Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Smolsko, teisėjų Alberto Milinio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiajam A. B. ir jo atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl 2010-05-06 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn., įpareigojant paskirtos bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu ir uždraudžiant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Iš V. P. priteista neturtinės žalos atlyginimo: 4000 lt. A. B. ir 3000 Lt. A. B.. Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos ministerijos priteista iš V. P. už Antano ir A. B. gydymą Privalomojo sveikatos draudimo fondui 141,87 Lt. Be to, iš V. P. priteista advokato atstovavimo-bylinėjimosi išlaidų: A. B. – 400 Lt. ir A. B. – 600 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009-07-18, apie 2 val., viešoje vietoje – Atžalyno gatvėje, Daukantiškių km., Gelgaudiškio sen., Šakių raj., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, be jokios priežasties A. B. sudavė mažiausiai penkiolika smūgių rankomis į galvos, krūtinės sritį, padarydamas muštinę žaizdą veide, krūtinėje, poodines kraujosruvas veide, momeninėse dalyse, pakaušyje, nugaroje, krūtinėje, žastuose, kairiame dilbyje, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą bei A. B., sėdėjusiam už automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, sudavė mažiausia dešimt smūgių į galvos sritį, padarydamas poodines kraujosruvas veide, pakaušyje, dešinėje momeninėje srityje, krūtinėje, žastuose, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą ir tokiu būdu sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, t.y., padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti, nukentėjusysis A. B. ir jo atstovas advokatas V.Sviderskis prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisingą nuosprendį, kuriuo V. P. pripažino kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Skirdamas pastarajam bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, nepažeidė.

Nors V. P. savo apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir sumažinti civilinius ieškinius, priteistus neturtinės žalos atlyginimui, iš jo skundo turinio matyti, kad jis nesutinka ir su tuo, jog smūgius nukentėjusiesiems sudavė iš chuliganiškų paskatų ir sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.

Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties būtinasis požymis yra nusikalstamų padarinių atsiradimas - visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Sutrikdyta visuomenės rimtis sietina su pašalinių asmenų ramybės sutrikdymu ar kitokiu jų teisėtų interesų pažeidimu, o šie požymiai glaudžiai siejasi su veiksmų padarymu viešojoje vietoje. Atžalyno gatvė Daukantiškių km, Gelgaudiškio sen, Šakių rajone neabejotinai laikytina vieša vieta. Tai, kad, pasak apelianto, konflikto priežastis buvo asmeninės paskatos – draugo gynyba, o ne chuliganiškos paskatos, nėra pagrindas daryti išvadą, kad tokiu savo elgesiu V. P. nesutrikdė visuomenės tvarkos ir rimties. Kilusio konflikto sukeltą triukšmą išgirdo ir muštynes pamatė daug žmonių. Kilęs konfliktas sukėlė kitų asmenų pasipiktinimą, nemalonius pojūčius, tokiu būdu buvo sutrikdyta visuomenės rimtis (tvarka). Daroma išvada, kad V. P. pagrįstai pripažintas kaltu savo veiksmais pažeidęs viešąją tvarką, t.y., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

Apelianto teiginys, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nebuvo tinkamai išaiškinta teisė turėti gynėją, nepagrįstas. Pagal baudžiamosios bylos dokumentus akivaizdu, jog V. P. pasirašė, jog jam išaiškinta teisė turėti gynėją ir jo atsisakė. Be to, nuteistasis atsisakė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, ką patvirtino savo parašu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apeliantą gynė advokatas A.Miliauskas, todėl visiškai nesuprantamas V. P. teigimas, jog ir teisme be gynėjo jis negalėjo tinkamai gintis, nežinojo, kada ir kaip reikšti prašymus. Tokią apelianto poziciją apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina kaip siekimą sumažinti atsakomybę ar jos išvengti. V. P. teiginį, jog teismas nesiaiškino, kiek tiksliai kartų jis sudavė nukentėjusiesiems, paneigia byloje surinkti įrodymai, o būtent, nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai, liudytojo V. P. parodymai, specialisto išvados, ligos istorijų išrašų duomenys. Šakių rajono apylinkės teismui nukentėjusieji Antanas ir A. B. pateikė prašymus dėl civilinių ieškinių priteisimo neturtinei žalai atlyginti. Abiejų nukentėjusiųjų ieškiniuose aiškiai suformuluota, kokias pasekmes sukėlė apelianto V. P. neteisėti veiksmai, todėl teiginys, jog nukentėjusieji nepateikė jokių įrodymų dėl neturtinės žalos padarymo, išskyrus med. ekspertų išvadas, nepagrįstas. LR CK 6.250 str. 2 d. reglamentuoja, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ir dėl asmens gyvybės atėmimo. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pažeidimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Įvertinus aplinkybes, nekyla abejonių, jog būtent tokio pobūdžio išgyvenimus patyrė abu nukentėjusieji. Nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteistos 4000 Lt. ir 3000 Lt. sumos nėra per didelės, kolegijos nuomone, jos atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl mažinti civilinius ieškinius nėra pagrindo.

Skirdamas bausmę V. P., apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, stadiją, į kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę. Taip pat, apylinkės teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, bausmė V. P. – laisvės apribojimas 1 m. 3 mėn. - parinkta teisingai, ji nėra aiškiai per griežta, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo V. P. 2000 Lt. (du tūkstančius) nukentėjusiajam A. B. už advokatą pagalbą.