Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. K., institucijos, priėmusios nutarimą byloje, atstovui N. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-05-05 nutarimo Nr. SAVAD-13N-59591381-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė J. K. surašė G. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.SAVAD-13AN-57484940 dėl to, kad G. K. 2015-04-08 17.18 val. Vilniuje, Upės gatvėje, paliko transporto priemonę automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti kelių eismo taisyklių draudžiamojoje vietoje, t.y, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, atsakomybė už kurį numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas N. M. 2016-05-05 nutarimu Nr. SAVAD-13N-59591381-16 G. K. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 124¹ str. 4 d. ir paskyrė administracinę nuobaudą – 40 eurų baudą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija netinkamai aiškino ir interpretavo KET nuostatas. KET 150.5 punktas nustato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Pagal pateiktą administracijos tikėtiną šios normos vertinimą, galima suprasti, kad ši KET nuostata reiškia, kad automobiliai gali stovėti tik stovėjimo aikštelėse, kurios atitinkamai paženklintos, tačiau toks taisyklių interpretavimas prasilenkia su tikraisiais šios normos siekiais. Pagal KET 150.5 punkto analizę, teigtina, kad negalima sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio, taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose panašaus pobūdžio vietose, kur transporto priemonių eismas (stovėjimas) negalimas, tačiau, anaiptol, ši norma nenumato galimybės sustoti ir palikti automobilį stovėti tik automobilių stovėjimo aikštelėse. Vilniaus miete (ir visoje Lietuvos teritorijoje) automobiliai sustoja ir paliekami stovėti ne tik automobilių aikštelėse, bet ir kitose leistinose vietose, pavyzdžiui, kelio kelkraštyje ir tai visiškai atitinka esamą teisinį reguliavimą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija visiškai nesprendė įvykio vietoje esančių kelio ženklų reikšmės. Vilniaus miesto savivaldybės administracija visiškai ignoravo jiems žinomus administracinėje byloje 2-26-119/2016 pateiktus šalių bei liudininko parodymus dėl esančio kelio ženklo įvykio vietoje ir nevertino automobilio stovėjimo fakto, atsižvelgiant į tuo metu toje vietoje buvusį kelio ženklą. Administracinėje byloje 2-26-119/2016 Institucijos atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad „prie įvažiavimo į šią gatvelę visada buvo ir tebėra ženklas „Stovėti draudžiama", kurį bandoma visaip gadinti". Pagal tokią informaciją jis turėjo ir privalėjo būti baudžiamas už KET kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama" pažeidimą. Tačiau jo automobilis buvo paliktas stovėti KET kelio ženklo Nr. 552 „Gyvenamoji zona" galiojimo ribose - Upės gatvės atšakoje link Neries (toliau - takas). Įvažiuojant į šį taką nuo Upės gatvės, automobilio pastatymo metu stovėjo minėtas kelio ženklas.

Paneigti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teismui pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją, kad „prie įvažiavimo į šią gatvelę visada buvo ir tebėra ženklas „Stovėti draudžiama", kurį bandoma visaip gadinti", pavyko tik išsamiai susipažinus su bylos medžiaga ir Institucijos pateiktoje nuotraukoje (administracinės bylos 2 - 26 - 119/2016 26 lapas) nustačius, kad fotografuojant pareiškėjo automobilį įamžintas ir KET kelio ženklas Nr. 553 „Gyvenamosios zonos pabaiga" (nuotraukos viršutinis kairysis kampas). Pareiškėjo prašymu pakviestas į teismo posėdį liudytojas T. Š. paliudijo šį faktą (administracinės bylos 2 - 26 - 119/2016 41 lapas): „atrodo, kad tuo metu, kada fiksavome Jūsų pažeidimą, ženklo toje vietoje nebuvo" (klausta buvo apie Institucijos atsiliepime minimą ženklą „Stovėti draudžiama"), o pasitikslinus apie KET kelio ženklą Nr. 552 „Gyvenamoji zona", buvo atsakyta: „nuotraukos viršutiniame kampe esantis ženklas - gyvenamosios zonos pabaiga - nieko nesako dėl to, ar galima šitoje vietoje statyti automobilį, ar ne". Po pareiškėjo baigiamosios kalbos, kurios metu pareiškėjas atkreipė Teismo dėmesį į stebėtiną Institucijos tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimą teismui, Institucijos atstovė taip pat pripažino, kad įvykio metu kelio ženklo „Stovėti draudžiama" nebuvo, o „buvo ženklas - zona..." (administracinės bylos 2 - 26 - 119/2016 42 lapas). Taigi, tąkart pavyko įrodyti, kad pareiškėjo automobilis buvo paliktas KET kelio ženklo Nr. 552 „Gyvenamoji zona" galiojimo ribose, tačiau šiuo metu nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos protokole dėl pažeidimo, nei nutarime apie tai net neužsimenama, tikriausiai laikant, kad kelio ženklas neturi jokios reikšmės faktinių aplinkybių vertinimui, nors tai yra viena iš esminių aplinkybių, vertinant nagrinėjamą įvykį.

KET 141 punkte numatyta, kad „sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, - važiuojamosios dalies pakraštyje". KET 3.8 punkte numatyta, kad „kelkraštis - šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų nei dviračių taku". KET 3.6 punktas numato, kad „gyvenamoji zona - teritorija ar kelias, kurių pradžia pažymėta kelio ženklu „Gyvenamoji zona", o pabaiga - „Gyvenamosios zonos pabaiga". Taigi šiais ženklais gali būti žymima tiek teritorija, tiek kelias. KET 176 punktas nenumato, kad gyvenamojoje zonoje būtų draudžiama palikti stovėti automobilius (išimtis - didesnės kaip 3,5 t didžiausios keliamosios masės krovininių automobiliai, taip pat daugiau kaip 12 sėdimų vietų autobusai, taip pat traktoriai, savaeigės mašinos ir jų priekabos). Tie kelio ruožai, kai draudžiama sustoti ar palikti stovėti automobilį gyvenamosios zonos ribose, yra atitinkamai ženklinami, pavyzdžiui, toks žymėjimas yra taikomas Vilniaus mieste Gedimino prospekte nuo Katedros pusės (2016.02.09 Gedimino pr. nuotrauka pridedama - priedas Nr. 4). Tad laikytina, kad KET kelio ženklo Nr. 552 „Gyvenamoji zona" galiojimo ribose kelio kelkraštyje galima palikti stovėti automobilį, o pareiškėjo automobilio pastatymo vieta įvykio metu atitiko kelkraščio apibūdinimą ir galiojantys teisės aktai nedraudė nurodytoje vietoje palikti stovėti automobilį.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija nevertino tai, kad vieta, kurioje buvo paliktas stovėti pareiškėjo automobilis, buvo tikslingai Vilniaus miesto savivaldybės suformuota automobilių statymui ir nepagrįstai tos vietos, kurioje buvo pastatytas automobilis, nelaikė kelkraščiu. Administracinėje byloje 2 - 26 - 119/2016 esančiose automobilio pastatymo vietos nuotraukose matyti, kad šalia trinkelėmis iškloto tako yra žvyro takas, ant kurio ir pastatytas pareiškėjo automobilis. Pabrėžtina, kad realybėje nurodytas žvyruotas takas yra pakankamai platus, kad negadinant toliau esančios vejos būtų galima pastatyti automobilį (žvyruoto tako plotis apie 1,9 metro, kai tuo tarpu „Ford Focus“ plotis - 1,7 metro). Nuotraukoje (administracinės bylos 2 - 26 - 119/2016 26 lapas) aiškiai matyti, kad visi automobilio ratai stovi ant žvyro, nuo išorinių (vertinant nuo tako) automobilio ratų lieka apie 20 cm atstumas iki vejos. Pastebėtina, kad žolė auga tik ten, kur baigiasi žvyras (2016.02.09 įvykio vietos nuotrauka pridedama - priedas Nr. 5). Pažymėtina, kad įvykio vieta lygiai taip pat atrodė ir 2013 m., čia buvo vieta automobiliams statyti ir tai buvo apmokestinama ( www. instantstreetview.com nuotraukos - 6, 7 priedai, kuriose atvaizduojama minėta vieta 2013 metų rugpjūčio mėnesį). Lyginant 2013 metų rugpjūčio mėnesio šio tako nuotraukas su 2015 m. balandžio 8 d. nuotrauka (administracinės bylos 2 - 26 - 119/2016 26 lapas), kai buvo užfiksuotas neva pareiškėjo KET pažeidimas, akivaizdu, kad situacija adekvati - žvyruota vieta, kur stovi pareiškėjo automobilis, ir šalimais esama žalia veja, niekaip nesudaro vientiso ploto. Atsižvelgiant į šio trinkelėmis iškloto tako, žvyro tako ir automobilių pločius (atitinkamai: 3,2 metro, 1,9 metro, o, pvz., „Ford Focus“ - 1,7 metro), akivaizdu, kad 2013 m. buvo leista statyti automobilius ant žvyro tako ir jis suformuotas tikslingai.

Beje, tai, kad minėtoje vietoje situacija buvo pakankamai neaiški, patvirtino ir administracinėje byloje 2-26- 119/2016 liudijęs T. Š. į teisėjos klausimą, ar įvykio metu ten nebuvo stovėjimą draudžiančio ženklo, atsakęs, kad „po to mes informavome Eismo reguliavimo skyrių ir ten buvo pastatytas ženklas, kad žmonės tikrai matytų, kad ten negalima statyti automobilius (administracinės bylos 2-26- 119/2016 411apas)". Nagrinėjamoje situacijoje važiuojant minėtu trinkelėmis grįstu taku nuvažiuojama be kliūties ant žvyro tako, analogiškai, kai važiuojant asfaltuotu keliu nuvažiuojama nuo asfaltuotosios kelio dalies ir sustojama kelkraštyje. Atsižvelgiant į tai, kad žvyro takas buvo tikslingai suformuotas automobiliams statyti, į šio tako taisyklingą formą, į atitinkamą liudytojo parodymą bei nurodytą teisminę praktiką, laikytina, kad automobilis buvo paliktas stovėti tam skirtoje vietoje.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija nevertino kelio ženklų kaitos minėtame take, ko išdavoje būtų paaiškėję, kad pasikeitus šio kelio ruožo ženklinimui automobilius statyti šioje vietoje galima. Iki 2014 m. gegužės mėnesio šiame take stovėjo KET kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama" (iš www. instantstreetview.com atspausdinta nuotrauka pridedama - priedas Nr. 8) ir automobiliai ten nebuvo statomi. Nuo 2014 m. gegužės mėnesio buvo leista nemokamai statyti automobilius visoje Upės g. Pareiškėjas savo automobilį pradėjo statyti irgi ten. Nurodytame take tuo metu irgi buvo pakeistas ženklinimas: vietoj KET kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama" buvo pastatytas KET kelio ženklas Nr. 552 „Gyvenamoji zona". Visi vairuotojai, tame tarpe ir jis, nelikus vietos palikti automobilį Upės gatvėje, jį palikdavo minėtame take, nes kelio ženklų pakeitimas vienareikšmiškai suponavo mintį, kad tai padaryta sąmoningai, kad žmonės galėtų palikti automobilius stovėti. Nes priešingu atveju kam reikėjo keisti ženklinimą? KET kelio ženklas Nr. 552 „Gyvenamoji zona" kažkokių papildomų ribojimų nekelia, tad liko tik viena pagrįsta išvada - automobilius ten statyti galima. Taip tiek pareiškėjo, tiek kitų asmenų automobiliai esant poreikiui buvo paliekami stovėti minėtame take nuo 2014 m. gegužės iki 2015 m. balandžio 8 d., kai vieną dieną buvo rasti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pranešimai apie nustatytus administracinius pažeidimus. Pažymėtina, kad šis takas yra pačiame Vilniaus centre, pro šią vietą, tikėtina, ne vieną ir ne du kartus per dieną ištisus metus buvo pravažiavę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, tačiau niekas, bent pareiškėjo žiniomis, ten nebuvo baudžiamas už automobilio laikymą, taip pat nebuvo įspėtas, kad tai neteisėta. Tai, kad už automobilio statymą šioje vietoje nurodytu laikotarpiu nebuvo baudžiama, patvirtino ir administracinėje byloje 2-26- 119/2016 liudijęs T. Š., kuris į pareiškėjo klausimą, kodėl nurodytu laikotarpiu nebuvo baudžiami asmenys, atsakė, kad „mes važiuojame pagal gautus skundus ir kol nebuvo tokių skundų dėl to, kad automobiliai stovi toje vietoje, mes ir nefiksavome anksčiau pažeidimų... Dėl to Jūsų nurodyto periodo - nuo 2014 metų gegužės mėnesio iki 2015 metų balandžio mėnesio, negaliu Jums konkrečiai atsakyti kas ten buvo ir ar fiksavome pažeidimus per tą laikotarpį toje vietoje". Beje, šis liudininkas taip pat nurodė (administracinės bylos 2 - 26 - 119/2016 41 lapas), kad: „po to mes informavome Eismo reguliavimo skyrių ir ten buvo pastatytas ženklas, kad žmonės tikrai matytų, jog ten negalima statyti automobilius", tuo paliudydamas, kad iki to laiko žmonės nebuvo tikri dėl ženklinimo, kad ten negalima statyti automobilius. Esant nurodytoms aplinkybėmis, darytina išvada, kad joks KET pažeidimas nebuvo padarytas, nes nebuvo atlikti jokie veiksmai, kurie baustini administracine tvarka.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija iš esmės savo sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo kaltės, visiškai be pagrindo nevertindamas pareiškėjo pateiktų įvykio aplinkybių, eliminuojančių pareiškėjo kaltę. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo sprendime pareiškėjo kaltės nenagrinėjo išvis. Kelio ženklų pakeitimas ir atitinkamai dažnas automobilio palikimas stovėti tame take apdairiai ir protingai elgiantis suponavo tik vieną galimą išdavą - Vilniaus miesto atsakingi pareigūnai pasistengė dėl vilniečių ir sukūrė papildomas parkavimo vietas, siekiant automobilius palikti dešinėje Neries upės pusėje ir per Žaliąjį ir Baltąjį tiltus paeiti iki miesto centro. Šiuo įsitikinimu pareiškėjas ir vadovavosi iki nurodytos 2015 m. balandžio 8 d. Po metų dažno automobilio palikimo stovėti šioje vietoje, jeigu ir būtų pagrindas manyti, kad negalima automobilio palikti ten stovėti, mažų mažiausia ko galima buvo tikėtis, tai visų pirma įspėjimo, kad šioje vietoje palikti automobilio negalima. Juk taip elgiamasi ir tuo atveju, kai tam tikrame kelio ruože numatomas apmokestinimas už automobilio stovėjimą. Pirmą dieną po ženklinimo pasikeitimo, asmuo, nesusimokėjęs už stovėjimą, įspėjamas paliekant už stiklo įspėjimą, kad pasikeitė ženklinimas ir sekantį kartą jis bus baudžiamas. Automobilių statymo laikotarpis minėtame take (beveik metai) ir apimtis (kiekvieną dieną tame take buvo paliekama stovėti apie 40 automobilių) vienareikšmiškai reiškia, kad pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad pareiškėjo veikimas gali būti įvertintas kaip neteisėtas. Nagrinėjamu atveju ir aplinkybėmis jis nėra ir negali būti kaltas dėl jam inkriminuojamo pažeidimo, nes, nepaneigiant to, kad inkriminuojamo neteisėto veikimo apskritai nebuvo, pareiškėjas neurėjo jokio pagrindo manyti, kad jo veikimas bus įvertintas kaip neteisėtas.

Esant tokioms aukščiau nurodytoms nepašalintoms abejonėms, neįsivaizduojama, kaip pareiškėjo traukimas atsakomybėn yra suderinamas su nekaltumo prezumpcijos principu, su principu, kad bet kokios abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami pareiškėjo naudai, bei su principu, kad negali būti bausmės be pažeidimo. (b.l. 1-6)

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad visus pagrindinius motyvus, dėl ko, jo manymu, priimtas savivaldybės nutarimas yra neteisėtas, yra išdėstęs skunde. Jis priima 2015 metų priimtą savivaldybės sprendimą, nes galbūt buvo taikoma tokia praktika, nenurodant, kodėl ta vieta yra pripažįstama kaip draudžiama automobiliui palikti ir formuluojama, kad automobilis paliktas draudžiamoje vietoje. Priima ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuomet jo skundas buvo atmestas. Tačiau šių metų kovo 31 d. Vilniaus apygardos teismas savo nutartimi pasisakė, kad svarbu nustatyti, koks teisės aktas, koks visuomenės interesas buvo pažeistas, kada automobilis paliktas vienoje ar kitoje miesto vietoje. Po šio teismo sprendimo, kuriame buvo įvardyta, ko ankstesnėje administracinėje byloje trūko, jis tikėjosi, kad byla bus nutraukta ar bus pateiktos naujos aplinkybės, kad automobilis paliktas tam tikro kelio ženklo stovėjimo vietoje, kodėl yra draudžiama toje vietoje stovėti, kad automobilis paliktas ant vejos ir pateikti argumentai, kodėl tai yra veja. Tačiau kai jis buvo nubaustas, kad vėl automobilį paliko transporto priemonių stovėjimui neskirtoje teritorijoje, jis norėjo paaiškinimo. Jam buvo pasakyta, kad jis paliko automobilį tam neskirtoje vietoje. Pateikdamas skundą, jis tikėjosi tam tikros pozicijos, kad bent atsiliepime bus pateikta tam tikra pozicija, kodėl tai yra vieta, kurioje jis negali statyti automobilio, bet vėlgi jos nebuvo. Metus laiko jis taip ir nesužinojo, ką jis pažeidė, koks tos vietos teisinis statusas, kodėl jis negalėjo ten pastatyti automobilio. Tai yra esminė aplinkybė, kadangi dabartinis savivaldybės nutarimas visiškai neatitinka to, kas buvo nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartyje. Savivaldybės atsiliepime paminėti faktai įrodo ne pažeidimą, o automobilio palikimo faktą. Savivaldybės administracija nepateikė atsikirtimų į jo skunde pateiktus įrodymus. Akivaizdžiai matosi, kad tame ruože buvo mokama automobilių stovėjimo vieta. Atsižvelgiant į kelio, kuris išgrįstas trinkelėmis plotį, akivaizdu, kad automobilį galima statyti tik kelkraštyje. Nuotraukose matyti, kad ten buvo tikslingai savivaldybės supiltas žvyras automobiliams statyti. 2013 m. toji vieta savivaldybės buvo suformuota tikslingai automobiliams statyti. Vėliau keitėsi kelio ženklai, 2015 m. atsirado kelio ženklas „gyvenamoji zona“. Tiek 2015 m., tiek 2016 m. nutarimais jis nėra baudžiamas dėl automobilio palikimo ant vejos. Atsižvelgiant į visumą, t. y. kelio ženklų kaitą, kad kelio ženklas „gyvenamoji zona“ leido statyti automobilius, tai, kad visus metus automobiliai ten buvo statomi ir niekas nebuvo įspėjamas dėl to paties fakto, į tai, kad savivaldybė nesugebėjo suformuluoti, ką jis pažeidė, prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skyriaus nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Jam akivaizdu, kad apygardos teismo sprendimas neįvykdytas ir tai yra užtektina vada šį savivaldybės administracijos nutarimą naikinti. 2015-04-08 įvykio nuotraukoje užfiksuotas jo automobilis. Pirmoje administracinėje byloje buvo pateiktos kitos nuotraukos, kuriose matėsi kelio ženklas „gyvenamosios zonos pabaiga“. Pirmajame atsiliepime savivaldybė pateikė netiesą. Jis prašė iškviesti liudytoją, kuris ir paliudijo, kad tai gyvenamoji zona. Jo liudijime buvo nurodyta, kad tai buvo kaip ir neaiški situacija, po to buvo pakeistas ženklinimas, kad automobilių statyti negalima. Tas ženklas ten stovi ir dabar, tačiau kai jis statė automobilį, tokio ženklo nebuvo. Čia yra važiuojamoji danga, čia 2013 m. buvo pastatytas ženklas, jog tai yra mokama automobilių stovėjimo vieta. Tas kelias yra siauras ir mokama vieta buvo padaryta būtent čia. 2013 m. buvo sąmoningai supilta skalda, kad būtų statomi automobiliai ir savivaldybė ėmė mokestį. Įvažiuojama iš asfaltuoto kelio į trinkelėmis grįstą kelią. Važiuojamasis kelias ten visada buvo, dabar ten stovi ženklas įvažiuoti draudžiama. Įvykio atveju išsukus iš Tilto gatvės į trinkelėmis grįstą kelią yra ženklas „gyvenamoji zona“. (b.l. 106-107)

Nagrinėjant skundą buvo pagarsinti pirmą kartą nagrinėjant skundą apylinkės teisme 2016-01-13 apklausto liudytojo T. Š. parodymai, kuriuose jis parodė, kad 2015-10-01 fiksavo pažeidimą padarytą automobiliu „Ford Focus“. Dažnai gaudavo pranešimus apie neleistinoje vietoje statomus automobilius, apie gadinamą veją. Pagal gautus skundus ir nurodymus važiavo, tikrino ir fiksavo daromus pažeidimus. Realiai ten yra veja, tačiau viskas išvažinėta, todėl veja nelabai ir matosi. Pažeidėjas buvo nubaustas ne už tai, kad pastatė automobilį ant vejos, o už tai, kad buvo pastatytas ne tam skirtoje vietoje. Pažeidimas buvo fiksuotas pagal punktą, reglamentuojantį automobilių statymą neleistinoje vietoje, nors jeigu ir fiksuotų, kad automobilis stovėjo ant vejos, baudos dydžio tai nekeistų. Nuotraukoje užfiksuota važiuojamosios dalies zona ir riba, už kurios yra veja, o tai, kad ten yra išvažinėta, dar nereiškia, kad vejos toje vietoje nėra. Buvo informuotas Eismo reguliavimo skyrius ir buvo pastatytas ženklas, draudžiantis stovėti. Fiksuojant pažeidimą ženklo dar toje vietoje nebuvo. Pažeidimas fiksuotas ne pagal ženklą. Ženklas buvo kaip papildoma priemonė, informuoti vairuotojus, kad ten tikrai negalima statyti automobilių. Pažeidimas fiksuojamas su planšete ir tai, kad nesutinka laikas, yra techninė klaida, tai galėjo atsitikti dėl to, kad jis neperstatė laiko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Nagrinėjant ATPK bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidėjas kaltas, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str. 1 d. ) Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

LR ATPK 124¹ str. 4 d. nustatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

G. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015-04-08 17.18 val. Vilniuje, Upės gatvėje, paliko stovėti transporto priemonę „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelių eismo taisyklių draudžiamojoje vietoje - transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto nuostatas.

Iš byloje esančių pažeidimo padarymo nuotraukų, (b.l. 22, 35-36), žemėlapių (b.l. 37-39), nustatyta, kad pareiškėjui priklausantis automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuotas stovintis šalia nuo Upės g. Vilniuje (maždaug ties Nr. 5 pastato pradžia) atsišakojusio trinkelėmis grįsto tako/kelio, nueinančio paupin. Kadangi šis takas neturi pavadinimo. pažeidimo padarymo vieta identifikuojama šalia tako einančios gatvės pavadinimu. Pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad nuotraukose užfiksuotas būtent jo automobilis.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija visiškai nevertino kelio ženklų reikšmės. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą aktualūs tik pažeidimo padarymo momentu eismą reguliavę kelio ženklai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyrius 2016-09-23 rašte nurodo, kad Upės g. ir jos atšakoje link Neries upės 2015-04-08 galiojo gyvenamosios zonos reikalavimai, nes stovėjo kelio ženklai Nr. 552 „gyvenamoji zona“ ir 553 „gyvenamosios zonos pabaiga“. Nuo 2015-04-23 gyvenamąją zoną nurodantys kelio ženklai buvo išmontuoti ir pastatyti stovėjimą draudžiantys ženklai (ką patvirtina nuotrauka b.l. 60, kurioje atsišakojimo nuo Upės g. pradžioje jau fiksuoti ženklai Nr. 332 „sustoti draudžiama“). Gyvenamosios zonos ženklas nesukuria jokių lengvosios transporto priemonės stovėjimo taisyklių vairuotojams. Taigi konstatuotina, jog pažeidimo fiksavimo dieną toje vietoje nebuvo transporto priemonių stovėjimą leidžiančių ir draudžiančių kelio ženklų, todėl skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai jų nevertino.

Tokių atveju, kai nėra transporto priemonių stovėjimo taisykles apibrėžiančių kelio ženklų, galioja kitos Kelių eismo taisyklės, apibrėžiančios transporto priemonių statymo būdus ar draudimus, tarp jų ir minėtasis 150.5 punktas.

Pareiškėjas pažeidimo padarymo faktą neigia argumentuodamas, kad jis pastatė savo automobilį vadovaudamasis kelių eismo taisyklių 141 p. nuostatomis: sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje <...>, teigdamas kad jis pastatė savo automobilį kelkraštyje KET 144 p. nurodytu būdu (Transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje leidžiama viena eile). (b.l. 36)

Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad vieta, kurioje užfiksuotas jo stovintis automobilis gali būti prilyginama kelkraščiui.

Pagal kelių eismo taisyklių 3.8 p. nuostatas kelkraštis – šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.

Jei laikyti trinkelėmis grįstą taką keliu, pareiškėjo automobilis akivaizdžiai stovi šalia jo ant kitokios dangos (žvyro ar suvažinėto smėlio). Ši danga nėra atskirta nuo važiuojamosios dalies horizontaliu ženklinimu. Be to, kaip nurodyta sąvokoje, kelkraštis yra kelio elementas, t.y, įrengtas laikantis kelių statybos taisyklių, įtvirtintų teisės aktuose ir statybos reglamentuose, keliamų reikalavimų. Vienas jų – tai jo matmenys. LR aplinkos ministro ir susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtintame kelių techniniame reglamente KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 7 lentelėje yra nustatyti kelkraščių pločiai. Pagal šį reglamentavimą akivaizdu, kad kelkraščių plotis turi būti vienodas, o linijos lygios, nes kelkraštis kelio sudėtinis elementas. Tuo tarpu iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad pareiškėjo taip vadinamasis „kelkraštis“ neturi aiškių ribų, tai siaurėja, tai platėja, su nelygiais, karpytais kontūrais (b.l. 21, 59), t.y, ne įrengtas specialiai, o susidaręs, kaip nurodė savivaldybė atsiliepime ir liudytojas T. Š. duodamas paaiškinimus, transporto priemonėms išvažinėjus veją.

Teismas neatsižvelgia į pareiškėjo argumentą, kad 2013 m. toje vietoje savivaldybė leido statyti automobilius, ką patvirtina b.l. 58 nuotraukoje užfiksuoti kelio ženklai, kadangi nagrinėjamu momentu šioje nuotraukoje parkingo vietą žyminčių ženklų nebuvo, o vairuotojas privalo vadovautis esamais kelio ženklais.

Kelių eismo taisyklių 150.5 p. numatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Kaip matyti iš šio punkto nuostatų, jis numato, kad įgalioti subjektai gali kelio ženklais nustatyti išimtis ir leisti automobilių parkavimą ir draudžiamose statyti transporto priemones vietose, kas akivaizdžiai ir buvo padaryta pagal b.l. 58 ankstesniu, nei nagrinėjamas laikotarpiu. Tačiau savivaldybei pakeitus savo politiką ir panaikinus išimtinį automobilių statymą leidžiančius kelio ženklus, vieta, kurioje draudžiama statyti transporto priemones, lieka draudžiama vieta ir susiformavęs vairuotojų įprotis negali būti priežastis, pateisinanti kelių eismo taisyklių nesilaikymą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, iš naujo jam surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą ignoravo Vilniaus apygardos teismo 2016-03-31 nutartį, kuria buvo įpareigoti ištaisyti ankstesnio administracinio teisės pažeidimo trūkumą – tiksliai apibrėžti vietą, kurioje statyti transporto priemonę draudimą jis pažeidė.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nėra visiškai teisus tai teigdamas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-08-18 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. SAVADAN-36098005-15 G. K. buvo kaltinamas pažeidęs KET 150.5 p. , nes 2015-04-08 17.18 val. Upės g. automobilį sustojo ir paliko stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: sporto, vaikų žaidimo aikštelėje ar kitoje transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje) (b.l. 21). Kaip teisingai nurodė Vilniaus apygardos teismas, šiame protokole buvo nurodyti keli alternatyvūs KET 150.5 punkto dispozicijoje fiksuotos veikos objektyvūs požymiai – trys pažeidimo padarymo vietos: vaikų žaidimų aikštelė, sporto aikštelė ar kita transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirta teritorija. Surašydama naują administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. SAVAD-13AN-57484940 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistė J. K. paliko pažeidimo faktiniame aprašyme tik vieną iš 150.5 p. numatytų draudžiamų statyti transporto priemones vietų - transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtą teritoriją, tačiau jos nedetalizuoja.

Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą ir T. Š. parodymų, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija traktuoja, kad kita transporto priemones statyti neskirta teritorija – tai yra transporto priemonių nuvažinėta veja. Savivaldybė nurodo, jog apželdinta veja ir išvažinėta vieta, kur stovi automobilis, yra vientisas plotas; KET 155.5 punkte įtvirtintas draudimas transporto priemonei sustoti ir stovėti ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad šis draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė, šis draudimas neabejotinai apima ir tuos atvejus, kai žolė neželia dėl objektyvių priežasčių, t.y. kai ji nuolat išvažinėjama ar ištrypiama. Taigi darytina išvada, kad jie traktuoja, jog automobilis „Ford Focus“ pastatytas ant vejos. Kaip matyti iš KET 150.5 punkto, jo dispozicijoje veja nurodyta kaip savarankiškas objektyvus požymis (vieta, kurioje draudžiama statyti transporto priemones), todėl negali būti laikomas kitu normos dispozicijoje numatytu požymiu - kita transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirta teritorija. Tokiu atveju, teismas pripažįsta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo padarymo požymis – vieta, kurioje draudžiama stovėti transporto priemonėms, įvardinta netiksliai ir daro kaltinimą pareiškėjui neaiškų. Jei savivaldybė laiko, kad G. K. pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimą statyti automobilį ant vejos, taip ir turėtų būti formuluojamas kaltinimas protokole.

ATPK 284 str. 2 d. įtvirtinta teisės norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva keisti kaltinimą asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn, kitomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis. ATPK 284 str. 2 d. negali būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Šios funkcijos ATPK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintina Vilniaus miesto savivaldybės administracijai spręsti klausimą dėl įstatymą atitinkančio administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 4 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. skundą iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-05-05 nutarimą Nr. SAVAD-13N-59591381-16, kuriuo G. K. už administracinį teisės pažeidimą pagal LR ATPK 124¹ str. 4 d. buvo paskirta 40 eurų bauda, ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.