- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2-259-567/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01439-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „AGILE LT“
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AGILE LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AGILE LT“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pateikė pareiškimą, prašydamas iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „AGILE LT“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė yra nemoki, nes negali sumokėti 3 030,57 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo. Paskutinį kartą įmokos (136 Eur) gautos 2021 m. birželio 28 d. Įmonė nevykdo veiklos, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašomų sąskaitų–faktūrų registro duomenimis įmonė neišrašė sąskaitų faktūrų nuo 2020 m. spalio 1 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „AGILE LT“ bankroto bylą.
3. Teismas nustatė, kad atsakovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2021 m. lapkričio 26 d. sudarė 3 030,57 Eur. Paskutinis įmokų mokėjimas atliktas 2021 m. spalio 28 d. Paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai teikti už 2020 m. Pagal 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentus įmonė iš viso turėjo 175 130 Eur vertės turto, iš kurio trumpalaikis įmonės turtas – 132 962 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 199 351 Eur, įmonė patyrė 47 479 Eur nuostolių. Atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Antstolis vykdo vykdomąją bylą dėl 1 417,20 Eur skolos išieškojimo iš atsakovės. Atsakovė teisminiuose procesuose nedalyvauja. Atsakovė nuosavybės teise valdo automobilį TOYOTA PRIUS, kurio rinkos vertė yra apie 3 000–5 000 Eur, tačiau automobilis areštuotas nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. 2020 m. lapkričio 3 d. duomenimis atsakovė turėjo tris darbuotojus.
4. Teismas nurodė, kad atsakovės turimi įsipareigojimai viršija turimą turtą, įmonė veikia nuostolingai, nuo 2020 m. spalio 1 d. nėra išrašiusi pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų–faktūrų. Tai rodo, kad įmonė jokios realios veiklos nebevykdo, atsakovė atitinka nemokumui konstatuoti reikalingas sąlygas. Atsakovė neatsiskaito su valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu, o tai tik patvirtina, kad įmonė realiai veiklos nevykdo, yra negyvybinga ir nemoki.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, turėdama įrodinėjimo pareigą pateikti teismui įrodymus, jog realiai vykdo veiklą, yra pajėgi toliau vykdyti ir mažinti savo finansinius įsipareigojimus, yra moki, gyvybinga, šios pareigos nevykdė.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovė UAB „AGILE LT“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti UAB „AGILE LT“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas bankroto bylos iškėlimo klausimą išsprendė formaliai, vadovavosi senais ir iš viešų šaltinių gautais duomenimis apie įmonės turtinę padėtį, nenustatė sistemingo atsakovės įsipareigojimų nevykdymo, realios turto vertės, pradelstų įsipareigojimų dydžio, todėl bankroto bylą iškėlė nepagrįstai.
6.2. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovės pradelsta skola pareiškėjui jau 2022 m. sausio 20 d. sudarė tik 1 151,84 Eur, nes atsakovė įvykdė dalį savo įsipareigojimų. Šiuo metu atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro tik 2 569,04 Eur, todėl toks skolos dydis neturėtų lemti atsakovės bankroto, nesudarant galimybės bendrovei tęsti veiklą ir atsigauti po veiklos sustabdymo dėl pasaulinės pandemijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė iškelti atsakovei bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
8. Apeliantė prie atskirojo skundo pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2022 m. sausio 24 d. informaciją apie atsakovės 1 660,70 Eur skolą (iš jos – 508,86 Eur nepradelsta) valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
9. 2022 m. kovo 2 d. apeliantė pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus: 1) 2021 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą; 2) 2022 m. sausio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą; 3) avansinę apyskaitą; 4) išrašą apie mokėtiną darbo užmokestį; 5) 2022 m. kovo 2 d. apeliantės ir darbuotojos V. K. sudarytą susitarimą dėl 16 617,33 Eur ir 44 801 Eur skolos mokėjimo atidėjimo iki 2024 m. kovo 3 d.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas naujų įrodymų pateikimas (CPK 314, 338 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad naujais įrodymais grindžiamos teisingam klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus.
11. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
12. Juridinio asmens nemokumas – tai yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
13. Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
14. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
15. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės nurodė, kad pradelstų skolų dydis įmonei nėra didelis, teismas neįvertino aktualios apeliantės finansinės padėties.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis), todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018).
17. Vadinasi, apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, jog ji realiai vykdo veiklą, dirba pelningai, turto turi daugiau nei pradelstų įsipareigojimų ir pan.
18. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi nutarė nustatyti atsakovei terminą pateikti atsiliepimą į pareiškimą iškelti bankroto bylą ir įpareigoti atsakovės vadovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditorės pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos teismui pateikti: atsakovės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; atsakovo finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; atsakovo sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; informaciją apie atsakovo turimą turtą bei jo vertę, kitus ūkinės ir finansinės būklės duomenis, galinčius turėti reikšmės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimui.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareiškimą iškelti bankroto bylą, pirmosios instancijos teismui taip pat nepateikė iš esmės jokių jos finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių ir debitorių sąrašų ir kt.). Kadangi atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą galėjo spręsti iš pareiškėjo pateiktų ir paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, nes išsamesnių atsakovė į bylą nepateikė.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2020 m. galima spręsti, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ilgalaikio ir tęstinio pobūdžio, nes 2020 m. įmonės turto vertė sudarė 175 130 Eur (ilgalaikis – 34 168 Eur, trumpalaikis – 132 962 Eur), mokėtinas sumas per vienerius metus sudarė 199 351 Eur, įmonė patyrė 47 479 Eur nuostolių. Vadinasi, jau 2020 m. įmonė dirbo nuostolingai, įmonės skolos viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Apeliantė nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų apie aktualiu metu realiai turimą turtą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į apeliantės 2020 m. balanse nurodyto turto vertę.
21. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad tęstinius įmonės finansinius sunkumus ir tai, jog apeliantė nebedisponuoja 2020 m. balanse nurodytos vertės turtu patvirtina apeliantės 2022 m. kovo 2 d. apeliacinės instancijos teismui pateikti 2021 m. ir 2022 m. sausio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentai (balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos). Apeliantės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad 2021 m. įmonės turto vertę sudarė jau tik 11 368 Eur, o 2022 m. sausio mėn. dar mažiau – 11 177 Eur. Abiem laikotarpiais ženklią įmonės turto vertę sudarė 3 156 Eur vertės trumpalaikis turtas – per vienerius metus gautinos sumos. Aplinkybė, kad ta pati 3 156 Eur suma nebuvo gauta nei 2021 m. nei einamaisiais metais, patvirtina, jog 3 156 Eur suma apeliantė faktiškai nedisponuoja ir nėra pagrindo spręsti, jog artimiausiu metu galės ją atgauti. Nors aktualiame balanse įmonei priklausančios transporto priemonės vertė nurodyta 8 021 Eur, tačiau apeliantė neginčijo pirmosios instancijos teismo argumentų, kad transporto priemonės rinkos vertė yra apie 3 000–5 000 Eur. Vadinasi, apeliantės balansinio turto vertė mažiausiai 6 000 Eur yra mažesnė nei nurodyta balanse.
22. Įmonės skolas 2021 m.–2022 m. sausio mėn. sudarė per vienerius metus atitinkamai 82 549 Eur ir 82 562 Eur mokėtinos sumos. Skolų sudėtis iš esmės yra ta pati (3 974 Eur – skolos tiekėjams, atitinkamai 34 494 Eur ir 34 507 Eur – su darbo santykiais susijusios skolos, 44 081 Eur – kitos mokėtinos sumos (V. K. pagal avansinę apyskaitą)). Apeliantė nepateikė išsamių duomenų apie kreditorius ir skolų susidarymo laikotarpius, tačiau aplinkybė, kad 2021 m. ir 2022 m. sausio mėn. balansuose užfiksuotos analogiškos ar panašios (13 Eur skiriasi tik su darbo užmokesčiu susijusi suma), patvirtina, kad einamųjų metų balanse nurodytos įmonės skolos kreditoriams turėjo būti sumokėtos dar 2021 m. Aplinkybė, kad įmonės darbuotoja V. K. 2022 m. kovo 2 d. susitarimu sutiko atidėti bendros 60 697,91 Eur sumos (16 617,33 Eur – darbo užmokestis, 44 080,58 Eur – pagal avansinę apyskaitą) sumokėjimą iki 2024 m. kovo 3 d., nepatvirtina, jog įsiskolinimas šiai kreditorei nėra pradelstas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad likusią, su darbo užmokesčiu susijusią, balanse nurodytą 17 889,67 Eur skolą (34 507 Eur - 16 617,33 Eur) sudaro mokėtini mokesčiai, nes mokesčių dydis negali būti didesnis už darbo užmokesčio dydį. Laikytina, kad 17 889,67 Eur vien su darbo užmokesčiu susijusi skola yra didesnė už įmonės turto (transporto priemonės) realią vertę. Jei 17 889,67 Eur suma iš tiesų yra susijusi su nuo darbo užmokesčio mokėtinais mokesčiais, tai ši suma negali būti laikoma nepradelsta vien dėl to, kad apeliantė susitarė su įmonės darbuotoja atidėti darbo užmokesčio skolos sumokėjimo terminą.
23. 2021 m.–2022 m. sausio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu įmonė veiklos iš esmės nevykdė, nes įmonė negavo pardavimo pajamų, o įmonės nuostoliai išaugo nuo 204 Eur iki 24 174 Eur. 2020 m.–2021 m. sausio mėn. laikotarpio įmonės balansai patvirtina, kad įmonės nuosavas kapitalas yra neigiamas ir nuolat auga, nes dar 2020 m. nuosavas kapitalas sudarė (-) 47 007 Eur, o pagal aktualiausią balansą – (-) 71 385 Eur. Akivaizdu, kad apeliantės turtinė padėtis nuolat ir ženkliai blogėja.
24. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2022 m. sausio 24 d. informaciją apie atsakovės 1 660,70 Eur skolą (nepradelsta – 508,86 Eur) valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Šiuo įrodymu apeliantė įgrindžia tai, kad ji iš dalies atsiskaitė su pareiškėju, o likęs nedidelis bendras kreditoriams pradelstas 2 569,04 Eur įsiskolinimas neturėtų lemti įmonės bankroto.
25. Apeliantės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui šiuo metu yra sumažėjusi, nes, priimant skundžiamą nutartį, skolos dydis 2021 m. lapkričio 26 d. duomenimis sudarė 3 030,57 Eur. Aplinkybė, kad apeliantė iš dalies atsiskaitė su valstybės biudžetu, susitarė su kita įmonės kreditore atidėti skolos sumokėjimo terminą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog įmonės turimi įsipareigojimai viršija turimą turtą, įmonė veikia nuostolingai, realiai veiklos nevykdo, yra negyvybinga ir nemoki.
26. Apeliantė neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad įmonė nuo 2020 m. spalio 1 d. nėra išrašiusi pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų–faktūrų, priverstine tvarka iš atsakovės išieškoma 1 417,20 Eur suma, įmonės turto (transporto priemonės) rinkos vertė yra apie 3 000–5 000 Eur. Viešai skelbiamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis 2022 m. vasario 21 d. įmonės valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas sudarė 1 663,80 Eur, iš jų nepradelsta – 491,86 Eur. Apeliantė taip pat nepagrindė, kad aktualiausiame balanse nurodytą 17 889,67 Eur skolą sudaro su darbo užmokesčiu susiję mokėtini mokesčiai. Vadinasi, atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams toliau auga ir yra ženkliai didesni už įmonės turimo turto vertę. Apeliantės pradelsti įsipareigojimai negali būti laikomi nedideliais ar nežymiais, nes apeliantė negali jų įvykdyti net žinodama apie kreditorių inicijuotus veiksmus dėl skolų išieškojimo priverstine tvarka ir dėl bankroto bylos iškėlimo.
27. Tinkamas prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną, bendrovė buvo įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sudarytą nukentėjusių nuo COVID-19 verslo subjektų sąrašą, todėl pareiškėjas 2021 m. liepos 21 d. sprendimu nusprendė atidėti apeliantei 7 322,90 Eur skolos sumokėjimą. Atsakovė nesilaikė sprendime nurodytų sąlygų (mokėti įmokas pagal nustatytą grafiką), todėl 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu 2021 m. liepos 21 d. sprendimas buvo pripažintas negaliojančiu. Pareiškėjas 2021 m. spalio 28 d. atliko atsakovės valstybiniu socialiniu draudimu apdraustųjų asmenų duomenų koregavimą, nes trims atsakovės darbuotojams už 2021 m. sausio 1 d.–2021 spalio 30 d. laikotarpį buvo perskaičiuotas atlyginimas ir įmokos. Atlikus perskaičiavimą, atsakovės valstybinio socialinio draudimo įmokų dydis sumažėjo iki 3 030,57 Eur, tačiau mažesniąją dalį įmokų apeliantė sumokėjo tik po pareiškėjo kreipimosi į teismą su pareiškimu iškelti įmonei bankroto bylą. Mokėtinų ir pradelstų valstybinio socialinio draudimo įmokų dydis nuolat auga, todėl netinkamas prievolių vykdymas patvirtina apeliantės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir įmonės nemokumą.
28. Sprendžiant dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas. Byloje nustatyta, jog apeliantė nevykdo veiklos ilgą laiką. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su įmonės nemokumu, negyvybingumu, neįrodė, kad šiuo metu vykdo ar artimiausiu metu ketina vykdyti kokią nors veiklą. Nuo 2020 m. iki šiol įmonės veikla yra nuostolinga, įmonės kapitalas yra neigiamas, atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija turto vertę, todėl nėra pagrindo spręsti apie galimybę apeliantei artimiausiu metu pradėti ir sėkmingai vykdyti veiklą, gauti realias pajamas. Apeliantė nepateikė duomenų, kad įmonė sieks vykdyti veiklą, įmonės veiklą finansuos potencialūs investuotojai, lėšas paskolins verslo partneriai, valdymo organai ir (ar) dalyviai, kokias pajamas planuojama gauti, kokia tvarka bus atsiskaitoma su kreditoriais. Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl apeliantės veiklos perspektyvų ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Kadangi galimybės laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus, vykdant ūkinę–komercinę veiklą neįrodytos, nėra pagrindo spręsti, jog, neiškėlus bankroto bylos, apeliantė bus pajėgi vykdyti sėkmingą veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantė negali įvykdyti net nedidelių prievolių, todėl atsisakymas iškelti bankroto bylą gali lemti ženklų pradelstų kreditorinių reikalavimų padidėjimą, kuris neatitiks nei pačios įmonės, nei jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų.
29. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė yra nemoki. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, jog yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus, gali vykdyti savo prievoles ir nėra nemoki. Apeliantė neįrodė, kad jos finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, ir egzistuoja perspektyvos, tęsiant nuostolingą veiklą, atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais.
30. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.