Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės- uždarosios akcinės bendrovės „Grafija“ ieškinį atsakovei- uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Teismui ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (CPK 270 str. 4 d. 1 p.):

UAB „Kauno autobusai“ supaprastinto atviro konkurso būdu vykdė „Intelektinių, lustinių, bekontakčių, elektroninių kortelių, kartu su informaciniais lapeliais ir individualiais įpakavimais“ pirkimą. Pasiūlymams vertinti pasirinktas mažiausios kainos kriterijus (pirkimo sąlygų 10.3 p.). Konkurso sąlygų 1 priedo pasiūlymo kainos apskaičiavimo lentelėje nurodant pasiūlymo kainą (sutarties vertę) 12 mėnesių laikotarpiui, įvertinus galimą prekių kiekio padidėjimą 20 proc., be PVM buvo nurodyta šios kainos apskaičiavimo formulė ((2.)= (1.)x1,3), t. y pasiūlymo formos 2 eilutėje galimas prekių kiekio padidėjimas skaičiais nurodytas 30 procentų, o žodžiais galimas padidėjimas nurodytas 20 procentų. Pasiūlymus viešajame pirkime pateikė 4 tiekėjai (DOK-3082). Perkančioji organizacija 2016-01-06 atplėšė tiekėjų vokus su pasiūlymas ir tos pačios dienos pranešimu informavo visus pasiūlymus pateikusius tiekėjus apie pasiūlymus pateikusių tiekėjų pavadinimus ir jų pasiūlytą kainą (ieškinio priedas Nr. 5). Tą pačią dieną, bet jau po vokų atplėšimo procedūros, perkančioji organizacija nustatė, kad konkurso dokumentuose buvo padaryta techninė klaida, o būtent – pasiūlymo formos antroje eilutėje galimas prekių kiekio padidėjimas skaičiais nurodytas 30 procentų, o žodžiais galimas padidėjimas nurodytas 20 procentų, todėl vadovaudamasi pirkimo sąlygų 14.2 punktu nutraukė pirkimo procedūras (ieškinio priedas Nr. 6).

Ginčo esmė: šios bylos nagrinėjimo dalykas perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras yra teisėtumas.

Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant neskelbiamų derybų būdu atliekamo pirkimo ir Viešųjų pirkimų įstatymo IV skyriuje reglamentuojamo pirkimo procedūras. Viešųjų pirkimų įstatymo IV skyriuje yra reglamentuota supaprastintų pirkimų vykdymo tvarka. „Intelektinių, lustinių, bekontakčių, elektroninių kortelių, kartu su informaciniais lapeliais ir individualiais įpakavimais“ pirkimas buvo vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu, todėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl šio konkurso nutraukimo buvo nereikalingas. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti, kad viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas. Viešųjų pirkimų tikslas įtvirtintas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje – vadovaujantis VPĮ įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Tačiau pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas (pvz., perkančioji organizacija praranda finansavimo šaltinius, išnyksta objektyvus poreikis pirkimo objektui ir pan.). Šiems atvejams VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų. Pirkimo dokumentų 14.2 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę nutraukti pirkimą, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, inter alia negaunama finansavimo lėšų (arba jų gaunama nepakankamai), perkamas objektas tapo nereikalingas ir pan. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija tik susipažinusi su tiekėjų pirkime pateiktais pasiūlymais pastebėjo, kad pirkimo sąlygose kainos apskaičiavimo tvarka žodžiais skiriasi nuo kainos apskaičiavimo tvarkos išreikštos formulėje skaičiais, kadangi tiekėjai skirtingai apskaičiavo pasiūlymo kainą.

Iš Konkurso sąlygų 1 priedo pasiūlymo kainos apskaičiavimo lentelės nurodytos sąlygos matyti, kad iš tiesų rengiant konkurso sąlygas buvo padaryta klaida. Kad ši klaida turėjo realią įtaką pasiūlymų parengimui patvirtina ir tiekėjų perkančiajai organizacijai pateikti pasiūlymai (DOK-3082). Iš konkurse dalyvavusių 4 dalyvių 2 dalyviai pasiūlymo kainą apskaičiavo nurodant pasiūlymo kainą (sutarties vertę) 12 mėnesių laikotarpiui įvertinus galimą prekių kiekio padidėjimą 20 proc. (ne pagal formulę), vienas pasiūlymo kainą apskaičiavo nurodant pasiūlymo kainą (sutarties vertę) 12 mėnesių laikotarpiui įvertinus galimą prekių kiekio padidėjimą 30 proc. (pagal klaidingą formulę), o ieškovė pasiūlymo kainą nurodė neįvertindama prekių kiekio padidėjimo. Pripažinus, kad Konkurso sąlyga, kurioje nustatyta pasiūlymo apskaičiavimo tvarka, yra klaidinga, kas lėmė nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą, tokia sąlyga negali būti laikoma teisėta. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad nei vienas iš tiekėjų nesikreipė į perkančiąją organizaciją dėl šios sąlygos paaiškinimo ar patikslinimo, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pačios sąlygos teisėtumo. Aplinkybė, kad tiekėjai nesikreipė į perkančiąją organizaciją neleidžia teigti, kad objektyviai visiems įprastinio rūpestingumo standartus atitinkantiems dalyviams ji buvo vienodai suprantama ir jų pritaikyta, o perkančioji organizacija turėjo galimybę gauti ir įvertinti tarpusavyje palyginamus pasiūlymus. Priešingai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai (dalyvių pasiūlymai) patvirtina, kad šią sąlygą dalyviai suprato skirtingai. Pagal VPĮ 27 straipsnio 4 dalį perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus iki tol kol nėra pasibaigę pirkimo pasiūlymų pateikimo terminas. Po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pirkimo sąlygų tikslinimas yra nebegalimas. Taigi perkančiosios organizacijos klaida, paaiškėjusi jau po vokų su pasiūlymais atplėšimo, negalėjo būti ištaisyta perkančiajai organizacijai savo iniciatyva ištaisant pirkimo sąlygose padarytą klaidą. Tokiu atveju de facto tai reikštų pirkimo sąlygų pakeitimą, kuris savo ruožtu sąlygotų skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principų pažeidimą. Ši klaida taip pat negali būti taisoma ir pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, kadangi pagal šiame straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taigi dalyvis turi teisę taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, kurių ištaisymas nekeičia pasiūlymo kainos. Šiuo atveju keistųsi pasiūlymo kaina, bet to tai nėra dalyvio padaryta aritmetinė klaida, o perkančiosios organizacijos klaida, lėmusi pasiūlymo kainos apskaičiavimo tvarkos ydingumą (neaiškumą) ir atitinkamai pasiūlymo kainos dydį. Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, jog ši klaida neturėjo įtakos pasiūlymų palyginimui. Kaip jau buvo minėta, pasiūlymams vertinti buvo nustatytas mažiausios kainos kriterijus, todėl perkančiajai organizacijai klaidingai nurodžius pasiūlymo kainos apskaičiavimo tvarką – ši klaida turėjo esminę įtaką tiek tiekėjams rengiant ir teikiant pasiūlymus, tiek perkančiajai organizacijai juos vertinant. Tai sąlygojo skaidrumo principo pažeidimą. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kad vieno tiekėjo pasiūlyta kaina, nevertinat tiekėjo pasiūlymo atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams, galimai buvo mažesnė už kitų dalyvių pasiūlytas kainas. Siekis pigiausiai įsigyti pirkimo objektą nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, t. y. šis tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, tam tarpe ir reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Teismas taip pat neturi teisinio pagrindo pritarti ieškovės argumentui, jog sistemiškai taikant pirkimo dokumentų nuostatas tiekėjams turėjo būti aišku, kad pasiūlyme reikia pateikti kainas su galimu 20 procentų, o ne 30 procentų prekių kiekio padidėjimu (Konkurso sąlygų 2.3 punktas, Konkurso sąlygų priedo Nr. 3 – sutarties projekto 1.5.2 punktas, Konkurso sąlygų priedo Nr. 1 – pasiūlymo forma kainų lentelės 2 ir 4 punktai suformuluoti žodžiu). Neginčytina ieškovės pozicija, kad pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai, tačiau jų interpretavimas negali lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška. Be to, ieškovės nurodytoje pirkimo dokumentų 2.3 punkte numatyta, kad prekių užsakymo sutartyje nurodyti orientaciniai prekių kiekiai, kurie gali kisti (didėti arba mažėti) iki 20 procentų; pirkimo dokumentų priedo Nr. 3 – sutarties projekto 1.5.2 punkte nurodyta analogiška sąlyga, apie galimas prekių kitimo apimtis. Tačiau pasiūlymo kainos skaičiavimo tvarka yra įtvirtinta konkurso sąlygų 1 priedo lentelėje. Pagal konkurso sąlygas tiekėjai pasiūlymo kainą turėjo apskaičiuoti atsižvelgdami į perkančiosios organizacijos nurodytą galimą prekių padidėjimą, kurio dydis, dėl perkančiosios organizacijos klaidos, buvo neaiškus. Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas, todėl pirkimas privalo būti nutraukiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Tolesnio procedūrų vykdymo nepateisina aplinkybė, kad perkančioji organizacija neteisėtomis sąlygomis nebesirems. Šiuo atveju perkančioji organizacija pati pripažino pirkimo sąlygos neteisėtumą ir dėl to priėmė sprendimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo. Susiklosčius tokiai faktinei situacijai, perkančiosios organizacijos sprendimas iš karto nutraukti pirkimo procedūras pirkimo dokumentų 14.2 punkto pagrindu, pripažintinas teisėtu ir atitinkančiu VPĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kadangi užtikrina, kad tolesnės pirkimo procedūros nebūtų vykdomos pažeidžiant pamatinius viešųjų pirkimų skaidrumo ir objektyvumo principus. Šiuo atveju nėra aktualus ieškovės pateikto pasiūlymo atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams vertinimas, kadangi perkančioji organizacija nėra priėmusi sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymo kaip neatitinkančio pirkimo dokumentų reikalavimų. Dėl ieškovės pasiūlymo neatitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams perkančioji organizacija yra pasisakiusi tik sprendime dėl ieškovės pretenzijos atmetimo ir procesiniuose dokumentuose, atsikirsdama į ieškovės dėstomus argumentus, kad su ja, kaip su mažiausią kainą pasiūliusiu tiekėju, turi būti sudaroma viešojo pirkimo sutartis. Nagrinėjamo klausimo kontekste teismas pažymi, kad net tuo atveju jei teismas pripažintų, jog perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras yra neteisėtas, ieškovės reikalavimas įpareigoti perkančiąją organizaciją sudaryti su ja sutartį negalėtų būti tenkinamas. Teismui pripažinus sprendimo neteisėtumą šalys yra grąžinamos į prieš pažeidimą buvusią padėtį, kas nagrinėjamu atveju lemtų tai, kad ginčo pirkimo procedūra grįžtų į pasiūlymų vertinimo etapą. Ir perkančioji organizacija, atlikusi pasiūlymų vertinimą, sudarytų pasiūlymų eilę ir atitinkamai išrinktų pirkimo laimėtoją su kuriuo būtų sudaroma sutartis. Pasiūlymų eilės sudarymas ir laimėjusio pasiūlymo išrinkimas priskirtinas perkančiosios organizacijos, o ne teismo kompetencijai. Teismas peržiūros procedūroje tik patikrintų minėtų perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

Ieškovės argumentus, jog perkančiajai organizacijai paviešinus konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų kainas ir po to organizuojant naują pirkimą, tai galėjo turėti įtakos užtikrinant tinkamą tiekėjų varžymąsi naujame konkurse, teismas pripažįsta logiškai pagrįstais. Tačiau galimas tiekėjų teisių pažeidimas dėl galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį didesne kaina dėl jau žinomų konkurentų pateiktų pasiūlymų, nesudaro pagrindo tęsti viešojo pirkimo procedūras pagal akivaizdžiai neteisingas pirkimo sąlygas. Šiuo atveju tiekėjo teisės dėl galimai prarasto konkurencinio pranašumo, negali būti ginamos tęsiant pirkimo procedūras, o tiekėjas, manantis, kad jo teisės buvo pažeistos turi pasirinkti kitą galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Teismo sprendimas, kuriuo perkančiosios organizacijos sprendimas dėl viešojo pirkimo nutraukimo pripažintas teisėtu savaime nekliudo ieškovei pasinaudoti kitomis pažeistų teisių gynybos priemonėmis, reiškiant pažeidimo esmę atitinkančius reikalavimus teisme.

Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą ieškiniui atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Kreipdamasi į teismą ieškovė sumokėjo 289 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškinys buvo pateiktas elektroninio ryšio priemonėmis, už jį mokėtinas 75 procentų dydžio žyminis mokestis, t.y. 217 Eur. Ieškovei sumokėjus daugiau žyminio mokesčio negu įstatyme nustatytas žyminio mokesčio dydis, permokėta suma – 72 Eur grąžintini ieškovei (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovė procesiniuose dokumentuose buvo pareiškusi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Prieš posėdį teismui pateikė prašymą priteisti 3464,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ir šių išlaidų pagrindimą. Tokio dydžio išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nagrinėjamoje byloje yra akivaizdžiai neprotingos, nepagrįstai didelės ir neatitinkančios nei byloje keltų teisinių klausimų sudėtingumo nei bylos apimties. Pastebėtina, kad ši byla yra išskirtinai mažos apimties, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi materialinės ar procesinės teisės klausimai, tarp šalių kilęs ginčas nereikalavo specialių teisines paslaugas teikusio asmens žinių, sudėtingos teisinės analizės, pagrįstos papildomomis darbo ir laiko sąnaudomis. Byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, atsakovė į bylą pateikė iš esmės tik du procesinius dokumentus atsiliepimą ir tripliką (neskaitant prašymų dėl prieigos prie el. bylos suteikimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo). Iš minėtų dokumentų apimties ir turinio akivaizdu, jog pagal 2016-01-31 klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą šių procesinių dokumentų rengimo laiko sąnaudos yra nepagrįstai didelės ir neadekvačios pateiktų dokumentų turiniui. Be to, į ataskaitą yra įtrauktos ir teisinės paslaugos, nesusijusios su nagrinėjama byla (konsultacijos naujo viešojo pirkimo klausimais, naujame pirkime pateiktų pasiūlymų analizė) Nurodytų aplinkybių visuma paneigia poreikį priteisti 3464,40 Eur dydžio atstovavimo išlaidas. Teismo vertinimu 800 Eur suma patirtoms išlaidoms advokato pagalbai šioje byloje atlyginti yra pakankama, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 4 d., CPK 93, 98 str.).

Kadangi teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.

Teismas vadovaudamasis CPK 259, 270 straipsniais, 423⁹ straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei- uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ (juridinio asmens kodas 133154754) iš ieškovės- uždarosios akcinės bendrovės „Grafija“ (juridinio asmens kodas 223613480) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Grąžinti ieškovei- uždarajai akcinei bendrovei „Grafija“ (juridinio asmens kodas 223613480) 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.