- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-244-227/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- A. V.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-244-227/2018 Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02935-2017-2
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3958-812/2017 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovės R. V. priešieškinį ieškovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas A. V. ieškiniu prašė nutraukti jo ir atsakovės R. V. santuoką, sudarytą 1995 m. rugsėjo 30 d. Panevėžio miesto CMS dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokos metu turėtą pavardę; padalinti santuokoje įgytą turtą ir šalims nuosavybės teise priteisti po ½ dalį iš 34/100 dalių buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13 192 Eur vidutinės rinkos vertės; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 695 Eur vidutinės rinkos vertės; taip pat padalinti santuokoje įgytas transporto priemones ir ieškovui priteisti automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur vidutinės rinkos vertės, o atsakovei R. V. priteisti automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur vidutinės rinkos vertės; automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Eur vidutinės rinkos vertės. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje ieškovas A. V. nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuokoje gimę vaikai jau pilnamečiai. Iki 2015 metų santuoka buvo sėkminga. Vėliau atsakovė dėl ieškovui nežinomų priežasčių ėmė reikalauti, kad ieškovas išsikeltų iš buto, kuriame kartu gyveno nuo 1997 metų, motyvuodama, kad butas priklauso atsakovei, kad ieškovas yra blogas vyras, nes mažai uždirba. Ieškovas mėgino ieškoti kompromiso, tačiau nepavyko. Ieškovės reikalavimus išsikraustyti iš buto lydėjo isterijos priepuoliai. 2016 m. gegužės 15 d. ieškovas su daiktais persikėlė gyventi pas savo motiną. Ieškovo ir atsakovės santuoka iširo, todėl nutrauktina. Atsakovė pažeidė Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje numatytas sutuoktinių pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu. Atsakovė R. V. priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei palikti santuokos metu turėtas pavardes; pripažinti 34/100 dalis buto (duomenys neskelbtini), 4485,28 Eur vidutinės rinkos vertės asmenine atsakovės nuosavybe; padalinti santuokoje įgytą turtą, šalims priteisti po ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 695 Eur vidutinės rinkos vertės, ieškovui nuosavybės teise priteisti automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur vidutinės rinkos vertės; automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur vidutinės rinkos vertės; automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Eur vidutinės rinkos vertės. Taip pat prašė priteisti iš ieškovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad šalių vedybinis gyvenimas nesisekė, prasidėjo įvairūs nesutarimai, nuo 2016 m. gegužės mėnesio šalys nepalaiko santuokinių ryšių, nebeveda bendro ūkio, santuoka yra iširusi dėl ieškovo kaltės. Santuokos metu ieškovas girtavo, smurtavo, žemino atsakovę, buvo konfliktiškas. Tokiu elgesiu ieškovas pažeidė sutuoktinio pareigas. Ieškovas nuolat keitė darbovietes, nes dėl girtavimo darbdaviai siūlydavo išeiti iš darbo. Būdamas girtas daug kartų patyrė traumas, gydėsi nuo alkoholizmo. Nors santuoka nenutraukta, ieškovas gyvena su kita moterimi. Ieškovo naudojamas fizinis, psichologinis smurtas sukėlė atsakovei įvairių sveikatos negalavimų. Ieškovas, nenutraukęs santuokos, socialiniuose tinkluose demonstruoja nuotraukas su kita moterimi, kalba apie vestuves. Toks ieškovo elgesys kelia stresą atsakovei, jos vaikams. Dėl to atsakovė vartoja vaistus, ją kankina nemiga. Dėl ieškovo veiksmų atsakovė patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 Eur. Santuokos metu atsakovės vardu buvo įgytos 34/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas yra asmeninė atsakovės nuosavybė, nes pinigus pirkti butui davė atsakovės motina E. A., kuri 2007 m. lapkričio 15d. pardavė savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 10 000 Lt (2896,20 Eur) ir pinigus perdavė atsakovei buto įsigijimui. Už butą buvo sumokėta 13 400 Lt (3880,90 Eur). Sutuoktiniai neturėjo santaupų, trūkstamus pinigus skolinosi. Bute su sutuoktiniais ir jų vaikais visą laiką kartu gyveno atsakovės motina. Ji bute gyvena ir šiuo metu. Atsakovei priklausančio buto dalies vertė yra 4485,28 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį, priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką, sudarytą Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje 1995 m. rugsėjo 30d., įrašo Nr. 715, dėl ieškovo A. V. kaltės, nutraukus santuoką paliko A. V. pavardę „V“, R. V. – „V“. Taip pat priteisė ieškovui nuosavybės teise ½ dalį 34/100 dalių buto (duomenys neskelbtini), kurio 34/100 dalių vidutinė rinkos vertė yra 5576 Eur; ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 1010 Eur vidutinės rinkos vertės; automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur vidutinės rinkos vertės; 419,67 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės R. V.. Atsakovei R. V. nuosavybės teise priteisė ½ dalį 34/100 dalių buto (duomenys neskelbtini), kurio 34/100 dalių vidutinė rinkos vertė yra 5576 Eur; ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 1010 Eur vidutinės rinkos vertės; automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur vidutinės rinkos vertės; 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš ieškovo. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė į valstybės biudžeto pajamas iš šalių po 10,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.Teismas nustatė, kad sutuoktiniai gyvena atskirai nuo 2016 m. gegužės mėnesio, kaip šeima nebeveda bendro ūkio ir galutinai nutraukė tarpusavio santykius, susitaikyti nesutinka, prašo nutraukti santuoką. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina. Teismas iš atsakovės rašytinių paaiškinimų (b.l. 84-86), atsakovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, liudytojų - atsakovės motinos E. A., draugės I. V. Š, ieškovo liudytojos – ieškovo sesers A. R. parodymų teisme, 2006 m. specialisto išvados Nr. G 495/06 (05) duomenų (b.l. 53), atsakovės asmens sveikatos kortelės įrašo duomenų (b.l. 66), nustatė, kad santuokos metu ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, dėl to gydėsi, gydymas rezultatų nedavė, būdamas girtas namuose triukšmaudavo, niokodavo baldus, nesirūpindavo higiena, smurtavo prie atsakovę, atsakovės motiną, kėlė didelę baimę kartu gyvenusiai nepilnametei dukrai. 2016 m. gegužės mėnesį ieškovas girtavo, todėl atsakovės reikalavimu ieškovo sesuo parvežė ieškovą pas motiną, gydė, po ko ieškovas į namus nebegrįžo, sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Pripažino, kad ieškovas nedėjo pastangų keisti savo gyvenimo būdą, požiūrį į šeimą, piktnaudžiavo alkoholiu, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, taip pažeidė sutuoktinio pareigas - lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima (CK 3.26-3.28 straipsniai). Taip pat teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis nebendrauja su kita moterimi, ką paneigia atsakovės paaiškinimai, fotonuotraukos iš atsakovo Facebook tinklapio, liudytojos A. R. parodymai. Teismas pažymėjo, kad iš nuotraukų patalpinimo, fotografijose užfiksuoto metų laiko matyti, kad ieškovas bendravo su kita moterimi jau 2016 m. vasaros laikotarpiu, t.y. netrukus po to, kai apsigyveno pas motiną ir savo ryšį paviešino socialiniame tinkle, todėl pripažino, kad ieškovas tokiu elgesiu pažeidė sutuoktinio lojalumo, pagarbos kitam sutuoktiniui pareigą (CK 3.27 str.), dėl ko yra pagrindas pripažinti ieškovą kaltu dėl iširusios šalių santuokos (CK 3.60 str.). Nors ieškovas teikė paaiškinimus, kad atsakovė santuokos metu priekaištavo ieškovui, buvo nesugyvenamo būdo, nuolat skundėsi bloga šeimos materialine padėtimi, varė ieškovą iš buto, tačiau teismas pripažino, kad tam buvo pagrindas – ieškovas santuokos metu vartojo alkoholį, nekeitė savo gyvenimo būdo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl santuokos iširimo kalta yra atsakovė. Ieškovei prašant iš ieškovo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo įvertino, kad santuokos metu ieškovas ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu, buvo nelojalus sutuoktinei, negerbė jos, triukšmaudavo, naudojo prieš atsakovę smurtą, pradėjo bendrauti su kita moterimi, toks jo elgesys pripažintas kaltu. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo priešingi sutuoktinio pareigoms veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu atsakovė patyrė nuolatinę įtampą, šeimos gyvenime nesijautė saugiai, stabiliai, atsakovui nekeičiant savo įpročių, gyvenimo būdo, šeimos santykiai iširo. Sutiko, kad toks ieškovo elgesys santuokos metu, lėmęs jos iširimą, artimų santykių su kita sutuoktiniams pažįstama moterimi viešas demonstravimas sukėlė atsakovei įtampą, stresą. Atsakovės teiginius, kad dėl nurodytų aplinkybių ją kankina nemiga, ji vartoja vaistus, patvirtina jos pateikto asmens sveikatos istorijos išrašo 2017 m. sausio 4 d. duomenys (b.l. 67). Taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovė yra darbinga, dirba užsienyje, nėra duomenų, kad atsakovės patiriami emociniai išgyvenimai tebesitęsia ir kelia fizinės bei psichikos sveikatos sutrikimus. Nors ieškovas viešai pradėjo bendrauti su šeimai pažįstama kita moterimi sutuoktiniams jau gyvenant skyrium, skirtingose gyvenamosiose vietose, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė norėjo toliau gyventi kartu su ieškovu ir dėjo realias pastangas atnaujinti šeimos ryšius. Teismas vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei darė išvadą, kad atsakovės dėl santuokos nutraukimo patirta neturtinė žala yra 500 Eur.Nustatė, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2008 m. rugpjūčio 25d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VJ-3818 pagrindu įgijo 0,0619 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (b.l. 11), buto, esančio (duomenys neskelbtini) 34/100 dalis pagal 1997 m. sausio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 24 (b.l. 9), automobilius Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (išregistruotas baigus jo eksploataciją) (b.l. 103). Šalims neteikiant įrodymų apie dalintino nekilnojamojo turto rinkos vertę, teismas vadovavosi VĮ Registrų centro viešais duomenimis apie nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, galiojančią 2017 m. sausio 1 d. ir darė išvadą, kad šalių turimo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 1 010 Eur, buto vidutinė rinkos vertė yra 16 400 Eur, iš kurios 34/100 dalių buto vertė yra 5576 Eur. Vadovavosi CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nesant ginčo dėl žemės sklypo padalinimo būdo, teismas žemės sklypą priteisė šalims lygiomis dalimis po ½ dalį.Ieškovui prašant butą padalinti lygiomis dalimis, o atsakovei prašant butą pripažinti asmenine jos nuosavybe teismas vadovavosi CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, buto įgijimo metu galiojusio 1969 m. LR Santuokos iš šeimos kodekso 21, 22 straipsniais, 1964 m. LR civilinio kodekso 58, 282 straipsniais. Nustatė, kad 1997m. sausio 3 d., pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 24, atsakovė R. V. nupirko 34/100 dalis buto (duomenys neskelbtini), už 13 400 Lt. (b.l. 52). Iš šalių paaiškinimų, liudytojų E. A., A. R. parodymų nustatė, kad 10 000 Lt buto pirkimui perdavė atsakovės motina E. A., kuri gavo pinigus 1996 m. lapkričio 15d. pardavusi butą Kėdainių m. už 10 000 Lt (b.l. 51), o likusią pinigų sumą sutuoktiniai skolinosi, skolą atidavė. Pažymėjo, kad butas įgytas santuokos metu vieno sutuoktinio vardu, todėl jo režimui galioja prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (1969 m. LR Santuokos iš šeimos kodekso 21 straipsnis). Kritiškai vertino atsakovės paaiškinimus apie buto pirkimą asmeninės nuosavybės teise, pažymėjo, kad atsakovė nesudarė rašytinės pinigų dovanojimo asmeninės nuosavybės teise sutarties su motina, atmetė kaip nepagrįstus teiginius, kad E. A. ketino pirkti butą savo vardu ir sandorio nesudarė tik todėl, kad negaliojo jos asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, nes nenustatyta, kad ji ketino pirkti butą, ji pati parodė, jog nusprendė parduoti butą Kėdainių m. ir perduoti pinigus sutuoktiniams, kad jie nusipirktų butą. Teismas įvertino liudytojos A. R. parodymus, kad jos brolis su žmona ieškojo buto, tačiau atsakovės motinos duotų pinigų nepakako tokiam turtui įsigyti, ieškovas skolinosi pinigų. Sprendė, kad nepakanka duomenų pripažinti, jog buto įgijimo metu atsakovė buvo aiškiai išreiškusi valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn ir tokia jos valia buvo žinoma ieškovui. Pripažino labiau tikėtina, jog pinigus buto pirkimui atsakovės motina perdavė abiem sutuoktiniams, kaip jaunai šeimai, kad jie turėtų savo gyvenamąją patalpą, nes sutuoktiniai neturėjo jokių lėšų savo būstui įsigyti. Sprendė, kad atsakovė nepaneigė prezumpcijos, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 1969 m. LR Santuokos iš šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalis), todėl 34/100 dalys buto, 5576 Eur vidutinės rinkos vertės, įtrauktinos į dalintiną turtą (CK 3.118 str.). Įvertinęs, kad atsakovė neišreiškė valios dėl galimos piniginės kompensacijos iš jos priteisimo, ieškovas gauti piniginę kompensaciją nesutiko, sutuoktiniai gyvena skyrium daugiau kaip metu laiko, ieškovas turi kitą gyvenamąją vietą, reikalavimo dėl naudojimosi butu tvarkos nė viena iš šalių nekėlė, butas dviejų kambarių, t.y. dalus, butą padalino lygiomis dalimis. Teismas santuokoje įgytus automobilius padalino sutuoktiniams atsižvelgiant į faktinį automobilių naudojimą – ieškovui priteisiant automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur vertės, atsakovei Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur vertės. Pripažino, kad ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 124 Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, 800 Eur ieškovo patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b.l. 5, 6), 100 Eur kuratoriaus darbo apmokėjimo išlaidos (b.l. 25), 36 Eur ieškovo patirtos procesinių dokumentų įteikimo per antstolį atsakovei išlaidos (b.l. 72), 9,20 Eur įrodymų rinkimo išlaidos (b.l. 104); atsakovė patyrė šias išlaidas: 50 Eur atsakovės sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 45), 470 Eur atsakovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b.l. 46). Ieškinį patenkinus iš dalies (66 proc.), priešieškinį patenkinus iš dalies (55 proc.), bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, įskaičius iš ieškovo ir atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, galutinai ieškovui priteista iš atsakovės 419,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. V. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalis dėl 34/100 dalių buto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo - priteisti ieškovei 34/100 dalių butą, o ieškovui 600 Eur kompensaciją, taip pat priteisti iš ieškovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atsakovei. Nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl sumažino per pusę atsakovei priteistos neturtinės žalos dydį, nors iš sprendimo motyvų matyti, jog jos reikalavimas yra pagrįstas. Nesutinka su teismo išvada, kad nėra duomenų, jog atsakovės patiriami emociniai išgyvenimai tebesitęsia, nes šiuo metu skyrybų procesas tęsiasi, ieškovas neremia šalių dukters, kuri yra studentė, ieškovui priteisus dalį buto ir jam grįžus atsakovė patirtų nuolatinį stresą. Neturtinės žalos prašo už jau patirtus dvasinius išgyvenimus, sukeltus sveikatos sutrikimus, kurie tęsėsi ilgus metus. Atsakovė, priešingai nei nurodė teismas, stengėsi išsaugoti šeimą, įkalbėjo ieškovą gydytis nuo alkoholizmo, tačiau atsakovas nekeitė įpročių, net nenutraukęs santuokos pradėjo gyventi su kita moterimi, nesiekė atnaujinti šeimos ryšių. Atsakovas darbingas, dirbantis, todėl turi galimybę atlyginti neturtinę žalą. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, taikė materialinės teisės normas ir neteisingai padalino 34/100 dalis buto. Teismas turėjo vadovautis CK 3.123 straipsnio nuostatomis dėl galimybės nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tokio pobūdžio bylose teismo vaidmuo yra aktyvus, jis gali viršyti pareikštus reikalavimus. Teismas darė dvi pertraukas dėl šalių galimybės susitarti dėl kompensacijos dydžio. Ieškovas neginčijo, kad jis neturėjo santaupų buto įsigijimui, kad A. davė atsakovei 10000 Lt buto pirkimui, likusią sumą teko skolintis. Faktą, kad pinigus atsakovei davė mama patvirtino liudytojos I. V., K. A., E. A., kuri nurodė, kad negalėjo forminti buto savo vardu dėl pasibaigusio asmens dokumento galiojimo, todėl padovanojo pinigus atsakovei. Kadangi butas kainavo 13400 Lt, iš kurių 10000 Lt dovanojo atsakovei mama, buvo pasiskolinta 3400 Lt (984,70 Eur), tokiu būdu ieškovui priklausytų tik pusę ¼ dalies buto. Kadangi tai maža buto dalis, būtų neįmanoma nustatyti naudojimosi butu tvarkos. Įvertintina, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo girtavimo, smurto atsakovės atžvilgiu, jis bute negyvena, mokesčių nemoka, juo nesirūpina, be to, ieškovas sumažino dalintiną turtą, kadangi be atsakovės sutikimo į metalo laužą atidavė automobilį Opel Vectra, už jį gavo 200 Eur, bet su atsakove nepasidalino šia suma. Todėl ieškovui priteistina kompensacija už butą atitinkamai mažintina.Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas A. V. prašo skundo netenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka, jog jo buto dalis būtų iškeista į piniginę kompensaciją, atsakovės pasvarstymai apie ieškovui priklausančią mažesnę buto dalį yra nepagrįsti. Santuokinio gyvenimo metu, maždaug prieš 8 metus atsakovė vienintelį kartą yra patyrusi smurtą, todėl reikalavimas padidinti jai priteistinos neturtinės žalos dydį yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja, pasisako dėl apeliacinių skundų motyvų. Apeliaciniame skunde atsakovė pareiškė reikalavimą pakeisti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovės naudai priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo šią sumą padidinant iki 1000 Eur. Vadovaujantis CK 3.70 straipsnio, reglamentuojančio santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisines pasekmes, 2 dalyje numatytu reglamentavimu, sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovą kaltu dėl santuokos nutraukimo, todėl atsakovė turėjo pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio įvertino, kad santuokos metu ieškovas ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu, buvo nelojalus sutuoktinei, negerbė jos, triukšmaudavo, naudojo prieš atsakovę smurtą, pradėjo bendrauti su kita moterimi, ieškovo priešingi sutuoktinio pareigoms veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu atsakovė patyrė nuolatinę įtampą, šeimos gyvenime nesijautė saugiai, stabiliai, atsakovui nekeičiant savo įpročių, gyvenimo būdo, šeimos santykiai iširo. Pripažino, kad toks ieškovo elgesys santuokos metu, lėmęs jos iširimą, artimų santykių su kita sutuoktiniams pažįstama moterimi viešas demonstravimas sukėlė atsakovei įtampą, stresą, ką patvirtina ir asmens sveikatos istorijos išrašo 2017 m. sausio 4 d. duomenys (b.l. 67). Taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovė yra darbinga, dirba užsienyje, nėra duomenų, kad atsakovės patiriami emociniai išgyvenimai tebesitęsia ir kelia fizinės bei psichikos sveikatos sutrikimus, byloje nėra duomenų, jog atsakovė norėjo toliau gyventi kartu su ieškovu ir dėjo realias pastangas atnaujinti šeimos ryšius. Teismas vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei darė išvadą, kad atsakovės dėl santuokos nutraukimo patirta neturtinė žala yra 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės argumentus, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą įvertintina, kad dar tebesitęsia santuokos nutraukimo procesas, ieškovas neteikia paramos šalių pilnametei dukrai, tęsiasi atsakovės pergyvenimai, galimai ieškovui grįžus gyventi į butą, ji patirtų stresą, kadangi tai susiję su teisminiais procesais, sprendimų vykdymu, o ne su ieškovo netinkamu elgesiu su atsakove santuokinio gyvenimo metu, be to, negalima vertinti atsakovės deklaratyvių pamąstymų apie tai, kad galimai ateityje ji patirs išgyvenimų dėl turto valdymo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius duomenis dėl atsakovės patirtų išgyvenimų mąsto, aplinkybes, kad atsakovė nesiekė atnaujinti šeimo ryšių su ieškovu. Aplinkybė, kad ieškovas šiuo metu gyvena su kita moterimi, įvertinus tai, kad sutuoktiniai gyvena atskirai nuo 2016 m. gegužės mėnesio, kaip šeima nebeveda bendro ūkio ir nutraukė tarpusavio santykius, kai ieškovas persikėlė gyventi pas savo mamą pačios atsakovės iniciatyva, jai paskambinus ieškovo seseriai ir liepus ieškovą išsivežti, negalėtų būti pripažįstama esmine sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovės argumentai nesudaro pagrindo keisti priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, dėl kurių santuoka iširo, atsakovės išgyvenimus dėl ieškovo veiksmų, daro išvadą, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis (500 Eur) nustatytas teisingai ir nėra pagrindo jį keisti.Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria šalims priteista po ½ nekilnojamojo turto - 34/100 dalių buto (duomenys neskelbtini), 5575 Eur vidutinės rinkos vertės, prašo sprendimą šioje dalyje pakeisti ir šį nekilnojamąjį turtą padalinti sekančiai – atsakovei priteisti šį turtą natūra, o ieškovui priteisti piniginę kompensaciją (600 Eur). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priešieškiniu atsakovė prašė pripažinti nekilnojamąjį turtą jos asmenine nuosavybe, todėl iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog šis nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliantė skundu prašo nukrypti nuo lygių sutuoktinių bendro turto dalių principo, įvertinti, kad didžioji dalis lėšų būsto įsigijimui (10000 Lt iš sumokėtos 13400 Lt sumos) buvo atsakovei duotos jos mamos, likusią dalį šalys skolinosi, praeityje ieškovas nuolatos girdavo, smurtavo, būsto neišlaiko, priteisus jam mažą dalį būsto būtų neįmanoma nusistatyti naudojimosi tvarkos, Todėl ji prašo priteisti jai būstą natūra, atsakovui priteistiną kompensaciją sumažinti puse parduoto automobilio vertės. Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1–2 dalimis, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau CK numatytais atvejais galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. CK 3.123 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes.Apeliantė prašymą nukrypti nuo lygių sutuoktinių bendro turto dalių principo argumentuoja tuo, kad būsto įsigijimui yra panaudotos jai mamos dovanotos lėšos (10000 Lt iš sumokėtos 13400 Lt sumos), todėl jos įnašas į būstą buvo ženkliai didesnis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau paminėtą CK 3.123 straipsnio aiškinimą ir taikymą praktikoje, konstatuoja, kad tai galėtų būti pripažįstama svarbia aplinkybe nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalijant santuokos metu įgytą turtą. Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bylos duomenų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovės motinos piniginės lėšos, gautos pardavus butą Kėdainiuose, buvo padovanoti asmeniškai ieškovei, o ne šeimos interesams tenkinti.Byloje nustatyta, kad 1997m. sausio 3 d., pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 24, atsakovė R. V. nupirko 34/100 dalis buto (duomenys neskelbtini), už 13 400 Lt. (b.l. 52). Iš šalių paaiškinimų, liudytojų E. A., A. R. parodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 10 000 Lt buto pirkimui perdavė atsakovės motina E. A., kuri gavo pinigus 1996 m. lapkričio 15d. pardavusi butą Kėdainių m. už 10 000 Lt (b.l. 51), o likusią pinigų sumą sutuoktiniai skolinosi, skolą atidavė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buto įsigijimui buvo panaudoti atsakovės mamos pinigai, gauti pardavus turtą, kilęs ginčas dėl to, ar 10000 Lt suma buvo padovanota atsakovės asmeninės nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė nesudarė rašytinės pinigų dovanojimo asmeninės nuosavybės teise sutarties su motina. Be to, atsakovės mama E. A., apklausta liudytoja, teismo posėdžio metu paaiškino, kad nusprendė parduoti butą Kėdainių m. ir perduoti pinigus dukrai, kad jos šeima nusipirktų butą, nes šalys gyveno nuomojamame bute. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojos parodymai nebuvo nuoseklūs, vienu metu ji nurodė, kad pinigus padovanojo dukrai, kad ji įsigytų butą savo nuosavybėn, kitu metu teigė, kad pinigus dovanojo, nes vaikai (sutuoktiniai) pinigų neturėjo, ji planavo su jų šeima gyventi drauge, todėl davė pinigų butui. Manytina, kad šios liudytojos parodymai yra subjektyviai palankesni atsakovei, kadangi atsakovė yra šios liudytojos dukra. Tačiau iš E. A. paaiškinimų matyti, kad jai buvo žinoma aplinkybė, jog ieškovas ir atsakovė ginčo butą perka būdami santuokoje ir vesdami bendrą ūkį, kad jie būsto įsigijimui skolinasi pinigų, be to, byloje nėra nepateikta kitų duomenų, patvirtinančių atsakovės motinos valią tokiomis aplinkybėmis lėšas dovanoti konkrečiai asmeniškai atsakovei, o ne siekį pagerinti bendrus dukters šeimos poreikius ir sutuoktinių šeimos gyvenimo sąlygas. Teismas įvertino ir liudytojos A. R. parodymus, kad jos brolis su žmona ieškojo buto, tačiau atsakovės motinos duotų pinigų nepakako tokiam turtui įsigyti, ieškovas skolinosi pinigų. Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad pinigus buto pirkimui atsakovės motina perdavė dukrai su tuo tikslu, kad sutuoktiniai, jauna šeima turėtų savo gyvenamąją patalpą, nes šalys, neseniai sudarę santuoką, neturėjo jokių lėšų savo būstui įsigyti, gyveno nuomojamame bute, likusią sumą būsto įsigijimui buvo priversti skolintis. Todėl atmestina atsakovės pozicija, kad būsto įsigijimui yra panaudotos jos asmeninės lėšos (padovanotos asmeniškai jai, o ne šeimai, mamos). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog būstas buvo įgytas panaudojant didžiąją dalį atsakovės asmeninių lėšų, jai padovanotų mamos. Be to, bylos nagrinėjimo metu liudytojos A. R., E. A., I. V.-Š. patvirtino, kad šalims gyvenant bute iš bendrų lėšų buvo gerinamas būstas - atliekami einamieji remontai, pakeisti langai, durys, laminatas, perdažytos, ištapetuotis sienos, buvo perkami baldai, vonią remontavo ieškovas savarankiškai, kas atitinkami padidino būsto vertę. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nors apeliantė teigia, kad ieškovas girtavo, smurtavo jos atžvilgiu, komunalinių mokesčių nemoka, būstu visiškai nesirūpina, jo padalijimas natūra lygiomis dalimis užprogramuotų naujus šalių ginčus ateityje, tačiau pažymėtina, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Tačiau taip pat kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-259-378/2015). Nustatęs, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo skiriasi, teismas, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti: ar yra aplinkybių, dėl kurių turto padalijimas natūra būtų negalimas. Šios aplinkybės gali būti objektyvaus pobūdžio (turto nedalumas) ir subjektyvaus pobūdžio (sutuoktinių konfliktiški santykiai, dėl kurių neįmanoma toliau bendrai naudotis turtu, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesai). Taip pat įvertintina, ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto). Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad šalys jau beveik dveji metai gyvena atskirai, todėl manytina, kad jų bendravimo įtampa sumažėjusi. Ginčo objektas yra dalus, taigi gali būti dalijamas natūra, todėl skyrybų proceso metu paaštrėję emociniai subjektyvios prigimties ir pobūdžio galimai laikini nesutarimai neturi būti pernelyg sureikšminami. Ieškovas paaiškino, kad butu nesinaudoja ir jame negyvena, tačiau gauti piniginę kompensaciją nesutinka. Minėta, kad turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises; šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Vienam iš sutuoktinių priteisus kompensaciją, o kitam – turtą natūra, būtų pažeista jų poreikių ir interesų pusiausvyra. Abiem šalims pageidaujant ginčo namą gauti natūra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė būstą padalyti šalims natūra po 1/2 dalį. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atvejus šalims nesutariant dėl turto padalijimo būdo, atsižvelgus į tai, kad turtas yra dalus, o vien aplinkybė, kad šalys konfliktuodavo santuokinio gyvenimo metu nėra pakankama sprendžiant dėl turto padalijimo, įvertintinos ir atsakovės galimybės išmokėti kompensaciją už kitai šaliai tenkančią mažesnę turto dalį. Nagrinėjamu atveju manytina, kad atsakovės, kuri niekur Lietuvoje nedirba, kartais išvyksta uždarbiauti į užsienį, be ginčo būsto, jai nuosavybės teise yra priteista pusė žemės sklypo, kurio naudojimo būdas yra mėgėjų sodo žemės sklypas, turtinė padėtis neleidžia konstatuoti, jog ji turėtų galimybę šiuo metu ieškovui išmokėti 2788 Eur dydžio kompensaciją, skunde atsakovė nurodo sutinkanti ieškovui išmokėti tik 600 Eur dydžio kompensaciją už butą, t.y. 4 kartus mažesnę sumą nei yra verta jam tenkanti ½ dalis būsto. Nors apeliantė nurodo, kad ieškovas sumažino šalių turtą, nes pardavė automobilį į metalo laužą, o su ja pinigais nepasidalino, pastebėtina, kad atsakovė nereiškė reikalavimo priteisti jos naudai kompensacijos dėl parduoto automobilio, automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priešingai, prašė priteisti automobilį ieškovui, nurodė, kad jo vertė yra tik apie 100 Eur. Pastebėtina, kad draudžiama apeliaciniame skunde kelti naujus materialinius teisinius reikalavimus (CPK 312 str.). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra nustatytos aplinkybės, jog atsakovė šalims nebegyvenant santuokinio gyvenimo taip pat sumažino šalių bendro turto mastą, kadangi patekusi į avariją su sutomobiliu Honda, jo nesuremontavo. Todėl byloje nespręstinas klausimas dėl kompensacijų, sumažinus turto vertę, priteisimo. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo būdą, neturtinės žalos atlyginimą sutuokitniui, todėl skundžiamos sprendimo dalys dėl būsto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo paliktinos nepakeistos. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, iš jos priteistinos ieškovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 100 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti iš R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.