- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-07-18
- Bylos Nr.
- 1-729-953/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00351-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- A. V.
- Nukentėjusysis
- D. A.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.8.1Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaldymo įrengimų inžinieriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. 2014 m. gegužės 2 d. apie 23.00 val. namuose, L(duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo šeimos nariu - sugyventine D. A. metu, stumdydamas nukentėjusiąją D. A., paimdamas už gerklės bei stumdamas per duris lauk, pastumdamas į duris ir sutrenkdamas galvą, suduodamas ranka vieną kartą į pečius, sugriebdamas už sprando bei stumdamas lauk pro duris trenkė į jas, suduodamas vieną kartą kumščiu į sprandą padarė jai - poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, abiejuose šlaunyse, kairėje blauzdoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė nukentėjusiajai D. A. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad įvykis įvyko penktadienį, 2014 m. gegužės 2 d., apie 22.00 – 23.00 val. kambaryje, namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jis tuo momentu buvo su vaikais, vienas 4 metų, kitam – 8 metai. Su D. A. truputį tuo laiku pradėjo nesuprasti vienas kito, ji jam skambino, jis nekėlė ragelio, po to, kai ji grįžo pas jį, jis jai buvo davęs raktą, pakėlė skandalą, pradėjo šaukti, kodėl jis nekelia ragelio, kodėl vaikus paėmė. Tuo momentu jis supyko. Iš pradžių vyko žodinis konfliktas, bet kai pamatė, kad išsigando vaikai, kad ji aukštu tonu kalba, jis paėmė jos „tašę“, norėjo pasakyti, kad išeitų iš namų, ji pradėjo priešintis, jie pradėjo stumdytis, taip ir įvyko. Jis nukentėjusiosios atžvilgiu atliko tokius veiksmus: paėmė „tašę“, nes ji nenorėjo išeiti iš namo, norėjo išnešti iš namų, bet ji padėjo „tašę“ atgal, susistumdė ir po to pamatė, kad vaikai labai išsigandę, jis viską paliko ir nuėjo į kitą kambarį su vaikais, pradėjo raminti, kadangi D. A. buvo labai supykus vaikščiojo, rinko daiktus, šaukė, trenkė stipriai durimis, jis dar kartą išėjo, norėjo pasakyti, kad ji netriukšmautų, bet ji pradėjo garsiai šaukti, tada uždengė jai burną su ranka ir pasakė, kad nešauktų, o ji išsigando, pagalvojo, kad jis ją smaugia, tada dar garsiau pradėjo šaukti. Jis tada nuėjo pas vaikus, nuramino. Po to atvažiavo jos pažįstami, sesuo ir draugė, kuri kalbėjo su juo ir po to išvažiavo. Po to, kai nuėjo su vaikais miegoti, atvažiavo policija. Jo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo stumdymas, rankos uždėjimas ant burnos, kad asmuo nerėktų, bet jis paleido iš karto, nes ji išsigando. Dėl suduoto smūgio kumščiu į skruostą ir į nosį, šių veiksmų nebuvo, bet kad stumdėsi to neneigia. Neatsimena, kad būtų už gerklės paėmęs. Neatsimena, ar nukentėjusioji buvo atsimušusi į sienas, duris, baldus ar kitus daiktus, kai jie stumdėsi, visko galėjo būti, bet kažko stipriai negalėjo būti, nes pastoviai kalbėjo. Dėl suduodamo smūgio ranka, vieno smūgio į pečius nukentėjusiosios atžvilgiu, dar kartą nori pasakyti, kad jie stumdėsi, jis tą „tašę“ norėjo išmesti, bet ji laikė tą „tašę“, bet kad specialiai mušti, jis nemušė. Ji jį stumdė ir jis ją stumdė, bet ten buvo labai trumpai, keletą sekundžių. Nukentėjusiosios atžvilgiu fizinio smurto, tai yra, smūgių sudavimo į kūno vietas, nebuvo, tačiau buvo fizinis susistumdymas tarpusavyje. Stumdymo pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Jie buvo koridoriuje prie durų, nukentėjusioji galėjo ir į durų staktą atsitrenkti su kokia ranka ir tokiu būdu jausti fizinį skausmą. Nukentėjusiąją buvo paėmęs už žastų, jai mėlynės ant žastų galėjo atsirasti nuo jo suėmimo. Visko galėjo būti, bet tai buvo labai trumpalaikis įvykis, specialiai mušimo nebuvo. Įvykio metu jo mažamečiai 4 ir 8 metų vaikai negalėjo matyti konflikto, to susistumdymo, nes nuvedė juos į kitą kambarį. Vaikai girdėjo, kaip šaukė ir Danguolė garsiai ir jis, bet jų fizinio tarpusavio kontakto vaikai nematė, nes iškart išvedė vaikus į kitą kambarį. Jis nematė nukentėjusiosios kraujosruvų. Įvykio metu jis buvo blaivus, jau po įvykio, kai D. A. išvyko su savo daiktais ir su pažįstama, kada jau buvo iškviesta policija, kada vaikus užmigdė, išgėrė vieną „čierką“ degtinės ir nuėjo su vaikais miegoti. Naktį pamatė, kad kažkas prie namų atėjo su prožektoriais, jis atsikėlė. Įvykį pamena puikiai, stumdymas buvo, bet kad su kumščiu mušti, nemušė. Savo veiksmus vertina taip, kad reikėjo susilaikyti, bet jis labai supyko, kad prie mažų vaikų tas skandalas atsitiko. Anksčiau nėra buvę, jie sutarė labai gerai, bendravo, vienas kitam padėdavo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju A. V. nurodė analogiškas aplinkybes, ką nurodė ir teisme (29-30 b. l.).
Nukentėjusioji D. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko 2014 m gegužės 2 d., penktadienį apie 23.00 val., adresu Laukų g. 26, Raizgių k., Šiaulių r. A. V. yra jos sugyventinis, jie kartu vedė bendrą ūkį 8 mėnesius, tą laikotarpį jie kartu gyveno, rūpinosi kartu namų ūkiu, gyveno šeimyninį gyvenimą. Įvykio dieną, jie turėjo eiti į svečius, jis iš pradžių sutiko, po to pasakė, kad negali eiti, ji nuėjo viena. Jie susitarė, kad po svečių jis ją paims ir parsiveš, bet jis po to nekėlė ragelio. Ji parvažiavo su taksi, įėjo į namą, pamatė, kad yra vaikai, pasakė „labas“, visi pasakė „labas“. Jie sėdėjo prie stalo name, jis buvo atsistojęs, pasakė jam, kodėl jis nekelia ragelio, kad skambino, susitarė, o jis nekelia. Jis pradėjo rėkti, kad jis neprivalo kelti ragelio, ką jis nori, tą ir darys, kad jis neprivalo atsiskaityti jai, pasakė, ko jis rėkia dabar, kad normaliai paklausus, normaliai ir atsakytų. Jis pasakė, kad eitų lauk, pradėjo ją varyti. Jis ją bloškė į koloną, ji pasakė, kad baigtų stumdytis. Stumiant ji atsitrenkė į tą koloną kažkaip šonu sukosi, negali pasakyti kaip ji ten atsirėmė į ją. Ji jam pasakė, kad nebenusišnekėtų ir nusiramintų. Tada sukosi eiti, jis griebė „tašę“, kuri buvo ant stalo palikta, tą „tašę“ jis šveitė į ją, ten šalia yra laiptai. Pasakė jam, kad eitų kur nori, kad ji rytoj išsikraustys ir lenkėsi pasiimti „tašės“, jis tada griebė ją ir stumt lauk, tuo momentu susistumdė. Kai ji pakilo, jis iš karto jai davė smūgį į veidą, į nosį ir čiupo mesti laukan. Jie susistumdė, jis čiupo jai už gerklės, ji išsigando ir pradėjo rėkti, jis pasakė, kad nerėktų ir negąsdintų vaikų, bet ji išsigando, jai nosį kai užėmė, oro trūko, rėkė iš visų paskutiniųjų, kad vaikai skambintų policijai. Vienas smūgis buvo suduotas į skruostą ir vienas smūgis – į nosį, kai ji pasilenkė „tašės“. Po šių smūgių pasakė, kad jam visai galva nučiuožė ir tada jis griebė ją, iš pradžių jis sugriebė už abiejų rankų, sugriebęs jis ją bandė stumti laukan, ji iš pradžių pasimetė, bandė iš jo išsivaduoti, bet jis už ją pakankamai stipresnis, jis tada ją į sieną, į kurią atsimušė galva, tada ji pradėjo rėkti, kad vaikai kviestų policiją. Ten dar yra prieškambaris, šalia šone, jie ten kaip sukosi, tai dar į tą prieškambarį. Susistumdymo metu kažkur koja užkliuvo, kai ją bandė priremti į sieną su koja pakėlęs, prie tos sienos ji muistėsi, jie ten grūmėsi. Stūmimo metu su galva atsitrenkė į sieną, nesitikėjo, kad jis ją taip stipriai pastums. D. A. užėjo į tualetą, išeinant iš tualeto, vaikus A. V. jau buvo nuvedęs į kambarį, jis jai į pečius, kad atgal į tą tualetą įstumti. Jai buvo sugriebta už sprando tada, kai jis ją pastūmė į pečius, ji bandė praeiti, ji nugara pasisuko, jis tada sugriebė ir į tas duris išstumti lauk, ten laukinės durys šalia yra. Atliekant veiksmus jos atžvilgiu, kai buvo suduota į nosį, į skruostą, pastumiant link durų su galva atsimušė į sieną, stumiant už žastų pro duris, suduodant smūgius į pečius, imant už skruosto, šių visų veiksmų jos atžvilgiu metu, tik pačioje pradžioje vaikai matė, kai jie ten prie stalo, kai jis griebė „tašę“ metė, ją pastūmė ir į koridorių jis išmetė, vaikai tiek tematė. Po konflikto paskambino draugei, nes buvo išsigandusi, pasakė, kad atvažiuotų paimti jos. Draugė atvyko paimti jos su dukra ir su dukros draugu, o A. V. paskambino jos „švogeriui“, kuris netoliese gyvena ir atvažiavo dar jos sesuo. Iš viso keturi asmenys atvyko jos pasiimti. Kai parvažiavo namo, dukra pamatė, kad nosis nubrozdinta, iškvietė policiją. Dukra matė akivaizdžius sužalojimus jos veide. Šiuos nubrozdinimus taip pat matė keturi minimi asmenys, kurie atvyko jos pasiimti. Mėlynių ant veido neiškilo. Per šitą laiką rankų susižalojusi nebuvo, konfliktas vyko neilgai. Pirmą kartą kelias minutes, antrą kartą apie tris minutes, tuos sužalojimus, kurie yra nustatyti padarė kaltinamasis. A. V. buvo tiek įsiutęs, kad visiškai nesivaldė.
Liudytojas A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis galėjo būti laikotarpiu iš 2014-05-02 į 2014-05-03. Jie dirbo su kolega A. B., buvo gautas pranešimas iš VPK budėtojo, kad prie Bubių tvenkinio kažkur, tikslaus adreso nepasakys, yra gautas budėtojo pranešimas, kad yra smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus tuo adresu prie namo jų niekas nepasitiko, name buvo tamsu, apie tai informavo budėtoją, kuris jiems vėl pasakė, kad tuoj privažiuos moteris, kuri yra nukentėjusioji tame įvykyje. Po kiek laiko privažiavo automobilis, iš kurio išlipo trys asmenys, buvo moteris, jaunesnė ir vaikinas. Jie prasilenkė, jie iš vienos pusės atvažiavo, o jie jų laukė kitoje vietoje. Viena iš moterų paaiškino, kad konflikto metu su jos sugyventiniu, pastarasis ją kaip ir apstumdė, trenkė į sieną ir panašiai. Po to aiškinantis smulkiau su ja, ji pasakė, kad konfliktas kilo dėl to, kad ji kaip ir vėliau grįžo iš darbo ar panašiai. Pasibeldus į namą, duris pradarė kaltinamasis, jis įleido juos į vidų, pradėjo diskutuoti su juo apie tas aplinkybes, jis paaiškino, kad konfliktas buvo su sugyventine, bet smurto jis kaip ir nenaudojęs, o konflikto esmė buvo ta, kad jis buvo savaitgalį pasiėmęs savo mažamečius vaikus, nes kaip supranta, su kita moterimi jis nebegyvena, su kuria bendri vaikai yra, kadangi grįžusiai sugyventinei tai nepatiko, dėl to kilo žodinis konfliktas dėl vaikų, o vyro versija, kad smurto jis nenaudojo. Nukentėjusioji paaiškino, kad konflikto metu vyriškis ją lyg ir vonios kambary kelis kartus trenkė į sieną, bet tai pamatę mažamečiai vaikai pradėjo verkti ir tas smurtas kaip ir buvo nutrauktas jos atžvilgiu, bet kažkokių akivaizdžių sužalojimų ant moters veido, rankų nepastebėjo, medikų tuo momentu nekvietė, nes kaip nebuvo, kad kam būtų reikalinga pirmoji pagalba. Moteris buvo truputį susijaudinusi, pasipiktinusi savo draugo elgesiu, o kad būtų kokios isterijos, ašaros, tai to nebuvo. Moters versija buvo, kad prieš ją buvo naudotas smurtas, kad vyras ją trenkė kelis kartus į sieną, vyras tai neigė, aiškino, kad tarp jų buvo tik žodinis konfliktas.
Liudytojas Ž. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, kaltinamasis ir nukentėjusioji iš matymo yra matyti. Dėl įvykio tai kažkas su smurtu turėjo būti. Įvykis įvyko kažkur soduose, Aukštelkės pusėje. Kiek pamena, sugyventiniai konfliktavo. Sugyventinė rašė pareiškimą, kad sugyventinis naudojo smurtą. Nepamena, ar sugyventinė įvykio metu skundėsi kokiais nors sužalojimais, tik buvo sukeltas fizinis skausmas. Nepasakys, kurioms kūno dalims buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ten kažkas su stumdymusi turėjo būti. Jiems atvykus į įvykio vietą ir bendraujant su nukentėjusiąja, akivaizdžių sužalojimų nebuvo, tik nukentėjusioji buvo susijaudinusi, stresinėje būsenoje. Name apšvietimas geras, nukentėjusiosios veidą turėjo matyti, jeigu būtų buvę akivaizdūs sužalojimai ant veido, būtų pastebėjęs.
Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji matyti asmenys dėl to įvykio. Buvo iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nukentėjusioji laukė prie kelio Raizgių kaime. Buvo iškvietimas, nuvyko su specialistu A. Ž. minėtu adresu, prie minėto namo jų niekas nelaukė, name buvo tamsu, jie pasitikslino. Nukentėjusioji privažiavo su dar dviem asmenimis, paaiškino, kad sugyventinis ar draugas sukonfliktavo ir ją kelis kartus vonioje trenkė į sieną. Nukentėjusioji smulkiai neminėjo, kokius veiksmus atliko kaltinamasis, bet konflikto metu tas įvyko. Nukentėjusioji paaiškino, kad susitrenkė į sieną kelis kartus vonioje. Dėl bendravimo su nukentėjusiąja, tai su ja bendravo specialistas A. Ž. su ja, jis buvo išėjęs į lauką ruošti alkotesterį, nes name buvo tamsu, kol prisibeldė, kad įleistų. Pačioje pradžioje bendraujant su nukentėjusiąja akivaizdžių sužalojimų nematė, paraudimų, padrėskimų nematė, nes buvo gana tamsus paros metas, kad ir būtų buvę ir kambary buvo, bent ant veido nesimatė.
Liudytoja G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra mama, kaltinamasis – buvęs mamos sugyventinis. Įvykį pamena, nes iškvietė policijos pareigūnus, juos kvietė, nes mama grįžusi namo šoko būsenoje, apdraskytu veidu pareiškė, kad ją užpuolė. Mama grįžo su drauge R. S., bei jos dukra ir dukros vaikinu, atvyko pas ją į namus keturiese. Grįžusi mama iš viso nekalbėjo, jos draugė pasakė, kad mamą užpuolė ir parvežė jos visus daiktus, o mama buvo šoko būsenoje ir iš viso netarė žodžio, tada pasisodino, davė atsigerti vandens, vaistų nuo galvos skausmo, nes skundėsi galvos sutrenkimu ir tada papasakojo, kad grįžus namo, A. V. užsipuolė ją. Neminėjo konflikto priežasčių, sakė, kad nei iš šio, nei iš to, tiesiog ji grįžo namo ir jis užsipuolė. Bendraujant su mama matė, kad buvo nosis nubrozdinta, nudrėksta ir žandas, ne tai, kad kraujas matėsi, bet įdrėksta prie akies, sužalojimai buvo ties nosimi ir netoli akies, jie akivaizdžiai matėsi ant mamos veido. Patinimų veide nepastebėjo. Daugiau nieko nepastebėjo, nes mama buvo šoko būsenos. Kai mama nusiraminusi papasakojo, kas įvyko, tada pasakė, kad reikia kviesti policiją ir iškvietė policiją. Šokui praėjus, bendravo su mama, apskritai mamos kalba buvo sutrikusi, nes labai mikčiojo ir neaiškiai tarė žodžius, tik paaiškino įvykį, kad grįžus namo ją užsipuolė A. V. neaišku dėl kokių priežasčių. Po to įvykio praėjus 1 – 2 dienoms apie įvykį su mama nekalbėjo, mama apie įvykį, apie kaltinamojo veiksmus minėjo tik įvykio dieną. Mama minėjo, kad stumdėsi koridoriuje, nes kai ji grįžo namo, ją užsipuolė iš karto koridoriuje, tik įžengus pro duris, po to bandė įsistumti į vonią, nes name buvo mažamečių vaikų, nes mama pradėjo rėkti, kad ją paleistų, tada įsivedė į vonią, bandė užsirakinti, bet tada išlindo vaikai, tik tokias detales pasakojo mama. Sužalojimai veide atsirado, nes jis ją stūmė į prieškambarį, prieškambaryje yra spinta, jis ją paėmęs stūmė ir bandė išmesti pro duris, trenkėsi į kampą. Sužalojimai veido srityje atsirado stumdymo metu ir mušimo, nes kėlė ranką, tiek bandydamas trenkti galvą į sieną, tiek bandydamas išstumti pro duris, tiek bandydamas įsistumti į vonią. Mama minėjo, kad jai į galvą buvo suduoti smūgiai ranka. Mama neminėjo, į kurią konkrečiai vietą, tik kad į galvą.
Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko 2014-05-02, labai gerai atsimena, nes jos dukros gimtadienis buvo tą dieną ir D. A. buvo pas ją atvykusi į svečius ir iš jos išvažiavo maždaug 22.10 – 22.15 val., tiksliai laiko nepasakys. 22.45 – 22.50 val. D. A. jai pasakė, kad A. V. ją lyg muša. Ji pasakė, kad tuoj atvažiuos, tuo momentu iš jos pasakymo ar „Baik, Andriau“, suprato, kad ji yra vėl puolama ir išgirdo žodžius: „Palik mano rankinę ramybėje“. Tada jos paklausė, ar ją vėl puola ir pasakė, kad tuoj atvažiuoja ir nieko nelaukdama paprašė vaikų, dukros ir jos draugo, kad važiuotų su ja kartu, nes viena nenorėjo važiuoti, nes naktis. Nuvažiavus, paradinės lauko durys buvo atidarytos, ji įėjo į kambarį, matė, kad D. A. įraudusi laksto po namus, renkasi daiktus. Užklausė kas čia vyksta ir paklausė, kur yra A. V., pasakė, kad jis kambaryje sėdi, ji įėjo į kambarį pasikalbėti su juo. Po to susirinko daiktus ir išvažiavo. Dėl tarpusavio santykių tarp kaltinamojo ir nukentėjusios iki įvykio, sužinojo, kad jie gyvena kartu 2013 metų rudenį, rugsėjo – spalio mėnesį. Jie vedė bendrą ūkį. Kai atvyko į įvykio vietą, nukentėjusioji minėjo, kad buvo lyg paimta už kaklo, blokšta į sieną ir lyg smūgis buvo su galva į staktą. Įvykio metu su nukentėjusiąja kalbėjo, matė įraudusį jos veidą. Po įvykio nukentėjusioji sakė, kad skauda galvą pakaušyje, minėjo, kad kojos, kad ir mėlynės, bet jos neprašė, kad parodytų. Nukentėjusioji lyg minėjo žandikaulio ir nosies skausmus, nukentėjusioji minėjo, kad šie skausmai atsirado lyg kumščiu, lyg kažkaip buvo toks kažkoks, nemoka įvardinti, negalima sakyti, kad davimas, bet kai ji bandė prasisukti, kad mažiau kliūtų. Nukentėjusiosios atžvilgiu buvo kėsintasi į veido sritį, ji taip ir minėjo, kad į veidą lyg buvo bandoma duoti, minėjo, kad kliuvo ir kad bandė išsisukti. Ji suprato, kad pirmas toks kažkoks smūgis buvo, kad ji neteko žado, nes nesitikėjo visiškai šito, kad gali taip būti, kad gali suduoti, po to buvo dar vienas kažkoks išpuolis. Pokalbio metu suprato, kad ji vėl buvo puolama, o ar tai buvo antras ar trečias kartas negali įvardinti. Po įvykio nukentėjusioji buvo šoko būsenoje, išsigandusi, lakstė ieškojo daiktų.
Liudytoja V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko 2014-05-25, kažkur po 23.00 val. vakaro, jos vyrui paskambino A. V. ir pasakė, kad įvyko kažkoks konfliktas tarp D. A., kuri yra jos sesuo, bet jos vyras turėjo išvykti į mugę ir pasakė, kad aiškintųsi patys, ji išgirdo, ką jis pasakė ir perskambino sesei, paklausė, kas vyksta, ji pasakė, kad įvyko konfliktas tarp jos ir kaltinamojo ir kad jis ją sumušė, meta lauk. Ji atvyko maždaug po 10 – 15 minučių. Kai atvažiavo į vietą, įėjo, namas buvo nerakintas, D. A. krovėsi daiktus į dėžes, o A. V. su vaikais buvo vaikų kambaryje. Įvykio vietoje bendravo trumpai su jais. A. trumpai pasakė, kad įvyko konfliktas, kad kilo jai isterija ar kažką panašaus. Ji jai pasakė, kad kai ji grįžo, jis tarsi ją užsipuolė ir jis smogė jai į veidą. D. A. pasakė, kad konflikto metu jis smogė jai į veidą, kad jis smogė ji tuo neabejoja, nes ant sesers nosies šone matė tokį kaip krepštelėjimą, kaip nežymų įbrėžimą, buvo paraudęs jos veidas. Nukentėjusioji pasakė, kad smogė į veidą, metė iš cukrinės, metė iš jos rankinės, dar kartą nubloškė ją į sieną prie židinio, ji bandė bėgti ar į vonią, dabar tiksliai nebeprisimena, bet jis dar kartą ją prie sienos smogė. Vėliau kitą dieną nukentėjusioji minėjo, kad atlošus galvą į sieną trankė prie vonios, bet ji pradėjo šaukti ir vaikai įsikišo į konfliktą, pasakė, kad baigtų ir tuo metu nutrūko tas smurtas. Nukentėjusioji minėjo, kad smogė į veidą ir nukrito tarp laiptų kažkur. Kiek kartų jai smogė neminėjo.
Liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko 2014-05-02 vėlai vakare, po jos gimtadienio. D. A. grįžo į A. V. namus, tada viskas įvyko, tuo metu ji buvo savo namuose. Įvykio vietoje buvo, važiavo kartu su mama, lydėjo mamą, nes mama nenorėjo viena už vairo vairuoti. Kartu su jais važiavo jos draugas, kuris buvo įėjęs į namo vidų, nes padėjo daiktus išnešti, ji tuo metu buvo kieme, dar kartais mašinoje pasėdėdavo. Kai buvo surinkti daiktai, ji išvyko iš tos įvykio vietos. Automobilį vairavo mama, šalia sėdėjo D. A. ir ji su savo draugu, daiktų buvo pilna bagažinė ir dar šalia jos. Vykstant iš įvykio vietos, automobilyje šiek tiek šnekėjo, kad A. V. puolė D. A. ir išvarė ją iš namų. Pokalbio metu buvo minėta, kad buvo naudojamas fizinis smurtas. Buvo tamsu, sužalojimų nepastebėjo.
Liudytojas M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko 2014-05-02 vėlai vakare, buvo gal prieš 24.00 val. sėdėjo virtuvėje, kaip ir ruošėsi eiti į namus, draugės mamai paskambino nukentėjusioji, suprato, kad kažkas įvyko. Po kiek laiko išvažiavo į tuos namus. Nuvykus į tą vietą buvo įėjęs tik į koridorių, tuo metu padėjo susinešti daiktus į mašiną. Į pačią įvykio vietą nuvyko trise. Iš įvykio vietos su jais važiavo D. A.. Benešant daiktus ar važiuojant automobiliu, buvo pokalbis, kad tiesiog įvyko konfliktas, kad buvo smurtas – grumtynės, muštynės. Nukentėjusioji važiuojant, jeigu gerai pamena sakė, kad skauda, kokias kūno vietas jai skaudėjo, nepamena. Nukentėjusiosios sužalojimų nematė, buvo naktis, tamsu.
2014-05-03 D. A. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2014-05-02 apie 23.00. val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu sugyventinis A. V. suduodamas smūgius, stumdydamas, paimdamas už gerklės, sumušė. Prašo A. V. nubausti dėl smurto (2 b. l.).
2014-05-03 įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (4-5 b. l.).
2014-05-03 Šiaulių apskrities VPK pareigūno tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad D. A. paaiškino, kad sugyventinis A. V. ją stumdė, trenkė į sieną, rankomis sudavė kelis smūgius į įvairias kūno vietas, mėtė įvairius daiktus (10-12 b. l.).
Medicinos specialisto išvadoje G 610/14(04) nurodyta, kad D. A. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau dešimties trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais paveikus abi rankas ir abi kojas. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. D. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (15 b. l.).
2014-05-03 asmens blaivumo testu A. V. nustatytas 0,17 prom. girtumas (25 b. l.).
2014-05-12 akistatos metu nukentėjusioji D. A. ir kaltinamasis (įtariamasis) A. V. pasiliko prie savo duotų parodymų, (33-35 b. l.).
Minėtų įrodymų visuma, t. y. A. V. parodymai, nukentėjusiosios D. A. parodymai, nukentėjusiosios D. A. protokole-pareiškime, įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, nutarime pripažinti nukentėjusiąja, medicinos specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys liudija, kad A. V. 2014-05-03, kilus tarpusavio konfliktui, stumdydamas nukentėjusiąją D. A., paimdamas už gerklės bei stumdamas per duris lauk, pastumdamas į duris ir sutrenkdamas galvą, suduodamas ranka į pečius, sugriebdamas už sprando bei stumdamas lauk pro duris trenkė į jas, suduodamas kumščiu į sprandą, padarė jai - poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, abiejuose šlaunyse, kairėje blauzdoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. A. fizinį skausmą.
Apklausus kaltinamąjį, jis parodė, jog įvyko konfliktas su D. A., kurio metu jie susiginčijo, šaukė vienas ant kito, jis bandė nukentėjusiąją nutildyti užčiaupdamas jai burną. Neatsimena ar buvo paėmęs už gerklės, ar stumiant nukentėjusioji trenkėsi galva į duris, tačiau fakto, kad jie stumdėsi jis neneigia. Taip pat neatsimena ar nukentėjusioji buvo atsimušusi į sienas, duris, baldus ar kitus daiktus, kai jie stumdėsi, visko galėjo būti, bet kažko stipriai negalėjo būti, nes pastoviai kalbėjo. Dėl suduodamo smūgio ranka, vieno smūgio į pečius nukentėjusiosios atžvilgiu, dar kartą nori pasakyti, kad jie stumdėsi, jis tą „tašę“ norėjo išmesti, bet ji laikė tą „tašę“, bet kad specialiai mušti, jis nemušė. Visos šios aplinkybės liudija, kad kaltinamasis būdamas supykęs ir susinervavęs galėjo padaryti visus nukentėjusiosios nurodytus veiksmus, juolab jis pats neneigia fakto, kad jie stumdėsi ir stumdymosi metu nukentėjusioji galėjo justi fizinį skausmą. Taip pat nurodo, kad jis nukentėjusiąją buvo paėmęs už žastų, jai mėlynės ant žastų galėjo atsirasti nuo jo suėmimo. Kas dar kartą paliudija faktą, kad galbūt kai kurių aplinkybių kaltinamasis gali ir neatsiminti, nes jų nesureikšmino kaip svarbių, be to buvo stresinėje būsenoje. Kaip ir nurodė nukentėjusioji A. V. buvo įsiutęs ir visiškai nesivaldė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir nusikalstamos veikos pasekmes, pripažįsta, jog A. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip baigti.
Iš kaltinimo šalinama aplinkybė – „rankos kumščiu suduodant vieną kartą į skruostą, vieną kartą į nosį“, kadangi teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad A. V. būtų atlikęs nurodytus veiksmus nukentėjusiajai, tą liudija ir medicinos specialisto išvada, kuri atlikta po 2 dienų po fizinio skausmo sukėlimo ir joje nepažymėta jokių sužalojimų skruostų, nosies bei veido srityje, o turint omenyje, kad kaltinime nurodytas rankos kumščiu sudavimas nukentėjusiajai, turėjo palikti bent minimalias žymes veido srityje. Taip pat liudytojų parodymuose nurodyta, kad kažkokių akivaizdžių sužalojimų ant moters veido nebuvo matyti, tik nukentėjusiosios sesuo ir dukra nurodė, kad veidas buvo paraudęs ir matėsi nežymi įbrėžimo žymė, tačiau nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti ir nukentėjusiajai trenkiantis į įvairias kambario vietas (sieną, spintą, kampą, duris). A. V. veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y., jos stumdymas, sugriebimas, dėl ko ji trenkėsi į duris, sieną, spintą bei susitrenkė galvą ir kitas kūno vietas, ką liudija ir medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyti kūno sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pavartotu smurtu ir sukeltomis pasekmėmis D. A. atžvilgiu, nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia. Pažymėtina tai, kad kaltinamojo veiksmus iš dalies išprovokavo ir pati nukentėjusioji, jam priekaištaudama bei šaukdama, todėl A. V. tyčia nelaikoma tyčiniu siekiu sukelti D. A. fizinį skausmą, o stresinės-nervinės būklės metu atsiradę padariniai.
Teismas, paskirdamas A. V. bausmę, atsižvelgia į jam inkriminuotos ir teisiamojo posėdžio metu įrodytos nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, jo asmenybę, elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo.
Kaltinamojo nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad A. V. iš esmės prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), teismas nelaiko jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe to fakto, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi nustatytas girtumas tik 0,17 prom., be to nukentėjusioji neneigė kaltinamojo parodymuose nurodyto fakto, kad įvykio metu buvo blaivus, kas neginčija fakto, kad kaltinamasis išgėrė po įvykio.
Kaltinamasis A. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (43 b. l.), dirba (46 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre įregistruotas (42 b. l.), VšĮ Šiaulių respublikinės ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre nėra (40 b. l.), VšĮ Centro poliklinikos psichikos ir priklausomybės ligų registre nėra (41 b. l.). Pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (LR BK 55 str.), todėl tiek laisvės atėmimas, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (LR BK 49 str. 2 d.), būtų per griežta bausmė. Viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka (LR BK 46 str. 1 d.). A. V. nedavė sutikimo dirbti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis net negali būti svarstoma. Tokiu atveju skiriama laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis parenkamas mažesnis nei sankcijos vidurkis.
Kaltinamasis A. V. kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad nesudavė kumščiu į skruostą ir į nosį. Šios kaltinamojo aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino, todėl laikoma, kad kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos, be to, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu pagal LR BK 64 ¹ str. nuostatas.
Kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (36, 37 b. l.), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
2014-06-26 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų A. V., kurios sudaro 307,20 Lt. priteisimo. Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi byloje apie kaltinamojo A. V. turimą turtą duomenų nėra, todėl esant sunkiai kaltinamojo turtinei padėčiai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. 1 d., 7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
A. V. paskirtą kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.