Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-24 · Byla Nr. N-62-1413-08

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-24
Bylos Nr.
N-62-1413-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 48.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-62-1413/2008Procesinio sprendimo kategorija 48.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimo D. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad D. D., būdama bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 177 straipsnį ir nepasibaigus nuobaudos vykdymui, pakartotinai, 2007 m. gegužės 22 d., apie 21 valandą, (duomenys neskelbtini), savo namuose S. P. už 15 Lt pardavė 1,5 litro naminės degtinės. Ši jos veika kvalifikuota pagal ATPK 177 straipsnio 2 dalį.

Institucijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatuota, kad D. D. protokole nurodyta veika padarė ATPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį jai skirta 2250 Lt bauda.

II.

D. D. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama Institucijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad pažeidimo nepadarė ir 2007 m. gegužės 22 d. S. P. naminės degtinės nepardavė, nes apskritai ja neprekiauja. S. P. parodymus reikia vertinti kritiškai, nes jis gali ją apkalbėti, norėdamas nukreipti dėmesį nuo tikrojo degtinės pardavėjo. S. P. galėjo nurodyti jos pavardę, nes jam buvo žinoma, kad ji yra bausta už pusės litro naminės degtinės laikymą. Taip pat nurodo, kad ta pati aplinkybė negali būti ir kvalifikuojanti veiką, ir sunkinanti atsakomybę.

D. D. atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad 2007 m. gegužės 22 d. D. D. nebuvo namuose, nes ji buvo išvykusi pas sergančią motiną, o ūkinė patalpa jos sodyboje yra išnuomota R. S.

Institucija prašė skundą atmesti. Nurodė, kad skunde išdėstyti motyvai nepagrįsti, neobjektyvūs ir turėtų būti vertintini kaip bandymas išvengti atsakomybės. D. D. kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga, nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimu Institucijos nutarimą panaikino ir D. D. bylą nutraukė, jos veikoje nesant ATPK 177 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, pripažino, kad nenustatyta, jog D. D. pardavė S. P. naminę degtinę. Iš rašytinės medžiagos matyti, kad kaltinimas D. D. grindžiamas liudytojų J. S., S. P. ir V. T. parodymais. Liudytojas V. T. yra nepilnametis, be to, bylos nagrinėjimo Institucijoje metu paaiškino, kad D. D. nepažįsta, o teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad žinojo, jog ji pardavinėja degtinę. Liudytojas S. P. yra asocialus asmuo ir pripažino, kad įvykio metu buvo visiškai girtas. Be to, jis parodė, kad laukė prie ūkinio pastato, kol D. D. atnešė degtinę, o iš V. T. parodymų matyti, kad S. P. buvo įėjęs į ūkinį pastatą ir grįžo po penkių minučių. Kaltinimo liudytojų parodymai vertintini kritiškai, jie negali būti pripažinti objektyviais ir neginčijamai įrodančiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę. Iš bylos aplinkybių matyti, kad policijos pareigūnas J. S., surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, rėmėsi išimtinai S. P. parodymais. Jo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ne D. D., o R. S. savo ūkiniame pastate laiko ir pardavinėja naminę degtinę. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog panaudos sutarties pagrindu minėtas asmuo naudojasi kai kuriais pagalbiniais D. D. pastatais – daržine, tvartu, sandėliu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat turi kitų ūkinių pastatų. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, į kurį pastatą S. P. įėjo ir atsinešė degtinės, todėl ši aplinkybė vertintina D. D. naudai. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, jog gyvena viename iš ūkinių pastatų, 2007 m. gegužės 22 d. visą dieną buvo ūkyje, o D. D. buvo išvykusi pas sergančią motiną. Liudytojas A. V. taip pat parodė, kad įvykio dieną D. D. buvo išvykusi pas sergančią motiną, nes važiuoja pas ją kiekvieną dieną. Šių liudytojų parodymai taip pat vertintini kritiškai, nes jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi – A. V. yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens brolis, o R. S. yra jos turto nuomininkas. Pažymėta, jog naminė degtinė buvo paimta iš S. P., o ne iš D. D.. Aptartų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, patikimai įrodančių D. D. kaltę, byloje nėra. Asmens kaltė prielaidomis negrindžiama, todėl visos abejonės vertintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

III.

Šilalės rajono policijos komisariatas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus. D. D. paaiškinimuose savo kaltę neigia, tačiau įvykio aplinkybes nurodo prieštaringai. 2007 m. gegužės 31 d. paaiškinime, 2007 m. rugsėjo 21 d. bylos nagrinėjimo metu ir 2007 m. rugsėjo 25 d. skunde ji nurodė, kad naminės degtinės nelaiko ir nepardavinėja, todėl 2007 m. gegužės 22 d. S. P. naminės degtinės nepardavė. Tačiau, nagrinėjant skundą teisme, buvo nurodyta, kad 2007 m. gegužės 22 d. D. D. net nebuvo namuose, ji buvo išvykusi pas sergančią motiną, o ūkinė patalpa jos sodyboje yra išnuomota R. S.. D. D. paaiškinime pati nurodė, kad kartu gyvena su R. S.. Teisme D. D. atstovas negalėjo paaiškinti jos prieštaringų parodymų. Teismas pasikeitusius D. D. parodymus neargumentavo pagal teisėje įtvirtintus principus.

2. Teismas liudytojų S. P., V. T. parodymus įvertino kritiškai motyvuodamas tuo, kad S. P. yra asocialus asmuo, įvykio metu buvo visiškai girtas, o V. T. yra nepilnametis. Be to, bylos nagrinėjimo Institucijoje metu paaiškino, kad D. D. nepažįsta, o teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad žinojo, jog ji pardavinėja naminę degtinę. Šie teiginiai nėra objektyvūs ir vienas kitam prieštarauja. Liudytojas S. P. pirminiuose paaiškinimuose ir teisme nurodė išsamias naminės degtinės įsigijimo iš D. D. aplinkybes. Liudytojų S. P. ir V. T. parodymai vienas kitą papildo. S. P. už naminės degtinės įsigijimą iš D. D. buvo nubaustas pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį. Priimto nutarimo neskundė. Teismas liudytoją S. P. įvardija kaip asocialų asmenį nenurodydamas motyvų. S. P. yra dirbantis asmuo. Teismas vertindamas jo parodymus kritiškai įvardija, kad įvykio metu jis buvo visiškai girtas, tačiau surinktoje medžiagoje nustatyta, kad S. P. neprisimena aplinkybių, kaip atsidūrė policijoje po to, kai įsigijo naminę degtinę ir jos dalį išgėrė.

3. Teismas liudytojo V. T. parodymus vertindamas kritiškai nurodė, kad jis yra nepilnametis, be to, bylos nagrinėjimo Institucijoje metu paaiškino, kad D. D. nepažįsta, o teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad žinojo, jog ji pardavinėja naminę degtinę. Tokie teismo teiginiai neišplaukia iš bylos medžiagos ir nėra tikslūs. Atidžiai susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad V. T. nurodė išsamias įsigijimo iš D. D. naminės degtinės aplinkybes.

Atsiliepimas

D. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti šiais argumentais:

1. Ji nepadarė nei šio, nei ankstesnio ATPK 177 straipsnyje numatyto pažeidimo, už kurį buvo nubausta. Pastarojo nutarimo neginčijo norėdama išvengti konflikto su policijos pareigūnais.

2. Apeliantas bando suklaidinti teismą. Iki teisminio nagrinėjimo niekas jai nebuvo uždavęs klausimo, kur ji buvo 2007 m. gegužės 22 d. vakare. Policijos pareigūnai suklastojo duomenis administracinio teisės pažeidimo protokole ir nurodė, kad tuo metu ji buvo namuose ir pardavė naminę degtinę J. S. išgalvotiems asmenims. Liudytojas R. S. teismui patvirtino, kad ji 2005-05-22 vakare namuose nebuvo. Šių parodymų niekas nepaneigė, kaip nepaneigė ir tai, kad patalpos yra išnuomotos R. S., kuris jomis naudojasi, turi raktus.

3. S. P. dėl girtumo negalėjo ir negali prisiminti įvykio aplinkybių, ką patvirtina akivaizdūs prieštaravimai tarp jo ir nepilnamečio V. T. duotų parodymų teisme, kurie priešingai nurodė, iš kurio pastato neva ji išėjo ir kur pastarieji stovėjo sodyboje 2007-05-22 vakare. Todėl jų parodymai yra akivaizdžiai melagingi. Teismas padarė išvadą, kad S. P. neprisimena viso vakaro aplinkybių dėl to, kad buvo girtas, o apeliantas nori išskirti, ką S. P. prisimena, o ko ne, taip įrodydamas, kad vadovaujasi prielaidomis ir emocijomis.

4. Teismo vertinimas, kad V. T. jos nepažįsta, yra teisingas, nes jis jos iš tiesų nepažįsta ir negali apibūdinti, ką pripažino ir teisminio nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniame skunde keliamas byloje surinktų įrodymų vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Nagrinėjamoje byloje yra dvi įrodymų grupės: D. D. kaltinantys bei teisinantys faktiniai duomenys. Tiesiogiai D. D. kaltinančius parodymus davė liudytojai S. P. ir V. T., kurie nurodė, kad D. D. 2007 m. gegužės 22 d., apie 21 valandą, (duomenys neskelbtini), savo namuose S. P. už 15 Lt pardavė 1,5 litro naminės degtinės. Pastarąją faktinę aplinkybę patvirtina 2007 m. birželio 19 d. specialisto išvada Nr. 3641. Pirmosios instancijos teismas šių asmenų parodymus vertino kritiškai argumentuodamas tai esamais prieštaravimais tarp jų nurodytų aplinkybių, nes S. P. parodė, jog laukė prie ūkinio pastato, kol D. D. atnešė degtinę, o iš V. T. parodymų matyti, kad S. P. buvo įėjęs į ūkinį pastatą ir grįžo po penkių minučių. Byloje esantis teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad minėti asmenys iš tiesų šias aplinkybes nurodė skirtingai, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek S. P., tiek V. T. kitas įvykio aplinkybės nurodė nuosekliai, aiškiai ir detaliai. Jie abu kategoriškai tvirtino tiek ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu, tiek teisme, kad D. D. S. P. pardavė 1,5 litro naminės degtinės. S. P. ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu nedetalizavo, kur laukė D. D., kol ji atneš jam degtinę, o teisme nurodė jos laukęs lauke. V. T. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad S. P. laukė lauke. Teisminio nagrinėjimo metu jis jau tvirtino, kad S. P. buvo įėjęs į ūkinį pastatą iš kur grįžo po 5 minučių nešinas degtine, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad pastarasis asmuo parodymus teisme davė 2007 m. lapkričio 22 d., tai yra praėjus pusei metų po nagrinėjamo įvykio. Teismas apklausos metu netikslino abejonių sukėlusių aplinkybių, nesiaiškino, ar liudytojas šias aplinkybes atsimena ir tvirtina kategoriškai, neinicijavo liudytojų S. P. ir V. T. apklausos akistatoje, kad būtų pašalinti minėti prieštaravimai. Teismas šių asmenų parodymus nevertino kaip objektyvius, nors byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kuriomis remiantis galima spręsti apie šių asmenų suinteresuotumą duoti D. D. melagingai apkaltinančius parodymus. Liudytojas S. P. nurodė, kad santykiai tarp jo ir D. D. yra draugiški. Šis liudytojas buvo įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad jis yra asocialus asmuo, nėra grindžiami įrodymais. Iš S. P. parodymų taip pat matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu jis buvo neblaivus, tačiau neatsimena jis tik aplinkybių, kurios vyko po to, kai jis gėrė iš D. D. įsigytą naminę degtinę. Apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes jis buvo apklaustas jau kitą dieną, būdamas blaivus, jo parodymai buvo aiškūs ir logiški. Pirmosios instancijos teismas suabejojo liudytojo V. T. parodymais remdamasis tuo, kad jis yra nepilnametis, tačiau vien ši aplinkybė negali būti laikoma pagrindu vertinti jo parodymus kaip nepatikimus. Jis buvo apklaustas dalyvaujant įstatyminiam atstovui, jam buvo išaiškinta pareiga sakyti tiesą. Ta aplinkybė, kad ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu jis nurodė nepažįstantis D. D., o teismo posėdžio metu nurodė žinojęs, kad ji pardavinėja naminę degtinę, apie ką daug kas kalbėjo, nėra viena kitai prieštaraujančios aplinkybės, nes iš šio liudytojo parodymų matyti, kad jo žinios apie D. D. ir apsiribojo tik pastarąja informacija. Liudytojo J. S. parodymai vertintini kaip išvestiniai, jis aplinkybę, kad S. P. naminę degtinę pirko iš D. D., žino tik iš S. P. žodžių, tačiau iš minėto pareigūnų paaiškinimų matyti, kad šias aplinkybes S. P. nurodė 2007 m. gegužės 23 d. iš ryto, tai yra betarpiškai po įvykio.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamame nutarime rėmėsi policijos pareigūno J. S. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kad ne D. D., o R. S. savo ūkiniame pastate laiko ir pardavinėja naminę degtinę, tačiau tokio dokumento nagrinėjamoje byloje nėra. Nagrinėjamoje byloje yra policijos pareigūno R. V. tarnybinis pranešimas, kad 2007 m. liepos 13 d. gautas telefoninis pranešimas apie tai, jog R. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), savo ūkiniame pastate laiko ir pardavinėja naminę degtinę (b. l. 23). Tačiau vien šios aplinkybės, kaip ir tai, kad R. S. naudojasi įvykio vietoje esančiu ūkiniu pastatu, nėra aplinkybės, neginčytinai paneigiančios liudytojų S. P. ir V. T. nurodytas aplinkybes.

Vertindamas byloje surinktus administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teisinančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad D. D. jau surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą savo kaltę kategoriškai neigė, tvirtino 2007 m. gegužės 22 d. naminės degtinės S. P. nepardavusi, tačiau ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu ji nenurodė jokio savo alibi, nors jai buvo pasirašytinai išaiškintos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatytos procesinės teisės, taigi ir teisė teikti savo paaiškinimus. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ji buvo ne namuose, o pas savo motiną (duomenys neskelbtini), ji nenurodė ir skunde pirmosios instancijos teismui. Šias aplinkybes nurodė jos atstovas tik teisminio nagrinėjimo metu bei ji pati pakartojo apeliaciniame skunde. D. D. pagrįstai nurodo, kad teikti paaiškinimus dėl įvykio yra jos procesinė teisė, o ne pareiga, tai reglamentuota ATPK 272 straipsnio 1 dalyje, tačiau jos teikiamų paaiškinimų nuoseklumo bei tikslumo vertinimas bei atitinkamų išvadų formuojant vidinį įsitikinimą dėl byloje reikšmingų aplinkybių konstatavimo darymas yra bylą nagrinėjančio organo prerogatyva (ATPK 257 straipsnis). Liudytojai R. S. bei A. V. nurodė, kad D. D. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu namuose nebuvo, nes ji kiekvieną dieną vyksta prižiūrėti sergančios motinos. Šių asmenų parodymai prieštarauja liudytojų S. P. ir V. T. nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Minėti asmenys, priešingai, nei liudytojai J. S., S. P. ir V. T., administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyti kaip liudytojai, galintys patvirtinti reikšmingas nagrinėjamai bylai aplinkybes. Jų ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu neįvardijo ir pati D. D., nors jai buvo pasirašytinai išaiškinta ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatyta jos procesinė teisė teikti įrodymus ir ji buvo neabejotinai suinteresuota dėl minėtų asmenų apklausos byloje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia ir į artimus santykius tarp minėtų asmenų ir D. D., kas kelia papildomų abejonių dėl minėtų liudytojų objektyvumo bei jų parodymų patikimumo. Pažymėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas, betarpiškai išklausęs minėtų asmenų parodymus, juos vertino kritiškai.

Vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje galiojančiu nekaltumo prezumpcijos principu, visos kilusios abejonės privalomai turi būti aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau tai gali būti padaryta tik po to, kai išnaudojamos visos galimybės minėtas abejones pašalinti. ATPK 248, 257 straipsniai, 284 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir savo išvadas grįsti tik visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje šios procesinės teisės normos buvo pažeistos ir šis pažeidimas laikytinas esminiu, dėl kurio negalima spręsti, kad byla išnagrinėta teisingai. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas yra naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalyje apeliacinės instancijos teismui nėra numatyta galimybė priimti naują sprendimą byloje, byla yra grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimą panaikinti ir D. D. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius