Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. S. (N) dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, tretieji asmenys B. S., L. S., D. L. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė savo reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, jog atsakovė niekada neatsisakė vaiko, nuolat siekė su juo bendrauti, tačiau dėl B. S. ir L. S. nenoro leisti sūnui bendrauti su motina, susitikimai nevyko, bendravimas komplikavosi. Šiuo metu atsakovė gyvena Vokietijoje, yra ištekėjusi, turi dvi dukras. Jos finansinė būklė šiuo metu nėra gera, kadangi sutuoktinis nedirba, o jauniausiajai dukrai yra dveji metai, todėl šeima gyvena iš pašalpų. Atsakovė sutinka, kad sūnus liktų ir toliau gyventi su seneliais, tačiau nesutinka dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Nepilnametis D. L. S. teismo posėdyje paaiškino, kad gyvena pas senelius, kurie juo rūpinasi. Atsakovė yra jo mama, jie bendrauja telefonu, matė vieną jos dukterį. Nurodė, kad nori gyventi pas senelius, nes jie juo rūpinasi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-492/2005). Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y., kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) visiškai nesirūpina vaikais, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. v. S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008). Be to, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kasacinis teismas pabrėžė, kad kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais <...>. (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09).

Iš ieškovo atstovės, atsakovės atstovo, trečiųjų asmenų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei R. S. ir M. S. 2000-01-05 gimė sūnus L D. S. (b.l. 4). Vilniaus miesto l apylinkės teismas 2011-11-16 sprendimu patvirtino M. S. ir R. S. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir nepilnamečio D. L. S gyvenamąją vietą nustatė su tėvu M. S., taip pat D. L. S. buvo nustatytas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, kurį turėjo mokėti atsakovė (b.l. 14-16). Iš byloje esančios 2014-11-18 SEB banko pažymos matyti, jog laikotarpiu nuo 2012-03-09 iki 2012-05-11 atsakovė R. S. (N) per motinos J. N. sąskaitą banke į globėjos B. S. sąskaitą vaiko išlaikymui pervedė išlaikymą už aštuonis mėnesius, viso – 3 200 Lt (b.l. 119). Vėliau jokių vaikui išlaikyti skirtų sumų atsakovė nepervedė. Tai bylos nagrinėjimo metu nurodė ne tik ieškovo atstovė, vaiko globėjai, o taip pat pripažino ir atsakovė. Iš 2013-11-21 Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto akto matyti, kad nepilnamečio tėvas M. S. piktnaudžiavo alkoholiu, sūnumi nesirūpino, o kadangi atsakovė taip pat nusišalino nuo savo kaip motinos pareigų sūnui vykdymo (b.l. 23-24), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-10-31 įsakymu Nr. A30-3258 netekusiam globos nepilnamečiui D. L. S. buvo nustatyta laikinoji globa, o jo globėjais paskirti Birutė ir L. S. (b.l. 12). Nepilnamečio tėvas M. S. 2014-03-27 mirė (b.l. 13). Atsakovė po buvusio vyro mirties sūnaus pas save nepaėmė, juo rūpintis nepradėjo. Byloje esančiais įrodymais - Mionchengladbacho įdarbinimo centro pažymomis, gimimo liudjimu, kitais surinktais įrodymais nustatyta, kad R. S. (N) gyvena Vokietijoje, yra ištekėjusi, be sūnaus L D. S., turi vaikus Robertą L. N. ir Tiffani A. N. ir iki 2014-12-31 R. N. (S.) keturių asmenų šeimai yra paskirta 1 997,65 eurų pašalpa (b.l. 121-132). Atsakovė teigė, kad išlaikymo sūnui negali teikti dėl sunkios finansinės padėties – mažamečių vaikų šeimoje bei vyro nedarbo, tačiau teismas pažymi, kad atsakovės ir jos vyro pareigą išlaikyti juos ir jų mažametes dukteris Vokietijoje šiuo metu yra apsiėmusi valstybė, mokanti šeimai 1 997,65 eurų dydžio pašalpą. Be to, atsakovė yra jauna, darbinga, mažamečių vaikų amžius yra pakankamas atsakovės darbingumui atstatyti. Todėl atsakovės aplinkybės dėl sunkios šeimos finansinės padėties atmestinos kaip nepagrįstos – atsakovė gali teikti išlaikymą sūnui, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nedaro. Taip pat atsakovė iš dalies yra nusišalinusi nuo bendravimo su sūnumi. Nors atsakovė teigė, jog bendrauti su sūnimu jai neleidžia vaiko seneliai, tačiau nepilnamečio paaiškinimais, kitais byloje surinktais įrodymais nustatytos priešingos atsakovės teiginiams aplinkybės. 2014-10-28 Vaiko teisių apsaugos tarnybos tarnybiniame pranešime Nr. A121-23827/14(2.1.19-AD15) užfiksuota, kad D. L. buvo apsilankęs pas mamą Vokietijoje, santykiai su mama normalūs, tačau bendrauti ryšio priemonėmis vaikas nemato poreikio - mama ne visada jam atsako, taip pat neskambina (b.l. 105). Tokiu būdu matyti, kad būtent dėl atsakovės nepakankamo siekio su sūnimu bendrauti, nesuinteresuotumo juo, domėjimosi jo pasiekimais, gyvenimu, kasdiene buitimi, sveikata stokos, nepilnamečio ir motinos bendravimas yra iš esmės nutrūkęs. Pažymėtina, kad tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms, laikytinas jų kaltais veiksmais. Remdamasis byloje surinktais ir išanalizuotais duomenimis, teismas daro išvadą, kad būtent atsakovė atsiribojo nuo savo vaiko D. L., be to, pusantrų metų juo nesirūpina, vaiko rūpinomosi našta atiteko ne tik seneliams B.ir L. S., tačiau ir valstybei (valstybė išmoka laikiniem globėjam vaiko globos pašalpą) (b.l. 12, 119), ir tai sudaro įstatyme numatytą pagrindą apriboti atsakovės motinos valdžią sūnaus D. L. atžvilgiu.

Visdėlto, ieškovo atstovo ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, atsakovės atsiliepime išdėstytais motyvais, byloje esančiais atsakovės elektroninėmis ryšio priemonėmis perduotų laiškų turiniu teismas nustatė, kad po ieškinio teismui pateikimo, atsakovė susirūpino savo ir sūnaus ateitimi, baiminasi, jog gali visiškai prarasti ryšį su sūnumi, todėl pažadėjo skirti lėšų sūnaus auginimui, o taip pat pageidavo, kad atsakovei būtų suteikta galimybė daugiau bendrauti su vaiku, matytis su juo. Akivaizdu, jog atsakovė nėra visiškai abejinga sūnaus likimui ir minimaliai siekia atstatyti prarastą ryšį su juo. Ir nors iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovė vaikui išlaikymo neteikia, taip pat nepakankamai su juo bendrauja, nėra suinteresuota susigrąžinti sūnų į šeimą, pasiimti pas save į Vokietiją, tačiau su sūnumi bendrauti bei pasirūpinti sūnaus poreikiais nori. Tai, jog atsakovė gavusi ieškinį, pasirūpino tinkamu atstovavimu byloje, pateikė išsamų atsiliepimą į ieškinį, paaiškinimus byloje grindė įrodymais, elektroninėmis ryšio priemonėmis - laiškais atstovui (b.l. 120) paaiškino priežastis lėmusias jos ir sūnaus tarpusavio santykių nutrūkimą, suteikia teismui pagrindą manyti, jog situacija ateityje dar gali pasikeisti ir R. S. (N) gali pradėti vykdyti motinos pareigas sūnaus D. L. atžvilgiu. Be to, atsakovė nėra bausta administracine tvarka, neteista (b.l. 18-19), turi šeimą, kitus du vaikus ir nėra duomenų, kad ji netinkamai įgyvendina motinos valdžią dukterų atžvilgu Vokietijoje. Tokiu būdu teismas laiko įrodytu, kad R. S. (N) šiuo metu netinkamai įgyvendina motinos valdžią savo sūnui D. L., tačiau, kadangi atsakovė siekia neprarasti su ryšio su sūnumi ir nori išsaugoti motinos valdžią, darytina išvada, jog yra pagrindas R. S. (N motinos valdžia sūnaus D. L. atžvilgiu apriboti laikinai, vienerių metų laikotarpiui. Teismo nuomone, vienerių metų laikotarpiui apribojus motinos R. S. (N) valdžią sūnaus D. L. atžvilgiu, bus sudarytas pakankamas laiko tarpas motinai pasitaisyti ir imtis atsakomybės dėl vaiko priežiūros, auklėjimo bei galimybei susigrąžinti į šeimą (CK 3.180 str. 1 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laikinai vienerių metų (dvylikos mėnesių) laikotarpiui apriboja atsakovės R. S. (N) motinos valdžią sūnaus D. L. S atžvilgiu. Laikinai apribojus motinos valdžią, motinai išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).

Laikinai apribojus atsakovės motinos valdžią sūnaus D. L. S atžvilgiu, atsakovės sūnui D. L. S. nustatoma nuolatinė globa ( CK 3.256 str., 3.257 str. 3 p.). Laikinieji vaiko globėjai B. S. ir L. S. išreiškė norą būti jo nuolatiniais globėjais. Nustatyta, kad laikinųjų globėjų pareigas jie atlieka gerai - B. S. ir L. S. gyvena 3 kambarių bute su visais patogumais; butas nuosavybės teise priklauso B. S. ir L. S.. Laikinieji globėjai namuose yra sudarę tinkamas sąlygas globotinio poilsiui, lavinimui. Vaikas mokosi privačioje Prancūzų mokykloje, jo pažangumas geras, be to, nepilnametis lanko teniso treniruotes, yra iškovojęs prizines vietas (b.l. 8-9, 20-25). Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis teigė, jog pas senelius jis auga nuo mažens (4 metų amžiaus), seneliai juo rūpinasi, taip pat rūpinasi teta, todėl jis nenorėtų nieko keisti. Laikinieji globėjai atitinka teisės aktuose vaiko globėjui (rūpintojui) numatytus reikalavimus - neteisti, nebausti administracine tvarka, gauna pastovias pajamas (senatvės pensijas, valstybinę mokslininkų pensiją), yra sveiki (b.l. 30-39). Kitų fizinių asmenų, norinčių ir galinčių būti globėjais, prašymų Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra gavęs. Dėl nurodyto B. S. ir L. S. skirtini vaiko D. L. S nuolatiniais globėjais. Nustačius nuolatinę globą, vaiko D. L. S laikinoji globa, nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-10-31 įsakymu Nr. A30-3258, baigiasi (CK 3.255 str. 3 p.).

D. L. S. turto, kuriam turėtų būti paskirtas administratorius, neturi (b.l. 7), todėl turto administravimas nenustatomas.

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 5 p.). Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., iš atsakovės R. S. (N) valstybės naudai priteistina 144 Lt dydžio žyminio mokesčio ir 22,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 166,85 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 268 str., 270 str., 282 str., 406 str., 407 str., 496 str., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai, dvylikos mėnesių terminui, apriboti atsakovės R. S. (N), a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus D. L. S, gim. 2000 m. sausio 5 d., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-10-31 įsakymą Nr. A30-3258 dėl laikinosios globos D. L. S. nustatymo.

Nustatyti vaikui sūnui D. L. S, gim. 2000 m. sausio 5 d., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko D. L. S, gim. 2000 m. sausio 5 d., a.k. (duomenys neskelbtini) globėjais.

Nustatyti vaiko D. L. S, gim. 2000 m. sausio 5 d., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą globėjų B. S. ir L. S. gyvenamojoje vietoje.

Paskirti B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio D. L. S, gim. 2000 m. sausio 5 d., a.k. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų tvarkytojais uzufrukto teise.

Išaiškinti B. S. ir L. S. globėjų teises būti vaiko atstovais pagal įstatymą ir ginti jo teises bei teisėtus interesus, teismo tvarka reikalauti grąžinti jiem vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai.

Priteisti iš atsakovės R. S. (N), a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 166,85 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt šešis Lt 85 ct) (48,32 EUR) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 73000) į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.