloje Nr. 27874/5 esantį dokumentą – liudytojo M. R. 1952-05-17 apklausos protokolą (b. l. 19, 19 ap.) (ir kitų liudytojų) – surašė ir pasirašė jis, H. V. atsakė, jog neneigia, kad šias apklausas galėjo atlikti ir po jomis pasirašyti jis. Matyt, jam buvo pavesta tai atlikti. H. V. nei paneigė, nei patvirtino, kad Z. J. archyvinėje tremties byloje Nr. 27871/5 esančius dokumentus: Z. J. 1952-01-23 apklausos lapą (b. l. Nr. 26, 26ap.) ir pažymą (data nenurodyta) (b. l. Nr. 27) apie Z. J. ištrėmimą – surašė ir pasirašė jis. Į klausimą, ar V. Š. archyvinėje tremties byloje Nr. 33433/5 esančius dokumentus: V. Š. 1952-01-23 apklausos lapą (b. l. Nr. 4, 4ap.) bei pažymas (data nenurodyta) (b. l. Nr. 5 ir tremtino asmens įskaitos b. l. Nr. 5) apie V. Š. ištrėmimą surašė ir pasirašė jis, H. V. atsakė, kad to jis negali nei paneigti, nei patvirtinti. H. V. paklausus, ar jis tvarkydavo ištremtų asmenų tremties bylas, surašydavo išvadas dėl ištremtų asmenų anketinių duomenų sutikslinimo, jis atsakė, kad to negali nei patvirtinti, nei paneigti. Išimtiniais atvejais, jeigu vadovybė pavesdavo, atlikdavo ištremtų asmenų duomenų patikslinimo darbus ir dėl to parašydavo išvadas. H. V. teigia, kad įtarime nurodytų asmenų asmeniškai nepažinojo, priešiškų santykių su jais neturėjo. Gal ką ir buvo kur sutikęs. Per savo darbo laikotarpį MGB jis turėjo labai daug apdovanojimų. Daugiausia apdovanodavo už ilgalaikę tarnybą MGB (t. 2, b. l. 96– 101).
Papildomai apklausiant kaip įtariamąjį H. V. parodė, kad baudžiamojoje byloje esantys dokumentai rodo, kad jis dalyvavo O. L. iškeldinime ir tai jam sunku paneigti. Bet jo atmintis ir vidinis įsitikinimas sako, kad jos iškėlime iš Lietuvos jis nedalyvavo. Jis neprisimena, kas galėjo su juo dalyvauti šioje veikoje, kur buvo jos gyvenamoji vieta, kaip ji buvo pristatyta į pirminę surinkimo vietą ir t. t. Iš esamos byloje medžiagos jis įžvelgia, kad jo pagrindine administracinio iškeldinimo metu užduotis buvo patikrinti iškeldinamųjų asmenų biografinius duomenis, išaiškinti, ar nėra motyvų, dėl kurių jie negali būti perkeliami. Dėl kokių priežasčių atsirado jo vardu parašytas raportas Klaipėdos MGB valdybos viršininkui, pateisinantis priežastis, dėl kurių jiems nepritaikyta ši administracinė iškėlimo sankcija, pasakyti negali. Bet mano, kad ją iškėlė kitos statutinės struktūros darbuotojas ir jam teko prisiimti jo įvykdytą O. L. iškėlimo veiką. Taip pat, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat su buvusios Lietuvos komunistų partijos bei Ministrų Tarybos nutarimais, kuriais remiantis 1951–1952 metais buvo įvykdytas Lietuvos piliečių (buožių) perkėlimas iš Lietuvos Respublikos, įžvelgia, kad jam inkriminuojamas kaltinimas piliečių trėmimu nėra teisiškai motyvuotas. Tą pastebėjo ir jį ginantis advokatas p. S. K.. Prašo pervardyti jam pareikštą kaltinimą iš „Lietuvos piliečių trėmimo“ į jų „iškeldinimą administracine tvarka“ remiantis Lietuvos komunistų partijos biuro 1951 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 155 - s „Dėl iškeldinimo iš Lietuvos teritorijos buožes su šeimomis“ ir juo įpareigojant Lietuvos valstybės saugumo ministrą K. atlikti buožių su šeimomis iškeldinimą pagal sąrašus, kuriuos patvirtino Ministrų Taryba. Kad tai buvo iškeldinimo, o ne trėmimo akcija, rodo ir Lietuvos saugumo ministro K. teikimas Ministrų Tarybos pirmininkui M. G., jame sakoma, kad vadovaudamiesi direktyvinių organų nurodymu ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1951 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, MGB organai pagal sričių darbo žmonių deputatų tarybų sąrašus 1951 m. spalio 2 d., 1951 m. lapkričio 30 d. ir 1952 m. sausio 23 d. iš Lietuvos TSR iškeldino buožių šeimas. Remdamasis turimomis instrukcijomis, teikia galutinai patvirtinti iškeldintų buožių sąrašus, kuriuos parengė sričių darbo žmonių deputatų tarybos: Vilniaus srities keturi sąrašai – kuriuose 1131 šeima, Kauno srities – trys sąrašai, kuriuose 1063 šeimos, Šiaulių srities – 1152 šeimos, Klaipėdos srities – šeši sąrašai, kuriuose 890 šeimos. Nuoroda: 1952-08-18 Nr. 10-1-11341 ministras K. . Yra ir dar 2 tokie teikimai ir MT nutarimas, patvirtinantis iškėlimo rezultatus: Šiaulių – 24 šeimos, Klaipėdos – 21 šeima. Dar Vilniaus – 2 šeimos, Šiaulių – 14 šeimų, Klaipėdos – 55 šeimos. Nuoroda: 1952-09-22 Nr. 10/2/1. Iškeldinti ta pačia tvarka. Visa tai patvirtinta Ministrų Tarybos nutarimais. Jis mano, kad šie ir kiti dokumentai įrodo, kad nei jis, nei kiti Lietuvos saugumo organų darbuotojai nebuvo nei šių perkėlimų organizatoriai, nei suinteresuoti asmenys, tyčia vykdę šias administracinio perkėlimo operacijas. Įsakymo tvarka buvo priversti įvykdyti valią tų, kurie sudarinėjo iškeliamųjų sąrašus, nulėmė, kas laikytinas buože ir kiek jie yra pavojingi Respublikos saugumui bei ekonominėms pertvarkoms. Iš esamos tyrimo byloje medžiagos H. V. neįžiūri, kad būtų įvykdęs veikas, už kurias numatyta atsakomybė už nusikaltimus žmogiškumui. Kaip jis supranta, norint pareikšti kaltinimus už nusikaltimus žmogiškumui, reikia įrodyti, kad administracine tvarka perkeliant piliečius buvo siekiama juos sunaikinti kaip priklausančius vienai ar kitai socialinei, tautinei, etninei ar religinei grupei. Kad iškeldinimas buvo laikinas, patvirtina tai, kad nuo 1957 metų veikė Aukščiausios Tarybos ir Ministrų Tarybos sudaryta komisija iš prokuratūros, Aukščiausiojo Teismo ir Valstybės saugumo komiteto bei VRM, kuri išnagrinėjo 33116 įskaitoje buvusių administracine tvarka iškeltų piliečių bylas. Buvo reabilituoti 12342 žmonės. Jiems buvo leista grįžti į Lietuvą. Jiems buvo grąžintas priklausęs turtas. Nuo 1971 metų ir jam teko dalyvauti šios komisijos darbe, kuriai vadovavo Aukščiausiosios Tarybos sekretorius S. N.. Dėl jam pareikšto įtarimo kaltu neprisipažįsta, tačiau nori pasakyti, kad dėl tuo laikmečiu susidariusių aplinkybių buvo priverstas vykdyti vyriausybės ir savo tiesioginių viršininkų atskirus pavedimus ir nurodymus. Taip pat H. V. nurodė, kad jam kyla abejonių dėl Š. parodymų apie jos pristatymą į ešeloną, stovintį Šilutės geležinkelio stotyje, nes genocido tyrimo centras tokios vietos nenurodo (t. 2, b. l. 177–179).
Iš Archyvinio dokumento – H. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens bylos tarnybinėje (darbo patirties) kortelės nustatyta, kad nuo 1950-07-12 iki 1952-04-01 jis buvo Klaipėdos srities Klaipėdos rajono skyriaus 2–N poskyrio operatyviniu įgaliotiniu, jam TSRS VSM (MGB – rusų k. )1951 m. sausio 13 įsakymu Nr. 221 buvo suteiktas leitenanto laipsnis (t. 2, b. l. 110–111).
O. L. ištrėmimas
Liudytojas P. Š. patvirtino tas aplinkybes, kad jis apklausė S. K. ir apklausos protokole užrašė viską, ką ji pasakojo.
S. K. (iki santuokos – L.), gim. (duomenys neskelbtini), – ištremtosios O. L. (po santuokos – P.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sesuo, apklausta kaip liudytoja parodė, kad ji 1951 m. gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su savo šeima, t. y. su tėvais, su dviem seserimis ir trimis broliais. Brolis S. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su tėvais. Tuo metu mama O. L. buvo kalėjime, kažkur Rusijos šiaurėje. Jos tėvas P. L., gim. (duomenys neskelbtini), turėjo negalią, t. y. jam buvo lūžusi koja (dirbant lentpjūvėje (duomenys neskelbtini)) ir jos visiškai nevaldė. Tiksliai pasakyti negali, nes nepamena, tačiau mano, kad 1951-09-21 ištrėmė tik jos seserį O. L.. Seserį ištrėmė dėl politinių pažiūrų. Kokiu paros metu, kokioms aplinkybėms esant, įvyko sesers trėmimas, ji nepamena, kadangi buvo dar maža. Mano, kad jos neištrėmė todėl, kad buvo maža ir kad ji galėtų prižiūrėti sunkiai vaikščiojantį tėvą. Ar ji galėjo tuo metu sirgti, ji nepamena. Kur seserį pristatė išvedę iš namų, ji nežino, taip pat nežino, kas, kada ir kur pristatė į traukinį. Kiek asmenų dalyvavo trėmime, pasakyti negali. Negali pasakyti, ar asmenys buvo uniformuoti ir ginkluoti. Jokių dokumentų dėl trėmimo atvykę asmenys neskaitė. Asmenų, kurie organizavo ir tiesiogiai dalyvavo ištremiant jos seserį, ji nežino ir nurodyti negali. Tik vėliau ji sužinojo iš aplinkinių, kad trėmime dalyvavo asmuo, pavarde V., kurio tikslesnių duomenų nežino. Kokias jis tuo metu užėmė pareigas, nežino. Apie dabartinį jo likimą nieko nežino. Apie trėmimą daugiau galėtų papasakoti jos sesuo P. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini). Dėl sesers O. L. ištrėmimo 1951-09-21 jai buvo padaryta moralinė žala. Ikiteisminiame tyrime nepageidauja būti pripažinta nukentėjusiąja ar civiline ieškove (t.1, b. l. 72–74).
Liudytojas S. G. patvirtino tas aplinkybes, kad jis apklausė P. D. bei apklausos protokole užrašė viską, ką ji pasakojo.
P. D. (iki santuokos – S.), gim. (duomenys neskelbtini), O. L. (po santuokos – P.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sesuo – apklausta kaip liudytoja, dalyvaujant jos globėjai N. Š., parodė, kad jos mama – O. L., o tėvas – P. L., kuris buvo neįgalus, dėl traumuoto kojos šlaunikaulio negalėjo vaikščioti. Turėjo tris brolius: P., A. ir S. L., bei dvi seseris, S. K., ikisantuokinė pavardė – L. ir O. P., ikisantuokinė pavardė – L., ji gimusi (duomenys neskelbtini), gyveno su tėvais (duomenys neskelbtini). 1951 m., kada buvo suimta mama ir sesuo, ji tarnavo pas ūkininką tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, ūkininko pavardės nepamena. Broliai P. ir A. taip pat tarnavo pas kažkokius ūkininkus, pas kokius, ji nežino. Pas mamą ir tėvą namuose (duomenys neskelbtini) gyveno brolis S. ir abi seserys. Kokiomis aplinkybėmis suėmė mamą, nežino, girdėjo iš aplinkinių žmonių , kurių nepamena, kad ją suėmė naktį į namus atvykę saugumo darbuotojai. Ją išvežė į Endrijavą, o vėliau į Klaipėdą, kur nuteisė 25 m. laisvės atėmimo bausme už tai, kad neva rėmė ,,banditus“. Po keleto dienų po mamos suėmimo, iš aplinkinių žmonių, kurių nepamena, sužinojo, kad į namus parėjusią saugumo darbuotojai sugavo jos seserį O. L. (P.), kur ją išvežė, nežino. Kokią dieną ir kokiu paros laiku ją sugavo, nežino. Vėliau sužinojo, kad ją ištrėmė į Irkutsko sritį. Kur ji buvo įsodinta į traukinį išvežimui iš Lietuvos, nežino. Nei jos, nei vyresniųjų brolių neištrėmė, nes jie slapstėsi. Ji slapstėsi tarnaudama po trumpą laiką vis pas kitus ūkininkus. Brolio S. ir sesers S. neištrėmė tikriausiai dėl to, kad jie buvo maži vaikai, o tėvo – kad jis buvo neįgalus. Kad tuo metu ji būtų sirgusi, nepamena. Jos šeimos narių ištrėmimo aplinkybių ji nežino, nes nematė. Nežino, kas organizavo ir kas dalyvavo tiesiogiai ar prisidėjo ištremiant seserį O. . Nežino, ar kas dabar dar yra gyvas, galintis papasakoti, kokių nors aplinkybių apie jos šeimos ištrėmimą. Po keleto metų, kai jau gyveno (duomenys neskelbtini), ją buvo suėmę. Suimtą kalino 3 paras saugumo pastate Plungėje, kuris dabar yra adresu Vytauto g. 1. Ten, vartodami fizinį smurtą, ją tardė, ar ji nežino, kas remia ,,banditus“, rodė atpažinti žmonių nuotraukas. Po pusmečio ją vėl buvo suėmę, nes pusseserė ją melagingai buvo apskundusi, kad ji remia banditus. Tada apie parą laiko ji buvo laikoma Gargžduose, tačiau ten su ja elgėsi tinkamai, kaltės neįrodę paleido. Ji, žinoma, dėl mamos suėmimo ir sesers ištrėmimo patyrė fizinę, moralinę, materialinę žalą, kurių dydžių, apibrėžti negali, tačiau nepageidauja, kad atliekamame ikiteisminiame tyrime būtų pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove (t. 1, b. l. 78).
Iš archyvinėje P. L. (O. L.) tremties byloje Nr. 38464/5 esančio archyvinio dokumento – 1951-09-20 O. L. apklausos lapo, kuriame ji apklausta apie jos šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą, darbo vietą, pilietybę, tautybę, priklausomumą partijoms ir pan. (bylos lapas Nr. 20) nustatyta, kad šiuos dokumentus surašė ir pasirašė Klaipėdos rajono VSM (MGB – rusų k.) skyriaus operatyvinis įgaliotinis leitenantas H. V. (t. 1, b. l. 79–82).
Iš archyvinėje P. L. (O. L.) tremties byloje Nr. 38464/5 esančio archyvinio dokumento – 1951-09-20 raporto, surašyto ir pasirašyto Klaipėdos rajono VSM (MGB – rusų k.) skyriaus operatyvinio įgaliotinio leitenanto H. V. nustatyta, kad H. V. informuoja Klaipėdos srities VSMV viršininką pulkininką S., kad jam buvo įsakyta iškeldinti P. L., B. s., šeimą, susidedančią iš 4 asmenų. Nurodo, kad šeimos paėmimo metu išaiškėjo, kad pats P. L. yra invalidas ir jau 2 mėnesius guli lovoje. Sūnų S. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 1950 m. kovo mėn. prižiūri pilietė S. . S. L. serga gripu. H. V. taip pat praneša, kad buvo paimta tiktai dukra O. L., Prano dukra, ir pristatyta į stotį (t. 1, b. l. 85–86).
Iš archyvinėje P. L. (O. L.) tremties byloje Nr. 38464/5 esančio archyvinio dokumento – 1951-09-21 pažymos apie O. L. ištrėmimą (iškeldinimą į specialiąsias gyvenvietes), kuris pateiktas geležinkelio stotyje ešelono Nr. 97329 konvojaus viršininko pavaduotojui D., nustatyta, kad šį dokumentą surašė Klaipėdos rajono VSM (MGB – rusų k.) skyriaus operatyvinis įgaliotinis leitenantas H. V.. Minėtame dokumente nurodyta, kad 1951-09-21 O. L. į ešeloną Nr. 97329 pridavė Klaipėdos srities VSM 2 – N (H – rusų k.) skyriaus viršininko pavaduotojas (pavardė neįskaitoma). Šios pažymos pakvitavime nurodyta O. L. palydėti iki Irkutsko geležinkelio stoties ir perduoti Irkutsko srities VSMV (UMGB – rusų k.) žinion (t. 1, b. l. 83–84).
Iš archyvinėje P. L. (O. L.) tremties byloje Nr. 38464/5 esančio archyvinio dokumento – 1951-09-14 išvados, kuria siūloma P. L., B. sūnaus, šeimą, susidedančią iš keturių asmenų: P. L., gim. (duomenys neskelbtini), O. L., gim. (duomenys neskelbtini), S. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), Lietuvos TSR, iškeldinti už Lietuvos TSR į atokias Tarybų Sąjungos vietas, į specialiąsias gyvenvietes, konfiskuojant jų turtą, nustatyta, kad šį dokumentą pasirašė Klaipėdos srities, Klaipėdos rajono skyriaus 2 –N poskyrio, kuriam priklausė ir H. V., viršininko pavaduotojas vyresnysis leitenantas K. (t. 1, b. l. 100–102).
Iš archyvinėje P. L. (O. L.) tremties byloje Nr. 38464/5 esančio archyvinio dokumento – pranešimo apie spec. gyventojo – O. L. – išvykimą iš Irkutsko srities, Irkutsko rajono, ,,Dzeržinskio“ vardo kolūkio nustatyta, kad O. L. iš tremties vietos išvyko 1955-07-28 (t. 1, b. l. 90–91).
Iš archyvinėje P. L. (O. L.) tremties byloje Nr. 38464/5 esančio archyvinio dokumento – liudytojos A. N. 1952-09-16 apklausos protokolo, kuris buvo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizių centro Dokumentų ekspertizių skyriaus specialistams, nustatyta, kad H. V. kaip liudytoją apklausė O. L. puseserę A. N., gim. (duomenys neskelbtini), apie O. L. ryšius su banditais, bei jos jiems teiktą pagalbą (t. 1, b. l. 93–99).
Iš Lietuvos teismo ekspertizių centro 2012-06-08 Dokumentų ekspertizių skyriaus specialistų išvados Nr. 11-1103 (12) nustatyta, kad P. L. (O. L.) archyvinėje tremties byloje Nr. 38464/5 esančius dokumentus:
O. L. 1951-09-20 apklausos lapą (b. l. Nr. 20) parašė ir pasirašė H. V.;
1951-09-20 raportą apie O. L. ištrėmimą (b. l. Nr. 22) parašė ir pasirašė H. V.;
1951-09-21 pažymą apie O. L. ištrėmimą (b. l. Nr. 21) parašė H. V.;
Liudytojos A. N. 1952-09-16 apklausos protokolą (b. l. Nr. 30, 31, 32) parašė ir pasirašė H. V. (t. 2, b. l. 104–109).
J. C. šeimos ištrėmimas
Liudytojas L. G. patvirtino tas aplinkybes, kad jis apklausė S. K. ir apklausos protokole parašė viską, ką ji pasakojo. Ją apklausė jos namuose, nes ji jau senyvo amžiaus, todėl nebuvo kviečiama atvykti į policijos komisariatą.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja, nukentėjusioji S. K. (iki santuokos – Cirtautaitė), gim. (duomenys neskelbtini), kuri pagal turimus archyvinius dokumentus, gyvendama (duomenys neskelbtini), 1951-10-02 kartu su savo ir kitomis civilių gyventojų šeimomis traukiniu priverstinai buvo ištremta į Krasnojarsko kraštą, parodė, kad ji nežino, ar prieš juos ištremiant jiems buvo perskaitytas koks dokumentas dėl ištrėmimo. Ar ką pildė, ar ką davė tėvui pasirašyti, nežino, nematė. Žino tiktai tiek, kad, kaip sakė tėtis, žmonių trėmimo sąrašą sudarė apylinkės pirmininkas J. . Vardo nežino. Žino, kad jis nesutarė su jos tėčiu ir taip padarė iš keršto. Į Lietuvą jie sugrįžo 1958 m. spalio mėnesį. Tremtyje praleido 7 metus. 1951-10-02 iš Kiaulakių k. daugiau niekas nebuvo ištremtas. H. V. nepažinojo ir apie jį nieko pasakyti negali. Būdami maži, tikrai labai išsigando, nes nežinojo, kas su jais bus. Mano, kad ji patyrė ir moralinę, ir materialinę žalą, todėl prašo ją pripažinti nukentėjusiąja. Kai juos paleido 1958 m., leido važiuoti bet kur, bet uždraudė grįžti į Lietuvą (t. 1, b. l. 106–107).
Iš archyvinėje J. C. tremties byloje Nr. 27874/5 esančio archyvinio dokumento – 1951-10-02 J. C. apklausos lapo, kuriame jis apklaustas apie jos šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą, darbo vietą, pilietybę, tautybę, priklausomumą partijoms ir pan. (bylos lapas Nr. 5) nustatyta, kad šiuos dokumentus surašė ir pasirašė Klaipėdos rajono VSM (MGB – rusų k.) skyriaus operatyvinis įgaliotinis leitenantas H. V. (t. 1, b. l. 109–112).
Iš archyvinėje J. C. tremties byloje Nr. 27874/5 esančio archyvinio dokumento – liudytojo M. R. 1952-05-17 apklausos protokolo, kuris buvo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizių centro Dokumentų ekspertizių skyriaus specialistams, nustatyta, kad H. V. kaip liudytoją apklausė J. C. kaimyną M. R., gim. (duomenys neskelbtini), apie J. C. socialinę padėtį (t.1, b. l. 121–123).
Iš archyvinėje J. C. tremties byloje Nr. 27874/5 esančio archyvinio dokumento – pranešimo apie spec. gyventojo – J. C. išvykimą iš Krasnojarsko srities, Ačinsko rajono, nustatyta, kad J. C. iš tremties vietos išvyko 1958-06-25 (t. 1, b. l. 124–125).
Iš Lietuvos teismo ekspertizių centro 2012-06-08 Dokumentų ekspertizių skyriaus specialistų išvadoje Nr. 11-1103 (12) nustatyta, kad J. C. archyvinėje tremties byloje Nr. 27874/5 esančius dokumentus:
J. C. 1951-10-02 apklausos lapą (b. l. Nr. 5) parašė ir pasirašė H. V.;
Liudytojo M. R. 1952-05-17 apklausos protokolą (b. l. Nr. 19, 20) parašė ir pasirašė H. V. (t. 2, b. l. 104–109).
Iš archyvinės bylos Nr. 302 bylos titulinio lapo, kuriame nurodytas Pagrindinis Klaipėdos srityje gyvenančių buožių sąrašas, ir byloje esančios lentelės nustatyta, kad buvo ištremti J. C., gim. (duomenys neskelbtini), jo žmona P. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra S. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenę (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 13–15).
Z. J. ištrėmimas
Liudytoja Z. J. parodė, kad nežino, kodėl buvo išvežta į Sibirą, nebegali atsiminti, kodėl taip buvo. Nepamena pavardės asmens, kuris juos trėmė į Sibirą. Šios liudytojos apklausa buvo nutraukta, nes ji nesuprato jau užduodamų klausimų dėl savo būklės.
Liudytoja L. D. parodė, kad apie bylos aplinkybes nieko negali pasakyti. Ji tik padėjo tyrėjams apklausti šią liudytoją kaip socialinė darbuotoja.
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ištremtoji Z. J., J. d., gim. (duomenys neskelbtini), kuri pagal turimus archyvinius duomenis gyvendama (duomenys neskelbtini), 1952-01-23 kartu su kitomis civilių gyventojų šeimomis traukiniu priverstinai buvo iškeldinta į Ačinsko rajoną, Krasnojarsko kraštą, šiuo metu savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis LR BPK 175 str. buvo kreiptasi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatą su atskiruoju pavedimu dėl Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), apklausos kaip liudytoja. Buvo gautas 2012-06-21 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos Š. B. tarnybinis pranešimas, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena Z. J., kartu su V. G. globos namų socialine darbuotoja L. D. buvo bendrauta su pil. Z. J.. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Z. J. turi didelį klausos sutrikimą, blogai girdi, taip pat į užduotus klausimus neatsako, teigia, kad nelabai jau ką ir atsimena, kad 1952-01-23 kartu su kitomis civilių gyventojų šeimomis traukiniais priverstinai buvo iškeldinta į Ačinsko rajoną, Krasnojarsko kraštą (t. 1, b. l. 132).
Iš archyvinėje B. J. (Z. J.) tremties byloje Nr. 27871/5 esančio archyvinio dokumento – 1952-01-23 Z. J. apklausos lapo, kuriame ji apklausta apie jos šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą, darbo vietą, pilietybę, tautybę, priklausomumą partijoms ir pan. (bylos lapas Nr. 26 nustatyta, kad šiuos dokumentus surašė ir pasirašė Klaipėdos rajono VSM (MGB- rusų k.) skyriaus operatyvinis įgaliotinis leitenantas H. V. (t. 1, b. l. 136–139).
Iš archyvinėje B. J. (Z. J.) tremties byloje Nr. 27871/5 esančio archyvinio dokumento – pažymos apie Z. J. ištrėmimą (iškeldinimą į specialiąsias gyvenvietes), kuris pateiktas geležinkelio stotyje ešelono Nr. 97101 konvojaus viršininkui majorui B., nustatyta, kad šį dokumentą parašė ir pasirašė Klaipėdos rajono VSM (MGB – rusų k.) skyriaus operatyvinis įgaliotinis leitenantas H. V.. Minėtame dokumente nurodyta, kad Z. J. į ešeloną Nr. 97101 perdavė Klaipėdos rajono VSM (MGB – rusų k.) skyriaus operatyvinis įgaliotinis leitenantas H. V.. Šios pažymos perdavimo į ešeloną pakvitavime nurodyta Z. J. palydėti iki Krasnojarsko geležinkelio stoties ir perduoti Krasnojarsko krašto VSMV (UMGB – rusų k.) žinion (t.1, b. l. 140–141).
Iš archyvinėje J. (Z. J.) tremties byloje Nr. 27871/5 esančio archyvinio dokumento – pranešimo apie spec. gyventojo – Z. J. išvykimą iš Krasnojarsko srities, Ačinsko rajono, Tišoninno gyvenvietės, nustatyta, kad Z. J. iš tremties vietos išvyko 1958-06-21 (t.1, b. l. 146–147).
Iš archyvinėje Jurgulio (Z. J.) tremties byloje Nr. 27871/5 esančio archyvinio dokumento – 1958-06-21 pakvitavimo, surašyto Ačinsko rajono spec. komendantūros komendanto Jevremovo vardu dėl spec. gyventojos Z. J. išvykimo iš Krasnojarsko srities, Ačinsko rajono, Tišoninno gyvenvietės, nustatyta, kad vadovaujantis 1958-05-19 TSRS ATP Įsakymu Z. J. panaikinti apribojimai dėl specialiųjų gyvenviečių ir ji atleidžiama nuo VRM įstaigų administracinės priežiūros. Kartu pakvitavime nurodyta, kad apribojimų dėl specialiųjų gyvenviečių panaikinimas nenumato turto, kuris buvo konfiskuotas iškeldinant, grąžinimo, ir kad Z. J. neturi teisės grįžti į tą sritį ar Respubliką, iš kurios ji buvo iškeldinta. Taip pat šiame pakvitavime nurodyta, kad Z. J. grįžimas į pirminę gyvenamąją vietą galimas tiktai Darbo žmonių deputatų tarybos regioninio vykdomojo komiteto ar Ministrų Tarybos tos Respublikos, iš kurios ji buvo iškeldinta, leidimu. Pakvitavime teigiama, kad po paleidimo iš specialiųjų gyvenviečių Z. J. ketina toliau gyventi Tišonino gyvenvietėje, Ačinsko rajone, t. y. ten pat, kur ir gyveno tremties laiku (t.1, b. l. 156–157).
Iš archyvinėje J. (Z. J.) tremties byloje Nr. 27871/5 esančio archyvinio dokumento – 1959-04-03 Komisijos, nagrinėjančios prašymus dėl leidimo gyventi Lietuvos TSR piliečiams, anksčiau iškeldintiems už šios Respublikos ribų, posėdžio protokolo išrašo nustatyta, kad J. Z. (Z.) ir jos artimiesiems, iškeldintiems 1951 m. iš Klaipėdos rajono į Krasnojarsko kraštą, leisti gyventi Lietuvos TSR (be konfiskuoto turto grąžinimo) (t.1, b. l. 158–159).
Iš Lietuvos teismo ekspertizių centro 2012-06-08 Dokumentų ekspertizių skyriaus specialistų išvados Nr. 11-1103 (12) nustatyta, kad B. J. (Z. J.) archyvinėje tremties byloje Nr. 27871/5 esančius dokumentus:
Z. J. 1952-01-23 apklausos lapą (b. l. Nr. 26) parašė ir pasirašė H. V.,
Pažymą apie Z. J. ištrėmimą (b. l. Nr. 27) surašė ir pasirašė H. V. (t. 2, b. l. 104–109).
Iš archyvinės bylos Nr. 344 bylos Nr. 62 titulinio lapo, kurioje yra kiekvieno ešelono sąrašai su surašymais apie iškeldintuosius asmenis iš Klaipėdos srities, ir ešelonų bei vagonų sąrašo nustatyta, kad ešelone Nr. 97101 esančiu vagonu Nr. 1-411-796 į Krasnojarsko geležinkelio Krasnojarsko stotį, įsodinta Lietuvos geležinkelių Plungės stotyje, buvo tremiama Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), iki tol gyvenusi (duomenys neskelbtini). Archyviniame dokumente nurodyta, kad išvežtų buožių šeimų, kurios siunčiamos Valstybės saugumo ministerijos Krasnojarsko krašto valdybos žinion, įlaipinimo stotis – Lietuvos geležinkelių Plungės sritis, o ešelono, kurio viršininkas majoras B., paskirties vieta – Krasnojarsko geležinkelių, Krasnojarsko stotis (t. 2, b. l. 8–12).
Liudytoja R. K. patvirtino tas aplinkybes, kad dirba Marijampolės policijos komisariate ir pagal gautą pavedimą apklausė liudytoją V. S.. Su ja bendrauti sekėsi sunkiai, ji nepamena, ar ją apklausti padėjo jos giminaičiai, tačiau apklausos protokole ji užrašė viską, ką ši pasakojo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip nukentėjusiąją, V. S. (iki santuokos – Š.), gim. (duomenys neskelbtini), apklausta kaip liudytoja parodė, kad jos ikisantuokinė pavardė buvo S. – ji niekada nebuvo keičiama. Tik po santuokos pavardė buvo pakeista į S. . 1951 m. ji su motina J. Š., Juozo, gim. (duomenys neskelbtini), su broliais P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini). Brolis A. nuo 1950 m. tarnavo sovietinėje armijoje. Tėvas P. Š., Prano, gim. (duomenys neskelbtini), 1945 m. buvo areštuotas ir išvežtas į Rusiją. Dar buvo dvi seserys: J. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena (duomenys neskelbtini), bei B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuri jau mirusi, tačiau jos buvo ištekėjusios ir gyveno su šeimomis atskirai. Iš visų gyvi likę tik ji, brolis A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau ar adresas tikslus, nežino, ir A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). 1951-10-02 ištrėmė P., A. ir motiną. Jie su V. (jis buvo aklas, buvo invalidas – sunkiai vaikščiojo), buvo išvažiavę pas seserį B., kuri tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), todėl jie liko. Kadangi tuo metu buvo paauglė, nelabai domėjosi ištrėmimo priežastimis. Kaip suprato, buvo ištremti todėl, kad pasiturinčiai gyveno. Buvo dideli namai, klėtis, kiaulidės, tvartai, apie 25 h žemės, gyvulių. Kadangi, kai motina su kitais broliais buvo išvežta iš namų, jos namuose nebuvo, negali papasakoti, kokiomis aplinkybėmis jie buvo išvežti. Tik iš kalbų, kiek motina pasakojo, kai jau susitiko Sibire, žino, kad vagonai, kuriais buvo vežami žmonės į Sibirą, stovėjo Priekulėje. Motina dar prašė paimti ją su sūnumi. Sakė, kad jie liks vieni, tačiau jų tą dieną niekas nepaėmė. Po jų išvežimo ji su V. grįžo namo, kur gyveno iki 1952-01-23. Kai buvo išvežta jos motina, laikas nuo laiko atvažiuodavo uniformuoti ginkluoti vyriškiai, kurie nuolat tikrindavo juos, grasindavo susidorojimu, sakydami, kad jie partizanų pagalbininkai. Sausio 23 d., apie 23 val., nieko iš anksto neįspėję, atvažiavo pora vyrų: vienas buvo uniformuotas ir ginkluotas, o kitas buvo stribas. Jų nepažinojo, jokių jų duomenų nežino. Įėję jie pasakė, kad ji yra ištremiama, liepė skubiai susiruošti – davė gal apie valandą laiko. Jokių dokumentų jie jai nerodė, nesakė, dėl ko ji ištremiama, nieko nedavė pasirašyti. Liepė pasiimti, ką turi su savimi. Ji pasiėmė drabužių ir nedaug maisto. Brolio nevežė, kadangi jis buvo invalidas, jau išregistruotas iš jų namų, ir mokėsi Kauno aklųjų mokykloje – nors tuo metu jis buvo namuose kartu su ja. Lauke stovėjo sunkvežimis, buvo dar lygtai stribų, vadinamų liaudies gynėjais. Jų skaičiaus nurodyti negali. Jų buvo pulkas, visi buvo ginkluoti, tačiau be uniformų. Jų nepažįsta, jokių anketinių duomenų nežino. Sunkvežimyje buvo dar viena mergina Z. J. – kaimynė, ji jau mirusi, kartu buvo ištremta į Sibirą. Sunkvežimiu buvo vežami į Gargždus, dar pakeliui buvo sustoję ir paėmė vieną vyriškį, jo nepažįsta. Nuvežę į Gargždus – tai jau buvo ankstus rytas, tvarkė ten išvežimo dokumentus. Ten buvo daug žmonių. Po to, jau vakare, vėl sunkvežimiais vežė į Šilutę, kur buvo susodinti į vagonus. Juos vežant sunkvežimiais, lydėjo stribai – ginkluoti, neuniformuoti. Nė vieno iš asmenų, dalyvavusių trėmime, nepažintų. Juos susodino į vagonus. Žmonių vagonuose buvo daug, ten susidėjo ir savo daiktus. Ji buvo viename vagone kartu su Z. J.. Kadangi jie buvo išvargę, užmigo, po to prabudo, kai vagonai jau pradėjo judėti – mano, kad para nepraėjo. Kiek laiko jie važiavo, neatsimena. Gal kelias dienas. Po to traukinys sustojo kažkur už Maskvos ir jiems davė maisto – kruopų košės ir juos vėl vežė tolyn. Tiksliai datos nurodyti negali, vasario 11 ar 12 d. juos išlaipino Krasnojarske. Ten vėl visus išskirstė į sunkvežimius ir išvežiojo po paskirstytas vietas – Krasnojarsko mieste. Ten kažkokioje valgykloje juos laikė apie savaitę. Po to išskirstė po barakus. Ją įdarbino statybose. Sakė, kad jie čia laikinai. Komendantas pasakė, kad jei jie turi šeimas, kurie taip pat yra ištremti, rašyti prašymus ir, esant galimybei, jie bus apgyvendinti kartu. Ji ir motina rašė prašymus ir galiausiai ją nuvežė pas motiną į Borcy kaimą, Ačinsko rajone. Tremtyje buvo iki 1957 m. lapkričio mėnesio. Po to jie su motina grįžo į Lietuvą. Brolis P. ten mirė ir palaidotas, A. ten vedė ir liko gyventi bei gyvena iki šiol. Tėvas buvo ištremtas į Vorkutą, iš kur negrįžo – ten ir mirė. Kai grįžo į Lietuvą, ji apsistojo pas seserį J. Kaune, motina nuvažiavo namo, kur dar gyveno V. . Kiek žino, jų tėviškėje visi pastatai buvo nusavinti kolūkio, laikomi kolūkio gyvuliai, o broliui, kaip invalidui, buvo leista ten gyventi. Kai jie grįžo, pastatai tėviškėje dar stovėjo, tačiau po tam tikro laiko, kurio nurodyti negali, buvo gautas įsakymas viską nugriauti, o V. išsikraustė kažkur prie Telšių. Jį gyvenamuoju plotų aprūpino Aklųjų kombinatas. Tačiau, kadangi tos patalpos buvo netinkamos gyventi, jis nusipirko kažkokį nedidelį namelį Lapių kaime, kur ir gyveno. Vladas mirė daugiau kaip prieš 10 metų, tiksliai nežino. Tame kaime, kur jie gyveno tremtyje, jokių žmonių iš jų kaimo nebuvo. H. V. pavardė jai negirdėta, tokio nepažinojo. Kad ji buvo ištremta, žinojo kaimynai, tačiau jie visi jau išmirę. Todėl mano, kad niekas negali papasakoti apie jos ištrėmimo aplinkybes. Dėl ištrėmimo jai buvo padaryta moralinė bei materialinė žala, todėl nori būti pripažinta nukentėjusiąja. Ji šiuo metu negali įvardyti jai padarytos žalos pinigine išraiška, tačiau, jei bus nustatyti kalti asmenys ir byla bus nagrinėjama teisme, civilinį ieškinį pateiks (t.1, b. l. 170–171).
Iš archyvinėje V. Š. (po santuokos S.) tremties byloje Nr. 33433/5 esančio archyvinio dokumento – 1952-01-23 V. Š. apklausos lapo, kuriame ji apklausta apie jos šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą, darbo vietą, pilietybę, tautybę, priklausomumą partijoms, brolio A. Š. tarnybą tarybinėje armijoje Tiumenėje ir pan. (bylos lapas Nr. 4) nustatyta, kad šiuos dokumentus surašė ir pasirašė Klaipėdos rajono VSM (MGB – rusų k.) skyriaus operatyvinis įgaliotinis leitenantas H. V. (t. 1, b. l. 173–176).
Iš archyvinėje V. Š. tremties byloje Nr. 33433/5 esančio archyvinio dokumento – pažymos apie V. Š. ištrėmimą (iškeldinimą į specialiąsias gyvenvietes) ir iš V. Š. tremtinio asmens įskaitos byloje Nr. 33433/5 esančios pažymos apie V. Š. ištrėmimą, kuris pateiktas geležinkelio stotyje ešelono Nr. 97101 konvojaus viršininkui majorui B., nustatyta, kad šiuos abu vienodo turinio dokumentus parašė ir pasirašė Klaipėdos rajono VSM (MGB – rusų k.) skyriaus operatyvinis įgaliotinis leitenantas H. V.. Minėtuose dokumentuose nurodyta, kad Z. J. į ešeloną Nr. 97101 perdavė Klaipėdos rajono VSM (MGB – rusų k.) skyriaus operatyvinis įgaliotinis leitenantas H. V.. Šių pažymų perdavimo į ešeloną pakvitavimuose nurodyta V. Š. palydėti iki Krasnojarsko geležinkelio stoties ir perduoti Krasnojarsko krašto VSMV (UMGB – rusų k.) žinion (t.1, b. l. 177– 179).
Iš archyvinėje V. Š. archyvinėje tremties byloje Nr. 33433/5 esančio archyvinio dokumento – pranešimo apie spec. gyventojo – V. Š. – išvykimą iš Krasnojarsko srities, Ačinsko rajono, Borcy gyvenvietės, nustatyta, kad V. Š. iš tremties vietos išvyko 1957-06-25 (t.1, b. l. 185–186).
Iš archyvinėje V. Š. tremties byloje Nr. 33433/5 esančio archyvinio dokumento – spec. gyventojo iškeldinto, ištremto asmens – Š. V., Prano d., gim. (duomenys neskelbtini), mėnesinės registracijos lapo Nr. 7, nustatyta, kad tremiamoji V. Š., net ir vežama traukinio ešelone, reguliariai pasirašydavo registracijos lape. Šiame lape ji pasirašinėjo iki 2012-05-13, t. y. iki išvykimo į Ačinsko rajoną (t.1, b. l. 193–195).
Iš archyvinėje J. Š. (V. Š. (po santuokos – S.) motinos) tremties byloje Nr. 27642/5 esančio archyvinio dokumento – apklausos lapo – nustatyta, kad šį dokumentą surašė ir pasirašė Klaipėdos rajono VSM (MGB – rusų k.) skyriaus operatyvinis įgaliotinis leitenantas J., kuris, kaip H. V. teigė jį apklausiant kaip įtariamąjį, buvo 2 - N operatyvinės grupės, kuriai priklausė ir H. V., narys (t.1, b. l. 201–204).
Iš archyvinėje J. Š. (V. Š. (po santuokos – S.) motinos) tremties byloje Nr. 27642/5 esančio archyvinio dokumento – 1951-10-16 ištremtosios J. Š. ir jos šeimos narių anketinių duomenų patikslinimo – išvados nustatyta, kad po ja prie vardo ir pavardės „H. V.“, tikėtina, pasirašė įtariamasis H. V., kuris, kaip ir Klaipėdos rajono VSM (MGB – rusų k.) skyriaus operatyvinis įgaliotinis leitenantas Jevsejevas, priklausė Klaipėdos rajono VSM (MGB – rusų k.) skyriaus 2 – N operatyvinei grupei. Apklausiant kaip įtariamąjį, H. V. yra nurodęs, kad vadovybei pavedus, jis atlikdavo ištremtų asmenų patikslinimo darbus ir dėl to rašydavo išvadas (t. 2, b. l. 5–8)).
1951-10-16 ištremiant V. Š. motiną J. Š. su dviem jos sūnumis bei 1952-01-23 ištremiant V. Š., nebuvo atsižvelgta net ir į tai, kad A. Š., t. y. J. Š. sūnus (V. Š. brolis), tarnauja tarybinėje armijoje – Tiumenėje (t. 1, b. l. 201).
Iš Lietuvos teismo ekspertizių centro 2012-06-08 Dokumentų ekspertizių skyriaus specialistų išvados Nr. 11-1103 (12) nustatyta, kad V. Š. archyvinėje tremties byloje Nr. 33433/5 esančius dokumentus: