- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-42-425/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00794-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- L. S., V. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimutės Sankauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. S. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-7812-762/2021 pagal pareiškėjų L. S. ir V. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu pareiškėjai L. S. ir V. S. prašė pareiškėjų bendru sutikimu nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo L. S. palikti santuokinę pavardę; patvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.
2. Nurodė, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi, nes jie negyvena kartu, netvarko bendro ūkio bei negyvena santuokinio gyvenimo. Manė, jog santuoka iširo dėl jų skirtingų charakterių, tarpusavio nesutarimų, todėl šiuo metu nėra jokių galimybių, kad vėl pradės gyventi kartu ar atkurs santuoką. Atsižvelgiant į tai, tvirtino, jog termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų jų abiejų interesams ir prašo teismo nagrinėti bylą iš esmės. Nurodė, kad yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje numatytos sąlygos santuokai abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukti, po santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu yra visiškai veiksnūs, sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Informuoja teismą, jog turi du nepilnamečius vaikus, kurių auklėjimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo klausimus išsprendė santuokos traukio pasekmių sutartyje. Pažymėjo, jog jų susitarimas atitinka sutuoktinių valią ir turtines galimybes, nei vieno iš jų ar jų vaikų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pareiškėjų L. S. ir V. S. prašymą tenkino; bendru abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukė pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo pareiškėjai L. S. paliko santuokinę pavardę, o pareiškėjui V. S. paliko turėtą pavardę; taip pat patvirtino pareiškėjų L. S. ir V. S. 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašoma patvirtinti 2021 m. rugpjūčio 31 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui neprieštarauja, pareiškėjų, jų nepilnamečių vaikų interesų nepažeidžia, todėl sutartis tvirtintina. Kartu teismas nurodė, jog į teismo sprendimo rezoliucinę dalį perkeliant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsižvelgiant į bylos duomenis, taisytina 2 ir 4 punkte nurodyta pareiškėjų dukros gimimo data, laikant šį neatitikimą rašymo apsirikimo klaida, kuri sutarties esmės nekeičia.
5. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat pareiškėjams išaiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio sąlygas, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu pareiškėjai L. S. ir V. S. nurodo, kad atsisako pateikto pareiškimo dėl santuokos nutraukimo, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nutraukti.
6.1. Nurodo, kad po teismo sprendimo priėmimo pareiškėjai susitaikė, vėl pradėjo gyventi kaip šeima ir nori toliau gyventi santuokoje. Ketina toliau kartu gyventi, rūpintis vienas kitu, vykdyti sutuoktinių pareigas vienas kitam, tad prašymas dėl santuokos nutraukimo nebeatitinka pareiškėjų valios. Mano, jog tolimesnis santuokos išsaugojimas atitinka ne tik pareiškėjų, tačiau ir vaikų interesus. Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnį, 293 straipsnio 4 punktą, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pareiškėjai atsisako pareikšto pareiškimo dėl santuokos nutraukimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.
9. CK 3.53 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, jog santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad po santuokos nutraukimo jie susitaikė, gyvena kartu ir vėl veda bendrą ūkį. Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo pareiškėjai suprato, kad nori išsaugoti šeimos santykius ir šiuo metu jų valia dėl santuokos nutraukimo yra pasikeitusi.
10. Apeliantai prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą pagal prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo nutraukta santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dėl to, kad jie susitaikė ir toliau gyvena, ir nori gyventi santuokoje, laikytinas pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo atsisakymu. Teismui patenkinus pareiškėjų prašymą atsisakyti ieškinio (pareiškimo), civilinė byla nutraukiama.
11. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas leidžia apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti, jeigu yra sąlygos, numatytos CPK 293 straipsnyje. Pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą byla nutraukiama, jei ieškovas atsisakė nuo ieškinio ir teismas atsisakymą priėmė. Galimybė atsisakyti ieškinio (pareiškimo) ieškovui (pareiškėjui) suteikiama nagrinėjant bylą tiek pirmojoje, tiek ir apeliacinėje ar kasacinėje instancijose. Atsisakyti ieškinio (pareiškimo) ieškovas (pareiškėjas) gali raštu arba žodžiu (vykstant teismo posėdžiui) kreipdamasis į teismą. Kaip jau minėta, pareiškėjų prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo nutraukta santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dėl to, kad jie susitaikė ir toliau gyvena, ir nori gyventi santuokoje, laikytinas pareiškimo atsisakymu.
12. Pažymėtina, kad civilinę bylą pagal pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu nutraukus, pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjai turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tačiau po sprendimo priėmimo pareiškėjai susitaikė ir apeliacinėje instancijoje iš esmės atsisakė pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, kuris priimamas, sprendimas panaikinamas ir byla nutraukiama (CPK 2 straipsnis, 293 straipsnio 4 punktas, 302 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
14. Remiantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukia, jei nenustato, kad ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, bylos pobūdį, nesant duomenų, kad prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsisakymas pažeistų pareiškėjų ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus teisėtus interesus bei galėtų prieštarauti imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), sprendžia, jog yra pagrindas patvirtinti pareiškėjų atsisakymą nuo prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą ir bylą nutraukti (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nespręstinas, kadangi pareiškėjai CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu yra atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu teismas
nutaria:
1. Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-7812-762/2021 pagal pareiškėjų L. S. ir V. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
2. Priimti pareiškėjų L. S. ir V. S. atsisakymą nuo prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų civilinę bylą Nr. e2YT-7812-762/2021 pagal pareiškėjų L. S. ir V. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nutraukti.