- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-03
- Bylos Nr.
- 1A-478-397-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Algerdas Urbšys
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Alfonsas Šarka
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų: Algerdo Urbšio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Alfonsui Šarkai, išteisintajam A. P.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
skundžiamu nuosprendžiu A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. išteisintas, kai jis buvo kaltintas tuo, kad 2007 m. spalio 19 d., apie 10 val., panaudojo žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, pateikdamas jį VĮ ,,Regitra“ Kauno filialo, esančio Kaune, Raudondvario pl. 234, specialistei E. L..
Išteisinamajame nuosprendyje konstatuota, jog objektyvių ir neginčytinų įrodymų teismui nepateikta, todėl A. P. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., požymių. Darydamas šią išvadą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prokurorė, įrodinėdama A. P. tyčią, rėmėsi tik prielaidomis (negalėjo nežinoti, turėjo žinoti, būtų nepateikęs, jei būtų žinojęs ir pan.), tačiau prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį draudžia įstatymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu vyriausiojo prokuroro pavaduotoja prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-12 nuosprendį panaikinti ir A. P. atžvilgiu priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. ir paskirti 30 parų arešto bausmę; daiktą, turintį reikšmės bylai tirti, - suklastotą vairuotojo pažymėjimą - sunaikinti. Apeliantė teigia, jog teismo išvada, kad nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog, pateikdamas VĮ „Regitra“ Kauno filialo specialistei E. L. vairuotojo pažymėjimą, A. P. žinojo, jog jis yra suklastotas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tvirtina, jog teismas, nurodydamas motyvą, kad nėra pagrindo teigti, jog A. P. du kartus oficialiu būdu buvo įsigijęs pažymėjimą ir gerai žinojo dublikato išdavimo tvarką, nes nenustatyta suklastoto pažymėjimo įsigijimo data: A. P. nurodė, jog suklastotąjį pažymėjimą jis įsigijo 1996 metais (jame nurodyta išdavimo data 1996-04-10), bet tikslios datos nurodyti negalėjo, o antrasis pažymėjimas oficialiu būdu jam buvo išduotas 1996-09-27, pats sau prieštarauja, nes, nagrinėjant bylą, neginčytinai nustatė, jog suklastotą pažymėjimą A. P. įsigijo jau po to, kai buvo įsigijęs pirmąjį pažymėjimą, t.y. 1995-09-01. Anot vyriausiojo prokuroro pavaduotojos, iš esmės nesvarbu, kiek kartų (vieną ar du) oficialiu būdu buvo įsigytas dokumentas, oficiali jo išdavimo tvarka jau buvo žinoma A. P..
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog išteisintasis suprato savo veiksmų reikšmę ir siekė jų teisinių rezultatų, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Anot apeliantės, byloje neginčytinai nustatyta, kad A. P. du kartus buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas: pirmasis 1995-09-01, antrasis 1996-09-27. Suklastotojo pažymėjimo išdavimo data nurodyta 1996-04-10, t.y. dar prieš tai, kai A. P. buvo išduotas antrasis pažymėjimas. Vyriausiojo prokuroro pavaduotoja teigia, kad vairuotojo pažymėjimas yra oficialus, kai jame esanti informacija pateikta ar patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka tam tikram juridiniam asmeniui (1996 metais tai buvo Kelių policija) atstovaujančio žmogaus, veikiančio savo kompetencijos ribose. Kadangi A. P. žinojo vairuotojo pažymėjimo išdavimo tvarką, anot apeliantės, jis negalėjo nežinoti, kad už 50 JAV dolerių „padarytas“ pažymėjimas yra suklastotas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai A. P. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, pastarajam nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių.
Iš bylos medžiagos seka, kad A. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2007 m. spalio 19 d., apie 10 val., panaudojo žinomai netikrą dokumentą - vairuotojo pažymėjimą, pateikdamas jį VĮ „Regitra” Kauno filialo, esančio Kaune, Raudondvario pl. 234, specialistei E. L..
Pagrindiniai duomenys, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, A. P. padarius Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, tai: paties A. P. parodymai, kuriais jis pripažino, kad pažįstamam asmeniui sumokėjus 50 JAV dolerių, jis gavo vairuotojo pažymėjimą vietoj pamestojo ir kurį vėliau, galvodamas, kad šis tikras, pateikė VĮ „Regitra” darbuotojai, tikslu jį pakeisti į naujo tipo (standarto) pažymėjimą; liudytojos E. L. parodymai, kuriais ši patvirtino, kad 2007 m. spalio 19 d. išteisintasis pakeitimui į naują pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą; specialisto išvada Nr. ISI-1614, kuri patvirtina, kad A. P. pateiktasis, 1996 m. balandžio 10 d. A. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikras, t.y. jis atspausdintas ne pagal tokio dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, numeris atliktas elektrografija, vandens ženklai imituoti; ir Kauno m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos pranešimas, iš kurio seka, kad A. P. buvo išduoti vairuotojo pažymėjimai: 1995-09-01 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1996-09-27 Nr. (duomenys neskelbtini), abu „B” kategorijos, o pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas nebuvo.
Vertindamas šiuos paminėtuosius duomenis, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai nustatė, kad išteisintasis A. P. 1995-09-01 teisėtai įgijo „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą, 1996-09-27 jam buvo teisėtai išduotas kitas pažymėjimas, po ko, pametus pastarąjį, jis kreipėsi į asmenį, turintį pažįstamų policijoje, kad greičiau gauti – „padaryti” naują vairuotojo pažymėjimą, ir tokiu būdu įgijo netikrą „B” kategorijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išdavimo data nurodyta 1996-04-10, ir jį panaudojo keitimui pateikdamas VĮ „Registra” Kauno filialo darbuotojai.
Nustačius šias aplinkybes, tai yra, kad A. P. įgijo netikrą dokumentą ir jį panaudojo, pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad būtina nustatyti ir kitą šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymį - kaltę. Šios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymiui - kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia, nes jau pačioje įstatymo dispozicijos formuluotėje pabrėžiama kaltininko sąmoninga valinė veikla (žinomai netikrą dokumentą panaudojo).
Pirmos instancijos teismas, spręsdamas A. P. kaltės klausimą, rėmėsi ne tik paties išteisintojo paaiškinimais, kurie nepaneigti kitais įrodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, jų visuma ir logine seka.
Nustatyta, kad A. P., nors ir neoficialiai, bet į asmenį, turintį pažinčių policijoje, kreipėsi dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo po to, kai pametė oficialiai ir teisėtai išduotą ir turimą pažymėjimą, t.y. jis nesiekė įgyti kokių nors papildomų jam nepriklausančių teisių ir taip suklaidinti valdymo tvarkos subjektus, A. P. buvo „išduotas” netikras vairuotojo pažymėjimas, kuriame užfiksuoti duomenys apie teisę vairuoti tas pačias kaip ir anksčiau turėtame pažymėjime nurodytas „B” kategorijos transporto priemones.
Gi netikrame vairuotojo pažymėjime padaryta nežymi gramatinė klaida (nurodant išteisintojo vardą A.) bei nurodyta jo išdavimo data – 1996-04-10, pirmos instancijos teismo visiškai pagrįstai laikytos neesminėmis aplinkybėmis, galėjusiomis sukelti įtarimą išduoto dokumento tikrumu.
Net ir ta aplinkybė, kad išteisintasis netikrą dokumentą pateikė oficialiam pareigūnui – VĮ „Regitra” darbuotojai, siekdamas gauti jo jau turimas teises deklaruojantį tik naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą, rodo, kad A. P. buvo įsitikinęs turimo dokumento tikrumu ir abejonių dėl jo padirbimo neturėjo. Tokį išteisintojo aiškinimą, kaip teisingai nustatė teismas, iš dalies patvirtina ir liudytoja apklaustos VĮ „Regitra” darbuotojos parodymai, jog pateiktojo dokumento klastojimo požymiai - antspaudas, parašas, blankas - neatrodė akivaizdūs.
Vien ta aplinkybė, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, kad A. P. žinojo dokumento (vairuotojo pažymėjimo) išdavimo tvarką ir negalėjo nežinoti, kad už 50 JAV dolerių gautas pažymėjimas yra suklastotas, tik leidžia daryti prielaidą išteisintojo kaltei pagrįsti, bet nepaneigia išteisintojo aiškinimo, jog jis, nors ir neoficialiai, bet teisėtai siekė įgyti naują dokumentą vietoj prarastojo. Tokie išteisintojo veiksmai gali būti vertinami kaip amoralūs, neatitinkantys nustatytos valdymo tvarkos, bet ne kaip persekiojami baudžiamuoju įstatymu.
Tos aplinkybės, kad A. P., ir išaiškėjus disponavimo netikru dokumentu faktui, netrukus kreipėsi į tą pačią valstybinę įstaigą ir jam oficialiai 2007-10-29 buvo išduotas naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimas (Nr. (duomenys neskelbtini)), rodo, kad išteisintasis buvo įsitikinęs savo turimų teisių pagrįstumu ir jas iki galo realizavo.
Tadgi, pirmos instancijos teismo padarytos išvados, kad A. P. veiksmuose nėra kaltės, pagrįstos ir teisingos. Todėl, nesant A. P. veikoje nusikaltimo požymių, jis išteisintas pagrįstai (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinį skundą atmesti.