- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-20
- Bylos Nr.
- 2S-1167-555/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- V. G.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovė N. L. civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei N. L. dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir atsakovės N. L. priešieškinį ieškovui V. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. grafiką. Nurodė, kad V. G. neteikia informacijos apie nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas, nesudaro galimybių su sūnumi bendrauti, dalyvauti jo auklėjime.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi prašymą patenkino visiškai, atsakovės N. L. priešieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę ir nustatė bendravimo su sūnumi A. G. , gim. 2005-12-08, grafiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: nuo kiekvieno mėnesio 15 dienos, vienos savaitės (7 dienų) laikotarpiui, N. L. pasiimant sūnų A. G. iš V. G. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) , 10 val. ryte ir pristatant sūnų A. G. į V. G. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini) , septintą savaitės dieną iki 18 valandos. Teismas nurodė, kad atsakovė nuo 2007-05-05 neturi galimybės bendrauti su sūnumi, jo auklėti bei su juo susitikinėti, o tai skatina vaiko atitolimą nuo motinos, taip pat daro neįmanomą motinos pareigą auklėti ir prižiūrėti savo vaiką. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad vaikui bendraujant su savo mama, jo interesai ir teisės nebus pažeisti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m.rugpjūčio 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį, prašymą atmesti. Nurodo, kad teismas be pagrindo tenkino atsakovės prašymą, nes laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o vaiko gyvenimas su juo – ieškovu, būsimo teismo sprendimo įvykdymui įtakos neturės. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo aplinkybes apie atsakovės gyvenimo sąlygas bei asmenines ir dorovines savybes, pagal kurias sprendžia, jog sūnui nebus saugu gyventi su mama.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės atstovė prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju atsakovė N. L. prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. grafiką iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaiko bei jo motinos interesus ir teises, tenkino prašymą. Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi, kadangi, jo nuomone, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių tikslus, nebuvo pagrindo jas taikyti. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų bei vieno sutuoktinio interesus, t.y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad mažametis šalių sūnus faktiškai gyvena su savo tėvu – ieškovu V. G. , tačiau atsakovė N. L. , negyvenanti kartu su vaiku, nori dalyvauti savo mažamečio sūnaus A. auklėjime, bendrauti su juo. Nagrinėjamu atveju laikino bendravimo su vaiku klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.170 straipsnį, kurio 1 dalyje nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Ši nuostata atitinka ir CK 3.165 straipsnyje nustatytą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus bei užtikrina tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimą (CK 3.156 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog atsakovė vartojo prieš vaiką fizinį ar psichinį smurtą, taip pat, kad jos bendravimas su vaiku galėtų būti žalingas jo sveikatai, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovei turi būti sudarytos sąlygos matytis, bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime. Dėl atskirojo skundo argumentų apie atsakovės gyvenimo sąlygas bei asmenines ir dorovines savybes teisėjų kolegija nurodo, jog laikino bendravimo su mažamečiu vaiku grafiko nustatymo negalima pripažinti ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išankstiniu išsprendimu, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti kai kurių materialiųjų teisių gynybą (šiuo atveju tai motinos teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime užtikrinimas). Ieškovui neatimama teisė bylos nagrinėjimo iš esmės eigoje patvirtinti įrodymais nurodytas aplinkybes, kas galės būti teismo įvertinta sprendžiant reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas materialinės bei procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė teisėtą nutartį, naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.