Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas A. K. Macevičienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00506-2010-7

2011 m. rugsėjo 1 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. ir nubaustas 20 MGL, t.y. 2 600 Lt (du tūkstančiai šeši šimtai litų) bauda.

Priteista solidariai iš R. K. IĮ „Ž.“, 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) nukentėjusiosios N. S. patirtai neturtinei žalai atlyginti, 8600 Lt už advokato teisines paslaugas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: 2010-04-04, apie 20 val. 48 min., Savanorių pr. - Tūkstantmečio g. žiedinėje sankryžoje, esančioje Vilniuje, vairuodamas IĮ „Ž." priklausantį vilkiką „MAN 19.372", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su R. K. priklausančia puspriekabe „Srem Trailor", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią draudžiama eksploatuoti (LTEC specialisto išvada Nr. 11-966(10)), buvo neatsargus ir neatidus. Įvažiuodamas į sankryžą iš šalutinės Tūkstantmečio gatvės, nedavė kelio pagrindiniu keliu Savanorių prospektu, Gerosios Vilties g. kryptimi važiuojančiam troleibusui „Soleris Trolino 15AC", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. T., ir į jį atsitrenkė. Eismo įvykio metu nukentėjo troleibuso keleivė N. S., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir apgadintos transporto priemonės bei žiedinėje sankryžoje esantys atitvarai, Savanorių prospekto 74 namo siena. Šiais veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 15, 158 punktų reikalavimus, dėl ko kilo nurodytos pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamų išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 p.).

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). BPK 113 straipsnio 2 dalies normos turinys gali būti atskleistas aiškinant ją sistemiškai su kitų teisės šakų (civilinės, civilinio proceso, tarptautinės privatinės teisės ir kt.) normomis, atsižvelgiant į atitinkamus visuomeninių santykių teisinio reguliavimo aspektus, baudžiamojo proceso įstatymo tikslus ir paskirtį. Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis – ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą. Žmogaus ir piliečio teisių samprata apima ir teisę reikalauti atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Baudžiamojo proceso kodeksas nepateikia turtinės žalos sampratos, o pagal CK 6.249 str. 1 d., žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1 dalyje, gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniui trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviems asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui. Bendra taisyklė yra ta, jog, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribos. Tuo atveju, jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, draudimas „(duomenys neskelbtini)” atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 000 Lt, o likusios turtinės žalos dydis sudaro 24 824166 Lt. Vilkikas „MAN 19.372“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas „(duomenys neskelbtini)” privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudimo poliso serija AIB Nr. 1163014, tačiau byloje nėra draudimo sutarties.

Vadovaujantis LR BPK 115 str. nuostatomis, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje turi būti išnagrinėtas ir galutinai išspręstas. Tik išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniai ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kolegija pažymi, kad pagal BPK 115 str. 3 d. 2 p., teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Be to, kaip teisingai skunde nurodo apeliantas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė visus rašytinius įrodymus pagrindžiančius civilinio ieškinio dydį (t.2, b. l. 13-25, t.3, b. l. 64-69), o civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini)” nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teismo posėdžio metu išsakytų paaiškinimų, jog draudikas civiliniam atsakovui ketina išmokėti dar 8000-12000 Lt dydžio draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas nepagrįstai neišsprendė civilinio ieškinio klausimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendį dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio.

Priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš civilinių atsakovų „(duomenys neskelbtini)” 24 824,66 Lt turtinei žalai atlyginti.