- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-29
- Bylos Nr.
- e2S-107-601/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22816-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Kreditorius
- Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus
- Skolininkas
- E. M. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eL2-9489-470/2025 pagal kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pareiškimą skolininkui E. M. M. dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius 2025 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininko E. M. M. 3 785,41 Eur skolą, 74,45 Eur delspinigius, 114,84 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 19 d. priimtu teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko E. M. M. 3 785,41 Eur skolą, 74,45 Eur delspinigius, 114,84 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 974,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas skundžiama 2025 m. spalio 6 d. nutartimi nutarė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. teismo įsakymą ir kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą. Taip pat nutarta grąžinti kreditoriui jo sumokėtą 23,00 Eur žyminį mokestį.
4. Teismas tokį sprendimą priėmė konstatavęs, kad nebuvo galimybės atlikti procesinių veiksmų, būtinų nagrinėjant bylas dėl teismo įsakymo išdavimo, t. y. nepavykus įteikti kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nuorašų bei pranešimo skolininkui kreditoriaus nurodytais gyvenamosios vietos adresais.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-9489-470/2025 ir išspręsti klausimą dėl teismo įsakymo įsiteisėjimo. Atskirajame skunde apeliantas nurodė šiuos esminius argumentus:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino teismo įsakymą ir paliko kreditoriaus pareiškimą nenagrinėtą, nors vien procesinių dokumentų neįteikimas skolininkui savaime nesudaro pagrindo tokiam procesiniam sprendimui;
1.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CPK 431 straipsnio 3 dalį, nors skolininko deklaruota gyvenamoji vieta buvo žinoma ir nurodyta pareiškime, be to, prieš panaikindamas teismo įsakymą teismas nenustatė kreditoriui termino patikslinti skolininko adresą ar sudaryti galimybę dokumentus įteikti kitu CPK numatytu būdu;
1.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, nors aplinkybė, jog procesinių dokumentų nepavyko įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, savaime nereiškia tokios išvados ir gali būti vertinama kaip skolininko vengimas priimti dokumentus;
1.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką, nors ši tvarka taikytina ir teismo įsakymo bylose, o kreditorius buvo aiškiai prašęs ją taikyti;
1.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad skundžiama nutartis atskiruoju skundu neskundžiama, nors ja buvo užkirstas kelias tolesnei bylos eigai, todėl pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą tokia nutartis laikytina skundžiama.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra.
8. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties skundžiamumo. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ji atskiruoju skundu neskundžiama, toks išaiškinimas nėra lemiamas sprendžiant nutarties skundžiamumo klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 435 straipsnio 5 dalimi, panaikino teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą paliko nenagrinėtą. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktą atskiruoju skundu gali būti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys, kai tokia teisė tiesiogiai numatyta įstatyme. CPK 435 straipsnio 5 dalyje aiškiai nustatyta, kad nutartys, kuriomis pareiškimas paliekamas nenagrinėtas ir (ar) panaikinamas teismo įsakymas, gali būti skundžiamos atskiruoju skundu.
10. Pažymėtina ir tai, kad, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai išaiškino jos skundžiamumą, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą jis jį priėmė ir, laikydamasis CPK nustatytos tvarkos, persiuntė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Ši aplinkybė nepanaikina ir nepateisina neteisingo skundžiamumo išaiškinimo, tačiau patvirtina, kad objektyvių kliūčių atskirajam skundui nagrinėti nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintas teismo įsakymas ir kreditoriaus pareiškimas paliktas nenagrinėtu, yra skundžiama atskiruoju skundu, todėl apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą vertinti jos teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo galimybės atlikti procesinių veiksmų, būtinų byloms dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėti, kadangi nepavyko įteikti kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymo nuorašų ir pranešimo skolininkui kreditoriaus nurodytais gyvenamosios vietos adresais, todėl buvo panaikintas teismo įsakymas ir kreditoriaus pareiškimas paliktas nenagrinėtas. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino procesinių dokumentų neįteikimą su skolininko gyvenamosios vietos nežinojimu, neteisingai taikė CPK 431 straipsnio 3 dalį, nepanaudojo CPK numatytų alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.
13. Pažymėtina, kad pagal CPK 438 straipsnį kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymo ir teismo pranešimo skolininkui įteikimui taikomos bendrosios procesinių dokumentų įteikimo taisyklės, nustatytos CPK 123 ir 124 straipsniuose. Šios normos nenumato išimčių, pagal kurias tam tikri procesinių dokumentų įteikimo būdai nebūtų taikomi teismo įsakymo bylose. Todėl teismas, spręsdamas dėl teismo įsakymo įteikimo, privalo laikytis CPK nustatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos ir jos taikymo eiliškumo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pagal CPK 123 straipsnį procesinių dokumentų įteikimas grindžiamas laipsniškumo principu – pirmiausia siekiama realaus procesinių dokumentų įteikimo adresatui, o tik nepavykus to padaryti ir išnaudojus įstatyme numatytas alternatyvias įteikimo galimybes, gali būti taikoma procesinių dokumentų įteikimo fikcija. Tokiu atveju paliekamas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo fikcija taikytina kaip kraštutinė priemonė. Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas pirmiausia turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pavyzdžiui, siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą jo buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir pan. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas gali siųsti procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformuodamas specialią pašto siuntą, leidžiančią taikyti įteikimo fikciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismo įsakymas buvo priimtas 2025 m. rugpjūčio 19 d. ir 2025 m. rugpjūčio 20 d. išsiųstas skolininkui kreditoriaus pareiškime nurodytu skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ant pašto siuntos nurodant 30 dienų saugojimo terminą. Procesiniai dokumentai 2025 m. spalio 1 d. buvo grąžinti teismui, skolininkui jų neatsiėmus per nustatytą pašto siuntos saugojimo laiką (pranešimas skolininko deklaruotoje gyvenamojoje vietoje buvo paliktas 2025 m. rugpjūčio 29 d.). Taigi procesiniai dokumentai buvo siunčiami tiesiogiai skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu specialia pašto siunta, skirta taikyti įteikimo fikciją, tačiau nesilaikant CPK 123 straipsnyje įtvirtinto procesinių dokumentų įteikimo eiliškumo. Byloje nėra duomenų, kad prieš tai pirmosios instancijos teismas būtų bandęs įteikti procesinius dokumentus kitais CPK numatytais būdais ar būtų sudaręs kreditoriui galimybę pateikti duomenis apie kitą galimą skolininko buvimo vietą.
17. Tokiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir per anksti taikė CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo fikciją. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo procesinių dokumentų neįteikimą laikyti kliūtimi tolesnei teismo įsakymo proceso eigai, panaikinti teismo įsakymą ir palikti kreditoriaus pareiškimą nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl procesinių kliūčių tęsti teismo įsakymo procesą yra nepagrįsta, o skundžiama nutartis – neteisėta ir naikintina; procesinių dokumentų įteikimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – vykdyti procesinių dokumentų įteikimo procedūras laikantis CPK 123 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartį ir perduoti procesinių dokumentų įteikimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.