- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-28
- Bylos Nr.
- I-5678-790/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00326-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. K. skundu (b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 1 520 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014-10-07 iki 2014-10-20 ir nuo 2015-01-07 iki 2015-01-14 kamerose, kurių plotas buvo per mažas, neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų. Kamerose buvo tamsu, nuolat degė dirbtinė šviesa. Nurodė, kad kamerose buvo šalta, drėgna, nebuvo ventiliacijos. Kamerose buvo pelėsio, nuo lubų ir sienų krito tinkas, dažai. Pareiškėjo teigimu, metaliniai baldai kamerose buvo nusitrynusiais dažais, surūdiję. Tualetas buvo atviras ir tik iš vienos pusės atskirtas sienele. Tualetas buvo prie pat durų, o suimtųjų priežiūrą vykdantys pareigūnai turėjo galimybę stebėti, kas vyksta kameroje. Patalpoje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo galimybių pasidžiauti skalbinius, todėl teko plėšyti savo rūbus ir daryti skalbinių džiovinimo virves. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netvarkingi, juose tvyrojo nemalonus kvapas. Nurodė, kad dušai neatitiko reikalavimų, juose mažai ploto, blogai veikė kanalizacija, nebuvo įmanoma reguliuoti tekančio vandens temperatūros, o nenorėdami vesti pareiškėjo maudytis pareigūnai pranešdavo, kad duše nėra šilto vandens. Priėmimo skyriuje, laukiant asmens ir daiktų kratos jis buvo uždarytas į kamerą, kurioje buvo apie 20 asmenų, nebuvo ploto net atsisėsti. Kratos kamerose buvo atliekamos nedalyvaujant suimtiesiems, daiktai išmėtomi, rodoma nepagarba, žeminamas žmogaus orumas. Kameros buvo netvarkingos, jose tvyrojo nemalonus kvapas, veisėsi tarakonai, pelės, žiurkės. Tvarkos palaikymui kamerose nebuvo išduodama jokių priemonių, nebuvo spintų, spintelių ar lentynų rūbų ir daiktų laikymui. Nurodė, kad daugeliui pareigūnų trūko kompetencijos, bendravimo kultūros, žmogiškumo. Kadangi Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimą, patirtą neturtinę žalą įvertino 1 520 Eur.
Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–23). Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas su pertraukomis laikotarpiu nuo 2014-10-07 iki 2015-01-14. Nurodė, kad laikotarpiais nuo 2014-10-07 – 2014-10-13, 2015-01-07 vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko nustatytus reikalavimus, o neatitiko laikotarpiu nuo 2015-01-08 iki 2015-01-12. Atsakovo atstovas teigė, kad Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Dėl pakankamai mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ir kitų baldų, stalai įrengiami tokio dydžio, kad tilptų kamerose, daugelis asmenų naudoja medinę spintelę kaip stalą ir tokiu būdu visi kameroje gali valgyti atsisėdę. Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, langai Lukiškių TI-K tam yra pritaikyti. Sudaromos sąlygos skalbti ir džiovinti apatinius ir viršutinius drabužius. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose patalpose. Laikino laikymo patalpose suimtieji laikomi ne ilgiau 2 valandų, jos nėra didelės, tačiau kiekvienoje yra suolas, kur suimtieji gali atsisėsti. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius, su jais bendrauja laikydamiesi nustatytų reikalavimų bei bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K yra įvairaus ploto, nuolat valomi. Teigė, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2014-10-07 iki 2014-10-20 ir nuo 2015-01-07 iki 2015-01-14. Vadovaujantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas suimtas nuo 2014-10-07 iki 2014-10-13 ir nuo 2015-01-07 iki 2015-01-12 (b. l. 13).
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas neginčija atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-10-07 iki 2014-10-13 ir laikotarpiu nuo 2015-01-07 iki 2015-01-12 buvo laikomas kamerose Nr. 107, 118, 210, 253. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas laikotarpiu nuo 2015-01-08 iki 2015-01-12 (b. l. 13). Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 5 paras buvo laikomas kameroje, kurioje jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, jam teko 3,44 kv. m. ploto. Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Kitais buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 3,82 kv. m. iki 7 kv. m. ploto, taigi, teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti.
Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo tamsu, nuolat degė dirbtinė šviesa. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.1 punktas nustato, kad kamerose turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, o 14.3 punktas nustato, kad kamerose turi būti dieninis ir naktinis apšvietimas. Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (redakcija, galiojusi iki 2015-11-01) (toliau – ir HN 76:2010) 22–23 punktai nustato, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai <...>. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx , o dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Iš pateiktų į bylą Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų matyti, kad 2014-04-23 buvo atliktas kameros Nr. 253 patikrinimas (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2014-10-08 iki 2014-10-13) ir nustatyta, kad kameroje dirbtinė apšvieta buvo 215 lx (b. l. 52–53) ir atitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimus. Pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-06-04 patikrinimo aktą (b. l. 36–37) kameros Nr. 107 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-10-07) dirbtinė dieninė apšvieta buvo 220 lx, t. y. atitiko higienos normos reikalavimus, o naktinio apšvietimo rodikliai šioje kameroje siekė 36 lx (b. l. 38–39) ir neatitiko reikalavimų. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-12 patikrinimo akto (b. l. 47) matyti, kad kameros Nr. 210 (pareiškėjas joje buvo 2014-10-08 dalį paros) dieninio ir naktinio apšvietimo lygis atitiko HN 76:2010 22 ir 23 punktų reikalavimus. Iš aukščiau aptartų duomenų darytina išvada, kad kameroje Nr. 253, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ilgiausiai, dieninės apšvietos lygis atitiko nustatytus reikalavimus. Kameros Nr. 107 naktinio apšvietimo lygis 2014-06-04 neatitiko HN 76:2010 23 punkto nustatytų reikalavimų. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjo buvimo šioje kameroje metu (2014-10-07) buvo pašalintas šis pažeidimas, konstatuotina, kad pareiškėjui 2014-10-07 nebuvo užtikrintos gyvenimo sąlygos, atitinkančios HN 76:2010 23 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose buvo pelėsio, nuo lubų ir sienų krito tinkas, dažai, o metaliniai baldai kamerose buvo nusitrynusiais dažais, surūdiję. Higienos normos HN 76:2010 28 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos; 54 punktas nustatė, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs; 56 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių; 58 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi, o 62 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė (b. l. 16), kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už tvarką kamerose atsakingi patys suimtieji. Iš Lukiškių TI-K ūkio skyriaus pažymos (b. l. 34–35) matyti, kad tvarkai ir švarai palaikyti suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodamos reikalingos priemonės. Kamerų remontas vykdomas pagal planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš biudžeto. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-04-29 patikrinimo aktas (b. l. 52–53) įrodo, kad kameroje Nr. 253 vizualiai pelėsio požymių ir kitų HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Pagal 2015-09-11 patikrinimo aktą (b. l. 56–57) nustatyta, kad laikotarpiu 2015-09-08 – 2015-09-10, kameroje Nr. 118 (pareiškėjas joje buvo 2015-01-07 dalį paros) pelėsių požymių taip pat nebuvo. Ši kamera buvo vizualiai švari ir atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-12 patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 210 (pareiškėjas joje buvo 2014-10-08 dalį paros) pelėsio požymių ant sienų ir lubų vizualiai nenustatyta. Pareiškėjas nedetalizavo, kuriose kamerose buvo pelėsio ir kitų skunde išdėstytų trūkumų. Iš Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2016-02-03 pažymos (b. l. 26) matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais ar skundais dėl jo teisių pažeidimo nesikreipė. Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl to, kad kamerose buvo pelėsio, nuo lubų ir sienų krito tinkas, dažai, o metaliniai baldai kamerose buvo nusitrynusiais dažais, surūdiję laiko neįrodytais ir konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo šalta ir drėgna, nebuvo ventiliacijos. HN 76:2010 26 punktas nustatė, kad kamerų temperatūra šiltuoju laikotarpiu turi būti 18–28 °C, šaltuoju 18–22 °C, santykinė oro drėgmė kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti – 35–65 proc., šaltuoju – 35–65 proc. HN 76:2010 24 punktas numatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Į bylą pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-12 patikrinimo aktas (b. l. 46–47) įrodo, kad kameroje Nr. 210 buvo 15,1 laipsnio temperatūra ir tai neatitiko HN 76:2010 26 punkto, tačiau santykinės oro drėgmės rodikliai atitiko higienos normos reikalavimus. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-04-29 patikrinimo akto (b. l. 52–53) matyti, kad kameroje Nr. 253 yra langai, patalpa vėdinama natūraliai, per langus, oro temperatūra buvo 21,2 °C, santykinė oro drėgmė – 47 proc. ir šie rodikliai atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimus. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-09-11 ir 2015-10-07 patikrinimo aktai (b. l. 54–57) įrodo, kad kameroje Nr. 118 išmatuota oro temperatūra buvo, atitinkamai, 20,2 °C ir 18,2 °C bei atitiko higienos normų reikalavimus. Įvertinus pateiktus įrodymus konstatuotina, kad pareiškėjui kameroje Nr. 210 2014-10-08 vieną dieną nebuvo užtikrintos laikymo sąlygos, atitinkančios HN 76:2010 26 punkto reikalavimų.
Pareiškėjas nurodė, kad tualetas buvo atviras ir tik iš vienos pusės atskirtas sienele, buvo prie pat durų, o suimtųjų priežiūrą vykdantys pareigūnai turėjo galimybę stebėti, kas vyksta kameroje. Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovo atstovo pateiktoje Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 34–35) nurodyta, kad visose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo apgyvendintas Lukiškių TI-K, yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, nuo likusio kameros ploto atitverta 1,5 metro aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Tačiau, teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas, atsižvelgus, kad pareiškėjas buvo laikomas su kitais asmenimis, neužtikrina asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.
Pareiškėjas nurodo, kad patalpoje, kurioje jis buvo laikomas, nebuvo galimybių pasidžiauti skalbinius, todėl teko plėšyti savo rūbus ir daryti skalbinių džiovinimo virves. HN 76:2010 64 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-02-08 pažyma (b. l. 34–35) patvirtina, kad valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeninai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems grąžinami tą pačią dieną ir jau sausi. Iš Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2016-02-03 pažymos (b. l. 26) matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais ar skundais dėl jo teisių pažeidimo nesikreipė. Todėl pagrindo konstatuoti, kad atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo teises neįrengdamas kamerose skalbinių džiovinimo priemonių nėra; pareiškėjas, savo pageidavimu turėjo galimybę skalbti ir džiovinti tiek apatinius, tiek viršutinius drabužius tardymo izoliatoriaus skalbykloje.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netvarkingi, juose tvyrojo nemalonus kvapas. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė (b. l. 20), kad pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi. Iš bylos medžiagos matyti (b. l. 21 – 22), kad Lukiškių TI-K iš viso yra 49 pasivaikščiojimo kiemeliai. Teismas pažymi, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kurie Lukiškių TI-K esantys kiemeliai buvo netvarkingi ir juose tvyrojo nemalonus kvapas, todėl atsakovo atstovui būtų neproporcingai didelė pareiga paneigti tokius nekonkrečius pareiškėjo teiginius. Tuo remdamasis teismas konstatuoja, kad pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimo dėl netinkamai prižiūrimų pasivaikčiojimo kiemelių, nėra.
Pareiškėjas teigia, kad dušai neatitiko reikalavimų, jie buvo per mažo ploto, blogai veikė kanalizacija, nebuvo įmanoma reguliuoti tekančio vandens temperatūros, o nenorėdami vesti pareiškėjo maudytis, pareigūnai pranešdavo, kad duše nėra šilto vandens. HN 76:2010 68 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Kaip atsiliepime į skundą pažymėjo atsakovo atstovas (b. l. 17), vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Nors pareiškėjas skundžiasi per mažu dušų plotu, blogai veikiančia kanalizacija, vandens temperatūra ir pareigūnų elgesiu, tačiau konkrečiai nenurodo, kokiu metu ir kokiomis aplinkybėmis tai vyko, kokiu būdu buvo pažeistos jo teisės šiuo aspektu. Iš Lukiškių TI-K pateiktos 2016-02-03 Administracijos skyriaus pažymos (b. l. 26) matyti, kad pareiškėjas su prašymais ar skundais į įstaigos direktorių nesikreipė. Todėl teismas tokius pareiškėjo teiginius vertina kaip abstrakčius ir neįrodytus bei konstatuoja, kad nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu nėra pagrindo.
Pareiškėjas nurodo, kad priėmimo skyriuje, laukiant asmens ir daiktų kratos, jis buvo uždarytas į kamerą, kurioje buvo apie 20 asmenų, nebuvo vietos atsisėsti. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 18) nurodė, kad laikino (trumpalaikio) sulaikymo kamerose suimtieji laikomi ne ilgiau 2 valandų. Jos nėra didelės, kiekvienoje yra suolas, kur suimtieji gali atsisėsti. Suimtieji į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-07-02 ir 2014-02-05 patikrinimo aktų (b. l. 27–28, 40–41) matyti, kad laikino sulaikymo kamerų, esančių administracijos pastate, patalpos buvo vėdinamos per langą, nepažeidžiant HN 76:2010 24 punkto reikalavimų. Laikino sulaikymo patalpose, esančiose administracijos patalpose, buvo švaru, ir tai atitiko HN 76:2010 54 punkto reikalavimą. Šiose patalpose buvo atliktas remontas, yra suolai, įrengta mechaninė ventiliacija, yra langai vėdinimui ir tai atitiko HN 76:2010 24, 28 ir 62 punktų reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kada jis buvo laikomas laikinojo sulaikymo patalpoje su 20 asmenų ir kiek laiko toks laikymas truko. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad toks sulaikymas gali trukti iki 6 valandų. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais ar skundais nesikreipė (b. l. 26). Todėl teismas laiko pareiškėjo teiginius dėl netinkamų laikymo sąlygų laikino sulaikymo patalpose abstrakčiais ir neįrodytais.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K asmens ir jo daiktų apžiūros buvo atliekamos suimtiesiems asmenims nedalyvaujant, daiktai išmėtomi, rodoma nepagarba. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau –Instrukcija) 149 punktas nustato, kad kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Instrukcijos 158 punktas numato, kad bendroji krata vienu metu atliekama laisvės atėmimo vietos visos teritorijos, atskiros zonos, gyvenamojo pastato, korpuso, sektoriaus, skyriaus, kameros ar kitos patalpos ir suimtųjų bei nuteistųjų krata. Atliekant gyvenamosios (rėžiminės) zonos teritorijos ir patalpų kratas bei apžiūras yra apžiūrimos miegamosios vietos, lovos, patalynė, spintelės ir asmeniniai daiktai. Atliekant gyvenamosios patalpos bendrąją kratą, patalpoje gali būti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis (Instrukcijos 165.9 punktas). Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, dėl kokių vykdytų kratų jis skundžiasi, kada buvo rodoma nepagarba, mėtomi daiktai. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, jam galimai padarytų pažeidimų metu ar nedelsiant po jų nesikundus Lukiškių TI-K administracijai dėl galimo teisių pažeidimo (b. l. 26), atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga juos paneigti. Todėl teismas laiko šiuos pareiškėjo teiginius neįrodytais.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, veisėsi tarakonai, pelės, žiurkės. Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (HN 76:2010 60 punktas). Byloje esančios Lukiškių TI-K sudarytos paslaugų teikimo sutartys su kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančiomis bendrovėmis (UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“) (b. l. 62–68), patvirtina, kad Lukiškių TI-K yra tinkamai užtikrinamas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas, Lukiškių TI-K rūpinasi graužikų ir buitinių parazitų prevencija, pareiškėjas jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Į bylą pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nenustatytas graužikų ar buitinių parazitų buvimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti HN 79:2010 60 punkto reikalavimų pažeidimo fakto.
Pareiškėjas nurodo, kad kameros buvo netvarkingos, jose tvyrojo nemalonus kvapas, tvarkos palaikymui kamerose nebuvo išduodama jokių priemonių. Kaip nustatė HN 76:2010 58 punktas, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažyma (b. l. 34–35) patvirtina, kad tvarkai ir švarai palaikyti į visas įstaigos kameras yra išduodamos valymo priemonės: šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė, valikliai. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-10-28 įsakymu Nr. 1-157 (b. l. 29), yra išduodamos priemonės indams plauti, kalcinuotos sodos skirtos sanotarinių techninių įrengimų dezinfekcijai. Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-09-06 įsakymu Nr. 1-136 (b. l. 31–33), yra patvirtintas Suimtųjų gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašas, kuris nustato suimtųjų skyrimo tvarkyti gyvenamąsias patalpas tvarką, įpareigojimus, aprūpinimo valymo priemonėmis ir inventoriumi tvarką, turto naudojimo režimą. Iš Vilniau visuomenės sveikatos centro 2014-06-04 patikrinimo akto (b. l. 36–37) matyti, kad kameroje Nr. 107 buvo valymui skirti įrankiai. 2014-02-05 Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas (b. l. 40–41) įrodo, kad kameroje Nr. 107 praustuvė, unitazas buvo švarūs. 2015-09-11 Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas (b. l. 56–57) įrodo, kad kameroje Nr. 118 buvo švaru. Pažymėtina, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kuriose kamerose ir kuriuo laikotarpiu buvo nešvaru, tvyrojo nemalonus kvapas, buvo neišduodamos tvarkymosi priemonės, todėl atsižvelgiant į aptartus įrodymus, tokie pareiškėjo teiginiai laikytini neįrodytais.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo spintų, spintelių ar lentynų rūbų ir daiktų laikymui. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 16) nurodė, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms susidėti, tačiau kadangi kamerų plotas nėra didelis, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymos (b. l. 34–35) matyti, kad kameroje Nr. 107 ir Nr. 118 buvo po 4 gultus, Nr. 210 – 1 gultas, Nr. 253 – 12 gultų, stalas, 2 kėdutės arba 2 atitinkamo dydžio suolai, lentyna maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakabos 4 – 12 vienetų. Kaip matyti iš Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2016-02-03 pažymos Nr. 24-1121 (b. l. 26), pareiškėjas į įstaigos direktorių su prašymais ar skundais nesikreipė, skunde teismui nenurodė, kaip galimas baldų nebuvimas pažeidė jo teises, todėl teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą dėl netinkamo kamerų įrengimo.
Pareiškėjas skunde pateikia abstrakčius teiginius apie pareigūnų kompetencijos, bendravimo kultūros, žmogiškumo trūkumą, tačiau nenurodo, kada tokie veiksmai įvyko, kas konkrečiai juos įvykdė, kaip jie pasireiškė ir kokios pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2016-02-03 pažyma Nr. 24-1121 (b. l. 26) įrodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais ar skundais nesikreipė. Todėl teismas laiko šiuos pareiškėjo teiginius neįrodytais.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu iš viso 5 paras pareiškėjui teko per mažas plotas, kamerų plotą papildomai mažino jose esantys baldai. Didžiąją dalį laiko jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose. Be to, pareiškėjui nuo 2014-10-07 iki 2014-10-13 ir nuo 2015-01-07 iki 2015-01-12 nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, sąlygos kamerose ne visuomet atitiko higienos normų reikalavimus. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl suėmimo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pakankamai neilgą pažeidimų trukmę ir jų pobūdį, o būtent, į tai, kad kamerų perpildymas buvo žymus, į tai, kad pareiškėjas ne visuomet buvo laikomas sąlygomis, atitinkančiomis higienos normų reikalavimus, jam būnant kamerose su kitais asmenimis nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 1 520 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiškėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visą parą, 2016 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiškėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2016 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, už patirtą neturtinę žalą, kai pareiškėjas buvo laikomas areštinėje 5 dienas neužtikrinant jam privatumo naudojantis tualetu, 2016 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016 pareiškėjui priteisė 60 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas 14 dienų areštinėje buvo laikomas sąlygomis, neužtikrinančiomis privatumo naudojantis tualetu), įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 80 Eur sumos priteisimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais,
nusprendžia:
pareiškėjo D. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.