Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro V. N. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2002 m. sausio 28 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 3 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams bei 125 Lt bauda. Pritaikius BK 47¹ straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2018 m. kovo 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė. 2018 m. gegužės 25 d. paleistas atlikus arešto bausmę;

3) 2018 m. balandžio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirta galutinė 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis nuo alkoholizmo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2018 m. spalio 25 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nutartimi 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. 2020 m. kovo 4 d. paleistas atlikus bausmę, teistumas neišnykęs (b. l. 62–65, 66–71);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. 2020 m. lapkričio 19 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia vieną kartą su rankoje laikytu puoduku sudavė savo tėvui A. K. į galvą, sukeldamas jam fizinį skausmą.

G. K. pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju, dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 19 d. jis kartu su savo tėvu A. K. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Namuose dar buvo ir jo brolis S. K., bet šis visą laiką buvo savo kambaryje ir ką jie veikė su tėvu nematė. G. K. su tėvu virtuvėje gėrė alų. Jie su tėvu turėjo šešis vieno litro talpos stipraus alaus butelius. Juos išgėrė per visą vakarą. Begeriant alų, tėvas A. K. susiruošė spausti vynuogių sultis. G. K. tėvui pasakė, kad šis jam leistų spausti sultis, tačiau tėvas neleido ir aiškino, kad jis nemoka. G. K. nepamena, ar dėl to supyko, tačiau jis paėmė ant stalo buvusį pirmą pasitaikiusį puodelį ir su juo vieną kartą tėvui trenkė į galvą. Matė, kad po smūgio tėvui iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Tėvas jam nieko nesakė ir išėjo iš namų. Tada G. K. nuėjo į kambarį. Ten bebūnant atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Parodė, kad su tėvu jie konfliktuoja dažnai, tačiau smurtą jis panaudojo pirmą kartą. Kodėl taip atsitiko, paaiškinti negali, suveikė alkoholis. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 95–97, 103–104).

G. K. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodo jo paties visiškas prisipažinimas bei kita baudžiamosios bylos medžiaga:

2020 m. lapkričio 19 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 19 d. gautas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. A. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kad 2020 m. lapkričio 19 d., apie 19.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, G. K., gyvenantis tuo pačiu adresu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudojo fizinį smurtą savo tėvo A. K. atžvilgiu, t. y., tyčia, laikydamas rankoje puodelį, sudavė A. K. vieną kartą į galvos sritį, dėl ko sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą (b. l. 6–7).

2020 m. lapkričio 19 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad A. K. paaiškino, kad sūnus G. K., kuris kartu su juo namuose gėrė alų, kilus žodiniam konfliktui dėl dažno sūnaus G. K. išgėrinėjimo, supykęs, su arbatos puodeliu, vieną kartą trenkė jam į galvos sritį. Fiksuota kraujuojanti žaizda A. K. galvoje (b. l. 8–11).

2020 m. lapkričio 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl girtumo nustatymo, kuriame nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 19 d., 20.28 val., G. K. nustatytas 2,81 promilės girtumas, 20.31 val. A. K. nustatytas 1,22 promilių girtumas (b. l. 12–13).

2020 m. lapkričio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Namo virtuvėje, ant stalo rastas ir paimtas puodelis (b. l. 14–22).

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad sūnus G. K. gyvena kartu su juo nuo gimimo. Dar namuose gyvena kitas jo sūnus S. K., kuris kilusio konflikto nematė, nes buvo kitame kambaryje, kuriame žiūrėjo televizorių, su jais alkoholio nevartojo. Prieš konfliktą su sūnumi G. K. namuose išgėrė tris stiklines alaus. Alaus parsinešė G. K. bei kelis butelius turėjo ir jis. Su G. K. alų gėrė virtuvėje, kur jis su savo gamybos aparatu, naminiu būdu, spaudė vynuogių sultis. G. K. norėjo pats spausti sultis, tačiau A. K. šiam pasakė, kad jam netrukdytų, nes nemoka. Tada sūnus G. K. sugriebė puodelį nuo stalo ir vieną kartą jam sudavė su juo į galvos sritį. Smūgio metu jis sėdėjo virtuvėje prie stalo. Po smūgio jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Jis atsistojo ir išėjo pas kaimyną N. G. Pas šį nuėjo, nes pats neturi telefono. N. G. pasakė, kad sūnus G. K. „kvailinėja“. Šis iš savo telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir davė jam pačiam kalbėti. Po to A. K. parėjo namo, į kuriuos greitai atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė jo sūnų. Greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatytas į Šakių ligoninę, kurioje po suteiktos pagalbos buvo išleistas į namus. Sūnus G. K. jam sudavė vieną kartą į galvos sritį, su rankoje laikytu puodeliu, dėl ko jautė fizinį skausmą ir tuo metu jam pradėjo bėgti kraujas. Sūnus G. K. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ne pirmą kartą, tačiau dėl ankstesnių kartų į policiją nėra kreipęsis. Civilinio ieškinio nereiškia. Sūnus dažniausiai būna konfliktinis, kai išgeria alkoholio. Būdamas blaivus G. K. jam padeda namuose ir jie sutaria (b. l. 28–31).

Liudytojas S. K. parodė, kad 2020 m. lapkričio 19 d., vakare, buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Namuose taip pat buvo brolis G. K. ir tėvas A. K. Jie buvo virtuvėje, o pats S. K. buvo kitam kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Kai buvo užėjęs į virtuvę matė, kad tėvas su broliu geria alų, tačiau jis su jais negėrė. Taip pat matė, kad tėvas būdamas virtuvėje, spaudė vynuogių sultis, o brolis G. K. irgi buvo virtuvėje. Vėliau, būdamas kambaryje, apie 19 val. išgirdo triukšmą ir bildesį. Išgirdęs triukšmą, atėjo į virtuvę, kurioje pamatė virtuvėje stovinčius brolį G. K. ir tėvą A. K. Jie buvo susigriebę vienas kitam už krūtinių, abu vadino vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Atitraukė juos vienas nuo kito ir išėjo atgal žiūrėti televizorių. Tuo metu, kai juos atskyrė, nepastebėjo, kad tėvui būtų bėgęs kraujas ir jo akivaizdoje nematė, kad šiam būtų suduota puodeliu. Jis tik juos išskyrė ir nuėjo į kambarį. Už 15 minučių atvyko policijos pareigūnai. Vėliau dar atėjęs pamatė, kad tėvui iš galvos srities bėga kraujas. Kada šiam buvo suduota, kiek kartų ir su kuo, nematė. Tėvas, apklausiamas pareigūnų, tvirtino, kad jam G. K. sudavė iš puodelio. Anksčiau taip pat yra buvę smurto atvejų, kai S. K. brolis konfliktavo su tėvu, dėl to tėvas yra ne kartą kvietęs policijos pareigūnus. Jie gyvena visi kartu, tuose pačiuose namuose ir veda bendrą ūkį (b. l. 38–41).

Liudytojas N. G. parodė, kad 2020 m. lapkričio 19 d., apie 19 val., pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynas A. K.. Matė, kad jam iš galvos srities bėga kraujas. A. K. teigė, kad neseniai jį sumušė jo sūnus G. K., taip pat minėjo, kad jam buvo suduota į galvos sritį su puodeliu. A. K. paprašė iškviesti policijos pareigūnus, todėl N. G. iš savo telefono numerio paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir atsiliepus operatorei, davė kalbėti pačiam A. K. Girdėjo, kaip A. K. operatorei pasakojo tą patį, ką ir jam prieš tai, t. y., kad jį sumušė sūnus G. K. su puodeliu į galvos sritį. Po pokalbio telefonu, kaimynas A. K. nuėjo į savo namus laukti policijos pareigūnų. Pats A. K. atrodė išgėręs, nuo šio sklido alkoholio kvapas. Jis kaimynystėje su A. K. gyvena jau seniai, žino, kad tarp jų šeimos narių dažnai kyla konfliktai, kurie kartais pasibaigia smurtu. Pats konflikto nematė, apie jį ir jo aplinkybes sužinojo tik iš A. K. pasakojimo (b. l. 44–46).

2020 m. lapkričio 19 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad A. K. galvos srityje, dešinėje pusėje virš kaktos srities, matosi kraujuojanti žaizda (b. l. 47–52).

2020 m. lapkričio 23 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas puodelis (b. l. 56).

Kaltinamojo G. K. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi G. K. veiksmai atitinka šio straipsnio ir jo dalies sudėtį – G. K. tyčia, su rankoje laikytu puodeliu, vieną kartą sudavė savo šeimos nariui (tėvui) A. K. į galvą ir šiais savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 2 dalis), atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 9 dalis).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamajam G. K. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti 90 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 60 parų arešto bausmę; siekiant koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, paveikti, kad asmuo daugiau nedarytų nusikalstamų veikų, bei, kad ateityje nesikartotų smurtas artimoje aplinkoje, vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis G. K. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 110–113).

Skiriant kaltinamajam G. K. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y.: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalsta dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, dėl alkoholinių gėrimų vartojimo; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą – nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, duomenų apie G. K. psichikos/psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, turi priklausomybės sindromą (b. l. 74), administracine tvarka nebaustas (b. l. 72), teistas, teistumas neišnykęs; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Atsižvelgęs į išdėstytą teismas mano, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis ir dydis, tai yra 90 parų arešto, yra pagrįsta ir bausmės tikslai – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, skiriant šią bausmę bus pasiekti.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, G. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė – 60 parų arešto bausmė.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad G. K. yra 2018 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu teistas už analogišką smurtinį nusikaltimą, į prokuroro siūlymą kaltinamajam kartu su bausme taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, sprendžia, jog yra tikslinga G. K. kartu su bausme skirti BK 42 straipsnio 6 dalyje bei 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis G. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. lapkričio 19 d., 20.25 val. iki 2020 m. lapkričio 20 d., 12.48 val. (1 parą) (b. l. 82–85). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu į paskirtą bausmę įskaičiuotinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (1:1).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – puodelis, kuris buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu, 2020 m. lapkričio 24 d. pakvitavimu grąžintas A. K. (b. l. 57–58).

Kaltinamajam G. K. 2020 m. lapkričio 20 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 105–107). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaičiuoti G. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 19 d., 20.25 val. iki 2020 m. lapkričio 20 d., 12.48 val. (1 para), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (1:1).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Marijampolės pataisos namus (Sporto g. 7, Marijampolė).

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, G. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – G. K. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.