- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- A6.-1174-1049/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00784-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Pažeidėjas
- D. P.
- Advokatai
- Kristina Varanavičienė
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. P., atstovei, advokato padėjėjai Kristinai Varanavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusižengimo aplinkybės
D. P., laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bendrovės (toliau – Bendrovė) vadovu, žinodamas, jog Bendrovė turi pakankamai piniginių lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius ir taip visiškai likviduoti susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kuriame nurodyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, dėl ko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) duomenimis 2019 m. balandžio 30 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 25 273,55 (dvidešimt penkis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 55 euro centus), taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.
II. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotosios atstovės paaiškinimai
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – D. P. – įgaliotoji atstovė advokato padėjėja Kristina Varanavičienė, teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – D. P. savo kaltę pripažįsta pilnai ir paaiškino, kad įmonėje buvo susidariusi sunki finansinė padėtis, dėl ko ji buvo ties bankroto byla, ką patvirtina ir bankroto bylos dokumentai, nors šiai dienai Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi priimtas sprendimas nekelti bankroto bylos, šiuo metu įmonė toliau vykdo veiklą. Įmonė užsiima tarptautinių krovinių pervežimu, todėl siekiant išsaugoti tiek klientus, tiek darbuotojus bei pačią įmonę, buvo nesilaikyta mokėjimo tvarkos ir pervedami atlyginimai, komandiruotpinigiai, mokama už kelius bei kurą bei mokama antstoliams ir Sodrai. Nurodė, kad šiuo metu įmonė, mažomis dalimis, atlieka mokėjimus dėl susidariusios skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai, be to buvo teikti prašymai išdėstyti skolos sumokėjimą dalimis, tačiau iš Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymas nebuvo gautas. Be to, teismo sprendimu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir įmonei buvo leista atsiskaityti tik su keliais darbuotojais, nevykdant jokių kitų mokėjimų pavedimų. Paaiškino, kad D. P. turėjo eilės tvarka mokėti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl ko jo padaryta veika pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, tačiau neturėjo tikslo jos apgauti. D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Pažeidimas padarytas ne piktybiškai, o tik dėl to, kad asmuo stengėsi išlaikyti turimą verslą. D. P. stengiasi atsiskaityti su visais kreditoriais, ir stengiasi pašalinti susidariusias nepriemokas, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais jo atžvilgiu turėtų būti taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalis ir paskirta švelnesnė straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Skiriant nuobaudą turėtų būti atsižvelgta į teismų praktiką analogiškose bylose, t. y. Nr. A.6-385-951/2017, o iš teismui pateiktų dokumentų – D. P. darbo sutarties kopijos, pažymos apie priskaičiuotą ar išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas kopiją, matyti, kad jo darbo užmokestis yra 490 eurų per mėnesį, pateikė D. P. vaikų R. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir P. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) gimimo liudijimų kopijas, taip pat prašo atsižvelgti į padaryto nusižengimo pavojingumą, kas sunkiai atsilieptų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, dėl ko prašo D. P. paskirti 300 eurų baudą.
III. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Motyvuojamoji dalis
Šių įrodymų visuma nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjęs D. P., žinodamas apie tai, kad bendrovė turi galimybę atsiskaityti su visais kreditoriais ir pareigą trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, taip pažeisdama VMI prie FM interesus. Dėl šių veiksmų VMI prie FM duomenimis, 2019 m. balandžio 30 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką sudarė 25 273,55 (dvidešimt penki tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt trys eurai ir 55 euro centai). Šiais savo veiksmais D. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.
IV. Veikos kvalifikavimas ir administracinės nuobaudos parinkimas bei skyrimas
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotoji atstovė advokato padėjėja Kristina Varanavičienė prašė D. P. atžvilgiu pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir, atsižvelgiant į D. P. finansinę padėtį, į tai, kad jis augina du nepilnamečius vaikus, pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, be to, Vilniaus apygardos teisme buvo spręstas klausimas dėl jo vadovaujamos įmonės bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kurio metu įmonės turtas buvo areštuotas ir į tai, kad pažeidimas padarytas ne piktybiškai, o siekiant išsaugoti verslą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais paskirti švelnesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą.
Tokie D. P. įgaliotosios atstovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalis). Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013).
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.
Įvertinus tai, kad D. P. dirba, yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už, tai, kad eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas nustatytu laiku nepateikė deklaracijos FR0600 už 2017 m. liepos mėnesį, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nors ir už tokios rūšies nusižengimą anksčiau administracine tvarka nebaustas, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotosios atstovės išdėstytos aplinkybės, susijusios su tam tikrų individualių aplinkybių vertinimų, tai, kad D. P. padarė administracinį nusižengimą siekdamas išsaugoti įmonę, o ne turėdamas tikslą tyčia nemokėti nustatytų mokesčių VMI prie FM ir tai, kad gaudamas didesnį nei minimalų atlyginimą – 490 (keturis šimtus devyniasdešimt eurų) turi išlaikyti šeimą, kurioje auginami du nepilnamečiai vaikai, o paskirtoji minimali sankcijoje numatyta bausmė būtų neproporcinga padarytam pažeidimui, nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Teismo posėdžio metu advokato padėjėja K. Varanavieičnė nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu, t. y 2018 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nuo 2018 m. lapkričio 17 d. paskyrus įmonės nekilnojamajam ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartimi leidžiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityti su trimis darbuotojais lėšomis, esančiomis Danske Bank S/S Lietuvos Filialo sąskaitoje, Lumunor Bank AS sąskaitoje ir Paysera LT sąskaitoje, įmonė negalėjo tinkamai vykdyti turimų prievolių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. P. vadovaujama įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. – 2019 m. kovo 31 d. laikotarpiu dirbo pelningai, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir D. P. įgaliotoji atstovė, tačiau D. P. sąmoningai, žinodamas, jog įmonė turi pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (kas patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi, kuria atsisakyta įmonei iškelti bankroto ir restruktūrizavimo bylas), šios pareigos nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau atsižvelgia į šias aplinkybes spręsdamas klausimą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.
D. P. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl to gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir daro išvadą, jog D. P. skirtina administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos minimalų dydį.
ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį.
Kaip jau minėta, teismo posėdžio metu D. P. įgaliotoji atstovė nurodė, kad D. P. padarė administracinį nusižengimą siekdamas išsaugoti įmonę, o ne turėdamas tikslą tyčia nemokėti nustatytų mokesčių VMI prie FM ir tai, kad gaudamas didesnį nei minimalų atlyginimą – 490 (keturis šimtus devyniasdešimt eurų) turi išlaikyti šeimą, kurioje auginami du nepilnamečiai vaikai, o paskirtoji minimali sankcijoje numatyta bausmė būtų neproporcinga padarytam pažeidimui, pateikė D. P. darbo sutarties kopijos, pažymos apie priskaičiuotą ar išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas kopiją, D. P. vaikų R. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir P. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) gimimo liudijimų kopijas, taip pat prašė atsižvelgti į padaryto nusižengimo pavojingumą. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad net ir teismo skiriama minimali ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda D. P. yra pakankamai didelė, laikytina, kad ir tokia standartinė baudos mokėjimo tvarka sukels nusižengimą padariusiam asmeniui pakankamas neigiamas pasekmes. Ir nors paskirta administracinė nuobauda turi būti neišvengiama, tačiau taip pat ji turi būti realiai įvykdoma, kas yra svarbiau už reikalavimą ją įvykdyti kuo greičiau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms D. P. skiriamos 1400,00 eurų dydžio baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
D. P., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400,00 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą;
Paskirtos 1 400,00 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudos mokėjimą išdėstyti 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kiekvieną mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos sumokėti po 200,00 (du šimtus) eurų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.
Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 bankas Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti šios administracinio nusižengimo bylos numerį (A6.-1174-1049/2018)
Išaiškinti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, jog nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.