Kauno apygardos teismo nutartis

2022-04-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-101-888/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-08
Bylos Nr.
AN2-101-888/2022
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00248-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Laima Šeputienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. S.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Advokatai
Romas Žėkas
Kategorijos
Byla Nr. AN2-101-888/2022
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00248-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 16.9.4.1; 21.11.10; 21.11.11. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Šeputienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atstovo advokato Romo Žėko apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 7 d. nutarties D. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimu D. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį ir jam paskirta nuobauda – 500 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams už tai, kad jis 2021 m. spalio 16 d. apie 18.17 val. (duomenys neskelbtini), magistralinio kelio Vilnius – Prienai – Marijampolė 71 kilometre, vairuodamas automobilį „Audi“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracija), esant nustatytam leistinam 90 km/h greičiui, važiavo 146 km/h greičiu, įvertinus matavimo prietaiso paklaidą, leistiną greitį viršijo 51 km/h ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 131.1. punkto reikalavimus. Šis nutarimas buvo skundžiamas apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjo D. S. atstovo advokato Romo Žėko skundas atmestas. Apylinkės teismas nutartyje konstatavo, jog Institucijos 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jo keisti ar naikinti.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) apygardos teismui, pareiškėjo D. S. atstovas advokatas Romas Žėkas prašo skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną D. S. atžvilgiu nutraukti. Taip pat skunde prašoma perkvalifikuoti nusižengimą iš ANK 416 straipsnio 6 dalies į ANK 416 straipsnio 5 dalį ir baudą skirti šio straipsnio dalies ribose.

3.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi tik policijos pareigūnų parodymais, o pareiškėjo D. S. argumentus vertino tik kaip gynybinę poziciją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Anot pareiškėjo atstovo, objektyviais įrodymais nėra užfiksuota, kad fotonuotraukose nufotografuotas automobilis, vaizdo įraše su policijos automobiliu prasilenkiantis automobilis ir Stakliškių miestelyje sustabdytas pareiškėjo D. S. automobilis yra tas pats automobilis, be to fotonuotraukose nesimato automobilio valstybinio numerio, todėl nėra pagrindo ir pareiškėją D. S. traukti administracinėn atsakomybėn. Teigia, kad net iš fotonuotraukų bei vaizdo įrašo nėra įmanoma atpažinti automobilio markės ir (ar) modelio. Taip pat nurodo, jog ir kita policijos pareigūnų naudota technine priemone – vaizdo registratoriumi darytu vaizdo įrašu nėra galimybės identifikuoti greitį viršijusio automobilio.

3.2. Pareiškėjo D. S. atstovo advokato skunde pažymima, kad techninės pažeidimų fiksavimo priemonės yra skirtos tam, kad inter alia, išvengti ir žmogiškosios klaidos, t. y., kad pažeidimus būtų galima fiksuoti ne tik pareigūnų liudijimais, bet ir juos pagrindžiančiomis techninėmis pažeidimų fiksavimo priemonėmis, o ne atvirkščiai. Be to, pažeidimo padarymo metu, jau buvo prasidėjęs tamsusis paros metas, švietė artimosios automobilių šviesos, kurios neabejotinai galėjo akinti policijos pareigūnus, dėl ko jie negalėjo aiškiai matyti priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės numerių, todėl policijos pareigūnų parodymai, jog jie aiškiai matė automobilio valstybinius numerius yra neįtikinami.

3.3. Taip pat skunde nurodoma, jog rankiniu būdu policijos pareigūnai padarė dvi fotonuotraukas, tarp kurių skirtumas tik 1 sek., o greitis skiriasi 2 km/h. Pirmoje nuotraukoje fiksuotas didesnis greitis (146 km/h – pritaikius 5 km/h paklaidą 141 km/h), antroje mažesnis greitis (144 km/h – pritaikius 5 km/h paklaidą 139 km/h), todėl atstovo advokato įsitikinimu, D. S. pažeidimas turėtų būti perkvalifikuotas iš ANK 416 straipsnio 6 dalies į ANK 416 straipsnio 5 dalį.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į pareiškėjo D. S. atstovo advokato Romo Žėko apeliacinį skundą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Giedrius Šimoniūtis prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 7 d. nutartį.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

D. S. atstovo advokato Romo Žėko apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

6. Apeliaciniu skundu pareiškėjo D. S. atstovas advokatas Romas Žėkas nesutinka su D. S. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio organo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą nagrinėjančiam organui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs D. S. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, vadovaujantis tik pareiškėjo D. S. atstovo advokato Romo Žėko apeliacinio skundo argumentais, kurie jokiais objektyviais duomenimis apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes nepagrįsti, teisinio pagrindo nėra. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Minėtoje nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis sutiktina, kad apylinkės teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, todėl nėra teisinio pagrindo nepritarti nutartyje teismo išdėstytoms išvadoms. Vien ta aplinkybė, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi pareiškėjas ir (ar) jo atstovas advokatas, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

Žemesnės instancijos teismas

9. ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.

10. Pareiškėjo D. S. atstovo advokato Romo Žėko apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, ir prašoma administracinio nusižengimo bylą jo (D. S.) atžvilgiu nutraukti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu, kadangi nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent užfiksuotose fotonuotraukose yra vienas ir tas pats automobilis, kuris buvo sustabdytas Stakliškių miestelyje, išskyrus vieninteliai įrodymai, kuriais ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas, t. y. policijos pareigūnų parodymai. Tačiau, sprendžiant iš apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, akivaizdu, kad jame iš esmės pateikiami subjektyvūs, D. S. palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl D. S. kaltės, nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas D. S. kaltės klausimą jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

11. D. S. pripažintas padaręs nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, tai yra dėl to, kad pažeidė KET 131.1 punkto reikalavimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. S. 2021 m. spalio 16 d. apie 18.17 val. (duomenys neskelbtini), magistralinio kelio Vilnius – Prienai – Marijampolė 71 kilometre, vairuodamas automobilį „Audi“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracija), esant nustatytam leistinam 90 km/h greičiui, važiavo 146 km/h greičiu, įvertinus matavimo prietaiso paklaidą, leistiną greitį viršijo 51 km/h. Nors pareiškėjas savo kaltės nepripažįsta, teigiantis, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad tiek fotonuotraukose užfiksuotas automobilis, tiek Stakliškių miestelyje sustabdytas automobilis yra tas pats. Tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir tinkamai tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, su tokiais pareiškėjo D. S. atstovo advokato Romo Žėko motyvais nesutinka ir vertina juos kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Neringa Zenevičienė parodė, jog užfiksuotose fotonuotraukose yra D. S. automobilis „Audi“. Paaiškino, jog iš penkių fotonuotraukų matyti, kad tai ne lietuviškas registracijos numeris ir galima įžvelgti skaičius. Be to, atkreipė dėmesį, jog kitų transporto priemonių kelyje net nebuvo, todėl pareigūnai apsisukę sustabdė automobilį „Audi“. Pareigūnai sustabdė tą automobilį, kuris buvo užfiksuotas greičio matavimo sistema bei patikino, kad matavimo sistema yra galiojanti.

13. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Vidmantas Lingevičius parodė, kad 2021 m. lapkričio mėnesį su kolege Inga Margeliene dirbo (duomenys neskelbtini) rajone, patruliavo. Paaiškino, kad tarnybiniame automobilyje sumontuota greičio fiksavimo sistema užfiksavo atvažiuojančio automobilio greitį, greičio matavimo prietaisas rodė 146 km/h. Tame kelio ruože buvo galima važiuoti 90 km/h greičiu. Tuo metu nei jų (policijos tarnybinio automobilio), nei kito automobilio (pažeidėjo „Audi A5“) priekyje kitų automobilių nebuvo, policijos pareigūnas padarė fotonuotrauką, dviejų sekundžių laikotarpyje padarė kitą fotonuotrauką. Parodė, kad prasilenkiant matė, kad automobilis registruotas ne Lietuvoje, todėl apsisuko ir nusprendė automobilį sustabdyti. Apsisukę ir pradėję vytis greitį viršijusį automobilį, pamatė, kad automobilis nusuko į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę. Švyturėlių pagalba automobilis buvo sustabdytas. Jis priėjo prie sustabdyto automobilio, prisistatė ir paaiškino sustabdymo priežastį. Liudytojas grįžo į tarnybinį automobilį ir su kolege surašė administracinio nusižengimo protokolą. Parodė, kad apsisukę pareigūnai visą laiką savo regėjimo lauke matė automobilį.

14. Apklausiama kaip liudytoja Inga Margelienė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną, tuo metu buvo dar pakankamai šviesus paros metas, dirbo (duomenys neskelbtini) kelyje su kolega Vidmantu Lingevičiumi. Tame kelyje leistinas greitis – 90 km/h. Jie dirbo (duomenys neskelbtini) rajone ir užfiksavo atvažiuojančio automobilio greitį. Viršijančio automobilio greitį jie užfiksavo du kartus. Tai buvo tamsiai pilkos spalvos, naujesnio modelio „Audi“ automobilis, nelietuviškos registracijos, ji įsiminė skaičius, skaičiai buvo (duomenys neskelbtini). Užfiksavę greitį, apsisuko ir norėjo sustabdyti bei surašyti protokolą vietoje. Automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) miestelyje. Parodė, kad automobilis, kurį pareigūnai vijosi, visą laiką buvo jų regėjimo lauke, jokių kitų transporto priemonių nebuvo.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo D. S. atstovas advokatas Romas Žėkas tiek skunde apylinkės teismui, tiek skunde apygardos teismui, nurodo analogiškus argumentus, jog neva fotonuotraukose nufotografuotas (užfiksuotas) automobilis, vaizdo įraše su policijos automobiliu prasilenkiantis automobilis ir (duomenys neskelbtini) miestelyje sustabdytas pareiškėjo D. S. automobilis nėra tas pats automobilis, nes vaizdo įraše negalima identifikuoti prasilenkiančio automobilio, kadangi nesimato jo valstybinio numerio.

16. Iš bylos duomenų matyti, jog apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, išklausęs liudytojų parodymus, darė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad liudytojų policijos pareigūnų Vidmanto Lingevičiaus ir Ingos Margelienės parodymai yra patikimi ir netikėti jais neturėjo pagrindo. Fotonuotraukose neabejotinai užfiksuotas greičio viršijimas, dėl ko, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti. Ir nors fotonuotraukose labai aiškiai nesimato D. S. vairuoto automobilio valstybinių numerių, tačiau prisiartinus / pasididinus tiek fotonuotraukas, tiek susistabdžius filmuotą vaizdo medžiagą, galima matyti, jog prasilenkiantis ir greitį viršijantis automobilis yra naujos kartos „Audi“ bei kad automobilio registracija nėra lietuviška. Šias aplinkybes apklausiama kaip liudytoja policijos pareigūnė Inga Margelienė patvirtino ir aiškiai parodė, jog ji įsidėmėjo atvažiuojančio automobilio markę (tai buvo naujesnio modelio „Audi“) ir kad minėtas automobilis buvo nelietuviškos registracijos. Akivaizdu, jog policijos pareigūnai vykdė savo pareigas, tarnybos metu fiksavo pažeidimą – nustatyto greičio viršijimą ir dėl to ėmėsi jiems pagal pareigas priklausančių veiksmų, todėl nėra nustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų, kad policijos pareigūnai kažkaip specialiai norėjo pakenkti pažeidėjui D. S.. Todėl apylinkės teismas pagrįstai ir neabejotinai teisingai nenustatė jokių policijos pareigūnų šališkumo požymių. Policijos pareigūnai kategoriškai teigė, kad automobilis, kurio greitis fiksuotas, kuris jų persekiotas ir (duomenys neskelbtini) sustabdytas yra tas pats D. S. vairuotas automobilis. Be to, byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pareigūnų parodymus vertinti kritiškai, kadangi byloje yra surinkta neginčijama medžiaga, kuri, kaip minėta anksčiau, patvirtina, kad prasilenkiantis automobilis su policijos tarnybiniu automobiliu ir sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje yra vienas ir tas pats automobilis. Taip pat įvertinus byloje esančią filmuotą medžiagą nustatyta, kad policijos pareigūnams pastebėjus ir užfiksavus priešpriešais atvažiuojantį D. S. vairuojamą automobilį, kuris viršijo leistiną greitį, paskui jį nebuvo važiuojančių jokių kitų transporto priemonių, t. y., kad policijos pareigūnams nusprendus apsisukti ir vytis minėtą pažeidėją, nebuvo jokių kitų transporto priemonių važiuojančių priešinga kryptimi. Todėl daryti išvadą, jog fotonuotraukose ir vaizdo įraše užfiksuotas automobilis nėra tas pats automobilis, kuris buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, nėra jokio pagrindo, todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Darytina išvada, jog byloje D. S. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje yra visiškai įrodyta administracinio nusižengimo protokolu Nr. 52-ANR_P-7587-2021; policijos pareigūnų Vidmanto Lingevičiaus ir Ingos Margelienės tarnybiniais pranešimais; fotonuotraukomis; teismo posėdžio metu duotais liudytojų parodymais bei fiksuotais vaizdo įrašais, pridėtais CD laikmenoje.

17. Skunde atstovas advokatas Romas Žėkas nurodo, jog pažeidimo padarymo metu, jau buvo prasidėjęs tamsusis paros metas, švietė artimosios automobilių šviesos, kurios neabejotinai turėjo akinti policijos pareigūnus, dėl ko jie negalėjo aiškiai matyti priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės valstybinių numerių, todėl policijos pareigūnų parodymai, kad jie aiškiai matė automobilio valstybinius numerius, jo manymu, yra neįtikinami. Su tokiais skundo argumentais apygardos teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi iš filmuotos vaizdo medžiagos matyti, kad pažeidimas užfiksuotas 18.17 val., tačiau tai dar nebuvo tamsus paros metas, dar tik buvo pradėję temti ir buvo galima aiškiai pastebėti / pamatyti automobilio markę, modelį, automobilio registracijos numerius, ką ir padarė policijos pareigūnė Inga Margelienė, įsidėmėjusi automobilio markę ir tai, kad automobilis buvo nelietuviškos registracijos. Be to, iš filmuotos policijos pareigūno Body kameros vaizdo įrašų, kurie buvo daryti sustabdžius minėtą D. S. vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, patvirtina, kad pažeidimo padarymo metu nebuvo toks tamsus paros metas, kad nebūtų galima įžiūrėti pravažiuojančios / prasilenkiančios transporto priemonės markės, modelio ar valstybinių numerių.

18. Taip pat skunde nurodoma, jog pažeidėjo D. S. pažeidimas nepagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį ir jo pažeidimas turėtų būti perkvalifikuotas į ANK 416 straipsnio 5 dalį, kadangi antroje užfiksuotoje fotonuotraukoje automobilio greitis buvo užfiksuotas mažesnis, t. y. 144 km/h. Tačiau ir su šiuo skundo argumentu apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti, kadangi jis yra nepagrįstas. Nustatyta, kad policijos pareigūnas rankiniu būdu padarė dvi fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas skirtingas automobilio greitis (146 km/h ir 144 km/h). Tai, kad antroje nuotraukoje užfiksuotas automobilio greitis mažesnis, yra normalu, kadangi atvažiuojantis ir viršijantis greitį automobilis, pamatęs priešpriešais atvažiuojantį žymėtą policijos pareigūnų automobilį automatiškai bei instinktyviai galėjo pradėti mažinti greitį, taip bandydamas išvengti griežtesnių sankcijų, ko pasėkoje antroje nuotraukoje ir buvo užfiksuotas mažesnis greitis. Tačiau, nagrinėjamu atveju, vertinamas pažeidimas ir greitis toks, kuris buvo užfiksuotas pirmoje fotonuotraukoje, t. y., kurioje užfiksuotas greitis 146 km/h.

19. Sutikti su skundo argumentais, jog neva apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi tik liudytojų policijos pareigūnų Vidmanto Lingevičiaus ir Ingos Margelienės parodymais bei, kad liudytojais apklausti policijos pareigūnai yra galimai suinteresuoti šios bylos baigtimi, yra nepagrįsti. Teigiama, kad šie argumentai yra subjektyvi pareiškėjo atstovo advokato nuomonė, su kuria aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti. Nei apylinkės teismas, nei aukštesnės instancijos teismas nenustatė jokių duomenų, kad liudytojai policijos pareigūnai Vidmantas Lingevičius ir Inga Margelienė yra suinteresuota šios administracinio nusižengimo bylos baigtumu.

20. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra priežastimi, dėl kurios reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti apylinkės teismo priimtą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.

21. Apygardos teismas konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo D. S. atstovo advokato Romo Žėko apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir pareiškėjo D. S. atstovo advokato Romo Žėko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Laima Šeputienė