- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-05-11
- Bylos Nr.
- A2.6.-218-922/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Pažeidėjas
- R. B.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinės bylos Nr. A2.6.-218-922/2015Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00191-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 45.4.3.; 52.3.
2015 m. gegužės 11 d.
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, Jūratei Damskytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B. ir jos atstovui advokatui D. S., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą –Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – Akmenės r. PK) atstovui L. B. ir N. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį traukiama R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), teista, administracine tvarka bausta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. 2015-03-28 d. 16.50 val. Akmenės r. sav., Naujojoje Akmenėje, Respublikos g. ties namu Nr. 21 vairavo transporto priemonę „OPEL VECTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdyta policijos pareigūnų atsisakė tikrintis girtumą, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės dokumentų: transporto priemonės registracijos, techninė apžiūros ir privalomojo civilinio draudimo, tuo R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktuose nustatytus reikalavimus, todėl traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.
Teismo posėdyje R. B. neigė savo kaltę dėl jai inkriminuojamo pažeidimo. Paaiškino, kad tą dieną su drauge N. J. gėrė kavą, kai jai paskambino N. B. ir paprašė parvežti jį su draugu iš garažo, esančio Eibučių g., namo. Ji su drauge ėjo iki garažo, kuriame darbavosi N. B. su K. B., jie buvo neblaivūs. Ji pervežė juos namo, vairavo V. P. vardu registruotą transporto priemonę. Parvažiavę į Respublikos g. 21 namo kiemą, dar kelias minutes sėdėjo ir kalbėjosi su draugais (N. J. sėdėjo priekyje keleivio pusėje, o N. B. ir K. B. gale), prie jų priėjo policijos pareigūnas. Jis išlaipino ją iš transporto priemonės ir liepė pūsti į alkotesterį, tačiau ji atsisakė, nes ji nelaikė savęs vairuotoja, tuo metu automobilio nevairavo, tik sėdėjo vairuotojo vietoje ir kalbėjosi su draugais. Tuomet policijos pareigūnai įsodino ją į tarnybinį automobilį ir nusivežė į policijos komisariatą. Policijos pareigūnas neprašė pateikti vairuotojo pažymėjimo ar kitus dokumentus, nors ji vairuoto pažymėjimą turėjo kišenėje, jis buvo iš jos paimtas kratos metu. Taip pat paaiškino, kad važiuodama matė, kad Respublikos g. 17 namo kieme stovi policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, tvirtino, kad tądien ji nevartojo alkoholio, tik draugai.
Administracinėn atsakomybėn traukiama R. B. bei jos atstovas prašė teismo nutraukti administracinę bylą, nes policijos pareigūnai nestabdė R. B., kai jie prie jos priėjo, kai transporto priemonė buvo užgesinta, tik rakteliai buvo spynelėje. Atstovo teigimu vairuotojas tai yra asmuo, kuris betarpiškai valdo judančią transporto priemonę, tačiau šiuo atveju R. B. nebuvo vairuotoja kai policijos pareigūnai pareikalavo nusistatyti blaivumą, nes ji atvykus į kiemą sustojo ir sėdėjo automobilyje. Be to, policijos pareigūnas prie R. B. pribėgo po tam tikro laiko tarpo (maždaug 5 min.), kai ji sustojo. R. B. nėra siejama su jokiu eismo įvykiu ir todėl užgesinus variklį jos kaip vairuotojos pareigos pasibaigia, todėl negalima atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. atsisakė nusistatyti blaivumą, ji gali būti traukiama atsakomybėn dėl policijos pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymo. Taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma pažeidimo padarymo vieta yra Akmenės r. sav., Naujojoje Akmenėje, Respublikos g. ties namu Nr. 17, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. sustojo ir atsisakė nusistatyti blaivumą būdama Akmenės r. sav., Naujojoje Akmenėje, Respublikos g. 21 namo kieme. Atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, prašo bylą nutraukti.
Teismo posėdyje liudytojas R. R. nurodė, kad yra Akmenės r. PK patrulis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta. Paaiškino, kad Akmenės r. PK buvo gautas pranešimas, kad Akmenės r. sav., Naujojoje Akmenėje, Respublikos g. 17 namo kieme eismo įvykio metu apgadintas automobilis, kaltininkas gali būti neblaivus, jis iš įvykio vietos pasišalino. Jis kartu su kolega Akmenės r. PK pareigūnu M. K. nuvyko nurodytu adresu, pasikalbėjo su apgadintų transporto priemonių savininkais, tačiau jie pretenzijų neturėjo. Besikalbant, vienas iš jų pasakė: „va, atvažiuoja tas pats automobilis“. Pamatė, kad pro Respublikos g. 17 namo kiemą važiuoja transporto priemonė, kurią vairuoja moteris – administracinėn atsakomybėn traukiama R. B.. Jis nusprendė bėgti tai transporto priemonei iš paskos, kad būtų greičiau, bėgo apie 20 metrų. Kai transporto priemonė sustojo Respublikos g. 21 namo kiemo aikštelėje, jis pribėgo prie minėtos transporto priemonės, atidarė vairuotojo pusės dureles ir paprašė pateikti dokumentus. R. B. atsakė: „trauktis į šoną“ ir transporto priemonės raktelius įsidėjo į kišenę, pradėjo ginčytis. Laiko trapas tarp to, kai sustojo transporto priemonė ir jis prie jos priėjo – kelio sekundės. Kadangi nuo R. B. sklido alkoholio kvapas, ji elgėsi isteriškai kilo įtarimas, kad ji neblaivi, todėl jai buvo pasiūlyta nusistatyti blaivumą, tačiau ji atsisakė, aiškino, kad jis nevairavo transporto priemonės. Atvažiavo kolega su tarnybiniu automobiliu. Tuomet išlipo kiti transporto priemonėje buvę asmenys, jie buvo neblaivūs, ėmė triukšmauti, jis paprašė, kad jie išsiskirstytų ir transporto priemonės vairuotoją R. B. nusivedė į tarnybinį automobilį. Pristatė ją į policijos komisariatą, ji paslėpė transporto priemonės raktelius ir vairuotojo pažymėjimą pasakydama: „įrodykite“. Pakvietė kolegę, kad jis atliktų asmens kratą. Atlikus asmens karatą buvo surašytas kratos protokolas, nurodyta, kokie daiktai rasti. Vairuotojo pažymėjimas rastas R. B. kojinėje, transporto priemonės rakteliai – kelnaitėse.
Teismo posėdyje liudytojas M. K. nurodė, kad yra Akmenės r. PK patrulis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta. Paaiškino, kad 2015m. kovo mėn. apie 16 val. gavo pranešimą iš būdėtojo, kad Akmenės r. sav., Naujojoje Akmenėje, prie Respublikos g. 17 namo eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Jis kartu su kolega Akmenės r. PK pareigūnu R. R. nuvyko nurodytu adresu, pasikalbėjo su apgadintų transporto priemonių savininkais, rimtų sugadinimu nebuvo, todėl jie pretenzijų neturėjo. Besiaiškinant įvykio aplinkybes, jis pamatė, kad pro Respublikos g. 19 namo kiemą link Respublikos g. 21 namo važiuoja transporto priemonė, kuri atitiko pranešėjo apibūdinimą (pranešime buvo nurodyti transporto priemonės valstybinis numeris). Atstumas tarp jo ir transporto priemonės buvo nedidelis, apie 30 metrų, transporto priemonė važiavo nedideliu greičiu, todėl matė, kad tą transporto priemonę vairuoja moteris. Kolega nubėjo tai transporto priemonei iš paskos, o jis įsėjo į tarnybinį automobilį ir nuvažiavo įkandin. Įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius, tačiau transporto priemonės vairuotoja galėjo nepastebėti, kad ji yra stabdoma, nors atstumas nedidelis. Transporto priemonė įvažiavusi į Respublikos g. 21 namo kieme esančią aikštelę sustojo. Jis buvo priėjęs prie R. B. ir juto, kad nuo jos sklinda alkoholio kvapas, be to, R. B. elgėsi neadekvačiai: išlipo iš vairuotojo pusės, bet neigė, kad vairavo, todėl kilo įtarimas, kad ji neblaivi, tačiau ji atsisakė nusistatyti blaivumą. Jos draugai, kurie važiavo kartu su ja, ėmė ją ginti, taip pat elgėsi neadekvačiai, matėsi, kad jie taip pat neblaivūs. R. B. buvo pristatyta į policijos komisariatą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.
Teismo posėdyje liudytoja N. J. nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiama R. B. yra gera jos draugė. Paaiškino, kad tądien ji buvo svečiuose pas R. B., gėrė kavą ar arbatą. Paskambino N. B. ir paprašė parvežti jį su draugu iš garažo, esančio Eibučių g. Jos abi ėjo iki garažo, ir parsivežė neblaivius N. B. ir K. B., transporto priemonę vairavo R. B., ji sėdėjo priekyje keleivio pusėje, o vyrai gale. Parvažiavus į Respublikos g. 21 namo kiemą, apie 5 min. sėdėjo transporto priemonėje ir kalbėjosi. Liudytojos teigimu, kai prie jų priėjo policijos pareigūnas, jie išlipo iš transporto priemonės, nors tiksliai neatsimena, gal tuomet jau buvo išlipę ir transporto priemonės. Priėjęs prie R. B. policijos pareigūnas, kažko jos paklausė, tačiau ji nesigilino į tai, apie ką jie kalbasi, į konfliktus nesikišo. Kaip policijos pareigūnai R. B. įsisodino į tarnybinį automobilį, ji nuėjo namo.
Teismo posėdyje liudytojas K. B. nurodė, kad pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą R. B.. Paaiškino, kad tądien ryte susitiko su N. B. ir garaže remontavo automobilį, vartojo alkoholį. Kadangi buvo neblaivūs, N. B. paskambino R. B. ir paprašė, kad ši juos parvežtų namo. Apie 16 val. R. B. su N. J. atėjo į garažą ir parvežė juos prie Respublikos g. 21 namo. Kadangi buvo labai girtas, todėl ne viską atsimena. Prisimena, kad maždaug po 2-3 min. kai jie sustojo Respublikos g. 21 namo kieme, pribėgo policijos pareigūnas. Pokalbio su policijos pareigūnais jis neatsimena, bet, liudytojo teigimu, konflikto nebuvo, nes priešingu atveju pareigūnai būtų juos sulaikę.
Teismo posėdyje liudytojas N. B. davė parodymus analogiškus kaip ir K. B..
Teismo posėdyje liudytojas G. L. nurodė, kad pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą R. B. iš matymo. Paaiškino, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti dėl to, kad buvo apgadintos jam ir A. J. priklausančios transporto priemonės, tačiau jos buvo apgadintos nestipriai, gal tik kliudė truputį, todėl neturėjo pretenzijų. Jis, A. J. su policijos pareigūnais kalbėjosi Respublikos g. 17 namo kieme, buvo ir daugiau asmenų, kurių jis nepažysta, kai netrukus kažkas parodė, kad link Respublikos g. 21 namo važiuoja transporto priemonė, kuri galimai apgadino jų transporto priemones. Jis matė, kad tai tamsios spalvos transporto priemonė, tamsintais galiniais langais, kurią nusivijo vienas policijos pareigūnas, kitas nuvažiavo su tarnybiniu automobiliu. Kas įvyko Respublikos g. 21 namo kieme jis su A. J. nežino, nes nematė.
Institucijos, surašiusios administracinės teisės pažeidimo protokolą, atstovas nurodė, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad R. B. vairavo transporto priemonę, o policijos pareigūnams pareikalavus nusistatyti girtumą – atsisakė, taigi R. B. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyse, prašoma paskirti administracinę nuobaudą sankcijos ribose.
Teismas išklausė byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus ir ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą: administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 51P-28118128-13, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas ir R. B. paaiškinimas, kuriuo ji neturi dėl ko aiškintis, nes automobilio nevairavo (1-2 b.l.); Akmenės r. PK pareigūno M. K. 2015-03-28 tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, kad 2015-03-28 patruliuojant Naujosios Akmenės mieste kartu su Akmenės r. PK patruliu R. R. apie 16:17 val. iš Akmenės r. PK budėtojo gautas pranešimas, kad Naujojoje Akmenėje, prie Respublikos g. 17 namo, esančios automobilių stovėjimo aikštelėje, apgadinęs dvi transporto priemones pasišalino transporto priemonė „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), pikapas, tamsiai mėlynas, vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu pastebėjo, prie Respublikos g. 17 namo stovinčius du automobilius prie kurių buvo jų savininkai. Apžiūrėjus transporto priemones jokių apgadinimų nepastebėjome, taip pat transporto priemonių savininkai jokių pretenzijų niekam neturėjo. Bendraujant su minėto įvykio pranešėjais pro Respublikos g. 17 namo kiemą į Respublikos g. 21 namo kiemą nuvažiavo transporto priemonė „OPEL VECTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo moteris, kadangi panašų automobilį apibudino pranešėjai nusprendėme jį sustabdyti. Akmenės r. PK pareigūnas R. R. nubėgo palei minėtą transporto priemonę, o ji įsėdęs į tarnybinį automobilį važiavo iš paskos, kol transporto priemonė „OPEL VECTRA“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), sustojo Respublikos g. 21 namo kieme. Akmenės r. PK pareigūnas R. R. pribėgo prie vairuotojo pusės, jis išlipęs iš tarnybinio automobilio priėjau prie transporto priemonės „OPEL VECTRA“ iš dešinės pusės. Iš minėto automobilio pro priekinio keleivio pusę išlipo vyras, o iš dešinės galinės keleivio pusės išlipo moteris. Automobilio vairuotoja išlipusi pasakė, kad ne ji vairavo ir nežino, kas vairavo. Automobilio vairuotoja buvo nuvesta į tarnybinį automobilį pasitikrinti girtumo, nes nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, tačiau minėta ji kategoriškai atsisakė tikrintis girtumą, taip pat nenorėjo prisistatyti bei pateikti vairuotojo pažymėjimo, kitų transporto priemonės dokumentų, motyvuodama tuo, kad ji nevairavo. Minėta vairuotoja išsitraukė iš automobilio užvedimo spynelės mašinos raktelius ir buvo įsodinta į tarnybinį automobilį, nuvežta į policijos komisariatą, išsiaiškinti tapatybės duomenų, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei kitus dokumentus. Policijos komisariate pilietė teigė, kad neturi jokių asmens tapatybės dokumentų ir prisistatė, kad yra R. B., teigė, kad jokių transporto priemonės dokumentų neturi, nes transporto priemonė priklauso V. P.. Paprašius atiduoti automobilio užvedimo raktelius, kuriuos ji pasiėmė, R. B. kategoriškai neigė, jog pasiėmė automobilio raktelius. Akmenės r. PK pareigūnė E. Č., kuri laisvu nuo tarnybos metu atvyko į policijos komisariatą ir atliko nuodugnią kratą, kratos protokole nurodyti visi daiktai, kurie buvo rasti pas R. B. (3-4 b.l.); Pranešimą dėl R. B. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, kol išblaivės (5 b.l.); asmens kratos protokolą (6 b.l.), ROIK0115000162434 nurodoma, kad 2015-03-28 d. 16.17 val. V. M. pranešė, kad Naujojoje Akmenėje, prie Respublikos g. 17 namo, esančios automobilių stovėjimo aikštelėje, apgadinęs dvi transporto priemones pasišalino transporto priemonė „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), pikapas, tamsiai mėlynas, neblaivūs įvažiavo į dvi transporto priemonės ir pasišalino. Pranešėja viską matė pro langą. Į pranešimą reagavo Akmenės r. PK pareigūnai M. K. ir R. R., į policijos komisariatą pristatyta R. B. (25-27 b.l.). VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. P. (12 b.l.). Iš R. B. charakterizuojančių duomenų matyti, kad turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, išsiskyrusi, turi tris nepilnamečius vaikus (9-10 b.l.), teista (melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą) (11 b.l.), bausta administracine tvarka (7-8 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010; Nr. N575-924/2012, Nr. N261-1194/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, kuri turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-2219/2011). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (ATPK 256, 257 straipsniai). Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Pažymėtina, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju R. B. pripažino, kad 2015-03-28 d. 16.50 val. Akmenės r. sav., Naujojoje Akmenėje, Respublikos g. vairavo transporto priemonę „OPEL VECTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad policijos pareigūnams pasiūlius nusistatyti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, ji atsisakė tai daryti. Tačiau nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar R. B. yra vairuotoja ATPK 126 straipsnio prasme, kadangi policijos pareigūnai jos teigimu nestabdė, ji pati sustojo Respublikos g. 21 namo kieme esančioje aikštelėje, ir praėjus tam tikram laiko trapui prie jos priėję policijos pareigūnai reikalavo nusistatyti girtumą. Administracinėn atsakomybėn traukiama R. B. bei liudytoja N. J. tvirtino, kad policijos pareigūnai priėjo ir reikalavo nusistatyti blaivumą, kai transporto priemonė stovėjo aikštelėje kelias minutes, maždaug 5 min., liudytojo K. B. teigimu praėjo 2-3 min. Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai negalėjo nurodyti laiko tarpo, tačiau pabrėžė, kad jis buvo nedidelis, nes Akmenės r. PK pareigūnas R. R. bėgo iš paskos palei R. B. vairuojamą transporto priemonę, o Akmenės r. PK pareigūnas M. K. važiavo iš paskos, jie matė kaip transporto priemonė pasuko į Respublikos g. 21 namo kiemą ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Policijos pareigūnui priėjus prie transporto priemonės, vairuotojo vietoje sėdėjo R. B..
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą. Taigi iš ATPK 126 straipsnio turinio, įstatymų leidėjas atsakomybę už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus numatė specialiajam subjektui – vairuotojui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 82 dalyje pateikiamas vairuotojo apibrėžimas, kuriame numatomas, kad vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą ar asmuo yra vairuotojas svarbu nustatyti vairavimo faktą. Teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o minėtų normų taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N1-413/2007 ir kt.). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiama R. B. pripažino, kad 2015-03-28 d. 16.50 val. Akmenės r. sav., Naujojoje Akmenėje, Respublikos g. vairavo transporto priemonę „OPEL VECTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šią aplinkybę patvirtino ir kiti teismo posėdyje apklausti liudytojai R. R., M. K., N. J., K. B. ir N. B..
Atkreiptinas dėmesys, kad Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452, 4 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą). Pastebėtina ir tai, kad Akmenės r. PK pareigūnai M. K. ir R. R. išvyko pagal pranešimą, kad galimai neblaivus vairuotojas sukėlė eismo įvykį, todėl pareigūnai, pastebėję pranešėjo apibūdintą transporto priemonę, ją sekė, siekė sustabdyti ir išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Pamatę, kad transporto priemonė įvažiavusi į kiemą sustojo, pribėgo prie vairuotojo. Akmenės r. PK pareigūnai M. K. ir R. R. jautė nuo R. B. sklindant alkoholio kvapą, be to, šių liudytojų teigimu, ji elgėsi neadekvačiai, tarsi girta.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tuo tarpu blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, jog ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N502-393/2007). Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N662-1045/2012; Nr. N63-1992/2010, Nr. N1-1185/2007).
Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teisme duotų liudytojų parodymų, Akmenės r. PK pareigūnų M. K. ir R. R. parodymai nuoseklūs, logiški ir atitinka tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad policijos pareigūnai matė R. B. vairuojant, siūlė jai nustatyti girtumą, tačiau ji atsisakė tai daryti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. B. 2015-03-28 d. 16.50 val. Akmenės r. sav., Naujojoje Akmenėje, Respublikos g. ties namu Nr. 21 vairavo transporto priemonę „OPEL VECTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdyta policijos pareigūnų atsisakė tikrintis girtumą, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės dokumentų: transporto priemonės registracijos, techninė apžiūros ir privalomojo civilinio draudimo, tuo R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktuose nustatytus reikalavimus. Tai kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo vieta Respublikos g. ties namo Nr. 17, o ne ties namo Nr. 21, teismas daro išvadą, jog nėra esminio administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumo, netikslumo, ginčo byloje dėl pažeidimo vietos byloje nėra. Taigi R. B. administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai, jos padaryta veika kvalifikuota teisingai pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, o ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta.
R. B. atžvilgiu administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis ATPK 32 straipsnio 1 dalies 6 punktu atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad R. B. administracinės teisės pažeidimą padarė būdama teista.
ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcija suformuluota kaip alternatyvi. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parinktina toji, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Kadangi ATPK 29 straipsnyje numatyta, kad areštas skiriamas tik išimtiniais atvejais, o nagrinėjant šią bylą jokių išimtinių aplinkybių nenustatyta, darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti R. B. taikant švelnesniąją ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą –baudą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis ATPK 24 straipsnio 3 dalimi, 30 bei 30² straipsniais R. B. skirtina švelnesnioji administracinė nuobauda, numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
pripažinti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir skirti jai administracinę nuobaudą – 580,00 EUR (penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviejų) metų laikotarpiui.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.
Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.
Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui.
Dėl patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių šis asmuo ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos rašytiniu prašymu gali kreiptis į nutarimą priėmusį teismą, kad šis paskirtos baudos mokėjimą išdėstytų per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą.