Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. Š. ir atsakovo R. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui R. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, valstybės institucija teikianti išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismas 2010 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 05 16 sprendimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Priteisė iš atsakovo R. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros A. Š. , gimusios 1998 09 21, išlaikymui po 450Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 05 21 iki jos pilnametystės. Priteisė iš atsakovo R. Š. indeksuotą išlaikymo sumą - įsiskolinimą dukrai A. Š. – 1224Lt. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. Š. .

Teismas, nustatęs, kad vaiko poreikiai per 4 metus nuo išlaikymo priteisimo dienos išaugo, nes vaikas lanko mokyklą, mokykloje nemokamai lanko neformalaus ugdymo būrelį- liaudies šokių kolektyvo „Ąžuolėlis“ jaunių grupę (b.l. 23), lanko šokių ansamblio „Ugnelė“ chorą, šio choro lankymui ieškovė moka kas mėnesį po 70Lt į mėnesį, A. su choru dalyvavo tarptautiniame chorų festivalyje Italijoje, iš ko akivaizdu, kad atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, išlaikymu, užklasine veikla, tai yra vaiko lavinimu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, sprendė, kad priteistas išlaikymas vaikui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, neatitinka šalių vaiko interesų.

Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad šalių materialinė padėtis pablogėjo, priešingai, teismo vertinimu, ji pagerėjo: ieškovė įsigijo nuosavybės teise butą, atsakovas gyvenamąjį namą. Argumentas, kad nuosavybei įsigyti naudojama paskola, nėra teisiškai pagrįstas ir negali būti laikoma šalių materialinės padėties pablogėjimu. Teismas sutiko, kad atsakovas be mokamo priteisto išlaikymo turi papildomų išlaidų, nupirkdamas vaikui apsirengimo, turėdamas išlaidų važiuojant su vaiku į įvairias kultūrines priemones, tačiau tai nėra teisiškai pagrįstas prašymas, dėl ko nebūtų galima padidinti vaikui išlaikymą.

Atsižvelgdamas į tai, kad skyrium gyvenantis tėvas (motina) privalo dalyvauti vaiko auklėjime bei teikti nepilnamečiui vaikui tokį išlaikymą, kuris užtikrintų ne tik minimalų būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, kuris negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad nepilnamečiui vaikui turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, kultūros renginiuose, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo turimiems gabumams lavinti, į vaiko išlaikymo išlaidas trauktinos išlaidos, susijusios su buto eksploatavimu, teismas sprendė, kad iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistina po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi dienos – 2010-05-21 iki vaiko pilnametystės.

Teismas taip pat tenkino reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo, įvertinęs įstatyme nustatytą priteisto išlaikymo indeksavimą. Nesutiko su atsakovo teiginiu, kad nutraukiant santuoką sutuoktinių sutikimu ir susitariant šalims dėl išlaikymo dydžio, nebuvo aptartas išlaikymo indeksavimas, nes išlaikymo indeksavimą nustato įstatymas (CK 3.208 straipsnis).

Vyriausybės 2008-07-09 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 8, 9 p. reglamentuojamos teisinės situacijos priteisus teismo sprendimu išlaikymą periodinėmis išmokomis (CK 3.194 str.), o ne tėvams sutarus dėl vaiko išlaikymo (CK 3.193 str.). Išlaikymas priteisiamas gali būti tik tuo atveju, jei tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus arba, jeigu nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Dėl to apeliantui negali būti taikomos nuostatos, taikytinos tik tais atvejais, kai tėvas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti vaiką arba nutraukiant santuoką nebuvo susitarta dėl vaikų išlaikymo (CK 3.194 str.).

Teismas, iš dalies tenkinęs ieškovės reikalavimus, nepagrįstai priteisė iš atsakovo 162 Lt (450*12*3 proc.) žyminio mokesčio, kadangi jis turėjo būti paskaičiuotas nuo 100 Lt sumos, kurią atsakovas ginčija, o su kita suma jis sutiko.

Teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad pažymoje apie jo darbo užmokestį nurodytos pajamos už 2008-2009 m. Kadangi 2009 m. atsakovui buvo daroma kelio sąnario operacija, todėl dėl nedarbingumo 2009 m. jo pajamos buvo sumažėjusios, tačiau teismas visiškai nesiaiškino jo gaunamų pajamų dydžio sprendimo priėmimo metu.

Atsakovas yra pajėgus mokėti po 500 Lt per mėnesį, nes jo turtinė padėtis per 5 metus pagerėjo, jis įgijo nekilnojamojo turto 2010-09-06 viešųjų registrų duomenimis, nors 2005 m. neturėjo, su sutuoktine turi vienbutį gyvenamąjį namą įgytame žemės sklype, atsakovas įsigijo automobilį, tačiau jį užregistravo naujos sutuoktinės vardu.

Nurodo, kad byloje liko neištirta, jog už dukters kelionę į Italiją atsakovas prašomą pinigų dalį, t.y. 400 Lt, pervedė ieškovei inicijavus teismo procesą ir daug vėliau, nei reikėjo pinigų.

Pasak apeliantės, atsakovas nedalyvauja jokiuose dukters renginiuose, vieną kartą jie vyko kartu atostogauti, taip pat neatitinka tikrovės teiginiai, kad jis perka dukrai rūbus, avalynę ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

Abu apeliantai apeliaciniais skundais nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio, atsakovas taip pat nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu. Apeliantai nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su vaiko poreikiais, šalių turtine padėtimi, atsakovas nurodo, kad nebuvo pagrindo keisti ankstesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį. Kolegija su tokiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka.

Pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006 ir kt.).

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog išlaikymas šalių dukrai, priteistas iš atsakovo, turi būti didinamas dėl išaugusių vaiko poreikių, kuriuos sąlygojo jo amžius. Mergaitei išaugus, išaugo jos išlaidos, susijusios tiek su mergaitės fiziologinių poreikių tenkinimu, tiek su jos mokymu, auklėjimu ir laisvalaikiu, be to, mergaitei reikalingos išlaidos ir jos ypatingiems poreikiams tenkinti dėl jos gabumų muzikos srityje.

Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms tenkinti (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Civilinio kodekso 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 10-14, 18, kt. straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007; kt.). Teismo priteisto išlaikymo dydis atitinka vaiko interesų patenkinimą iš vieno iš tėvų pusės. Tėvai turi pareigą rūpintis vaikų socialine gerove, taip pat ir vaikų teise į gyvenamąjį plotą, vaiko gebėjimų vystyme. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo laikyti, kad šalių vaiko išlaidos padidėjo, o tėvai privalo nepilnamečiams vaikams užtikrinti nuoseklų materialinį išlaikymą, fizinį, protinį vystimąsi. Teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo turtine padėtimi bei galimybėmis mokėti vaiko išlaikymui teismo paskirtą sumą, ieškovės teikiamas vaikui išlaikymo dydis, leidžia kolegijai daryti išvadą, kad 450 Lt išlaikymo dydis iš atsakovo pusės kaip tik yra ta suma, kuri leis patenkinti vaiko būtiniausius poreikius, užtikrins būtinas sąlygas vaikui vystytis. Ieškovė nurodo, jog teismo priteistas išlaikymas neleis tenkinti visus vaiko poreikius nurodytus sąraše, o atsakovas nurodo, kad teismas priteisdamas tokį dydį eliminavo jį iš tiesioginio dalyvavimo dukters gyvenime, nes jis dukrai duodavo pinigų papildomai, ko ateityje padaryti negalės dėl per didelio išlaikymo dydžio. Šie argumentai atmestini. Ieškovės ieškinyje nurodytos kai kurios mergaitės išlaikymui reikalingos išlaidos yra nemotyvuotos, kaip pvz. nenumatytos išlaidos 30 Lt, kišenpinigiai 40 Lt, pramogoms dovanoms 70 Lt, socialiniam lavinimui, mokslo reikmėms, nes kitos nurodytos išlaidos šias išlaidas apima. Todėl teismas turėjo pagrindo ieškovės nurodytą neva reikalingą išlaikymo dydį mažinti, su kuo kolegija sutinka. Nepagrįstas ir atsakovo argumentas dėl eliminavimo iš tiesioginio dalyvavimo dukters gyvenime padidinus išlaikymo dydį, nes teikdamas vaikui išlaikymą jis dalyvauja tiesioginiame jos gyvenime, o teikti papildomą išlaidymą nėra įpareigotas nei teisine norma nei sprendimu, jį norėdamas gali teikti pagal savo išgales.

Taip pat teismas teisingai įvertino aplinkybes apie šalių turtinę padėtį ir padarė pagrįstą išvadą, kad tiek vienos, tiek kitos šalies turtinė padėtis pagerėjo – ieškovė nuosavybės teise įsigijo butą, o atsakovas – namą.

Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog teismas neištyrė ir neįvertino 2010 m. sausio mėn. dukros kelionės į Italiją apmokėjimo aplinkybių, nurodo, jog jis tik dalinai apmokėjo, tačiau šios aplinkybės priteisto išlaikymo dydžiui neturi esminės reikšmės, nes šiuo atveju ieškovė nurodo papildomas išlaidas, prie kurių atsakovas galėjo prisidėti gera valia pagal šalių susitarimą, o ne priteistų teismo sprendimu ir atsakovui privalomų išlaidų mokėjimą.

Tačiau kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas vadovaudamasis CK 3.208 str. indeksavo 2006-05-16 teismo sprendimu priteistą išlaikymą pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, traktuodamas sumą įsiskolinimu ją priteisė iš atsakovo. Ši sprendimo dalis yra naikintina teismui netinkamai pritaikius jo nurodytas materialinės teisės normas.

Kolegija pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo teisme momentas paprastai nesutampa. Dėl to teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju tėvas ar motina nevykdė ar netinkamai vykdė pareigą teikti išlaikymą, už laikotarpį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo priteisia iš skolininko išlaikymo skolą. Išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju išlaikymas ginčo šalių dukrai buvo priteistas 2006-05-16 teismo sprendimu. Ieškovė prašydama priteisti įsiskolinimą teigė, kad atsakovas mokėjo teismo sprendimu priteistą išlaikymą, tačiau jo neindeksuodavo. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas jo nevykdant geruoju, yra vykdytinas priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą vykdyti pasirinktam antstoliui, būtent antstolis ir taiko Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimą 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo aprašo patvirtinimo. Pirmos instancijos teismas ieškovės prašymu ėmėsi spręsti klausimus, kurių negalėjo spręsti, nes tai nėra teismų kompetencijoje. Dėl nurodyto ši sprendimo dalis naikintina ir šioje dalyje byla nutrauktina CPK 293 str. 1 p.

Dėl išdėstyto pirmos instancijos teismas sprendimas keistinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.). Byla dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nutrauktina.

Pakeitus sprendimą perskaičiuotinos ir bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovo priteistas išlaikymas yra padidintas 150 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, todėl iš jo valstybei turi būti priteista 54 Lt [(150 Lt *12 mėn.*3 % = 54 Lt). Kitos bylinėjimosi išlaidų sumos tarp šalių paskirstytos tinkamai, jų perskirstyti dėl priimtos kolegijos nutarties netikslinga, nes atitinka pagrindinius bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kriterijus nurodytus CPK 93 str.

Apeliacinės instancijos teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 10 Lt, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą pakeisti – sprendimo dalį, kuria iš R. Š. priteista 1224 Lt išlaikymo įsiskolinimo A. Š. panaikinti, šioje dalyje bylą nutraukti.

Iš R. Š. priteistą 162 Lt žyminį mokestį valstybei sumažinti iki 54 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.