Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo R. L. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarimo, kuriuo patenkintas G. K. skundas ir panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD Švenčionių rajono agentūros vyresniojo inspektoriaus 2012 m. kovo 1 d. nutarimas, o administracinio teisės pažeidimo byla G. K. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD Švenčionių rajono agentūros vyresniojo inspektoriaus V. V. 2012 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. VR-11.1-15 AM 092725 administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. K., vadovaujantis ATPK 51³ str. 14 d., už padarytą pažeidimą buvo paskirta administracinė nuobauda - 1000 Lt dydžio bauda, už tai, kad G. K., dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2011 m. gruodžio 22 d. neturint teisės vežti atliekas, t. y. neįsiregistravęs Atliekų tvarkymo įmonių registre, iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos, (duomenys neskelbtini), Švenčionys, vežė statybinį gruntą, kuriame buvo statybinių betoninių dangų nuolaužų. Atliekas ir gruntą perdavė UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Kaunas), tuo pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 31 ir 57.1 punktų reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. skundo netenkinti.

Apeliaciniame skunde manoma, kad teismas netinkamai aiškino byloje nustatytas faktines aplinkybes, patvirtinančias G. K. kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 51³ str. 14 d., padarymo. Teigiama, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 22 d. atliekų vežimas įtvirtintas kaip atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui, o pagal faktines byloje nustatytas aplinkybes G. K. vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini) atliko būtent atliekų vežimo veiklą. Atkreipiamas dėmesys, jog pagal Mechanizmų nuomos sutarties nuostatas šalys tarpusavyje susitarė, jog UAB (duomenys neskelbtini) atsako už aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi tik tam tikroje teritorijoje ((duomenys neskelbtini), Švenčionyse), o statybinės atliekos, kurias vežė UAB (duomenys neskelbtini) buvo vežamos ir neteisėtai išpiltos už šios teritorijos ribų (J. T. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Švenčionių raj.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 57.1 punkte nurodyta, jog atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veiklą vykdančios įmonės, privalo registruotis Atliekas tvarkančių įmonių registre, tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo įregistravusi minėtame registre (tai padarė tik 2012 m. sausio 25 d.). Skunde pažymima, kad Vilniaus RAAD Švenčionių rajono agentūros vyresnysis inspektorius V. V. paaiškino, kad A. L. (UAB (duomenys neskelbtini) direktorius) administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ne už atliekų vežimo tvarkos pažeidimus, o už tai, kad statybinėmis atliekomis užteršė gamtinę aplinką, todėl apylinkės teismas, remdamasis vien žodiniais A. L. paaiškinimais, padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad už atliekų vežimo tvarkos pažeidimus jau yra nubaustas atsakingas asmuo, tuo taip pat išeidamas iš skundo ribų. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog G. K. ne kartą keitė savo poziciją, painiojosi savo paties parodymuose bei klaidino teismą.

Skunde taip pat pažymima, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. K. nepageidavo vertėjo pagalbos, nepareiškė nesuprantantis lietuvių kalba surašyto protokolo, neprašė paaiškinti jo turinio, priešingai – padarytą administracinį teisės pažeidimą pripažino, nurodė dėl jo besigailintis, todėl prašė skirti minimalią už ATPK 51³ str. 14 d. pažeidimą numatytą baudą. Bylos nagrinėjimo metu G. K. nedalyvavo, todėl 2012 m. kovo 1 d. priimant nutarimą buvo remtasi protokole išdėstyta G. K. pozicija. Be to, bylos nagrinėjimo metu G. K. ne kartą bandė sudaryti įspūdį apie tai, jog ne laisva valia pripažino kaltę dėl pažeidimo padarymo, nors tokius jo parodymus paneigė M. K., vėliau ir pats G. K. pripažino M. K. teisme matęs pirmą kartą. Be to, G. K. teigė nesuprantantis lietuvių kalbos, visgi 2012 m. birželio 26 d. teismo posėdžio metu ne kartą reiškė savo poziciją lietuvių kalba ir be vertėjo pagalbos. Apeliantas mano ir tai, kad teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą G. K. nebuvo užtikrinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė pateikti kaltinimą jam suprantama kalba.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime padarė pagrįstą išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog G. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51³ str. 14 d., t.y. kad pastarasis pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 31 ir 57.1 punktų reikalavimus.

ATPK 51³ str. 14 d. numatyta administracinė atsakomybė už atliekų surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla. Atliekų tvarkymo taisyklių 31 punktas nurodo, kad atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla gali verstis tik šių Taisyklių IX skyriuje nustatyta tvarka užregistruota įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus. Taisyklių 57.1 punkte teigiama, jog atliekas tvarkančios įmonės, vykdančios atliekų surinkimą ir (ar) vežimą (įskaitant įvežimą (importą) ir išvežimą (eksportą), privalo registruotis Atliekas tvarkančių įmonių registre.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad 2012 m. vasario 22 d. iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Švenčionių mieste, buvo išvežtos statybinės atliekos ir nuvežtos į (duomenys neskelbtini) kaime esantį žemės sklypą, priklausantį J. T.. Šios atliekos buvo vežamos nuomininko UAB (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pagrindu žinioje esančiu transportu, priklausančiu UAB (duomenys neskelbtini) Kaip matyti iš 2011 m. gruodžio 21 d. Mechanizmų nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos direktoriaus G. K., bei UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos direktoriaus A. L., sutarties objektu buvo automobilio MAZ nuoma. Pagal šią sutartį UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sudaryti sąlygas mechanizmo privažiavimui ir darbui, užtikrinti objekte žemės kasimo ir kitų žemės darbų saugumo darbe keliamus reikalavimus (atsakė už darbų saugą, gamtosaugą ir priešgaisrinę saugą nuomos laikotarpiu) ir kt. Tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo užtikrinti automobilio atvykimą į objektą pagal abipusį susitarimą, pateikti techniškai tvarkingus mechanizmus ir pan. Šioje sutartyje nėra užsiminama apie tai, kad nuomojamos UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonės bus naudojamos atliekų pervežimui. Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) prievolės vežti statybines atliekas iš jų saugojimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Švenčionys, neturėjo. Kita vertus, apygardos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pagal minėtą 2011 m. gruodžio 21 d. Mechanizmų nuomos sutartį UAB (duomenys neskelbtini) atsako už aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi tik tam tikroje teritorijoje ((duomenys neskelbtini), Švenčionyse). Aiškinant sutarties 3.2 punkto nuostatą, manytina, kad UAB (duomenys neskelbtini) atsako už darbų saugą, gamtosaugą ir priešgaisrinę saugą nuomos laikotarpiu ir ne tik objekte – (duomenys neskelbtini), Švenčionys, juolab, kad nagrinėjamu atveju atliekos buvo vežamos būtent iš šios teritorijos ((duomenys neskelbtini), Švenčionys). Šią aplinkybę pagrindžia ir tai, kad už atliekų saugojimą, sandėliavimą ir išvežimą iš minėto objekto 2011 m. spalio 26 d. statybos rangos sutarties dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionys, rekonstrukcijos, sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 6.2.8 punkto pagrindu atsakomybę yra prisiėmęs genrangovas – UAB (duomenys neskelbtini)

Analizuojant G. K. paaiškinimus, matyti, kad jis nedavė nurodymo vežti atliekas, pats atliekų nevežė, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi jis sudarė sutartį, pagal kuria UAB (duomenys neskelbtini) išnuomojo savo vadovaujamos įmonės mechanizmus: ekskavatorių CASE ir automobilį MAZ, pagal šią sutartį automobilio vairuotojas nuvyko su automobiliu ir buvo nuomininko žinion, manė, kad bus vežamas gruntas. Iš vairuotojo V. R. parodymų matyti, kad jam paskambino UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir nurodė bendrovės pavadinimą bei vietą, kur važiuoti, sakė, kad reikės vežti gruntą, o pakrovė betoną, kuris laikomas statybinėmis atliekomis, jam darbų vadovas ar meistras pasakė, kur važiuoti. Minėtas aplinkybes G. K. patvirtino ir 2012 m. sausio 11 d. rašytiniame paaiškinime. Pažymima ir tai, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. B. parodymų matyti, kad jų veikla vykdoma adresu, (duomenys neskelbtini), Švenčionys, jie nusamdė UAB (duomenys neskelbtini) vykdyti jų pastato rekonstrukciją, sudarė 2011 m. spalio 26 d. statybos rangos sutartį. Tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. L., nors ir nurodė, kad ieškojo bendrovės, kuri galėtų išvežti atliekas, tačiau pripažino, kad 2011 m. gruodžio 21 d. Mechanizmų nuomos sutartimi nebuvo sutarta dėl atliekų išvežimo.

Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad G. K. nebuvo žinoma apie statybinių atliekų vežimą, transporto priemonės vairuotojas V. R. buvo nuomininko (UAB (duomenys neskelbtini) žinioje, jam nurodymus vežti atliekas davė UAB (duomenys neskelbtini) atsakingas už darbų vykdymą darbuotojas. Pabrėžtina, jog, kadangi transporto priemonės, vežusios atliekas, nuomos sutartyje nebuvo susitarimo dėl atliekų vežimo, nesant objektyvių duomenų, kad G. K. žinojo ar turėjo pareigą žinoti, kad jo vadovaujamai bendrovei priklausančiu transportu bus vežamos statybinės atliekos, kad jis organizavo atliekų vežimą, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad G. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Tokios išvados neleidžia daryti ir vien ta aplinkybė, kad atliekos buvo vežamos jo vadovaujamos įmonės transportu, kurį vairavo UAB (duomenys neskelbtini) dirbantis vairuotojas V. R.. Pažymima ir tai, kad G. K. kaltės neįrodo ir ta aplinkybė, kad pastarasis tyrimo pradžioje gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, pagal ATPK nuostatas būtent organas (pareigūnas) privalo nustatyti, ar buvo padarytas pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu.

Pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo paneigta G. K. versija, jog paaiškinimą jis rašė diktuojant institucijos pareigūnui. Šią aplinkybę paneigė M. K. ir kitas teisme apklaustas pareigūnas – E. G.. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, G. K. dalyvavo surašant protokolą, savo parašu patvirtino susipažinęs su ATPK 272 str. įtvirtintomis teisėmis, tame tarpe ir su teise kalbėti gimtąja kalba ar kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, tačiau duomenų, kad pastarasis pageidavo vertėjo ar tvirtino nesuprantąs lietuvių kalbos, byloje nėra, tuo tarpu pastarojo paaiškinimas bei prašymas parašyti lietuvių kalba.

Pagal ATPK 272 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliaciniame skunde teigiama, jog G. K. bylos nagrinėjime nedalyvavo, tuo tarpu 2012 m. kovo 1 d. nutarime nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta, dalyvaujant G. K.. Visgi, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad G. K. buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, todėl nėra pagrindo manyti, kad buvo pažeista minėta ATPK 272 straipsnio nuostata.

Be to, aplinkybė, jog A. L. – UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, kaip nurodyta skunde, administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ne už atliekų vežimo tvarkos pažeidimus, o už tai, kad statybinėmis atliekomis užteršė gamtinę aplinką, neturi esminės reikšmės vertinant G. K. veiksmus ATPK 51³ str. 14 d. prasme.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarimas patenkinti G. K. skundą ir panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD Švenčionių rajono agentūros vyresniojo inspektoriaus 2012 m. kovo 1 d. nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą G. K. atžvilgiu nutraukti, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo R. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.