- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-05-14
- Bylos Nr.
- 1A-172/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rūta Mickevičienė, Kęstutis Jucys, Albinas Bielskis (pran.)
- Kaltinamasis
- G. K.
- Advokatai
- Petras Macenis
- Kategorijos
- 1.2.17.3Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 1992 str.)
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7Bausmė (BK VII skyrius)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. buvo kaltinamas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį tuo, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y., pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto 2.1 ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įsigijo akcizais apmokestinamas prekes – ne mažiau kaip 23 500 vnt. pakelių cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 70 994 Lt, t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą, sudarančią 32 500 Lt, kurias 2007 m. rugpjūčio 20 d. iš Pagėgių savivaldybės teritorijos mikroautobusu „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), miško bei lauko keliais nugabeno į Tauragės r., Baltrušaičių kaimo teritoriją, kur apie 20.30 val., važiuojant lauko keliu, mikroautobusas užklimpo, ko pasekoje G. K. iš mikroautobuso pasišalino, tačiau Tauragės r., Baltrušaičių k. buvo sulaikytas jį persekiojusių VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės pareigūnų.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl šio kaltinimo G. K. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 8 d. nuosprendžiu išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.
Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai įvertino liudytojų – policijos pareigūnų parodymus dėl galimybės matyti nubėgantį žmogų bei dėl galėjimo išgirsti uždaromų automobilio durelių garsą. Tokias išvadas teismas padarė remdamasis mažai informatyviomis nuotraukomis, darytomis parodymų patikrinimo vietoje metu, ir hidrometeorologinės tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, koks vėjas vyravo nusikalstamos veikos padarymo metu. Policijos pareigūnai A. G. , R. M. ir M. D. davė nuoseklius parodymus, kuriais, pasak apelianto, nėra pagrindo abejoti. Šie liudytojai parodė, kad jie matė nuo automobilio „Mercedes Benz Sprinter“ nubėgantį vaikiną, įsidėmėjo, kaip jis buvo apsirengęs. Pareigūnai taip pat nurodė, jog jie matė, kad toje pusėje, į kurią nubėgo minėtas vaikinas, jie matė atvažiuojantį automobilį „Opel Vectra“. Policijos pareigūnai matė, kad šis automobilis sustojo, matė žmogaus galvą ir girdėjo automobilio durelių trinktelėjimo garsą. Šiame automobilyje, kurį pareigūnai persekiojo ir netrukus sulaikė, sėdėjo išteisintasis G. K. . Jį pareigūnai atpažino pagal vilkėtus drabužius. Pastarojo kelnės ir batai buvo šlapi, purvini. Pagal bylos duomenis, vieta, kurioje rastas minėtas įklimpęs automobilis, buvo sunkiai pravažiuojama, dėl ko automobilis ir užklimpo. Bėgdamas nuo šio automobilio išteisintasis galėjo sušlapti bei susitepti žemėmis savo drabužius. Tuo tarpu G. K. aiškinimas, jog jis su broliu važiavo užsakyti pirties, o prieš tai sportavo ir drabužiai sušlapo jam bėgiojant, pasak prokuroro, yra nelogiškas. Prokuroro teigimu, nelogiškai atrodo ir ta aplinkybė, kad automobilį „Opel Vectra“ vairavo ne G. K. , turintis vairuotojo pažymėjimą, o jo brolis, P. K. , kuris vairuotojo pažymėjimo neturėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino.
Atmesdamas policijos pareigūnų parodymus apie tai, kad jie girdėjo automobilio durelių trinktelėjimo garsą, pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kad liudytojai negalėjo girdėti tokio garso dėl tuo metu vyravusių vėjų. Tačiau, pasak prokuroro, tokios teismo išvados negali būti kategoriškos, nes byloje nėra pakankamai duomenų apie įvykio vietovės specifiką bei apie tai, kad įvykio metu vėjo kryptis būtų buvusi pastovi.
Apeliantas pažymi, kad ta aplinkybė, jog įvykio vietos apžiūros protokole nėra detaliai nurodyta, iš kurios automobilio vietos paimti pavyzdžiai mikrodalelių tyrimui, negali būti vertinama kaip procesinis pažeidimas, dėl kurio negalima būtų remtis specialisto išvada. Mikrodalelių (mikropluoštų) tyrimai visada parodo tik bendrą grupinę priklausomybę, o šioje byloje būtent ir buvo nustatyta, kad ant lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo automobilio vairuotojo sėdynės rasti tamsiai pilkos spalvos poliesteriniai pluoštai yra bendro grupinio priklausomumo su išteisintojo G. K. sportinių kelnių audeklo pluoštais. Teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog šie pluoštai rasti ant automobilio vairuotojo sėdynės atlošo, o ne ant pačios sėdynės, negali būti vertinama vien tik G. K. naudai, kadangi bendras automobilio sėdynių stovis (susidėvėjimo lygis) įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotas nebuvo ir apie jį galima spręsti tik pagal fotonuotraukas, esančias byloje. Prokuroras nurodo, jog galima daryti išvadą, kad pati automobilio sėdynė galėjo būti labiau sudėvėta nei jos atlošas, o išteisintojo drabužių kontaktas su atlošu buvo galimas tiek jam įsėdant į automobilį, tiek iš jo išlipant.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė odorologinį tyrimą atliktą šioje baudžiamojoje byloje, nurodydamas, kad šio tyrimo išvados yra ne kategoriškos. Odorologinio tyrimo išvados, kaip ir mikropluoštų tyrimo išvados, turi būti vertinamos ne atsietai, o visumoje su kitais byloje surinktais duomenimis. Apygardos teismas to nepadarė, o tik įvertino ir kritiškai aptarė kiekvieną įrodymą atskirai, pagrindinį dėmesį skirdamas galimiems procesiniams pažeidimams. Teismas, pasak apelianto, nepagrįstai neatsižvelgė į tiesiogiai įvykį stebėjusių liudytojų – policijos pareigūnų parodymus bei kitus išteisintojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtinančius byloje esančius duomenis.
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas netinkamai įvertino ir G. K. asmenybę, o būtent tai, jog Klaipėdos apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama kita baudžiamoji byla Nr. 05-1-3079-06 (1-72-382/2009), kurioje G. K. ir dar kitų 16 asmenų yra kaltinami kontrabandos padarymu. Šioje minėtoje baudžiamojoje byloje yra kaltinami ir išteisintojo brolis P. K. bei P. S. . Pastarasis šioje baudžiamoje byloje buvo sulaikytas tą pačią dieną, kaip ir G. K. , tačiau baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo išskirta ir perduota teismui atskirai nuo G. K. baudžiamosios bylos. Šios aplinkybės, pasak prokuroro, patvirtina, kad išteisintasis yra susijęs su akcizinių prekių gabenimu, t.y. linkęs daryti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas.
Prokuroras apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. G. K. pripažinti kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 160 MGL (20 8000 Lt) dydžio baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvaujantis prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis G. K. bei jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Išteisintasis G. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2007 m. rugpjūčio 20 d., pažeisdamas teisės normomis nustatytą tvarką, įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes – ne mažiau kaip 23 500 pakelių cigarečių „Jin Ling“, kurių bendra vertė – 70 994 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu išteisindamas G. K. pripažino, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių G. K. dalyvavimą šios nusikalstamos veikos padaryme. Apygardos teismas konstatavo, kad bylos duomenimis nepaneigiama galimybė, jog mikroautobuse „Mercedes Benz Sprinter“ akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes galėjo gabenti kiti asmenys, ne G. K. .
Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad teismas privalo išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti išsamūs visų byloje surinktų įrodymų įvertinimo motyvai. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas G. K. , šių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nesilaikė.
Žemesnės instancijos teismas
Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas kaltinamojo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį priėmė patikėjęs G. K. iškelta versija, pagal kurią jis netoli nusikalstamos veikos padarymo vietos buvo sulaikytas atsitiktinai. Savo parodymuose G. K. teigia, kad 2007 m. rugpjūčio 20 d. vakare jis sportavo, bėgiojo šalia Jūros upės. Grįžus namo, brolis P. K. pasiūlė kartu nuvažiuoti į Baltrušaičių kaimą ir susitarti dėl pirties nuomos. Išteisintasis sutiko ir P. K. vairuojamu automobiliu jie abu nuvyko prie pirties, tačiau savininko nerado. Grįžtančius atgal juos ir sulaikė pareigūnai.
Išteisindamas G. K. teismas pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu išteisintojo kaltė nepagrįstai buvo grindžiama policijos pareigūnų A. G. , M. D. ir R. M. parodymais, pagal kuriuos jie 2007 m. rugpjūčio 20 d., vykdydami tarnybinę užduotį, persekiojo kontrabandines cigaretes gabenusius asmenis. Apie 20 val. 30 min. tarnybiniu automobiliu išvažiavę iš miško, laukuose, maždaug už 300-400 m. pamatė užklimpusį mikroautobusą ir nuo jo link sodybos bėgantį jaunuolį. Tuo pat metu link sodybos atvažiavo automobilis „Opel Vectra“. Iš atsklidusio užsidarančių durelių garso suprato, kad nuo mikroautobuso nubėgęs jaunuolis įlipo į „Opel Vectra“ markės automobilį, jį persekiojo ir sulaikė. Sulaikytame automobilyje važiavo išteisintasis G. K. ir jo brolis P. K. .
Išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas, atmesdamas policijos pareigūnų R. M. , M. D. ir A. G. parodymus, nurodė, jog jų patikimumu abejoja, nes dėl per didelio atstumo šie liudytojai, teismo nuomone, negalėjo nei atpažinti G. K. , nei girdėti jam įlipant į automobilį uždaromų durelių garso.
Įvertinęs visus kitus byloje esančius duomenimis (liudytojų R. M. , M. D. ir A. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolus, įvykio vietos apžiūros protokolą, byloje esančios specialisto išvadas), kuriais buvo grindžiamas kaltinimas G. K. , nuosprendį priėmęs teismas konstatavo, jog jie buvo surinkti nesilaikant Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl jais remtis negalima.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama G. K. kaltė neteisėtai disponavus akcizais apmokestinamomis prekėmis – Rusijoje pagamintomis cigaretėmis, netinkamai realizavo BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Šioje byloje išteisinant G. K. nebuvo įsigilinta į visą bylos medžiagą, nebuvo įvertinta įrodymų visuma bei atskiri įrodymai, jų tarpusavio sąsajumo ir loginio ryšio požiūriu. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas net nesiėmęs išsamesnės G. K. šioje byloje duotų parodymų analizės bei tų parodymų atitikimo kitiems įrodymams ištyrimo, jo kaltės klausimą sprendė besąlygiškai sutikdamas su kaltinamojo pateikta gynybine versija bei paviršutiniškais motyvais atmesdamas G. K. kaltinančius įrodymus. Tuo tarpu paties G. K. parodymai viso bylos tyrimo bei nagrinėjimo metu nebuvo visiškai vienodi ir nuoseklūs. Jų analizė duoda pagrindo išvadai, jog G. K. bylos tyrimo metu juos keitė priklausomai nuo kitų byloje surinktų jo kaltę patvirtinančių duomenų pobūdžio.
Žemesnės instancijos teismas
G. K. apklausiamas pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog po to, kai jį ir brolį P. K. sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, juos abu nuvežė prie pievoje užklimpusio mikroautobuso „Mercedes Benz Sprinter“, tačiau nenurodė, jog tuo metu jie buvo paguldyti ant purvo prie mikroautobuso. Šios aplinkybės G. K. nenurodė ir papildomų apklausų, vykusių 2008 m. birželio 27 d. bei 2008 m. spalio 22 d. metu. Ir tik vėliau, ikiteisminio tyrimo pabaigoje susipažinęs su visa bylos medžiaga, G. K. paprašė papildomos apklausos. Šios papildomos apklausos metu jis ir nurodė, jog tuo metu, kai po sulaikymo jis ir P. K. buvo atvežti prie mikroautobuso, pareigūnai juos paguldė ant žemės šalia mikroautobuso. Kolegija, vertindama tokį G. K. parodymų nenuoseklumą, atkreipia dėmesį į kito įvykio dalyvio liudytojo P. K. parodymus, duotus šioje byloje. Iš pastarojo parodymų matyti, jog pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime metu jis nurodė, jog iš karto po sulaikymo, jis ir G. K. buvo pristatyti į policijos įstaigą. Apie tai, kad po sulaikymo jie buvo nuvežti prie mikroautobuso ir paguldyti ant žemės šalia jo, P. K. šios apklausos metu nenurodė. Ir tik vėliau, apklaustas liudytoju 2008 m. spalio 21 d., P. K. parodė, jog policijos pareigūnai, sulaikę jį ir G. K. , nuvežė juos prie mikroautobuso „Mercedes Benz Sprinter“ bei paguldė ant žemės – G. K. buvo paguldytas arčiau automobilio priekio (priekinių automobilio durelių), o P. K. kiek toliau. Iš tokių viena po kitos sekusių apklausų metu abiejų K. duotų parodymų matyti, jog G. K. , susipažinęs su bylos medžiaga, pats paprašė būti apklaustas dar kartą tam, kad galėtų patvirtinti brolio parodymus, kai pamatė, jog iš įvykio vietos buvo paimtas dirvožemio pavyzdys siekiant nustatyti, ar ant G. K. sportinių batų rastas dirvožemis yra tapatus dirvožemiui, paimtam įvykio vietoje. Tačiau tokių G. K. ir P. K. parodymų apie tai, kad jie po sulaikymo buvo nuvežti į įvykio vietą ir paguldyti ant žemės prie mikroautobuso, nepatvirtino nei byloje apklausti liudytojai, nei kiti bylos duomenys.
Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, liudytojų A. G. , R. M. bei M. D. parodymai paneigia G. K. iškeltą gynybinę versiją, pagal kurią jis ir brolis P. K. atsitiktinai važiavo netoli kontrabandinėmis cigaretėmis pakrauto mikroautobuso ir dėl to per klaidą buvo sulaikyti.
Liudytojas policijos pareigūnas A. G. teisiamajame posėdyje bei apeliacinės instancijos teisme davė vienodus ir nuoseklius parodymus, jog 2007 m. rugpjūčio 20 d. iš Viešvilės užkardos budėtojo buvo gautas pranešimas, jog pasienio ruože buvo pastebėti automobiliai „Subaru Legacy“ ir žalios spalvos mikroautobusas „Mercedes Benz Sprinter“, kuriais galimai gabenamos Rusijoje pagamintos cigaretės. Liudytojas kartu su R. M. , M. D. bei S. B. tarnybiniu automobiliu išvyko patikrinti šios informacijos. Iš pradžių buvo sulaikytas automobilis „Subaru Legacy“ ir jį vairavęs P. S. , o kitu automobiliu „Subaru Legacy“ važiavę asmenys pareigūnų nurodymams sustoti nepakluso ir pasislėpė. Vėliau, tęsdami kito, galimai kontrabandines cigaretes gabenusio, automobilio paiešką, netoli Baltrušaičių km., Tauragės rajone pastebėjo pievoje įklimpusį automobilį „Mercedes Benz Sprinter“. Važiuodami link šio automobilio, pamatė, kad nuo įklimpusio mikroautobuso į sodybos pusę bėga jaunuolis. Pastarasis buvo apsirengęs tamsiais drabužiais. Pareigūnai atvažiavę prie įklimpusio mikroautobuso pamatė jame sukrautas Rusijoje pagamintas cigaretes „Jing Ling“. Tuo metu prie vaikino, nubėgusio link sodybos, privažiavo automobilis „Opel Vectra“. Kadangi automobilis buvo už nedidelio kalnelio, nematė, kad bėgantis jaunuolis būtų įsėdęs į „Opel Vectra“, tačiau išgirdo durelių trinktelėjimą. Iš šios aplinkybės A. G. suprato, kad į automobilį įsėdo nuo įklimpusio mikroautobuso bėgęs jaunuolis. Po kurio laiko M. D. liko saugoti mikroautobuso, o A. G. ir kiti kartu su juo buvę pareigūnai ėmė vytis minėtą „Opel Vectra“ automobilį ir sulaikė jį kelyje Jurbarkas-Tauragė, Baltrušaičių kaimo ribose. Automobilį vairavo P. K. , o šalia jo sėdėjo G. K. . Pastarasis buvo nusirengęs sportinį švarkelį ir vilkėjo baltos spalvos marškinėlius. Liudytojas A. G. teigė, jog nuo įklimpusio mikroautobuso bėgantį matė tik vieną žmogų, daugiau aplinkui jokių kitų žmonių nebuvo (t.1 b.l.74-75, 82-83). Tokius parodymus liudytojas A. G. davė ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose.
Kaip matyti iš liudytojo policijos pareigūno M. D. parodymų, jis tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat davė vienodus ir nuoseklius parodymus, kurie sutampa su pirmiau aptartais liudytojo A. G. parodymais. Iš liudytojo M. D. parodymų matyti, jog po P. S. vairuojamo automobilio „Subaru Legacy“ sulaikymo, jis kartu su kolegomis toliau tikrino gautą informaciją apie galimai neteisėtai gabenamas akcizais apmokestinamas prekes. Bevažiuojant tarnybiniu automobiliu, jis pastebėjo pievoje įklimpusį žalios spalvos mikroautobusą „Mercedes Benz Sprinter“ bei nuo jo link sodybos bėgantį jaunuolį, kuris vilkėjo tamsiomis kelnėmis ir šviesiais marškinėliais. Link šio bėgančio jaunuolio važiavo automobilis „Opel Vectra“. M. D. teigė nematęs, kad minėtas jaunuolis būtų įsėdęs į pastarąjį automobilį, tačiau girdėjo užsidarančių durelių trinktelėjimą. Apžiūrėję įklimpusį mikroautobusą, suprato, kad jis įklimpo ir buvo paliktas visiškai neseniai, nes automobilio variklis buvo įkaitęs, automobilio ratų įspaustose vėžėse vanduo dar tik sunkėsi, o nuo šlapiu purvu apdrėbto išmetimo vamzdžio sklido garai. Kadangi aplinkui daugiau jokių žmonių, išskyrus nuo mikroautobuso nubėgantį jaunuolį, nebuvo, todėl suprato, kad į automobilį „Opel Vectra“ įsėdo būtent nuo įklimpusio mikroautobuso bėgęs vaikinas. Pareigūnai, privažiavę prie mikroautobuso, pastebėjo, jog jame sukrautos dėžės su Rusijoje pagamintomis cigaretėmis „Jing Ling“, todėl A. G. su R. M. tarnybiniu automobiliu pradėjo vytis nuvažiuojantį automobilį „Opel Vectra“, o liudytojas M. D. liko saugoti įklimpusio mikroautobuso. Sulaikius automobilį „Opel Vectra“, jam buvo P. K. ir G. K. . (t.1 b.l.94-95, 101, t. 3 b.l.31-32).
Pirmiau aptarti liudytojų A. G. ir M. D. parodymai visiškai sutampa ir su kito tiesiogiai įvykį stebėjusio pareigūno R. M. parodymais. Jis ikiteisminiame tyrime, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose vienodai teigė, jog po to, kai buvo sulaikytas automobilis „Subaru Legacy“, policijos pareigūnai toliau tęsė kitų transporto priemonių, kuriose galimai gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, paiešką. Apie 20.30 val., netoli Baltrušaičių kaimo, buvo pastebėtas pievoje įklimpęs mikroautobusas „Mercedes Benz Sprinter“. Netrukus liudytojas pastebėjo, kad nuo šio įklimpusio mikroautobuso sodybos link bėga šviesiais marškinėliais apsirengęs vaikinas. Pareigūnams privažiavus prie mikroautobuso, pastebėjo, kad jame yra sukrautos dėžės su Rusijoje pagamintomis cigaretėmis „Jing Ling“. Apžiūrėję automobilį pagal įkaitusį variklį, ką tik ratų įspaustas ir dar vandens neprisipildžiusias vėžes suprato, kad mikroautobusas su cigaretėmis buvo ką tik paliktas. Kartu buvusiems pareigūnams apžiūrint mikroautobusą, nuo jo bėgęs jaunuolis jau buvo suspėjęs pasislėpti už toliau esančio kalniuko. Liudytojas taip pat teigė pastebėjęs tuo metu atvažiuojantį tamsios spalvos „Opel Vectra“ automobilį. Tuomet liudytojas R. M. ir A. G. tarnybiniu automobiliu ėmė persekioti automobilį „Opel Vectra“, o M. D. pasiliko prie įklimpusio mikroautobuso. Sustabdžius šį automobilį, buvo sulaikyti jame buvę asmenys – P. K. , kuris vairavo automobilį, ir G. K. . Pastarojo drabužiai bei batai buvo purvini ir šlapi (t.1 b.l.84-85, 92-93, t.3 b.l.57-58).
Visi trys liudytojai tokius savo parodymus patvirtino ir atliekant jų parodymų patikrinimą vietoje, kurį buvo nutarta padaryti tiriant įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
Taigi, įvertinus pirmiau aptartus tiesiogiai įvykį stebėjusių ir kaltininką sulaikiusių liudytojų R. M. , A. G. ir M. D. parodymus matyti, kad jie nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštarauja. Šiais parodymais patikimai nustatyta, jog pareigūnai, gavę pirminį pranešimą apie galimai gabenamas akcizais apmokestinamas prekes, ėmėsi priemonių šiam teisės pažeidimui išsiaiškinti. Persekiodami pažeidėjus išvažiavo iš miško ir pievoje pamatė įklimpusį mikroautobusą „Mercedes Benz Sprinter“. Nuo šio automobilio nutolęs apie 50 m. link sodybos bėgo jaunuolis, kuris vėliau trumpam pasislėpė už kalniuko, o dar vėliau įlipo į staiga privažiavusį automobilį „Opel Vectra“. Privažiavę prie įklimpusio mikroautobuso ir jį apžiūrėję, pareigūnai pamatė jame sukrautas cigaretes su rusiškomis banderolėmis, suprato, kad juo kontrabandines cigaretes gabenę asmenys laukuose įklimpusį mikroautobusą paliko visiškai neseniai. Po kurio laiko sulaikius minėtą „Opel Vectra“ automobilį, buvo nustatyta, kad jį vairavo P. K. , o šalia sėdėjo G. K. . Pastarojo drabužiai bei batai buvo purvini ir šlapi. Liudytojai vienodai teigė, jog vieta, kurioje buvo rastas įklimpęs mikroautobusas „Mercedes Benz Sprinter“, buvo šlapia, joje buvo daug purvo. Todėl visi liudytojai supratę, jog P. K. avalynę ir kelnes sušlapo bei išsipurvino kaip tik bėgdamas nuo pievoje palikto mikroautobuso. Be to, visi liudytojai teigė, jog daugiau jokių žmonių, nueinančių ar nubėgančių nuo įklimpusio mikroautobuso, nematė. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog ne visų liudytojų parodymai apie tai, kaip buvo apsirengęs nuo mikroautobuso bėgantis vaikinas, sutampa. Tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad du liudytojai – M. D. ir R. M. , vienodai parodė, jog bėgantis vaikinas buvo apsirengęs šviesios spalvos marškinėliais ir tamsiomis kelnėmis. Šios aplinkybės nepaneigė ir pats išteisintasis – jis po liudytojo R. M. apklausos pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog sulaikymo metu jis vilkėjo šviesios spalvos marškinėlius ir tamsias sportines kelnes. Ta aplinkybė, kad liudytojas A. G. teigė matęs tamsiai apsirengusį jaunuolį, negali būti vertinama kaip esminis prieštaravimas liudytojų parodymuose, leidžiantis atmesti visus tuo klausimu duotus liudytojų parodymus. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas R. M. paaiškino, jog jam dažnai tenka dalyvauti sulaikant asmenis, gabenančius kontrabandines cigaretes, todėl duodamas parodymus šioje byloje galėjo apsirikti ir neteisingai nurodyti persekiojamo asmens dėvėtų rūbų spalvą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog tai, kad liudytojas A. G. nurodė ne tos spalvos marškinėlius, kuriais vilkėjo bėgantis nuo įklimpusio mikroautobuso jaunuolis, nepaneigia visų liudytojų - A. G. , R. M. ir M. D. parodymų patikimumo.
Apygardos teismas nuosprendyje suabejojo ir ta aplinkybe, ar liudytojai galėjo girdėti užsidarančių automobilio durelių trinktelėjimą. Teismas tokią išvadą padarė remdamasis meteorologine pažyma, kurioje nurodytas nusikalstamos veikos padarymo metu ir vietoje vyravęs vėjas. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, nors ir suabejojęs šia liudytojų nurodyta aplinkybe, nesiėmė visų BPK numatytų priemonių siekiant patikrinti, ar šie jų parodymai yra patikimi. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, atliko įrodymų tyrimą ir tokius liudytojų A. G. bei M. D. parodymus patikrino įpareigodama ikiteisminio tyrimo pareigūnus atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tarp jų ir eksperimentą.
Iš eksperimentų protokolų matyti, kad dauguma atvejų būnant toje vietoje, kurioje nurodė buvę visi trys pareigūnai A. G. , M. D. ir R. M. įvykio metu, bei esant panašioms meteorologinėms sąlygoms, automobilių durelių trinktelėjimą galima buvo girdėti. Tai patvirtino ir eksperimentuose dalyvavęs išteisintasis G. K. . Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų A. G. ir M. D. parodymais apie tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ir vietoje jie girdėjo užsidarančių automobilio „Opel Vectra“ durelių garsą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad visi trys liudytojai, kurių parodymų teisingumu suabejojo nuosprendį priėmęs teismas, yra policijos pareigūnai. Byloje nėra jokių duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad šie liudytojai sąmoningai siektų apkalbėti išteisintąjį, duodami jį kaltinančius parodymus. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad kaltinimas G. K. neteisėtai disponavus akcizais apmokestinamomis prekėmis buvo grindžiamas ne vien tik liudytojų parodymais, bet ir kitais bylos duomenimis, kurių įrodomąja verte, kolegijos nuomone, apygardos teismas suabejojo nepagrįstai.
Nepagrįstai apygardos teismas suabejojo, ar galima G. K. kaltės įrodymu laikyti byloje esančią Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvadą Nr. 11-2499 (07). Iš šios išvados matyti, jog ant automobilio „Mercedes Benz Sprinter“ vairuotojo sėdynės atlošo rasti poliesteriniai pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su G. K. sportinių kelnių audeklo dominuojančiais pluoštais (t.2 b.l.82-88). Nuosprendį priėmusio teismo nuomone, įvykio vietos apžiūros metu buvo netinkamai paimti lyginamieji pavyzdžiai mikrodalelių tyrimui. Nuosprendyje nurodoma, jog įvykio vietos apžiūros protokole nėra pažymėta, nuo kurių automobilio „Mercedes Benz Sprinter“ vairuotojo sėdynės vietų buvo paimtos mikrodalelės bei tai, kad iš vairuotojo sėdynės buvo iškirpti ar kitaip paimti du audeklo fragmentai, kurie paminėti specialisto išvadoje. Iš tiesų, kaip matyti iš 2007 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, atlikus apžiūrą iš įvykio vietos specialistas, naudodamas lipnią juostelę, nuo vairuotojo sėdynės paėmė mikrodaleles, kurios buvo supakuotos į vieną voką, pasirašytą specialisto K. Pužo (t.1 b.l.29-37). Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, įvykio vietos apžiūros protokole nėra nurodyta, kad iš automobilio „Mercedes Benz Sprinter“ vairuotoje sėdynės būtų buvę išimti du audeklo fragmentai, nors užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodoma, kad specialistams siunčiamas vokas Nr. 6 su medžiagos iškarpomis, paimtomis nuo automobilio „Mercedes Benz Sprinter“ vairuotojo sėdynės (t.2 b.l.80). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas įvykio vietos apžiūroje dalyvavęs specialistas K. Pužas parodė, jog jis mikrodalelių tyrimui paėmė mėginius bei dvi vairuotojo sėdynės audinio iškarpas. Specialistas paaiškino, jog tokiais atvejais nuo automobilio sėdynės lipnios juostos pagalba visuomet yra paimami mėginiai, kurie reikalingi atlikti mikrodalelių tyrimą. Taip pat buvo paimtos audinio fragmento iškarpos. Tai, kad įvykio vietos apžiūros protokole nėra užfiksuota, kad iš automobilio „Mercedes Benz Sprinter“ vairuotojo sėdynės buvo paimti audeklo fragmentai, yra įvykio vietos apžiūros protokolo surašymo trūkumas. Specialistas K. Pužas paaiškino, jog įvykio vieta buvo apžiūrėta naktį, skubant, todėl jis protokolą pasirašė jo viso neperskaitęs. Be to, specialistas K. Pužas apeliacinės instancijos teisme paneigė apygardos teismo abejones ir dėl procedūros paimant mikrodalelių pavyzdžius įvykio vietoje. Specialistas paaiškino, jog mikrodalelės tyrimui buvo imamos panaudojant lipnią juostą. Apžiūrint įvykio vietą ir automobilį „Mercedes Benz Sprinter“ buvo laikomasi mikrodalelių paėmimui keliamų metodinių reikalavimų – viena lipnia juosta mikrodalelės buvo imamos nuo visos sėdynės – nuo atlošo bei nuo sėdimos vietos. Kadangi visos mikrodalelės buvo paimtos nuo visos sėdynės, todėl lipni juosta buvo įpakuota į vieną voką. Tai, jog ant voko buvo užrašyta „atloš“, nereiškia, jog mikrodalelės buvo imamos išimtinai tik nuo sėdynės atlošo. Tokį specialisto K. Pužo paaiškinimą, jog mikrodalelės tyrimui buvo paimtos tinkamai, iš dalies patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta specialistė R. Lapinskienė. Ji paaiškino, jog gavusi užduotį atlikti mikrodalelių tyrimą, telefonu susisiekė su K. Pužu, kuris patvirtino, jog mikrodalelės tyrimui buvo paimtos ne nuo atskirų dalių, o nuo visos sėdynės. Todėl, specialistės teigimu, vertinant jos pateiktą išvadą, reikia laikyti, jog nuo mikroautobuso „Mercedes Benz Sprinter“ visos vairuotojo sėdynės paimtos mikrodalelės yra bendro grupinio priklausomumo su G. K. sportinių kelnių audeklo dominuojančiais pluoštais. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje mikrodalelių tyrimą atlikusi specialistė motyvuotai paaiškino aplinkybes, kurioms esant mikropluošteliai nuo vieno kontaktuojančio audinio paviršiaus ant kito gali persikelti, o atvirkščiai – ne. Pagal specialistės parodymus, tai priklauso nuo pačių kontaktuojančių audinių faktūros. Yra tokie audinių tipai, nuo kurių mikropluoštai sunkiai atsiskiria, todėl jų ant kito kontaktuojančio paviršiaus gali ir nebūti. Tokiais specialistės parodymais paneigiamos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos abejonės specialisto išvados patikimumu, remiantis tuo faktu, jog ant kaltinamojo kelnių nerasta sėdynės audeklo pluoštų, o kelnių pluošto mikrodalelės rastos ant sėdynės audeklo.
Kaltinimas G. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, buvo grindžiamas ir byloje esančia odorologine specialisto išvada Nr. 140-1SI-35 (t.2 b.l.95-96). Kaip matyti iš šios specialisto išvados, tikėtina, kad kvapų pėdsake, paimtame įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio „Mercedes Benz Sprinter“ vairuotojo sėdynės yra G. K. kvapas. Tačiau nuosprendį priėmęs teismas suabejojo ir šia specialisto išvada nurodęs, jog specialistas davė tik tikėtiną išvadą, kadangi tyrimui panaudoti šunys biodetektoriai reagavo į G. K. kvapą, tačiau jo nežymėjo. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas netinkamai įvertino šią pirmiau minėtą specialisto išvadą ir todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl jos įrodomosios reikšmės. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta šią specialisto išvadą davusi specialistė V. Valickaja. Ji paaiškino, jog atliekant odorologinį tyrimą galimos trejopos išvados – kategoriškai teigiama, kategoriškai neigiama ir tikimybinė. Tikimybinė išvada labiau prilyginama teigiamai išvadai. Specialistė patvirtino, jog šioje byloje duota išvada tikėtina, labiau prilyginama teigiamai išvadai, jog ant automobilio „Mercedes Benz Sprinter“ rastas išteisintojo G. K. kvapas.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartus byloje esančius duomenis – liudytojų M. D. , A. G. ir R. M. parodymus, byloje esančias specialisto išvadas, įvykio vietos apžiūros protokolą, bei pašalinusi byloje esančius neaiškumus, konstatuoja, jog jais nustatyti duomenys sudaro vientisą įrodymų grandinę, leidžiančią padaryti pagrįstą išvadą, jog išteisintasis G. K. 2007 m. rugpjūčio 20 d., apie 20 val. 30 min., Baltrušaičių kaimo apylinkėse, vairuodamas mikroautobusą „Mercedes Benz Sprinter“, pakrautą akcizais apmokestinamomis cigaretėmis, jas neteisėtai gabeno, mikroautobusui pievoje įklimpus, slėpdamasis nuo persekiojančių pareigūnų iš įvykio vietos pasišalino brolio vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“, tačiau buvo sulaikytas. Tokie jo veiksmai atitinka BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Pagal BK 199² straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, automobilio „Mercedes Benz Sprinter“ viduje buvo rasta 23 5000 vnt. pakelių cigarečių „Jing Ling“ su rusiškomis banderolėmis. Iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2007 m. rugpjūčio 28 d. rašto matyti, jog bendra 23 5000 pakelių cigarečių „Jing Ling“ vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 70 994 Lt (t.1 b.l.50), t.y. didesnė nei 250 MGL.
Ikiteisminio tyrimo metu G. K. buvo inkriminuota ir tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 23 500 vnt. Rusijoje pagamintų cigarečių „Jing Ling“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant ir privalomus sumokėti mokesčius, yra 70 994 Lt.
Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, todėl įrodyta gali būti pripažinta tik tokia nusikalstama veika, kurios padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės nustatytos byloje teisėtais būdais surinktais ir pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus įvertintais įrodymais. Teismas pripažinęs, kad kaltininkas padarė kelias BK 199² numatytas atskiras veikas ar padaręs tęstinę nusikalstamą veiką, susidedančią iš atskirų epizodų, savo išvadas bet kuriuo atveju privalo pagrįsti teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Šioje byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti neteisėto akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) įgijimo būdą, vietą ir laiką. Todėl šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu G. K. kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį gali būti pripažintas tik dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau nuosprendyje aptarti įrodymai duoda pakankamą pagrindą pripažinti, kad G. K. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį išteisintas nepagrįstai, o šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis:
G. K. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t.y. jis, pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto 2.1 ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, 2007 m. rugpjūčio 20 d. iš Pagėgių savivaldybės teritorijos mikroautobusu „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr(duomenys neskelbtini), miško bei lauko keliais neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – ne mažiau kaip 23 500 vnt. pakelių cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 70 994 Lt, t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą, sudarančią 32 500 Lt, į Tauragės r., Baltrušaičių kaimo teritoriją, kur apie 20.30 val., važiuojant lauko keliu, mikroautobusas užklimpo, ko pasekoje G. K. iš mikroautobuso pasišalino, tačiau Tauragės r., Baltrušaičių k. buvo sulaikytas jį persekiojusių VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės pareigūnų.
Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę G. K. , atsižvelgia į tai, jog padarytas sunkus nusikaltimas, jis yra jauno amžiaus, neteistas, šiuo metu studijuoja Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete. Į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmę reikia atsižvelgti į tai, kad nors nusikalstama veika ir buvo baigta, tačiau reali žala įstatymo saugomoms vertybėms – ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai – nekilo, nelegaliai gabenamos cigaretės buvo sulaikytos, kas rodo nedidelį rūšinį nusikalstamos veikos pavojingumą.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog G. K. skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė - bauda, jos dydį nustatant mažesnį už įstatyme numatytos baudos dydžio vidurkį, tai yra 100 MGL (13 000 Lt).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 8 d. nuosprendį, kuriuo G. K. išteisintas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
G. K. pripažinti kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir nubausti 100 MGL (trylika tūkstančių litų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d. iki 2007 m. rugpjūčio 22 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, nustatyti galutinį baudos dydį 96 MGL (dvylika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt litų).
Baudą skirti sumokėti per 2 (du) mėnesius.