- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-28
- Bylos Nr.
- A-1812-756/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03896-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- E. A.
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014 m. liepos 29 d. sprendimą „Dėl sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskaičiavimo bei išmokėjimo“ Nr. 1D-5539(11) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą VRM, išmokėti pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 16 185,66 Lt; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad VRM 2002 m. birželio 1 d. sprendimu jam paskyrė pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – ir Laikinasis įstatymas), nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio buvo mokama sumažinta pagal minėto įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas nesutinka su jam paskirtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dydžio sumažinimu, vykdytu pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuriame pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Pareiškėjas mano, kad atsakovo atstovas privalo išmokėti nepagrįstai sumažintos pensijos dalį. Papildomai skundą pareiškėjas grindžia Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimuose pateiktais išaiškinimais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2012 m. liepos 23 d. nutartis adm. byloje Nr. A552-2747/2012).
Atsiliepimas
Atsakovas VRM ir Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 30) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsakovas pažymėjo, kad pensijos perskaičiavimas dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo jau yra įvykdytas. VRM veikia pagal įstatymus ir nėra teisės normos, pagal kurią VRM galėtų ir turėtų kompensuoti pareiškėjui šį perskaičiavimą. Pareiškėjas daugiau nei metais praleido kreipimosi su skundu į teismą terminą ir nenurodė objektyvių termino praleidimą pagrindžiančių aplinkybių.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (b. l. 50–53) pareiškėjo E. A. skundą tenkino: panaikino VRM 2014 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 1D-5539(11) ir priteisė E. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. imtinai – 4 687,69 Eur.
Teismas nustatė, kad VRM pareiškėjui paskyrė ir nuo 2002 m. birželio 1 d. pradėjo mokėti 752,39 Lt dydžio valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, kuri vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo mokama perskaičiuota (b. l. 32, 39). Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. priėmė nutarimą, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d. 2014 m. liepos 10 d. pareiškėjas kreipėsi į VRM, prašydamas išmokėti taikant Laikinojo įstatymo nuostatas susidariusią valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką (b. l. 36). VRM 2014 m. liepos 29 d. sprendimu “Dėl sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskaičiavimo bei išmokėjimo“ Nr. 1D-5539(11) atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą (b. l. 37–38). Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad VRM neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką, bei pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas paduotas praleidus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą reikalavimui dėl pensijos ribojimo paduoti, todėl pareiškėjo prašymo dalis dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo negali būti nagrinėjama.
Nustatyta, kad pareiškėjas E. A. kartu su 2014 m. rugpjūčio 21 d. skundu teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 1–5, 6–9). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą patenkino ir skundą priėmė nagrinėti (b. l. 14–15).
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad 1994 m. gruodžio 13 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 straipsnio 1 dalyje (šio įstatymo 12 str. 1 d. redakcija, aktuali nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka VRM (...). Minėtos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos redakcijoje, galiojančioje nuo 2015 m. sausio 1 d., numatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo paskiausiai tarnavo vidaus reikalų sistemoje (...), pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria VRM (...), moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos.
2009 m. gruodžio 9 d. buvo Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą <...>. Pirmosios instancijos teismas citavo Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nuostatas, taip pat pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012 m. rugsėjo 1 d.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, tačiau Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.
Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu, 107 straipsniu, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą (LVAT nutartis adm. byloje Nr. A575-1831/2011).
Pareiškėjui VRM 2002 m. liepos 22 d. sprendimu nuo 2002 m. birželio 1 d. buvo paskirta 752,39 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio imtinai pareiškėjui buvo mokama perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Kaip minėta, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, ginčo dėl to byloje nėra. Atsižvelgiant į pareiškėjo draudžiamųjų pajamų dydžius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, pensija šiuo laikotarpiu perskaičiuota pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Kaip minėta, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Dėl to pareiškėjui, taikant šias nuostatas, minėtu laikotarpiu susidarė 4 687,69 Eur (16 185,66 Lt) nepriemoka (b. l. 29).
Neišmokėta valstybinės pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, nes pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Seimas, netinkamai sureglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus (LVAT 2012 m. liepos 23 d. nutartis adm. byloje Nr. A552-2747/2012).
VRM 2014 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. 1D-5539(11), kuriuo konstatuota nesant teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką ir atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Konstitucijai prieštaraujančia pripažintos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, kaip paduotą praleidus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą tokiam reikalavimui pareikšti, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas anksčiau išdėstytais pagrindais.
III.
Atsakovai VRM ir Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, apeliaciniu skundu (skundas paduotas 2015 m. spalio 13 d., b. l. 56) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą – pareiškėjui priteistą sumą sumažinti iki 1 336,41 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovai nurodo, kad teismas priteisė netikslią pinigų sumą, kadangi 4 687,69 Eur yra pareiškėjo pensijos dydis po jos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį (prieš šį veiksmą perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį). Taigi nepriemoka visada yra skirtumas tarp to ką asmuo turėjo gauti ir ką gavo. Šiuo atveju pareiškėjui turėjo būti priteista pažymos 6-ame stulpelyje nurodyta suma – 1 336,41 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (ABTĮ Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjui E. A. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio mėnesiais pensiją mokančiai institucijai taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, priteisimo. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino VRM 2014 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 1D-5539(11) bei priteisė E. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. imtinai – 4 687,69 Eur. Byloje ginčo dėl to, jog pareiškėjas turi teisę į neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies kompensavimą, nėra, tačiau atsakovai VRM ir Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, nesutinka su pareiškėjui priteistos pensijos nepriemokos suma ir apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjui turėtų būti priteisiama 1 336,41 Eur neišmokėtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalis.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, siekdama nepažeisti teisminį procesą inicijavusio asmens teisių, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš į bylą pateiktos Sveikatos priežiūros tarnybos 2014 m. liepos 17 d. pažymos Nr. 11PP (P)-3571 „Apie E. A. 2010–2013 m. pensijos dydį“ (b. l. 12, 29, 34) nustatyta, kad VRM 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio mėnesiais, vadovaudamasi Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi, mokėjo perskaičiuotą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, be kita ko konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; tačiau Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.
Taigi, iš esmės minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Vadinasi, pareiškėjo pažeistų teisių atkūrimas reiškia visos neteisėtai, t. y. taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimą.
Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui turėjo būti priteistas skirtumas tarp 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio mėnesiais taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas apskaičiuotos pensijos, t. y. pensijos sumos, kuri, ją perskaičiavus pagal Konstitucijai neprieštaraujančias įstatymo nuostatas, turėjo būti pareiškėjui išmokėta (trečiame pažymos stulpelyje nurodytų pensijų suma – iš viso 31 200 Lt arba 9 036,14 Eur) ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį perskaičiuotos pensijos, t. y. sumos, kuri iš tikro per ginčui aktualų laikotarpį buvo išmokėta pareiškėjui (penktame pažymos stulpelyje nurodytų pensijų suma – iš viso 26 585,66 Lt arba 7 699,74 Eur), t. y. 4 614,34 Lt (arba 1 336,41 Eur).
Įvertinusi šioje byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo pareiškėjui priklausančią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos dalį, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimas keistinas, E. A. priteistą 4 687,69 Eur (16 185,66 Lt) sumą sumažinant iki 1 336,41 Eur (4 614,34 Lt).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo E. A. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 1 336,41 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt šešis eurus ir keturiasdešimt vieną euro centą) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidarius laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pensiją mokančiai institucijai taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymo 5 straipsnio nuostatas.
Nutartis neskundžiama.