Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-02-18 · Civilinė byla Nr. 2YT-2191-877/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-18
Bylos Nr.
2YT-2191-877/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21188-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Salonas-restobaras“
Civilinė byla Nr. 2YT-2191-877/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21188-2019-2
Procesinių sprendimų kategorija: 3.5.1(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 18 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Salonas-restobaras“ skundą dėl antstolės Neringos Bacevičienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0176/19/01651, suinteresuoti asmenys antstolė Neringa Bacevičienė, H. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja 2019 m. gruodžio 16 d. skundu skundžia antstolės Neringos Bacevičienės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0176/19/01651 ir prašo panaikinti antstolės Neringos Bacevičienės 2019 m. gruodžio 9 d. patvarkymą Nr. S-2216 (toliau – ir Patvarkymas) ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą, panaikinti areštą pareiškėjos banko sąskaitai bei grąžinti išieškotas lėšas į pareiškėjos banko sąskaitą. Patvarkymu antstolė nusprendė: 1) atidėti išieškotų lėšų išmokėjimą išieškotojai H. P. ir grąžinimą pareiškėjai; 2) išieškotas lėšas saugoti antstolės depozitinėje sąskaitoje iki paaiškės pateiktų kasos išlaidų tikrumas/netikrumas ir pinigų gavimo/negavimo faktas; 3) nenaikinti taikytos priverstinio vykdymo priemonės – išieškojimo iš pareiškėjos lėšų iki kol bus surinkta visa reikalinga suma skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Antstolė Patvarkymą motyvavo tuo, kad nėra aišku, ar pareiškėjos atsiųsti kasos išlaidų orderiai Nr. 091 ir Nr. 097 patvirtina tinkamą Darbo ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. DGKS-5020 įvykdymą, nes išieškotoja H. P., atvykusi į antstolės kontorą neigė pasirašiusi kasos išlaidų orderius ir neigė pagal juos gavusi atsiskaitymą. Pareiškėja nesutinka su patvarkymu, nes areštuoti pareiškėjos lėšas nebuvo reikalo, kadangi pareiškėja nesiruošė lėšų slėpti. Areštas ir lėšų nurašymas nepagrįstai suvaržė pareiškėjos veiklą. Pareiškėja yra maža įmonė, veikianti vos daugiau nei vienerius metus, apyvarta nedidelė, joje dirba 11 darbuotojų. Areštavus ir nurašius pinigus nuo sąskaitos, pareiškėja neturi lėšų sumokėti atlyginimus darbuotojams ir mokesčius valstybei. Minėti antstolės veiksmai gali sukelti pareiškėjos nemokumą ir bankrotą. Pareiškėja antstolei pateikė kasos išlaidų orderį Nr. 091 1 276,79 Eur sumai ir kasos išlaidų orderį Nr. 097 1 000,00 Eur sumai, patvirtinančius, kad pareiškėja su išieškotoja H. P. atsiskaitė. H. P. yra kasos išlaidų orderius pasirašiusi, tai patvirtina pinigų išmokėjimą. Nors Darbo ginčų komisijos sprendime yra nurodyta, į kokią banko sąskaitą sumokėti pinigus išieškotojai H. P., pareiškėja jai pinigus sumokėjo grynais pinigais, nes išieškotoja su tokia mokėjimo forma sutiko. Išieškotojai ginčijant savo parašus ant kasos išlaidų orderių, jai kyla pareiga įrodyti, kad kasos išlaidų orderiai suklastoti. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo antstolei nepanaikinti pareiškėjos banko sąskaitos arešto ir negrąžinti išieškotų sumų. Tyrimas dėl išieškotojos parašo tikrumo gali trukti ilgą laiką, kas pareiškėjai sukeltų ne tik neproporcingus nuostolius, veiklos sustabdymą, padidintų jau susidariusias skolas darbuotojams ir valstybei, tačiau ir galimą bankrotą.

Šalies argumentai

2. Suinteresuotas asmuo antstolė Neringa Bacevičienė 2019 m. gruodžio 23 d. patvarkymu Nr. S-2276 su skundu nesutiko ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad antstolės kontoroje 2019 m. lapkričio 13 d. priimtas vykdyti Darbo ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. DGKS-5020 dėl 918,56 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 1 358,23 Eur netesybų, viso 2 276,79 Eur (suma neatskaičius mokesčių) išieškojimo iš UAB „Salonas-restobaras“ išieškotojos H. P. naudai, pervedant į išieškotojos SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė paaiškino, kad:

2.1. skunde pareiškėja teigia, kad antstolė neteisėtai nurašė lėšas iš įmonės sąskaitų vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 658 straipsnio 2 dalimi. Ši teisės norma taikoma esant pavojui, kad skolininkas gali turtą paslėpti ir turtas areštuojamas iš karto išsiuntus raginimą. Lėšų nurašymas iš įmonės sąskaitų pritaikytas kitu pagrindu, nei teigia pareiškėja. Priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiųstas 2019 m. lapkričio 13 d., įteiktas pasirašytinai 2019 m. lapkričio 15 d. (vykdomosios bylos lapas Nr. 8). Raginime nurodytas terminas įvykdyti sprendimą per 10 dienų. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Civilinio proceso kodekso 655 straipsnio 1 dalis). Negavus sprendimo įvykdymą patvirtinančių dokumentų ir nesumokėjus skolos į antstolės depozitinę sąskaitą per raginime nustatytą terminą, 2019 m. lapkričio 26 d. pradėta priverstinio vykdymo procedūra, t. y. išieškojimas iš skolininko lėšų vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 2 dalies 1 punktu; 665 straipsnio 2 punktu. 2019 m. lapkričio 26 d., vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 1 dalimi, atliktas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš UAB „Salonas-restobaras“ sąskaitų (vykdomosios bylos lapas Nr. 13). Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Šios aplinkybės parodo, kad lėšų nurašymas pritaikytas teisėtai ir atliktas Civilinio proceso kodekse nustatytais terminais;

2.2. skunde pareiškėja teigia, kad antstolei pateikė įrodymus, kad su išieškotoja H. P. atsiskaityta visiškai, taip pat pateikė prašymą panaikinti lėšų nurašymą iš įmonės sąskaitų ir grąžinti išieškotus pinigus. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą, 2019 m. gruodžio 3 d. UAB „Salonas-restobaras“ elektroniniu paštu antstolei atsiuntė 2019 m. rugsėjo 26 d. Kasos išlaidų orderį Nr. 091 1 276,79 Eur sumai ir 2019 m. spalio 3 d. Kasos išlaidų orderį Nr. 097 1 000,00 Eur sumai, kuriuose nurodytas pinigų gavėjas H. P.. Kadangi iš pateiktų kasos išlaidų orderių nebuvo aišku, ar sprendimas tinkamai įvykdytas (lėšos išmokėtos grynais pinigais, o ne į išieškotojos banko sąskaitą kaip nurodyta sprendime), paskambinus H. P., ji iškviesta į antstolės kontorą paaiškinti, ar gavo pinigus. 2019 m. gruodžio 5 d. atvykusi į antstolės kontorą H. P. raštu paaiškino, kad negavusi nei grynųjų pinigų, nei į banko sąskaitą. Parodžius kasos išlaidų orderius, ji paneigė pasirašinėjusi tokius dokumentus ir teigė, kad jos parašai yra suklastoti ir ji kreipsis į policiją. Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. gruodžio5 d. antstolės kontoroje gautas pranešimas iš Kauno miesto Centro PK, kad pagal H. P. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51587-19 pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dėl galimai suklastotų kasos išlaidų orderių (vykdomosios bylos lapas Nr. 24);

2.3. apžiūrėjus elektroniniu paštu gautus kasos išlaidų orderius matosi, kad ant jų tik gavėjo parašas (tariamai H. P.), gavėjo vardas ir pavardė atspausdinta kompiuteriu, skiriasi ant kasos išlaidų orderių esančių parašų pasirašymo priemonės - vienur rašalas mėlynas, kitur juodas vykdomosios bylos lapai Nr. 14-15), nors Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 11 punktas numato, kad kasos pajamų bei išlaidų orderiai pildomi tiksliai ir aiškiai rašalu, tušinuku arba techninėmis priemonėmis, juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų. Suma žodžiais pradedama rašyti didžiąja raide eilutės pradžioje. Palyginus išieškotojos H. P. parašus ant pateiktų kasos išlaidų orderių ir jos parašus ant dokumentų, esančių vykdomojoje byloje (vykdomosios bylos lapas Nr. 1; 19), nustatyta, kad jie nėra identiški. Vykdomojoje byloje gauta informacija, kad Kauno miesto Centro PK atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40410-19 pagal kito buvusio UAB „Salonas-Restobaras“ darbuotojo kreipimąsi į policiją dėl galimai dokumento suklastojimo (vykdomosios bylos lapas Nr. 21);

Motyvuojamoji dalis

2.4. Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo proceso metu šalys pateikė visiškai skirtingas viena kitai prieštaraujančias versijas dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, pateiktų įrodymų turinys neįrodo, kad pinigai pervesti į išieškotojos SEB banko sąskaitą (kaip nurodyta sprendime), išieškotoja nepripažįsta gavusi pinigus, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo, nuspręsta atidėti vykdymo veiksmus, susijusius su išieškotų lėšų grąžinimu UAB „Salonas-restobaras“ ar išmokėjimu H. P. ir nutarta išieškotus pinigus saugoti antstolės depozitinėje sąskaitoje;

2.5. skunde prašoma panaikinti lėšų nurašymą iš UAB „Salonas-Restobaras“ sąskaitų, motyvuojant, dėl to įmonė negali atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais ir negali mokėti mokesčių valstybei. Priverstinis lėšų nurašymas vykdomojoje byloje jau netaikomas, kadangi gauta visa suma, reikalinga skolai ir vykdymo išlaidoms padengti ir apribojimas negalioja. Paskutinė įmoka gauta 2019 m. gruodžio 16 d. (vykdomosios bylos lapas Nr. 28), todėl nuo 2019 m. gruodžio 17 d. apribojimų UAB „Salonas- restobaras“ sąskaitoms nėra. Pažymėtina, kad pareiškėja 2019 m. gruodžio 3 d. elektroniniu laišku antstolę buvo informavęs, kad moka „atlyginimus ir visa kita grynais pinigais, pagrinde klientai atsiskaito grynais“ (vykdomosios bylos lapas Nr. 18). Įmonės grynųjų pinigų areštas vykdymo procese nebuvo taikomas, taigi skunde nurodytas teiginys, kad nurašinėjant pinigus iš įmonės sąskaitos, galimai sutriko įmonės atsiskaitymai, neatitinka tikrovės.

3. Suinteresuotas asmuo H. P. elektroniniu paštu informavo, kad jai žinoma apie pareiškėjos skundą, teismo nustatytą terminą atsiliepimui į skundą pateikti ir paskirtą rašytinį teismo posėdį. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.

4. Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama Civilinio proceso kodekso XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdį paskelbta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt Civilinio proceso kodekso 133 straipsnyje nustatyta tvarka, proceso dalyviai apie rašytinį teismo posėdį taip pat informuoti teismo panešimais

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

5. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese kreditorius ir skolininkas turi Civilinio proceso kodekso 638–645 straipsniuose numatytas teises ir pareigas. Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems, patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Teisę skųsti antstolių veiksmus vykdymo proceso dalyviai turi tais atvejais, kai antstolio konkretaus veiksmo apskundimą nustato vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos. Antstolių procesiniai veiksmai ir atsisakymas juos atlikti yra skundžiami Civilinio proceso kodekso 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

6. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0176/19/01651 esančių dokumentų nustatyta, kad antstolės kontoroje 2019 m. lapkričio 13 d. priimtas vykdyti Darbo ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. DGKS-5020 dėl 918,56 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 1 358,23 Eur netesybų, iš viso 2 276,79 Eur (suma neatskaičius mokesčių) išieškojimo iš UAB „Salonas-restobaras“ išieškotojos H. P. naudai, pervedant į išieškotojos SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiųstas 2019 m. lapkričio 13 d., įteiktas pasirašytinai 2019 m. lapkričio 15 d. (vykdomosios bylos lapas Nr. 8). Raginime nurodytas terminas įvykdyti sprendimą per 10 dienų. Negavus sprendimo įvykdymą patvirtinančių dokumentų ir nesumokėjus skolos į antstolės depozitinę sąskaitą per raginime nustatytą terminą, 2019 m. lapkričio 26 d. pradėta priverstinio vykdymo procedūra ir atliktas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš UAB „Salonas-restobaras“ sąskaitų (vykdomosios bylos lapas Nr. 13).

7. 2019 m. gruodžio 3 d. UAB „Salonas-restobaras“ elektroniniu paštu antstolei atsiuntė 2019 m. rugsėjo 26 d. Kasos išlaidų orderį Nr. 091 1 276,79 Eur sumai ir 2019 m. spalio 3 d. Kasos išlaidų orderį Nr. 097 1 000,00 Eur sumai, kurių duomenys turėjo patvirtinti, jog UAB „Salonas-restobaras“ įvykdė darbo ginčų komisijos sprendimą, sumokėdamas išieškotojai H. P. nurodytas sumas grynais pinigais. Kadangi antstolei iš pateiktų kasos išlaidų orderių nebuvo aišku, ar sprendimas tinkamai įvykdytas (lėšos išmokėtos grynais pinigais, o ne į išieškotojos banko sąskaitą kaip nurodyta Darbo ginčų komisijos sprendime), H. P. iškviesta į antstolės kontorą paaiškinti, ar gavo pinigus. 2019 m. gruodžio 5 d. atvykusi į antstolės kontorą H. P. raštu paaiškino, kad negavusi nei grynųjų pinigų, nei į banko sąskaitą. Parodžius kasos išlaidų orderius, ji paneigė pasirašinėjusi tokius dokumentus ir teigė, kad jos parašai yra suklastoti ir ji kreipsis į policiją. 2019 m. gruodžio 5 d. antstolės kontoroje gautas pranešimas iš Kauno miesto Centro PK, kad pagal H. P. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51587-19 pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dėl galimai suklastotų kasos išlaidų orderių (vykdomosios bylos lapas Nr. 24).

8. Antstolė 2019 m. gruodžio 9 d. patvarkymu Nr. S-2216 nusprendė: 1) atidėti išieškotų lėšų išmokėjimą išieškotojai H. P. ir grąžinimą pareiškėjai; 2) išieškotas lėšas saugoti antstolės depozitinėje sąskaitoje iki paaiškės pateiktų kasos išlaidų tikrumas/netikrumas ir pinigų gavimo/negavimo faktas; 3) nenaikinti taikytos priverstinio vykdymo priemonės – išieškojimo iš pareiškėjos lėšų, iki kol bus surinkta visa reikalinga suma skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.

9. UAB „Salonas-restobaras“ 2019 m. gruodžio 16 d. skundu skundžia antstolės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0176/19/01651 ir prašo panaikinti antstolės 2019 m. gruodžio 9 d. patvarkymą Nr. S-2216 ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą, panaikinti areštą pareiškėjos banko sąskaitai bei grąžinti išieškotas lėšas į pareiškėjos banko sąskaitą.

10. Esminiai pareiškėjos skundo motyvai yra tai, kad: 1) antstolė pareiškėjos lėšas areštavo nepagrįstai, nes pareiškėja neketino lėšų slėpti, o lėšų areštas gali sužlugdyti įmonės veiklą ir netgi sąlygoti bankrotą, 2) pareiškėjos pateikti kasos išlaidų orderiai patvirtina, kad pareiškėja su išieškotoja atsiskaitė grynais pinigais, todėl antstolė nepagrįstai negrąžina iš pareiškėjos banko sąskaitos nurašytų lėšų.

11. Civilinio proceso kodekso 624 straipsnyje reglamentuota, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai, o viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko lėšų. Pareiškėja UAB „Salonas-restobaras“ neginčija aplinkybių, jog gavo antstolės raginimą įvykdyti sprendimą per 10 dienų ir kad per 10 dienų jokių duomenų apie sprendimo įvykdymą antstolei nepateikė. Esant tokiai situacijai, antstolė pagrįstai pradėjo priverstinį vykdymą ir areštavo skolininkės lėšas reikalavimo sumai. Pažymėtina, kad pareiškėjos lėšų areštas taikytas būtent Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. neįvykdžius sprendimo per raginime nurodytą 10 dienų terminą, o ne Civilinio proceso kodekso 658 straipsnio 2 dalies pagrindu (kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą). Taigi, antstolė pareiškėjos lėšų areštą pritaikė tinkamai ir pagrįstai, vykdydama priverstinio išieškojimo procedūras. Pareiškėjos argumentai, kad dėl taikyto lėšų arešto ji galėjo bankrutuoti, laikytini nepagrįstais, nes išieškotojai H. P. buvo išieškoma apie 2 300,00 Eur suma, kuri net ir įmonei su nedidele apyvarta neturėtų būti laikoma tokia reikšminga, kad įmonė dėl jos galėtų bankrutuoti. Pareiškėja pati nurodė, kad didelė jos apyvartos dalis vyko grynais pinigais. Gryniems pinigams apribojimai vykdymo procese nebuvo taikomi, pareiškėja galėjo jais laisvai disponuoti. Reikalinga suprasti, kad priverstiniai vykdymo veiksmai visada yra susiję su tam tikrais skolininko apribojimais ir neigiamais turtiniais padariniais, ir jų galima išvengti atsiskaitant iki priverstinio vykdymo pradžios. Be to, antstolė nurodė, jog priverstinis lėšų nurašymas vykdomojoje byloje jau netaikomas, kadangi gauta visa suma, reikalinga skolai ir vykdymo išlaidoms padengti ir apribojimas negalioja. Paskutinė įmoka gauta 2019 m. gruodžio 16 d. (vykdomosios bylos lapas Nr. 28), todėl nuo 2019 m. gruodžio 17 d. apribojimų UAB „Salonas- restobaras“ sąskaitoms nėra. Taigi, toliau pareiškėjos lėšų apyvarta banko sąskaitoje nėra ribojama, pareiškėja gali vykdyti savo veiklą, mokėti atlyginimus darbuotojams ir mokesčius valstybei.

12. Priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą per 10 dienų pareiškėjai įteiktas 2019 m. lapkričio 15 d. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 3 d. (t. y. jau praėjus raginime nurodytam 10 dienų terminui įvykdyti sprendimą) antstolei atsiuntė 2019 m. rugsėjo 26 d. Kasos išlaidų orderį Nr. 091 1 276,79 Eur sumai ir 2019 m. spalio 3 d. Kasos išlaidų orderį Nr. 097 1 000,00 Eur sumai su galimai išieškotojos H. P. parašais, kurie turėjo patvirtinti, jog pareiškėja su H. P. atsiskaitė ir Darbo ginčų komisijos sprendimą įvykdė. Pareiškėja tikėjosi, kad šių kasos orderių pagrindu antstolė priverstinį vykdymą nutrauks ir grąžins areštuotas pareiškėjos lėšas. Tačiau vykdymo proceso metu paaiškėjo aplinkybės, jog Kauno miesto Centro PK pagal H. P. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51587-19 pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dėl galimai suklastotų kasos išlaidų orderių (vykdomosios bylos lapas Nr. 24, bylos Nr. 2YT-2191-877/2020 b. l. 12). Vykstant ikiteisminiam tyrimui, jokios operacijos su antstolės areštuotomis ir iš pareiškėjos banko sąskaitos nurašytomis lėšomis nebus atliekamos, jos bus saugomos antstolės depozitinėje sąskaitoje. Pažymėtina, kad nors lėšos buvo pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą, tačiau jos nebuvo paskirstytos ir nebuvo perduotos išieškotojai H. P.. Kol kas tos lėšos liko pareiškėjos nuosavybe, laikinai saugoma antstolės depozitinėje sąskaitoje. Tuo atveju, jei ikiteisminio tyrimo metu nebus nustatytas išieškotojos parašų klastojimo atvejis, antstolė nurašytas lėšas grąžins pareiškėjai, o priešingu atveju, jei išieškotojos parašų klastojimo atvejis pasitvirtins, antstolė nurašytas lėšas perves išieškotojai ir taip užbaigs priverstinio vykdymo procedūrą. Kol bus išsiaiškintos aplinkybės, ar pareiškėja su išieškotoja H. P. iš tiesų atsiskaitė grynais pinigais pagal minėtus kasos išlaidų orderius, antstolė neturi pagrindo grąžinti lėšų išieškotojai.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nustačius, kad antstolė vykdymo veiksmus atliko tinkamai ir laikydamasi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, laikoma, kad pareiškėja neįrodė, jog antstolės 2019 m. gruodžio 9 d. patvarkymas Nr. S-2216 nepagrįstas, todėl pareiškėjos skundas atmetamas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, 593-594, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Salonas-restobaras“ skundą dėl antstolės Neringos Bacevičienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0176/19/01651.

Nutartį siųsti proceso dalyviams.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rita Liukaitytė