Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1186/2011

Teisėja Renata Jocienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01805-2010-0

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T.Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio, kuriuo T.Z. a.k. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. ir jam paskirtas 45 parų areštas, arešto bausmę atliekant poilsio dienomis.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d., 68 str., kartu su šia bausme paskirta T.Z. baudžiamojo poveikio priemonė, t.y. atimta teisė vairuoti transporto priemones bei nustatytas 3 (trejų) metų specialios teisės atėmimo terminas.

Nukentėjusiojo D.Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiojo naudai 60,95 Lt turtinei žalai ir 6647 Lt neturtinei žalai atlyginti, o iš kaltinamojo T.Z. nukentėjusiojo naudai 3353 Lt neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiosios S.M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiosios naudai 642,57 Lt turtinei žalai ir 1985 Lt neturtinei žalai atlyginti, o iš kaltinamojo T.Z. nukentėjusiosios naudai 1015 Lt neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Priteista iš kaltinamojo T.Z. nukentėjusiosios I.Š. naudai 1000 (vienas tūkstantis) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T.Z. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. jis, 2010-12-07 d., apie 20.14 val., . (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas automobilį Chrysler 300C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų per pėsčiųjų perėją, pagal jo važiavimo kryptį jam iš kairės ėjusius du pėsčiuosius, kuriuos partrenkė, dėl ko pėstiesiems D.Š. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o S.M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais T.Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 7, 133 punktų reikalavimus ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Be to, nuteistasis nesutinka su teismo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė tiesiogiai sutrikdytų ne tik jo darbines funkcijas, bet ir jo šeimos bei nepilnamečių vaikų, kuriuos jam tenka vežti ne tik į mokyklą, bet ir į papildomus užsiėmimus, judėjimą. Jo šeima gyvena užmiestyje, susisiekimas viešuoju transportu tarp jų gyvenamosios vietos ir vaikų ugdymo įstaigų yra itin komplikuotas. Netekus galimybės vairuoti automobilį, esmingai sutriktų ne tik vaikų gabenimas į ugdymo įstaigas, bet ir jo šeimos elementarių ir būtinų poreikių tenkinimas. Jis dirba UAB „D (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jo darbo veikla yra neišvengiamai susijusi su kasdieniniu važinėjimu. Dėl sunkios ekonominės situacijos jo vadovaujama įmonė neturėtų galimybių samdyti vairuotoją jį vežioti, todėl jis, neturėdamas teisės vairuoti automobilį, apskritai negalėtų vykdyti savo darbo funkcijų.

Teismo posėdyje nuteistasis T.Z. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti.

Prokurorai prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T.Z. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p. pagrindu, kadangi neteisingai paskirta bausmė, t.y. nustatytas per ilgas baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 16 d. d. nuosprendžiu teisėtai T.Z. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d., ir pagrįstai paskyrė 45 parų arešto bausmę, ją atliekant poilsio dienomis. Tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas T.Z. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nepagrįstai nustatė maksimalų 3 metų šios teisės atėmimo terminą.

Nuteistasis T.Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam buvo be pagrindo parinkta bausmės rūšis – areštas, o ne bauda. Jam paskirta bausmė yra pernelyg griežta, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties, neproporcinga padarytai veikai.

Kolegija nelaiko pagrįstais tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai T.Z. paskyrė būtent arešto bausmę, nustatydamas 45 parų arešto trukmę, bausmę atliekant poilsio dienomis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamo teismo nuosprendžio, T.Z. anksčiau yra du kartus teistas, trečias jo atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis dar neįsiteisėjęs (t. 2., b.l. 15-17), 2000-2011 metais jis 30 kartų baustas administracine tvarka, iš jų net 27 kartus už KET pažeidimus. Eismo įvykio metu ne tik turėjo neišnykusį baustumą, tačiau ir po jo jokių teigiamų išvadų nepadarė, nes ir vėl tris kartus nusižengė ir buvo baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su greičio viršijimu, eismo įvykio sukėlimu ir transporto priemonės vairavimu neapsidraudus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šiuos T.Z. charakterizuojančius duomenis bei į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pagrįstai paskyrė jam ne baudą, bet arešto bausmę, nustatydamas arešto bausmės dydį, artimą vidurkiui.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo T.Z. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kolegijos nuomone, paskyrus T.Z. baudą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis įvykdė neatsargų nusikaltimą, pats kelių eismo taisyklių pažeidimas taip pat padarytas dėl neatsargumo, kadangi pėsčiuosius jam užstojo kitas automobilis, todėl jis nepastebėjo pėsčiųjų. Jis greičio neviršijo, jo automobilio greitis įvykio metu buvo minimalus, įvykio metu jis buvo blaivus. Taigi, eismo įvykis buvo nulemtas ne kokio nors grubaus ar įžūlaus KET pažeidimo, o nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir jo dėmesingumo stokos. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis iškart pripažino savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, davė išsamius parodymus. Jo gailėjimasis dėl padarytos veikos yra ne formalus, o nuoširdus, jis tikrai supranta savo veikos pavojingumą ir žalingumą, dėl sukelto eismo įvykio labai išgyvena. Nors teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažįsta dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai dėl jo gailisi, nuteistasis mano, kad ši aplinkybė yra pripažintina lengvinančia jo atsakomybę. Jis ne priverstas byloje surinktų įrodymų, o nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, domėjosi nukentėjusiųjų sveikata.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti nuteistojo T.Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir neva nuoširdaus gailėjimosi.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, kaltinamojo T.Z. išreikštas dalinis prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei jo išsakytas teiginys, kad jis gailisi dėl įvykio, vertintinas kaip deklaratyvus, formalaus pobūdžio. Nors T.Z. faktines įvykio aplinkybes pripažino, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jis laikėsi versijos, kad nukentėjusieji patys „palindo“ po jo vairuojamu automobiliu, jog tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių tiesioginio priežastinio ryšio nėra, todėl apylinkės teismas pagrįstai nenustatė T.Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Tai, kad nusikalstama veika, kuri yra inkriminuota T.Z. yra neatsargi, nesudaro pagrindo vien dėl šios priežasties skirti jam būtent baudą. Pažymėtina, kad LR BK 281 str. 1 d. yra numatytos alternatyvios bausmės, tame tarpe ir arešto bausmė. Būtent arešto bausmė nuteistajam T.Z. ir paskirta atsižvelgiant į jo asmenybę, į jo ankstesnius teistumus, administracinius baustumus. Todėl nuteistojo skundo argumentai, kad dėl neatsargaus nusikaltimo jam turėtų būti skiriama bauda, nelaikytini pakankamai pagrįstais, todėl atmestini.

Nors nuteistasis skunde nurodė, kad jis domėjosi nukentėjusiųjų sveikata, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis nors iš dalies būtų atlyginęs nukentėjusiesiems jų patirtą žalą. Vien domėjimasis nukentėjusiųjų sveikata nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis jais nuoširdžiai rūpinosi, dėl savo nusikalstamos veikos pergyveno, nes realiai jiems padaryta turtinė ir neturtinė žala neatlyginta iki šiol, todėl nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Nuteistasis nesutinka su teismo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė tiesiogiai sutrikdytų ne tik jo darbines funkcijas, bet ir jo šeimos bei nepilnamečių vaikų, kuriuos jam tenka vežti ne tik į mokyklą, bet ir į papildomus užsiėmimus, judėjimą.

Kolegija, atsižvelgusi į nuteistojo T.Z. padarytos nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį, į nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų mastą bei pasekmes, į nuteistojo T.Z. šeimyninę padėtį (turi šeimą, nepilnamečių vaikų), dirba, gyvena užmiestyje, sprendžia, kad nuteistajam apylinkės teismo nustatytas maksimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimas esmingai neigiamai paveiktų tiek jo, tiek jo šeimos interesus, net trejus metus būtų apribotas ir suvaržytas nuteistojo judėjimas, apsunkintas susisiekimas su miestu, jo darbo vieta.

Kolegija pažymi, kad draudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisyklių reikalavimus, LR BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors T.Z. padarytas eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai ir nežymiai sužaloti du pėstieji, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, tačiau jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą būdamas blaivus, iš esmės jis neginčijo nusikalstamos veikos padarymo fakto, dėl neatsargia nusikalstama veika padarytų nukentėjusiesiems sveikatos sutrikdymų neatsirado sunkių pasekmių, todėl nebuvo pagrindo T.Z. uždrausti vairuoti transporto priemones maksimaliam įstatymo nustatytam terminui – trejiems metams (BK 68 str. 2 d.). Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo T.Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metų laikotarpiui, yra pernelyg griežta, neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendis keistinas, kadangi apylinkės teismas nuteistajam T.Z. paskyrė per griežtą baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. nustatė per ilgą baudžiamojo poveikio priemonės trukmę.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.

nusprendė:

Nuteistojo T.Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendį:

T.Z. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti iki 1 (vienerių) metų.

Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.