- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- I-1359-624/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03806-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Advokatai
- Julija Kirkilienė
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Julijai Kirkilienei, nedalyvaujant atsakovės atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. Š. skunde, kurį patikslino 2014-03-18, prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės 1 936,50 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei teismo išlaidas, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (2013-01-17 redakcija Nr. XII-169) 20 str. 6 d. nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 str. 2 d., 69 str. 1 d. ir teisinės valstybės principui. Nurodo, kad 2013-05-27 pareiškėjai buvo išduotas leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą (leidimas laikomas išduotu 2012-12-31). Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-169 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) pakeistas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir Įstatymas, AIEĮ) bei poįstatyminių teisės aktų nuostatos, kurie turėjo įtakos ir pareiškėjos teisėms. Įtvirtintas naujas reglamentavimas, pagal kurį fiksuotas tarifas nustatomas ne tas, kuris galiojo Leidimo plėtrai išdavimo momentu, o tas, kuris galios leidimo gaminti elektros energiją (toliau – ir Leidimas, Leidimas gaminti) išdavimo dieną. Pareiškėja leidimą plėtrai gavo 2013-06-28 ir sudarė su AB Lesto elektros energijos supirkimo iš atsinaujinančių energetikos išteklių gamintojo sutartį (toliau – ir Sutartis). Minėtą Sutartį pareiškėja buvo priversta sudaryti ne tomis sąlygomis, kurios buvo nustatytos iki Pakeitimo įstatymo priėmimo. Pareiškėja tikėjosi, kad pastačiusi jėgainę ir gavusi Leidimą, pagamintą energiją 12 metų nuo elektrinės pastatymo galės parduoti už Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2012-02-06 nutarime Nr. O3-23 nustatytą – 1,44 Lt/kWh tarifą. Mano, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, pareiškėja, nors ir investavusi nemažas lėšas, ateityje negaus pagrįstai tikėtų pajamų už parduotą elektros energiją. Tokiu būdu patyrė žalą, kurią privalo atlyginti valstybė. Seimas, priimdamas AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo pataisas pakeitė iki įstatymo įsigaliojimo ankstesnėje AIEĮ redakcijoje reglamentuotas nuostatas dėl elektros energijos fiksuotų tarifų taikymo. Pareiškėja, prašydama Leidimo, žinojo, kokia kaina ateityje iš jos bus superkama elektros energija ir per kiek laiko galimai atsipirks investicijos plėtojant atsinaujinančių išteklių energetiką. Priėmus Pakeitimo įstatymą ir pareiškėjai pasirašius Sutartį su AB Lesto, kurioje nustatytas fiksuoto tarifo dydis, galiojantis leidimo gaminti elektros energiją gavimo dieną, pareiškėja patyrė žalą. Lietuvos valstybė, veikdama per savo įgaliotą instituciją, priėmusi įstatymo nuostatas, galimai prieštaraujančias Konstitucijai, pažeidė pareiškėjos teises ir padarė jai žalą, kurią sudaro negautos pajamos už mažesniu fiksuotu tarifu superkamą elektros energiją nei elektros energija būtų superkama galiojus iki Pakeitimo įstatymo buvusiam reglamentavimui. Remdamasi Konstitucinio teismo doktrina daro išvadą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas AIEĮ 20 str. 6 d. nuostatas nepaisė asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos principo, kuris tiesiogiai užtikrinamas Konstitucijos. Seimas, nenustatydamas pereinamojo laikotarpio įstatymų įsigaliojimui ir skubotai priimdamas AIEĮ nuostatas, kurios pakeitė elektros energijos supirkimo tarifą, ne tik galimai pažeidė Konstitucijos 69 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, jog įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros, bet ir pakeistas reguliavimas iš esmės buvo pritaikytas retrospektyviai. AIEĮ 20 str. 7 d. nuostatos taikomos retrospektyviai dėl to pažeidžia teisinės valstybės principą ir prieštarauja Konstitucijai (b. l. 1-8, 83-85).
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasi jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2012 m. Lietuvos Respublikos energetiko ministerijai (toliau – ir Energetikos ministerija) buvo pateikta 16 000 prašymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, statant ne didesnės kaip 30 kW galios saulės elektrines. Susidarė situacija kuomet galimų įrengti mažųjų saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia (įvertinant pateiktus prašymus dėl leidimų šių elektrinių plėtrai) artėjo prie 500 MW, tokiu būdu viršijant suminę įrengtąją galią, nustatytą AIEĮ (redakcija iki 2013-02-01) 13 str. 3 d. 2 p., apie 50 kartų. Tokia susidariusi situacija galėjo sąlygoti papildomą kasmetinį Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) lėšų poreikį, viršijantį 400 mln. Lt., kuris būtų surinktas iš kitų elektros energijos vartotojų. Įstatymų leidėjas AIEĮ nustatydamas tikslą įrengtąją suminę galią padidinti iki 10 MW, neturėjo galimybės įvertinti, numatyti, kad per kelis mėnesius gali būti pateikta apie 16 000 prašymų statyti saulės elektrines, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, bei kad tai turės tokią įtaką įrengtajai suminei galiai, sukels tokią grėsmę galimybei užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą. Elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir jos balansavimas yra kompensuojamas VIAP lėšomis. Tuo atveju, jei visi saulės elektrinių projektai, kuriems yra išduoti leidimai arba pateikti prašymai juos išduoti, būtų įgyvendinti, šiose elektrinėse pagamintą elektros energiją superkant VKEKK nustatytų tarifu, ženkliai padidėtų elektros energijos kaina vartotojams. Tai darytų poveikį ne tik fiziniams asmenims, vartojantiems elektros energiją savo ūkiniams poreikiams, bet ir įmonėms, kurių gaminamos produkcijos bei teikiamų paslaugų kainai, taigi ir konkurencingumui, didžiulę įtaką turi elektros energijos kaina. Šiais veiksmais (nustatant elektros energijos vartotojams nepagrįstą naštą mokėti už VIAP), būtų pažeisti teisingumo, protingumo principai. Todėl Lietuvos Respublikos Seimas 2013-01-17 priėmė AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymą. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis, dėl to valstybė gali, o tam tikrais atvejais ir turi, keisti (plėsti, siaurinti arba kitaip koreguoti) ūkinės veiklos reguliavimą. Seimui priėmus AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymą, saulės elektrinių veikla nebuvo apribota, tik buvo nustatyta, kad VKEKK ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumą, kad peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos. Seimas, priimdamas AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymą, proporcingai ir adekvačiai siekė bendros tautos gerovės, gynė elektros energijos vartotojus, užkirsdamas kelią elektros energijos kainos nepagrįstam, neteisingam didinimui. AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymu nėra nustatomos ar keičiamos nuostatos dėl superkamos elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tarifų dydžių, todėl negalima tvirtinti, kad dėl Lietuvos Respublikos Seimo tiesioginių veiksmų pareiškėja galimai patyrė ar patirs nuostolius. Dėl lex retro non agit principo nurodo, kad teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Tai ne kartą savo nutarimuose yra pabrėžęs ir Konstitucinis Teismas, tačiau Konstitucinis Teismas 1998-03-25 nutarime padarė prielaidą, kad ne tik baudžiamojoje ar administracinėje teisėje bet ir kitose teisės šakose atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties. Konstitucinis Teismas šioje nutartyje pateikė taisyklės lex retro non agit išimtį. Kad teisės principas lex retro non agit turi išimtis pasisako ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pažymėjo, kad reikalavimas, kad įstatymas neturėtų grįžtamosios galios, nėra absoliutus. Ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisės principų saugomos vertybės įgyja prioritetą lex retro non agit atžvilgiu. Tokio pobūdžio ir apimties bylose yra pasisakęs bei teisinę praktiką, privalomą valstybėms narėms, suformavęs Europos teisingumo teismas. Nuo 2012 m. rudens spaudoje bei internetinėje erdvėje buvo pranešama apie situaciją, susijusią su saulės elektrinėmis, todėl pareiškėja, dar prieš gaudama Leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, būdama apdairi rinkos dalyvė galėjo tikėtis teisinio reguliavimo pasikeitimų, todėl šiuo atveju negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Pareiškėjai negalint remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu nemano, kad jos teisinė padėtis pablogėjo. Pažymėjo, kad šiuo atveju bendrieji Bendrijos teisės teisinio tikrumo ir atgalinio negaliojimo principai neprieštarauja tam, kad valstybė narė, siekdama pasiekti tikslą bei atsižvelgusi į suinteresuotų asmenų teisėtus lūkesčius, galėtų priimti reikalingus naujus teisės aktus. Dėl žalos atlyginimo nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos nuostata, kad tariamą žalą jai tiesiogiai sukėlė Seimas, priimdamas AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymą. Nesutinka ir teiginiu, kad pareiškėja patyrė žalą, kurią sudaro pagrįstai tikėtos, bet negautos pajamos už parduodamą elektros energiją. Pareiškėja, prašydama priteisti žalos atlyginimą teigia, kad per 12 metų parduodama elektrinės, naudojančios saulės energiją, pagamintą elektros energiją fiksuotu tarifu 0,69 Lt patirs žalą, kurią sudaro negautos pajamos, kurias būtų gavusi, parduodama pagamintą elektros energiją fiksuotu tarifu 1,44 Lt. Pareiškėja ginčija saulės jėgainių gaminamos elektros energijos supirkimui taikomą kainą, įtvirtintą sutartyje su AB Lesto, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjos pareikštą ieškinį dėl sutarties sąlygų. Taip pat nurodo, kad byloje nėra pateikta duomenų patvirtinančių prašomos atlyginti turtinės žalos dydį ir faktą, t. y. objektyviais faktiniais duomenimis pagrįstų skaičiavimų apie prašomos atlyginti turtinės žalos dydį, duomenų apie saulės elektrinėje pagamintą, parduotą elektros energiją. Šiuo metu atsakovei nėra žinomi objektyvūs, patikimi šaltiniai nurodantys elektros energijos jėgainių, naudojančių saulės energiją elektros gamybos pajėgumus, jų ilgaamžiškumą. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad faktiškai planuojamas pagaminti elektros energijos kiekis per metus yra lygus 10 320 kWh. Pareiškėja nepateikė saulės elektrinės dokumentų, nurodančių kada ir kur yra pagamintos šios elektrinės dalys, nepateikė pirkimo dokumentų, kokybės užtikrinimo garantijų, neinformavo, kas atliko montavimo darbus. Dėl šių priežasčių, pareiškėjos skaičiuojamas žalos dydis gali sumažėti arba žala gali neatsirasti, šiuo atveju nėra realios žalos atsiradimo tikimybės, todėl prašymas priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės žalos atlyginimą yra atmestinas. Pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, kad Lietuvos Respublikos Seimas priimdamas AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymą atliko neteisėtus veiksmus. Taip pat nurodo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu tirti atitinkamų teisės normų konstitucingumo (b. l. 36-46).
Skundas netenkinamas.
Kaip nustatyta pareiškėjos atstovės paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais, Energetikos ministerija pareiškėjai M. Š. 2013-05-27 išdavė Leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-1647, kuris laikomas išduotu 2012-12-31 (b. l. 56), o 2013-06-28, išnagrinėjusi Valstybinės energetikos inspekcijos 2013-06-21 patikrinimo pažymą Nr. 15ĮP2-45340, patvirtinančią, jog pareiškėjos fotovoltinės saulės elektrinės (duomenys neskelbtini), įrenginiai sumontuoti, išbandyti ir atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį (b. l. 55), taip pat kitus dokumentus (b. l. 47-54), išdavė leidimą gaminti elektros energiją Nr. LG-2168 saulės elektrinėje, kurios įrengtoji galia – 0,01032 MW (b. l. 85). M. Š. ir AB Lesto 2013-08-26 sudarė Elektros energijos supirkimo iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo sutartį Nr. 80000/231954, kurioje numatyta, jog M. Š. saulės elektrinėje pagaminta elektros energija, kurios per metus planuojama pagaminti 10000 kWh, bus superkama po 0,69 Lt už kWh, skatinimo laikotarpio pradžia – 2013-06-28 (b. l. 11-18). Pagal šią sutartį pareiškėja 2013-08-31 pardavė AB Lesto 871 kWh už 600,99 Lt be PVM, 2013-09-30 – 697 kWh už 480,93 Lt be PVM, 2013-10-31 – 368 kWh už 253,92 Lt be PVM, 2013-11-30 – 196 kWh už 135,24 Lt be PVM, 2013-12-31 – 90 kWh už 62,10 Lt be PVM, 2014-01-31 – 61 kWh už 42,09 Lt be PVM, 2014-02-28 – 299 kWh už 206,31 Lt be PVM, (b. l. 66-71, 87). Sutartį dėl saulės elektrinės statybos, kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų (b. l. 72-73, 88-93), pareiškėja M. Š. sudarė 2013-02-25, jos investicijos į šios elektrinės įrenginius bei jos statybą sudaro 85 840 Lt.
Šalies argumentai
Pareiškėja M. Š. skunde prašo priteisti 1 936,50 Lt turtinei žalai, kurią sudaro negautos pajamos dėl jos saulės elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo tarifo sumažinimo nuo 1,44 iki 0,69 Lt/kWh, atlyginti: jeigu pagaminta elektros energija, kaip buvo nustatyta iki 2013-02-01 galiojusiu teisiniu reglamentavimu, būtų superkama tarifu, galiojusiu leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo metu, ji būtų gavusi 0,75 Lt daugiau už kiekvieną kWh, todėl iki 2014-02-28, pardavusi 2582 kWh, ji patyrė 1 936,50 Lt žalą negautų pajamų forma.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
Iki 2013-02-01 galiojusios redakcijos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, nustatantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje organizavimo teisinius pagrindus, taip pat energetikos tinklų operatorių, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojų veiklos valstybinį reglamentavimą, priežiūrą ir jų santykius su kontrolę vykdančiomis institucijomis, be kita ko, numatė: esami elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai gali būti plėtojami ar nauji elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai naujoje vietoje įrengiami tik gavus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus. Leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus teisės aktuose nustatyta tvarka išduoda Energetikos ministerija. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus galioja iki elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokole numatytos elektrinės eksploatavimo pradžios, tačiau ne ilgiau negu 24 mėnesius. Išduotas leidimas gali būti pratęsiamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu užbaigti projektavimo darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto vystymo darbų ir jeigu gamintojas pateikia papildomą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį. Išduotas leidimas gali būti pratęsiamas papildomam ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, jeigu gamintojas pateikia pagrįstus įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip pat kitoms aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti (AIEĮ 16 str. 1, 2 ir 8 d.); elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Šiame įstatyme ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikomų fiksuotų tarifų mokėjimo bendruosius principus, tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė, tvirtindama Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą. Elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais, išskyrus elektros energiją, pagamintą elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW ir kurių pagaminta elektros energija superkama už nustatytą fiksuotą tarifą vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis (AIEĮ 20 str. 1 d.); elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos skirtumą, kainos, kuri turi būti ne mažesnė kaip praėjusio mėnesio vidutinė rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka. Šios dalies nuostatos netaikomos elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW ir kurių pagaminta elektros energija superkama už nustatytą fiksuotą tarifą vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka (AIEĮ 20 str. 2 d.); fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausią galimą dydį aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams kiekvieniems kalendoriniams metams, atsižvelgdama į šiame įstatyme nustatytus fiksuotų tarifų nustatymo principus, nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (AIEĮ 20 str. 4 d.); Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumą. Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra peržiūrimi, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams. Peržiūrėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduotas po šių tarifų pakeitimo dienos (AIEĮ 20 str. 7 d.); šiame (t. y. AIEĮ 20 str.) straipsnyje numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Jeigu gamintojui leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos konkurso būdu ar leidimas gaminti elektros energiją išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tokiam gamintojui šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos ir 12 metų laikotarpiu taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydis šio įstatymo įsigaliojimo metais (AIEĮ 20 str. 8 d.). Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012-02-06 nutarimu Nr. O3-23 2012 metams patvirtintas 1,44 Lt/kWh fiksuotas tarifas neintegruotoms į pastatą elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energiją, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, galima manyti, kad pareiškėja M. Š., kuriai Leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-15798 laikomas išduotu 2012-12-31, pagal iki 2013-02-01 galiojusį teisinį reglamentavimą galėjo pretenduoti į 1,44 Lt/kWh fiksuotą tarifą už jai nuosavybės teise priklausančioje saulės elektrinėje pagamintą elektros energiją nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos.
2013-01-17 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-169, įsigaliojusiu, išskyrus jo 5 str. 2 d., nuo 2013-02-01, be kita ko, pakeistos ir AIEĮ 20 straipsnio, nustatančio atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimą, nuostatos: AIEĮ 20 str. 3 d. nustato, kad fiksuoti tarifai nustatomi ir skatinimo kvotos didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėms, atitinkančioms šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus uždavinius, paskirstomos aukciono būdu. Skatinimo kvotas ir aukcionų regionus, taip pat skatinimo kvotų paskirstymo tvarką ne didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėms nustato ir tvirtina Vyriausybė. Aukcionai organizuojami elektrinių prijungimo prie elektros tinklų regionuose atskirai kiekvienai gamintojų grupei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais terminais, bet ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo gamintojo prašymo organizuoti aukcioną konkrečiai gamintojų grupei jo nurodytame regione pateikimo dienos. Aukcionuose turi teisę dalyvauti visi gamintojai, pasirašę šio įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę 14 straipsnio 13 dalyje nurodytą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą. Fiksuoto tarifo didžiausią galimą dydį kas ketvirtį nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Aukciono laimėtoju pripažįstamas dalyvis, nurodęs mažiausią pageidaujamą fiksuotą tarifą įvertinus tai, kad vienoje aukciono zonoje didžiausia elektrinių parko įrengtoji galia negali sudaryti daugiau kaip 40 procentų maksimalios leidžiamos prijungti generuojančių šaltinių galios regione. Jeigu dviejų ar daugiau aukciono dalyvių pateikti pasiūlymai dėl pageidaujamo fiksuoto tarifo dydžio sutampa, laimėtoju pripažįstamas dalyvis, pasiūlęs statyti didesnės galios elektrinių parką. Jeigu sutampa pasiūlymai ir dėl elektrinių parko galios, skatinimo kvota atitinkamame prijungimo taške tokiems aukciono dalyviams paskirstoma proporcingai jų pateiktos galios pasiūlymams. AIEĮ 20 str. 6 d. nustato, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumą. Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiūrimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai. Peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos. AIEĮ 20 str. 7 d. nustatė, kad šiame straipsnyje numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Jeigu gamintojui leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus teisės aktų nustatyta tvarka išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos konkurso būdu ar teisės aktų nustatyta tvarka leidimo išdavimo metu tos rūšies elektrinėms leidimai buvo išduodami ne konkurso būdu, ar leidimas gaminti elektros energiją išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tokiam gamintojui šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos ir 12 metų laikotarpiu taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydis šio įstatymo įsigaliojimo metais. Nuo 2013-07-01 galiojančios redakcijos AIEĮ 20 str. 7 d. nustato, šiame straipsnyje numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos.
Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012-09-28 nutarimą Nr. O3-282 ir 2013-02-28 nutarimą Nr. O3-58 fiksuoti tarifai neintegruotoms į pastatą saulės elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra analogiška pareiškėjos turimai, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-03-31 sudarė 1,25 Lt/kWh, o laikotarpiu 2013-04-01 iki 2013-06-30 – 0,69 Lt/kWh.
2013-01-17 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-170 2 str., nustatančio leidimų plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus galiojimą, 1 d. nustato, kad leidimai plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant saulės šviesos energijos elektrines, išduoti teisės aktų nustatyta tvarka ne aukciono būdu pagal prašymus, pateiktus iki Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo, galioja iki juose nurodyto termino pabaigos, tačiau ne ilgiau negu iki šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas išimtis. Šioje dalyje nurodyti prašymai nagrinėjami Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 2 str. 2 d. nustato, kad asmenys, turintys leidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai turi pateikti pašymus išduoti leidimą gaminti elektros energiją. Tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo turėtojas iki 2013 m. liepos 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikia Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai prašymo išduoti leidimą gaminti elektros energiją, leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus netenka galios, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį. Jeigu gamintojas iki šioje dalyje nurodyto termino pateikia Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai prašymą išduoti leidimą gaminti elektros energiją, jo turimas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galioja iki leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos, tačiau ne ilgiau negu jame nurodytas galiojimo terminas arba iki motyvuoto atsisakymo išduoti leidimą gaminti elektros energiją pateikimo.
Pagal nuo 2013-02-01 galiojančias AIEĮ 20 str. 6 d., Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo, taip pat Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-02-28 nutarimo Nr. O3-58 nuostatas pareiškėjai M. Š., kuriai leidimas gaminti elektros energiją išduotas 2013-06-28, taikomas 0,69 Lt/kWh tarifas už jai nuosavybės teise priklausančioje saulės elektrinėje pagamintą elektros energiją nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos, nors, kaip jau minėta, pagal iki 2013-02-01 galiojusį teisinį reglamentavimą, ji galėjo pagrįstai tikėtis ir įgijo teisę reikalauti, kad, nustatyta tvarka ir terminu gavusi leidimą gaminti elektros energiją, jai bus taikomas 1,44 Lt/kWh tarifas, galiojęs leidimo plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išdavimo metu, todėl formaliai kyla klausimas dėl nuo 2013-02-01 teisinio reglamentavimo, pagal kurį pareiškėja yra mažiau skatinama, konstitucingumo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-12-23 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013, kurioje ginčas kilo dėl to paties teisinio reguliavimo, pagal kurį asmeniui taikyti mažesni elektros energijos supirkimo tarifai nei jis tikėjosi, pradėdamas vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, taikymo, išaiškino, kad „pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi šių sąlygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).
Byloje analizuojamas ribojimas pagrįstas teisėtu tikslu – viešuoju interesu, konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.). Kaip matyti iš Pakeitimo įstatymo parengiamosios medžiagos, AIEĮ nuostatų pakeitimais siekta užkirsti kelią ženkliam elektros energijos tarifo vartotojams didėjimui. Kaip nurodoma Pakeitimo įstatymo ir Įgyvendinimo įstatymo aiškinamuosiuose raštuose, nuo 2011 m. gegužės 24 d. elektrinėms iki 30 kW buvo išduoti 5199 leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių suminė įrengtoji galia buvo lygi 151 MW. Suminei saulės elektrinių galiai pasiekus 10 MW, elektros energijos tarifas vartotojams padidėtų 0,12 ct / kWh, pasiekus 100 MW – jis padidėtų iki 1,2 ct / kWh, pasiekus 200 MW – siektų net 2,4 ct / kWh ir t. t. Duomenų, kurie paneigtų tokį ženklų elektros energijos tarifo vartotojams padidėjimą, byloje nėra.
Be to, pažymėtina, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.). Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas plačiai įstatymų leidėjo diskrecijai (veikimo laisvei). Bendros tautos gerovės turinys ir atitinkamai ją užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei dinamiškumą, negali būti visą laiką vienodas, jis gali kisti. Reguliuojant ūkinę veiklą, taip pat būtina laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principų (šiais aspektais žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimus).
Taip pat reikia įvertinti ir tai, jog šioje byloje yra analizuojamas specifinės valstybės srities – skatinimo priemonių (tam tikros formos paramos) energetikos sektoriuje skyrimo – teisinis reguliavimas. Šios priemonės iš esmės finansuojamos paskirstant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, toks šios srities pobūdis, be kita ko, suponuoja itin plačią įstatymų leidėjo diskreciją ją reguliuoti, ypač atsižvelgiant į visuomeninių santykių, viešųjų interesų pokyčius (žr., pvz., mutatis mutandis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą byloje Nr. C-241/07).
Visa tai lemia, jog Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu siektas tikslas skatinti atsinaujinančių išteklių naudojimą negali būti suvokiamas kaip išskirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus viešuosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugą ir jų lūkesčius, socialinio teisingumo imperatyvą, darnią visuomenės ir verslo plėtrą. Priešingai, jis turi būti įgyvendintas neviršijant to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla per se yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių. Kita vertus, tokie pakeitimai negali būti neadekvatūs siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principą.
<...> Pažymėtina ir tai, jog AIEĮ 20 straipsnio 6 dalis (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija) pareiškėjui faktiškai pradėta taikyti tik gavus leidimą gaminti elektros energiją. Leidimą pareiškėjas gavo jau įsigaliojus Pakeitimo įstatymui. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog minėta norma veikia retrospektyviai.“.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje, kurioje yra kilęs iš esmės analogiško pobūdžio ginčas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtam administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013, taip pat nėra pateikti įrodymai, kurie paneigtų ženklų elektros energijos tarifo vartotojams padidėjimą tuo atveju, jei būtų realizuota bent reikšmingesnė dalis iki 2012-12-31 išduotų (laikomų išduotais iki 2012-12-31) leidimų plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, todėl, teismo vertinimu, iki 2013-02-01 galiojęs teisinis reguliavimas, susijęs su skatinimo priemonių energetikos sektoriuje taikymu, ne tik galėjo, bet ir privalėjo būti keičiamas, o ūkio subjektai, tame tarpe – ir tokia ūkine veikla ketinę užsiimti fiziniai asmenys, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, atitinkamai – nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu tirti pareiškėjos nurodytų teisės aktų nuostatų konstitucingumą. Šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra svarbi ir aplinkybė, kad pareiškėjos M. Š. pastatytos saulės elektrinės eksploatavimas, bent jau pagal pateiktus įrodymus apie turėtų investicijų į šią elektrinę dydį, turi abejotiną ekonominę prasmę ir negali užtikrinti intereso, kurio ji objektyviai turėjo siekti įgydama leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslą, gauti pajamų bei pelno iš valstybės skatinamos ekonominės veiklos: aplinkybė, kad 1,44 Lt/kWh tarifas už jai nuosavybės teise priklausančioje saulės elektrinėje pagamintą elektros energiją nebus taikomas, pareiškėjai turėjo būti žinoma dar iki 2013-02-25 priimant sprendimą investuoti į šios elektrinės įrenginius 85 840 Lt, o aplinkybė, kad jos elektrinėje pagaminta elektros energija bus superkama po 0,69 Lt/kWh, dėl ko ji 12 metų laikotarpiu galėjo tikėtis gauti 82 800 Lt pajamų ((0,69 Lt/kWh X 10 000 kWh (planuojamas per metus pagaminti elektros energijos kiekis)) x 12 metų skatinimo laikotarpis) – paskelbus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-02-28 nutarimą Nr. O3-58, tačiau tai nesudarė pagrindo jai nei po 2013-02-01 atsisakyti pradėti reikšmingas investicijas į tokios veiklos vykdymą, nei jos nutraukti paaiškėjus tarifui, kuriuo elektrinėje pagaminta elektros energija bus superkama, todėl pareiškėjai turėjo būti priimtinos galiojančios skatinimo sistemos priemonės, tame tarpe – ir galimų pajamų dydis, o tuo atveju, jei pajamos nekompensuos patirtų išlaidų – ir galimas dalies turto netekimas. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.253 str. 1 ir 5 d., 6.282 str. 1 d. nustato, jog kai paties nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
Kadangi nėra pagrindo teigti, kad veiksmai, kurių pagrindu pareiškėjos M. Š. saulės elektrinėje pagaminama energija superkama 0,69 kW/Lt tarifu, yra neteisėti, t. y. prieštaraujantys galiojančių teisės aktų reikalavimams, nėra vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, atitinkamai – skundas ir šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.
Netenkinus reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Netenkinti pareiškėjos M. Š. prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Pareiškėjos M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.