Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-573-175/08

2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. lapkričio 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, gynėjai adv. Alvydai Medišauskienei, nuteistajam M. T., nukentėjusiajai E. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (B. M. plėšimas) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (J. V. plėšimas) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (E. V. plėšimas) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (J. V. plėšimas) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio1 dalį (vagystė nuo A. A. automobilio) laisvės apribojimu 8 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (D. G. telefono vagystė) laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ( vagystė nuo R. F. automobilio) laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 punktais, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas suėmime ir sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007-12-09 iki nuosprendžio paskelbimo.

Iš M. T., o jam neišgalint iš globėjo Kauno apskrities ugdymo ir globos centro, priteista L. M. 390 Lt, J. V. 930 Lt, E. V. 100 Lt, A. A. 1074,30 lt, D. G. 399 Lt, R. F. 538,26 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. nuteistas už tai, kad 2007 metų spalio 24 d. apie 14.30 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, (duomenys neskelbtini) namo, grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš mažametį B. M., gim. (duomenys neskelbtini), pagrobė iš B. M. svetimą, L. M. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2630“ su SIM kortele, tuo padarydamas L. M. 390 litų turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio mėn. 26 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinės rūsyje, (duomenys neskelbtini), grasindamas peiliu J. V., pagrobė jam priklausantį turtą - 30 litų, tuo padarė nukentėjusiajam J. V. 30 litų turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad padarė plėšimą įsibraunant į gyvenamą patalpą, o būtent: 2007 m. spalio mėn. 27 d. apie 23.30 val., išlaužęs lauko duris, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), po to išlaužė kambario duris, ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą E. V. atžvilgiu, pagrobė 100 litų, tuo nukentėjusiajai E. V. padarė 100 litų turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio mėn. 14 d. apie 9.30 val. viešoje vietoje, netoli spaudos kiosko, esančio prie (duomenys neskelbtini), grasindamas J. V. papurkšti dujų į akis, pastarajam pasipriešinus panaudojo fizinį smurtą - įkando į ranką, tuo nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė bevertę piniginę, kurioje buvo 900 litų įvairiomis kupiūromis, tuo padarė nukentėjusiajam J. V. 900 litų turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2007 metais, laikotarpyje nuo lapkričio 18 d. 18.00 val. iki lapkričio 19 d. 08.30 val., pagrobė nuo A. A. priklausančio automobilio „Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini) namo, svetimą A. A. priklausantį turtą - visas šonines automobilio apdailos juostas, tuo padarydamas A. A. 1074,3 litų turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2007 metų lapkričio 26 d. apie 14.30 val., važiuodamas 16-to maršruto autobusu (duomenys neskelbtini) gatve, privažiavus prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) viešojo transporto sustojimo, esančio (duomenys neskelbtini) namo, atvirai pagrobė, tai yra pagriebė iš mažamečio D. G., gim. (duomenys neskelbtini), rankų svetimą, D. G. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „LG KG290“, tuo padarydamas D. G. 399 litų turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2007 metais, laikotarpyje nuo gruodžio 5 d. 20.30 val. iki gruodžio 6 d. 10.00 val., pagrobė nuo E. F. priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini) namo, svetimą R. F. priklausantį turtą - 100 litų vertės automobilio priekinės dalies plastmasines groteles, 450 litų vertės priekinius žibintus, tuo padarydamas R. F. 538,26 litų turtinę žalą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, nukentėjusiąją, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis ginčija tik jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apylinkės teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo M. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdaus gailėjimosi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Asmuo tokiu atveju nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos iki bylos išnagrinėjimo teisme.

Remiantis bylos duomenimis teismas nustatė, kad M. T. pripažino tik dalį esminių faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių. Dėl kai kurių nusikalstamų veikų jis savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė. Jo parodymai nebuvo nuoseklūs. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis stengėsi sušvelninti savo padėtį. Teismas nenustatė ir tos aplinkybės, kad nuteistasis gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Teisminio nagrinėjimo metu jis tik formaliai pareiškė, kad gailisi, paskutiniojo žodžio metu pareiškė, kad atsiprašo, tačiau iki tol jis nukentėjusiųjų neatsiprašė, nesistengė sušvelninti nusikaltimų pasekmių, net nebandė atlyginti nusikaltimais padarytos žalos. Teismas nenustatė, kad nuteistasis kritiškai vertintų savo elgesį. Taigi nuteistajam M. T. šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, taip pat atsižvelgia į BK 91 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Teismas, įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje ir BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Apylinkės teismas nuteistajam tik už nesunkių nusikaltimų padarymą paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tuo tarpu už BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 180 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikaltimų padarymą, atsižvelgęs į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus, motyvuotai paskyrė realias laisvės atėmimo bausmes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. T. charakterizuojamas neigiamai, yra problematiškas, jis nelanko mokyklos, valkatauja, patalpintas į Čiobiškio spec. vaikų auklėjimo ir globos namus iš jų pabėga. Nors nusikaltimus jis padarė būdamas nepilnametis ir neteistas, tačiau nusikaltimus darė vieną po kito, per labai trumpą laiką padarė net 7 nusikaltimus. Tai rodo jo padidintą pavojingumą visuomenei, jam taikomų poveikių priemonių neveiksmingumą. Be to, M. T. po šių nusikaltimų padarymo jau buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, tačiau ir toliau darė nusikaltimus, išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Nors teismas už kiekvieną jo padarytą veiką, išskyrus veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrė realias laisvės atėmimo bausmes, tačiau šių bausmių dydžiai yra žymiai mažesni, negu BK straipsnių, numatančių atsakomybę už M. T. padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. Be to, bendrindamas bausmes teismas parinko ne patį griežčiausią bausmių subendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 str. 4 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo, atsižvelgus į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, M. T. už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą paskirta bei galutinė subendrinta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta ir atitinka tiek padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnius, tiek kaltininko asmenybę. Pirmosios instancijos teismas paskyrė teisėtą, teisingą ir bausmės tikslus atitinkančią laisvės atėmimo bausmę, kuri, atsižvelgiant į byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BK ir BPK reikalavimų, todėl jį keisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo M. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka turėtų ištaisyti rašybos klaidas ir netikslumus, esančius nuosprendyje: nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ištaisyti rašybos klaidą dėl bausmių bendrinimo, kur nurodyta, kad bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 punktais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. T. apeliacinį skundą atmesti.