- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-14
- Bylos Nr.
- AS-146-298-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- J., L. S.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės tarybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. ir L. S. šeimynos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. ir L. S. šeimynos skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. ir L. S. šeimyna (toliau – ir pareiškėjas, Šeimyna) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009-11-12 sprendimą Nr. T2-284 „Dėl J. ir L. S. šeimynos likvidavimo“.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti bei pritaikė pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudė Palangos miesto savivaldybės tarybai ir administracijai pradėti J. ir L. S. šeimynos likvidavimo procesą. Teismas šį prašymą patenkino atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų, auginamų šioje šeimynoje, interesus, bei galimai jų interesams atsirasiančią žalą.
Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kurį motyvavo tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymą Nr. XI-681, priimtą 2010-02-11 ir įsigaliosiantį 2010-07-01, nustatytas privalomas šeimynų likvidavimas ir darbo sutarčių nutraukimas su šeimynos motinomis, tėvais. Palangos miesto savivaldybės teigimu, teismo nutartis suvaržo galimybę atlikti likvidavimo procedūrą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi atsakovo prašymą panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkino.
Teismas nustatė, kad ginčijamo sprendimo pagrindas yra Šeimynų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-03 nutarimu Nr. 1037, 35 punkto 1 papunkčio, 42 punkto nuostatos dėl šeimynos motinos 65 metų amžiaus.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pasikeitė teisinis reguliavimas, nes pagal Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymą Nr. XI-681 (toliau – ir Šeimynų įstatymas), priimtą 2010-02-11, įsigaliosiantį 2010-07-01, nustatytas privalomas šeimynų likvidavimas ir darbo sutarčių nutraukimas su šeimynos motinomis, tėvais.
Teismas konstatavo, kad 2009-12-02 nutartimi paskirta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuria uždrausta Palangos miesto savivaldybės tarybai ir administracijai pradėti J. ir L. S. šeimynos likvidavimo procedūrą, šiuo metu suvaržo atsakovei galimybę pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atlikti likvidavimo procedūrą.
Taip pat pažymėjo, kad teismui panaikinus reikalavimo užtikrinimo priemonę, Palangos miesto savivaldybės taryba gali pati pasinaikinti skundžiamą administracinį aktą, remdamasi Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, ir atlikti šeimynos likvidavimo veiksmus Šeimynų įstatymo pagrindu, kurio 22 straipsnio 2 dalyje ir 4 dalyje nurodyta, jog iki 2010-07-01 šeimynos įstatymų nustatyta tvarka turi būti likviduojamos ir su šeimynų motinomis(tėvais) nutraukiamos teisės aktų nustatyta tvarka darbo sutartys.
III.
2010 m. balandžio 13 d. pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 112-113), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar Šeimynų įstatymo 22-23 straipsniai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 ir70 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
1. Reikalavimo užtikrinimo priemonė buvo teismo panaikinta remiantis tomis įstatymo nuostatomis, kurios dar negalioja ir kurių negalima taikyti. Vadovaujantis Šeimynų įstatymo 23 straipsniu, šis įstatymas, išskyrus 22 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d. Šeimynų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2010 m. liepos 1 d. priima ar pakeičia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
2. Klaipėdos apygardos administracinis teismas panaikino taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvuodamas tuo, jog pasikeitė teisinis reglamentavimas, tačiau neatkreipė dėmesio, jog pasikeitęs teisinis reglamentavimas prieštarauja Konstitucijai. Mano, kad byloje kyla abejonė ar Šeimynų įstatymo 22-23 straipsniai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 ir 70 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas kreipdamasis į teismą kėlė ginčą dėl Šeimynų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-03 nutarimu Nr. 1037, 35 punkto 1 papunkčio, 42 punkto nuostatos dėl šeimynos motinos 65 metų amžiaus taikymo. Bylą nagrinėję teismai tenkino pareiškėjo prašymą ir byloje pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudė Palangos miesto savivaldybės tarybai ir administracijai pradėti J. ir L. S. šeimynos likvidavimo procesą.
Šioje byloje keliamas klausimas dėl pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą panaikinti anksčiau pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrindė pasikeitusiu teisiniu reguliavimu. Taigi, sprendžiant atskirojo skundo pagrįstumo klausimą būtina išanalizuoti bylai aktualų – šiuo metu galiojantį ir pasikeitus teisės aktams įsigaliosiantį – teisinį reguliavimą, susijusį su atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos kompetencija, priimant sprendimus dėl šeimynos likvidavimo.
1994 m. liepos 7 d. priimto Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr.I-533 16 straipsnio 2 dalies 21 punktas numatė išimtinę savivaldybių tarybų kompetenciją steigiant, reorganizuojant ir likviduojant savivaldybės juridinius asmenis, tarp jų ir šeimynas.
2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymą Nr. XI-681, kuriuo nuo 2010 m. liepos 1 d. keičiama iki šiol galiojusi šeimynų steigimo tvarka, atsisakant nuostatų, kad šeimynų steigimas yra savarankiška savivaldybių funkcija ir tai, kad šiuos juridinius asmenis steigia, reorganizuoja, pertvarko ar likviduoja savivaldybės taryba. Įstatymu nustatytas privalomas iki šio įstatymo įsigaliojimo savivaldybių valdybų sprendimais, merų potvarkiais ar savivaldybių tarybų sprendimais įsteigtų šeimynų likvidavimas ir darbo sutarčių nutraukimas su šeimynos motinomis, tėvais (Šeimynų įstatymo 22 straipsnis).
2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 ir 16 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo nuo 2010 m. liepos 1 d. panaikinamos minėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punkto nuostatos, numačiusios išimtinę savivaldybių tarybų kompetenciją steigiant, reorganizuojant ir likviduojant šeimynas.
Išanalizavusi aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, atsižvelgusi į tai, kad iki 2010 m. liepos 1 d. vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu (netenka galios nuo 2010 m. liepos 1 d.) savivaldybių tarybos turi teisę priimti sprendimus dėl šeimynų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nepanaikinus anksčiau pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų nepagrįstai apribota išimtinė atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos kompetencija, numatyta Vietos savivaldos įstatyme ir iš esmės paneigta galimybė spręsti dėl savivaldybės juridinių asmenų – šeimynų - likvidavimo, atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą, kuriuo iš esmės numatomas kitas šeimynų kaip juridinio asmens teisinis statusas – pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo (Šeimynų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad panaikinus reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, tuo atveju, jei Palangos miesto savivaldybės taryba ar administracija iki 2010 m. liepos 1 d. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo 22 straipsnio 2 ir 4 dalimis priimtų sprendimą dėl S. šeimynos kaip savivaldybės juridinio asmens likvidavimo, toks sprendimas galėtų būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, šioje bylos stadijoje tolimesnis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas kuomet įstatymo leidėjas yra priėmęs sprendimą dėl pagal anksčiau galiojusius teisės aktus įsteigtų savivaldybės juridinių asmenų – šeimynų – likvidavimo, prieštarautų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikomam proporcingumo principui, pažeistų proceso šalių interesų pusiausvyrą ir viešuosius interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-496/2006, AS15-622/2006, AS16-528/2007, AS444-244/2008).
Pareiškėjų prašymas kreiptis su prašymu į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinamas, nes teisėjų kolegijai, nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą, nekyla abejonių dėl Šeimynų įstatymo 22-23 straipsnių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 ir 70 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju vien pareiškėjo nurodomi įstatymo įsigaliojimo ar jo taikymo neaiškumai nesudaro pagrindo abejonėms dėl įstatymo nuostatų antikonstitucingumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. ir L. S. šeimynos atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.