Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Busturas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei UAB „Busturas“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ir grąžinimo į darbą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Mano, kad teismas suformavo ydingą praktiką, kuri sudaro sąlygas darbuotojams piktnaudžiauti savo teisėmis bei suteikia priemones darbuotojams, nesilaikantiems darbo drausmės, nepagrįstai reikalauti piniginių išmokų iš darbdavių. Tam, kad įmonė dirbtų sėkmingai ir nepatirtų nuostolių, pas atsakovę galioja politika, jog darbo drausmės pažeidimai, susiję su bilietų pardavimo tvarkos nesilaikymu, yra vertinti kaip šiurkštūs pažeidimai. Tokia politika įmonėje įtvirtinta siekiant, jog visi darbuotojai suprastų pajamų surinkimo svarbą. Taigi griežčiausios drausminės nuobaudos skyrimas ieškovui yra betarpiškai susijęs su darbovietėje galiojančia politika ir siekiu informuoti kolektyvą apie tokio darbo drausmės pažeidimo, kurį padarė ieškovas, reikšmę įmonės veiklai. Kadangi ieškovo pareigybė lemia jo tiesioginį darbą su materialinėmis vertybėmis, jam taikomi aukštesni apdairumo ir atidumo standartai, kurių neatitikus galima konstatuoti, jog darbdavys praranda pasitikėjimą tokiu darbuotoju.

2. Nors pati ieškovo neteisėta veika ir galėjo pasireikšti neatsargiu elgesiu, tačiau skiriant drausminę nuobaudą buvo atsižvelgta į ieškovo požiūrį į padarytą pažeidimą po tokio pažeidimo paaiškėjimo. Ieškovas tiek po darbo drausmės pažeidimo padarymo, tiek bylą nagrinėjant teisme nesijautė, kad savo veika yra pažeidęs norminių teisės aktų nuostatas bei nelaikė savo pažeidimo rimtu. Tai reiškia, kad ateityje atsakovė nebegalėjo tikėtis, jog ieškovas toliau rimtai vertins imperatyvių teisės normų reikalavimus keleivių vežimo santykiuose ir savo darbo funkcijas atliks neaplaidžiai.

3. Teismui pripažinus, kad ieškovui paskirta drausminė nuobauda yra neadekvati įstatymo, poįstatyminio ir lokalinių teisės aktų pažeidimui tuo buvo pripažinta, kad įstatymo nuostatų pažeidimas darbovietėje nelaikomas netoleruotinu pažeidimu. Darbuotojas, dirbantis keleivių pervežimo srityje, turi galimybę pažeisti įstatymą ir tuo pačiu nesitikėti, kad už tokį pažeidimą bus atleistas iš darbo. Atsakovė kategoriškai nesutinka su tokiu vertinimu ir laiko, kad įstatymo ar kito imperatyvaus teisės akto pažeidimai negali būti toleruojami.

4. Ankstesnis ieškovo darbas, nors drausminės nuobaudos - papeikimai - skirtos daugiau nei prieš metus, atsakovei neabejotinai rodo ieškovo aplaidų požiūrį į darbą bei darbuotojo nesugebėjimą tinkamai atlikti darbo funkcijas ateityje. Palikus galioti teismo sprendimą teisėta būtų laikoma tokia situacija, kai darbuotojas kas kelis metus pažeistų darbo drausmę ir po dvylikos mėnesių darbdavys negalėtų laikyti, kad prarado pasitikėjimą tokiu darbuotoju. Tokia padėtis prieštarautų DK 35 str. įtvirtintiems principams.

5. Pagal teismų praktiką žalos padarymo ar nepadarymo faktas nėra lemiantis veiksnys sprendžiant, ar darbo drausmės pažeidimas yra šiurkštus. Atsakovė, kaip įmonė, yra atsakingas vežėjas ir visus keleivius draudžia nuo nelaimingų atsitikimų kelyje. Kelionės bilietas yra keleivio vežimo sutartis, kuri nelaimingo atsitikimo atveju suteikia teisę į draudimo išmoką ir patvirtina buvus draudiminį įvykį. Vežant keleivį be bilieto, dėl vairuotojo kaltės keleivis netenka apdraustojo statuso ir teisės į draudimo išmoką įvykus nelaimingam atsitikimui. Taigi šiuo atveju dėl ieškovo kaltų veiksmų galėjo nukentėti ne tik atsakovė, bet ir tretieji asmenys - keleiviai.

1. Byloje atsakovė neįrodė, jog ieškovui anksčiau už keleivio vežimą be bilieto būtų taikyta drausminė nuobauda, todėl laikytina, kad toks pažeidimas ieškovo yra padarytas pirmą kartą ir ta aplinkybė turi reikšmės parenkant drausminės nuobaudos rūšį. Teismas pagrįstai nusprendė, kad tokį pažeidimą padarius pirmą kartą, neturėtų būti taikoma griežčiausia nuobauda - atleidimas iš darbo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes. Byloje neįrodyta, kad ieškovo nusižengimas pakenkė bendrovei ar be bilieto važiavusiam keleiviui.

2. Ieškovės padarytas nusižengimas nepatenka į DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose nustatytą šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą, taigi pagal to paties straipsnio 2 dalies 11 punktą turi būti nustatyta, kad toks pažeidimas pagal kito norminio ar lokalinio teisės akto nuostatas vertinamas kaip šiurkštus, kas nebuvo nustatyta. Įvertinus ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo, už kurį jis yra atleista iš darbo, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius galima teigti, kad nėra pagrindo tokį darbo drausmės pažeidimą kvalifikuoti kaip šiurkštų darbo pareigų nevykdymą pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacinės instancijos teisme kilo ginčas dėl drausminės nuobaudos už darbo drausmės pažeidimą taikymo.

Byloje nustatyta, kad darbo sutarties pagrindu ieškovas K. K. (duomenys neskelbtini) įdarbintas pas atsakovę UAB ,,Busturas“ Turizmo agentūros vairuotoju, o nuo (duomenys neskelbtini) buvo perkeltas į Pervežimų skyrių vairuotojo-konduktoriaus pareigoms. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui jau anksčiau taikytos drausminės nuobaudos: 2012 m. gegužės 10 d. atsakovės įsakymu Nr. 48-k ieškovui taikytas papeikimas už keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 6.4 punkto pažeidimą, 2013 m. sausio 24 d. direktoriaus įsakymu Nr. 8-k ieškovui taikytas papeikimas už pasirodymą darbo metu neblaiviam. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad minėtos nuobaudos ieškovo atleidimo dieną nebegaliojo. 2014-02-03 UAB ,,Busturas“ direktorius įsakymu Nr. 25 ieškovui paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 1 d. 11 p.

Darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis). DK 235 straipsnio 1 dalis nustato, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma: 1) neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; 2) valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei; 3) dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis; 4) pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas; 5) moterų ir vyrų lygių teisų pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų; 6) atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas; 7) veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; 8) tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai; 9) neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą); 10) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi; 11) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

Darbuotojų drausminė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Darbuotojų drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai) arba atitinkama kita pražanga, jeigu įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose yra nustatyta, kad drausminė atsakomybė taikoma ir už kitas atitinkamas pražangas (DK 227 straipsnio 2 dalis, 236 straipsnis). Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Teismas, tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar drausminė nuobauda paskirta esant drausminės atsakomybės pagrindui. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti šio darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju reiškiasi darbo pareigų nevykdymu arba netinkamu jų vykdymu dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Darbuotojai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise (DK 35 straipsnio 1 dalis). Darbuotojai, įgyvendindami darbo teises ir vykdydami pareigas, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35 straipsnio 2 dalis).

Iš pažeidimo akto Nr. 15 matyti, kad 2014 m. spalio 30 d. UAB „Dorsimus“, kuri atlieka atsakovės transporto priemonių ir jų vairuotojų veiklos kontrolę, surašė pažeidimo aktą, nustatydama, kad 2014 m. spalio 30 d. 12.04 val. vienas iš keleivių ieškovo vairuojamame autobuse iš Šiaulių stoties vyko į Rygą neįsigijęs bilieto, keleivis nurodė, kad bilietą jam turėjo išpirkti darbovietė internetu, bet žiniaraštyje bilieto nebuvo, todėl keleivis įsigijo bilietą Nr. 1343 autobuse. Ieškovas pasiaiškinime darbdaviui nurodė, kad jis sutikrino įlipančių keleivių bilietus ir nuėjo atsineši žiniaraštį ir siuntas, bet grįžęs keleivių neskaičiavo, o, įlipus kontrolei, vienas keleivis rodė bilietą telefono ekrane, sakė, kad jam nupirkti bilietą turėjo firma. Kaip jau teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas į autobusą įleido keleivius su bilietais juos suskaičiuodamas, vėliau nuėjo į dispečerinę pasiimti žiniaraščio, kuriame buvo nurodyti 8 keleiviai, kadangi žiniaraštyje nurodytas ir jo suskaičiuotas keleivių skaičius sutapo, jis iš naujo keleivių neperskaičiavo ir išvažiavo. Atsakovė UAB ,,Busturas“, atleisdama ieškovą 2015-02-03 įsakymu Nr. 25, nurodė, kad ieškovas padarė pareiginių nuostatų 61.9 p., darbo tvarkos taisyklių 78.11, 78.2 p., Darbo kodekso 228 str. pažeidimus. Pareiginių nuostatų 61.9 p. įtvirtina, kad vairuotojas atsako už tarifų, finansinės drausmės pažeidimus (keleivių vežimą be bilietų) arba neturint galiojančios licencinės kortelės užsiimti keleivių vežimu. Darbo tvarkos taisyklių 78.11 p. numatyta, kad darbuotojas privalo nenaudoti kompiuterio ir jo įrangos taip pat kitos bendrovės organizacinės technikos asmeninio pasipelnymo tikslams, taip pat kitiems asmeniniams tikslams, neleisti šia įranga naudotis pašaliniams asmenims, o taisyklių 78.2 p. nustatyta, kad darbuotojas privalo tinkamai ir laiku vykdyti darbo sutartyje ir pareiginėje instrukcijoje nustatytus darbo uždavinius ir funkcijas.

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Priešingai, teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo nutartimis ir jose išaiškinta teisės taikymo praktika. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nustatyta, jog ieškovas anksčiau panašaus pobūdžio drausminio pažeidimo nėra padaręs, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad toks pažeidimas ieškovo yra padarytas pirmą kartą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismų praktikoje praradusiu pasitikėjimą darbuotoju jį atleidžiant iš darbo yra laikoma tada, kai tas pats darbuotojas daro tokius pat darbo drausmės pažeidimus, nors nuobaudos ir nebegalioja. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pažeidimas, pasireiškęs keleivio vežimu be bilieto, ieškovo padarytas pirmą kartą, todėl jo atžvilgiu neturėtų būti taikoma griežčiausia nuobauda - atleidimas iš darbo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. sausio 24 d. direktoriaus įsakymu Nr. 8-k ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas - už darbo tvarkos taisyklių pažeidimą - pasirodymą darbo metu neblaiviam, kas DK numatyta kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, tačiau atsakovė neatleido ieškovo po šio pažeidimo. Vertintina, kad ieškovui antrą kartą padarius darbo drausmės pažeidimą, atsakovė neprarado pasitikėjimo darbuotoju, kadangi nepasinaudojo galimybe atleisti ieškovą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ieškovui nusižengus trečią kartą būtina atsižvelgti į nusižengimo aplinkybes, nes ieškovas dėl neatidumo nepastebėjo, kad veža keleivį be bilieto, keleivis įsėdo į autobusą tuo metu, kai jame nebuvo vairuotojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio ieškovo darbo drausmės pažeidimas, padarytas pirmą kartą, nelaikytinas šiurkščiu. Apeliantas neteisus dėl galimybių sudarymo darbuotojams piktnaudžiauti, nes teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendime toks ieškovo pažeidimo vertinimas nelaikytinas sudarančiu sąlygas darbuotojams piktnaudžiauti savo teisėmis bei suteikiantis priemones darbuotojams, nesilaikantiems darbo drausmės, nepagrįstai reikalauti piniginių išmokų iš darbdavių.

DK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Teismui pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovas pagrįstai grąžintas į darbą, jam teisėtai priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi atsakovės UAB ,,Busturas“ apeliacinis skundas atmetamas, ieškovui K. K. iš atsakovės priteisiama 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl tų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja teismo procesinio sprendimo teisėtumo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės UAB ,,Busturas“ (į. k. 144127993) ieškovo K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.