Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, vertėjaujant Danutei Kontarienei, dalyvaujant ieškovės O. K. atstovui adv. Jonui Dargiui, Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei Astai Samoškienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. K. patikslintą ieškinį atsakovui S. K. (S. K.), institucijai, teikiančiai išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir tėvystės nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. K. į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta viešo paskelbimo spaudoje būdu, atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl byla, sutinkant ieškovei, nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant atsakovui (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, prašo tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad O. K. ir S. K. 2002 m. sausio 30 d. įregistravo santuoką Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 52 (c.b. Nr. N2-115-122/08, b.l. 8a). Prieš įregistruojant santuoką, 1994-01-14 šalims gimė dukra Karina (b.l. 5), 1997-10-18 gimė sūnus Davidas (b.l. 6). Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių bei pateiktų pažymų apie turimą turtą nustatyta, kad šalys santuokos metu nekilnojamojo turto, transporto priemonių, neįgijo (b.l.7,8), kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.64 str.). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (LR CK 3.54 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas, atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, t.y. lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės, materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos. LR CK 3.60 str. 3 d. nurodyta kada preziumuojama, jog santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl to, kad atsakovas paliko šeimą, gyvena su kita moterimi bei nesirūpina šeimos gerove. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Nei ieškovė, nei atsakovas neprašė teismo stabdyti bylos nagrinėjimą, nurodydami, kad jie nori susitaikyti ir išsaugoti šeimą, taip pat byloje nėra įrodymų, kad tai jie būtų mėginę atlikti anksčiau, be to, atsakovas neatvyko į teismo posėdį. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, gali prieštarauti dėl nurodomos kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito asmens, šiuo atveju dėl ieškovės kaltės. Ieškovės nurodytomis aplinkybėmis netikėti teismui nėra pagrindo. Atsakovas teismui priešpriešinių įrodymų, reikalavimų nepateikė, nesidomėjo bylos eiga bei nedalyvavo teismo posėdžiuose, paaiškinimų teismui teikti nepageidavo. Remiantis šiomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

LR Civilinio kodekso 3.116 str. 1 dalis nustato, kad jungtine santuokine nuosavybe įgytą turtą dalinti galima vieno sutuoktinio reikalavimu tiek susituokusiems, tiek santuoką nutraukusiems. Dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę visų pirma nustatomas visas dalinamas turtas (LR Civilinio kodekso 3.118 straipsnis). Pagal civilinėje byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad santuokoje gyvendamos šalys neįgijo jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto.

Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, išklausius šalių, liudytojo V. D. (V. D.) parodymus, nustatytina, kad atsakovas S. K. yra vaiko D. D. biologinis tėvas. Tokiu būdu, ieškinys, dalyje dėl tėvystės pripažinimo, tenkintinas, nustatant, kad atsakovas S. K., yra D. D., gim. 1997-10-18, biologinis tėvas.

Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų K. K., gim. 1994-01-14 ir D. D., gim. 1997-10-18, gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas prieštaravimų dėl šio ieškovės prašymo nepareikė. Kadangi ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra bei atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonę, taip pat nepilnamečių vaikų interesus, K. K. ir D. D. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.168 str., 3.169 str.).

Įstatymo imperatyvia forma nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (CK 3.155 str., 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuris šiuo metu yra 800,00 Lt. Todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, kiekvienam po 200,00 Lt kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės. Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė ir vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės (LR CPK 3.69 str.).

Išlaikymo vienas iš kito sutuoktiniai nereikalauja.

Ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Ieškovė sumokėjo 100,00 Lt žyminio mokesčio. Ieškovei iš atsakovo priteistina 100,00 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93str. 1 d.). Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių advokato teisinės pagalbos išlaidas, todėl jos nepriteistinos (LR CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 385, 259, 260, 263-268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą tarp O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. K. (S. K.), gim. (duomenys neskelbtini), 2002-01-30 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.52, nutraukti dėl sutuoktinio S. K. (S. K.) kaltės.

S. K. (S. K.), gim. 1971-01-07, pripažinti D. D. (D. D.), gim. 1997-10-18, tėvu.

Nustatyti nepilnamečių vaikų K. K., 1994-01-14 ir D. D. (D. D.), gim. 1997-10-18, gyvenamąją vietą su ieškove O. K..

Priteisti iš atsakovo S. K. (S. K.), gim. 1971-01-07, išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. K., 1994-01-14 ir D. D. (D. D.), gim. 1997-10-18, periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-05-19 iki vaikų pilnametystės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokos metu turėtas pavardes – ,,K.“ ir ,,K.“.

Iš atsakovo ieškovei priteisti 100,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.