- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-26
- Bylos Nr.
- 1-714-784/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Nukentėjusysis
- L. L.
- Kaltinamasis
- M. S.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis ((duomenys neskelbtini)), nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, teistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį 20 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. S. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:
jis 2011 m. vasario 1 d. apie 14.20 val., viešojo transporto „Lazdynėliai“ stotelėje, Lazdynėlių g. 6, Vilniuje, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pastarajam stebint aplinką, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. pargriaudamas ant žemės mažametę nukentėjusiąją G. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei įkišdamas ranką į dešinę striukės kišenę, ištraukė mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 2700 CLASSIC IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Lt vertės su UAB BITĖ sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neturinčia turtinės vertės, telefoną laikydamas rankoje, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasišalino, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą, nukentėjusiajai L. L. priklausantį, 300 Lt vertės turtą,
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis kartu su pažįstamu M. P. įvykio dieną stovėjo Reformatų stotelėje, Vilniuje. Pamatė mergaitę, jiems šovė į galvą mintis pagrobti telefoną. Įlipo į tą patį autobusą, į kurį įsėdo nukentėjusioji. Galinėje stotelėje mergaitė išlipo, tuomet išlipo ir jis su M.. Mergaitė ėjo priekyje. Jis mergaitę pasivijo, dešine ranka iš kairės striukės pusės ištraukė telefoną, tuo metu mergaitė pargriuvo. Jis tiksliai nepamena, ar keliu buvo prispaudęs mergaitės kojas. Atimdamas telefoną nieko mergaitei nesakė. Dėl padarytos veikos gailisi, sutinka atlyginti civilinį ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama BPK 273 straipsnyje numatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. L. parodė, kad 2011-02-01 apie 13.58 val. jos duktė G. L., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), „Reformatų“ viešojo transporto stotelėje įlipo į autobusą Nr. 21. Duktė važiavo iš (duomenys neskelbtini) mokyklos. Į minėtą autobusą „Reformatų“ stotelėje įlipo du vyrai: vienas iš jų buvo žemo ūgio, apsirengęs balta striuke, ant galvos uždėtas gaubtas, taip pat mūvėjo šviesios spalvos džinsines kelnes, kitas aukšto ūgio, lieso kūno sudėjimo, tamsių plaukų, apsirengęs rudos spalvos striuke, bei tamsios spalvos džinsus. Važiuodama autobusu, duktė kalbėjo telefonu, kelis kartus telefoną buvo ištraukusi iš dešinės striukės kišenės. Duktė išlipo „Lazdynėlių“ viešojo transporto sustojime bei minėti du vyrai taip pat išlipo paskui ją. Vienas iš vyrų, kuris buvo žemesnis, nuėjo aukštyn į kalną, o kitas (aukštesnis) ėjo paskui dukrą link (duomenys neskelbtini). Tuo metu duktė telefono iš kišenės nebuvo ištraukusi. Minėtas vyras ėjo paskui, duktė dar pagalvojo, kad galimai jis norėjo ją aplenkti. Duktė sustojo ir minėtas vyras dukrą pargriovė ant nugaros, keliu prispaudė jos kojas, bei įkišęs ranką į dešinę striukės kišenę ištraukė telefoną ir pradėjo bėgti į kalną, link Lazdynėlių g. Tuo metu, kai viskas vyko, kitas vyras (žemesnio) ūgio) stovėjo ant kalno. Duktė negali nurodyti, kadangi neprisimena, ar vyras pavogęs iš jos telefoną bėgo link kito vyro. Tada prie dukters privažiavo raudonos spalvos automobilis (valstybinių numerių bei markės nurodyti negalėjo), minėto automobilio vairuotojas, dukters paklausė, kas nutiko. Duktė paaiškino, kad pavogė jos telefoną. Minėtas vyras pasakė, kad dukra sėstų į automobilio vidų. Duktė įsėdo į automobilį bei truputį pavažiavo į priekį, automobilio vairuotojas, pakvietė vieną iš vaikinų, kuris buvo žemesnio ūgio , kuris tuo metu vienas stovėjo. Minėtas vyras įsėdo į automobilį ant galinės sėdynės, duktė sėdėjo ant priekinės sėdynės, šalia vairuotojo. Duktė išsigando ir išlipo iš automobilio, minėto automobilio vairuotojas dukrai pasakė, kad ji neliptų, kadangi jis pasivys vaikiną, kuris pavogė, jos telefoną. Tačiau dukra išlipo ir bėgo link parduotuvės. Automobilio vairuotojas buvo senyvo amžiaus, pagyvenęs, žilų plaukų. Jai padaryta 300 Lt žala. Pagrobtas telefonas NOKIA 2700 Classic, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. L. parodė, kad 2011-02-01 apie 14.24 val. ji „Reformatų“ viešojo transporto sustojime įlipo į 21 maršruto autobusą, pastebėjo, kad taip pat su ja įlipo dar du įtartini jaunuoliai. Važiuodama autobuse matė, kad tie du jaunuoliai stebi ją, ji kelis kartus buvo telefoną išėmusi ir laikė rankose. Vienas buvo žemesnis ir dėvėjo šviesius rūbus, antrasis buvo aukštesnis, lieso kūno sudėjimo, tamsių plaukų, apsivilkęs tamsiais rūbais. Išlipo „Lazdynėlių“ sustojime, eidama pasisuko atgal ir pastebėjo, kad jai iš paskos eina tas aukštesnis, lieso kūno sudėjimo vaikinas. Jis priėjo prie jos, stumtelėjo ir iš striukės kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną NOKIA. Ištraukęs telefoną jis pradėjo bėgti atgal į kalną, ant kalno pastebėjo, kad stovėjo ir antrasis vaikinas, gal laukė to kito. Ji pradėjo verkti. Prie jos privažiavo raudonos spalvos automobilis, kurio vairuotojas paklausė kas atsitiko, kai paaiškino, kad ką tik pagrobė telefoną jis pasiūlė padėti. Ji įlipo į automobilį, bet kai jis privažiavo prie jaunuolio, kuris buvo kartu su tuo, kuris iš jos pagrobė telefoną, ji labai išsigando ir išlipo iš automobilio. Tas vaikinas pagrobęs iš jos telefoną buvo apie 20-25 metų amžiaus tamsių plaukų ir labai pailgo veido (b. l. 20 ).
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji G. L. parodė, kad 2011-02-01 važiavo 21 maršruto autobusu iš mokyklos namo, jau “Reformatų” viešojo transporto stotelėje ji pastebėjo du vaikinus, kuriems galėjo būti apie 20-25 metus amžiaus, jie abu buvo apsivilkę šviesia striuke ar megztiniu, vienas buvo su kapišonu, matėsi, kad jis galėjo būti visiškai plikas. Antrasis dėvėjo rudos spalvos pusilgę striukę ir buvo be jokio galvos apdangalo, jis buvo su tamsiais plaukais, būtent jis vėliau priėjo prie jos ir pargriovęs iš kišenės ištraukė telefoną. Jie abu įlipo į autobuso galą ir tarpusavyje bendravo. Vaikinas su kapišonu kelis kartus žvilgtelėjo į ją. Kai ji išlipo „Lazdynėlių“ sustojime, pradėjo eiti link Rūko gatvės. Ji eidama žvilgtelėjo už nugaros ir pastebėjo, kad tas vaikinas juodais plaukais eina jai iš paskos, jis buvo vienas, kur dingo tas su šviesia striuke ir kapišonu, ji tada nematė. Ji dar pasitraukė galvodama, kad jis negali pro ją praeiti. Bet kai ji sustojo ir jis atsidūrė prieš ją, jis labai staigiai ar pastūmė su ranka ar pakišo koją, ji jau neatsimena, bet ji išgriuvo ant žemės, ant nugaros ir pajuto kaip tas vaikinas iš kišenės traukia telefoną NOKIA 2700. Jai atrodo, kad jis buvo pasilenkęs virš jos. Kai ištraukė telefoną, jis nubėgo į kalno pusę, bėgdamas jis turėjo prabėgti pro parduotuvės langus. Vaikinas jai nieko nesakė. Ji įsidėmėjo, kad jis buvo labai pailgo veido ir buvo juodais plaukais. Aplinkui dar buvo žmonių, bet niekas jai nepadėjo. Ji pradėjo verkti, tada prie jos privažiavo vyriškis su raudonu automobiliu, jis buvo senyvo amžiaus. Jis pradaręs duris paklausė, kas atsitiko ji pasakė, kad ką tik iš jos atėmė telefoną. Tada jis tikriausiai norėdamas padėti pasakė, kad ji liptų į automobilį ir jie pavažiuos paieškoti tų asmenų. Ji nieko nepagalvojusi atsisėdo į automobilį, bet pavažiavo iki stotelės, kur ji išlipo, kai atvažiavo. Vairuotojas nieko nežinodamas, ir galvodamas, kad jai padės, privažiavo būtent prie antrojo vaikino su šviesia striuke ir paprašė sėsti į automobilį ir padėti. Tik tada ir suprato, kad išlipę iš autobuso tie du vaikinai išsiskyrė, vienas nusekė ją ir apiplėšė, kitas paėjo į kalną ir stovėjo kažko laukė. Važiuodama su tuo vyru matė, kad tas vaikinas apiplėšęs ją nubėgo aukštyn į kalną, jis net prabėgo ir pro tą šviesiai apsirengusį. Kai tas šviesus vaikinas atsisėdo į automobilį, ji labai išsigando ir iššoko iš jo ir nuėjo link parduotuvės, kur ją ir užkalbino pardavėja Liuda, jai viską papasakojo. Kur nuvažiavo tas vyras su tuo vaikinu ji jau nesidairė ir nebematė. Dėl pagrobto telefono žala padaryta jos mamai (b.l. 24).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. R. parodė, kad 2011-02-01 apie 14.00 val. jai būnant savo darbo vietoje, parduotuvėje (duomenys neskelbtini), stovint prie kasos, pro langą pamatė bėgantį į miesto pusę link Lazdynų mikrorajono nepažįstamą jaunuolį, kurio veidą matė tik profiliu. Jai pasirodė, kad jis bėgo lyg padaręs nusikaltimą. Jo požymiai: maždaug 187 cm ūgio, maždaug 25-30 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, pailgo veido, ilgos nosies, trumpai kirptas, tvarkingai sušukuotas, plaukai juodos spalvos, priekinė plaukų dalis sušukuota į šoną, apsirengęs rudos spalvos striuke su kalnieriumi (dirbtinis kailiukas) striukė dirbtinės odos, mėlynos spalvos džinsines kelnes, pagal nuotraukas atpažinti negalėtų, bet atpažinti gyvai galėtų. Vėliau pamačiusi jai pažįstamą mergaitę, kurios žinojo tik vardą G., kitų jos duomenų nežino, kuri verkianti ėjo link parduotuvės. Ji išbėgo iš parduotuvės į lauką ir pašaukė ją. G. papasakojo, kad ją ką tik apiplėšė ir pagrobė mobilaus ryšio telefoną. G. pasakė, kad ją apiplėšė už parduotuvėlės. Pasakė, kad plėšikas buvo vienas. Iš karto paskambino BPC numeriu 112 ir pranešė apie plėšimą (b.l. 28 ).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad jis iš įkalinimo įstaigos Alytaus pataisos namų išėjo 2011-02-18, gyveno su savo drauge nurodytu adresu, stengiasi pasitaisyti ir niekur neįsivelti. 2011-03-20 jie kartu su drauge nuėjo į lombardą prie stoties ir jis, ir jo draugė išsirinko du telefonus: jis išsirinko NOKIA 2700, o jo draugė NOKIA 2730c. Jis už savo telefoną sumokėjo 170 litų ir nuo sekančios dienos pradėjo juo naudotis įdėjęs numerį (duomenys neskelbtini), negalvodamas, kad jis yra vogtas. 2011-04-04 jam į telefoną paskambino moteris prisistačiusi 5 PK tyrėja ir nurodė atvykti į komisariatą apklausai, daugiau nieko neaiškindama. Jis nurodė, kad atvyks 2011-04-06. Nuo pirmadienio jam prireikė pinigų ir įdėjo skelbimą parduoti telefoną NOKIA 2700. Telefoną pardavė, kažkokiam jaunuoliui už 150 litų, jie su juo susitiko centre, telefonas buvo be pakrovėjo. To vaikino kontaktinio telefono numerio negali nurodyti, nes šiai dienai neturi jokio telefono (b. l. 85 ).
Iš byloje esančio M. S., kaip įtariamojo, 2011 m. balandžio 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė apie jam žinomas nusikaltimo aplinkybes (b. l. 135-138).
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamasis pavartodamas fizinį smurtą, būtent, pargriaudamas nukentėjusiąją G. L., pagrobė nukentėjusiajai L. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Vis dėlto, kita kaltinime inkriminuota faktinė aplinkybė – tai yra tai, jog M. S. plėšimo metu buvo keliu prispaudęs nukentėjusiosios G. L. kojas, nepasitvirtino. Kaltinamasis parodė, kad šio veiksmo neprisimena. Pažymėtina, kad ši aplinkybė kaltinime inkriminuota remiantis nukentėjusiosios L. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau ji įvykio nematė, o parodymus davė apie tai, ką jai papasakojo nukentėjusioji dukra G. L.. Tačiau pastaroji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta net du kartus, tačiau nė vieną kartą šios aplinkybės nenurodė. Todėl teismas pašalina minėtą aplinkybę iš kaltinimo. Tokia kaltinimo korekcija neturi įtakos kaltinamojo veiksmų juridiniam vertinimui. Kaltinamojo M. S. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam M. S. bausmę teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už kitą tyčinį nusikaltimą. Įvertinus šias bausmės skyrimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamajam M. S. skirtina BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, kritišką elgesio vertinimą, sutikimą atlyginti nusiakltimu padarytą turtinę žalą, teismas prieina prie išvados, kad bausmės tikslai kaltinamajam M. S. bus pasiekti be realaus jos atlikimo ir kaltinamajam, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atideda, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę ir teismo įpareigojimą.
Nukentėjusiosios L. L. pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, todėl tenkintinas visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant, kad šie nemokami darbai turi būti atlikti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir įpareigojimą – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje M. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš M. S. nukentėjusiajai L. L. 300 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.