- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-08
- Bylos Nr.
- II-316-1002/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00115-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Pažeidėjas
- G. A.
- Kategorijos
- 17.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 17.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 17.11.17pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. A., jo gynėjai advokatei D. B.,
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą , – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui D. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto G. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės D. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2025 m. rugpjūčio 12 d. G. A. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį, 432 straipsnio 1 dalį dėl to, kad G. A. 2024 m. lapkričio 22 d., 21 val. 50 min., (duomenys neskelbtini)., vairavo transporto priemonę, VIN kodas ar kitas identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), vienerių metų laikotarpiu nuo paskirtos administracinės nuobaudos pakartotinai, neturėdamas teisės jos vairuoti, vairavo neapdraustą elektrinį mopedą privalomuoju civiliniu transporto priemonių draudimu, taip pat vairavo elektrinį mopedą nedėvėdamas motociklininko šalmo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 226, 14, 204 punktus.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas nutarimas) G. A. nubaustas dėl nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2024 m. lapkričio 22 d., 21 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, VIN kodas ar kitas identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), vienerių metų laikotarpiu nuo paskirtos administracinės nuobaudos pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, vairavo neapdraustą elektrinį mopedą privalomuoju civiliniu transporto priemonių draudimu, taip pat vairavo elektrinį mopedą, nedėvėdamas motociklininko šalmo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 226, 14, 204 punktus, ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių.
2025 m. spalio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde nurodyta, kad su priimtu nutarimu nesutinka, kadangi Institucija nepagrįstai vertino, kad jis vairavo mopedą, o ne mikrojudumo priemonę, kuriai teisė vairuoti, privalomasis transporto priemonė vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, techninė apžiūra, įregistravimas, motociklininko šalmo dėvėjimas nėra privalomi, ir papildomo tyrimo metu surinkti duomenys nepaneigia G. A. pozicijos, kad jo vairuota transporto priemonė yra elektrinė mikrojudumo priemonė. Lietuvoje elektrinėms mikrojudumo priemonėms galios tyrimų niekas neatlieka. Byloje nesant įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių, kad G. A. vairavo ne elektrinę mikrojudumo priemonę, o mopedą, kaip teigia Institucija, Skundžiamas nutarimas panaikintinas ir administracinė teisena nutrauktina.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad G. A. vairavo ne elektrinę mikrojudumo priemonę, o mopedų kategorijai priskiriamą „AM“ kategorijos elektrinę transporto priemonę, kuriai vairuoti būtina specialioji teisė, suteikiama AB „Regitros“ egzaminų centre, išlaikius teorinių žinių patikrinimo egzaminą. Šios transporto priemonės tikslios galios nepavyko nustatyti, tačiau, jei šios transporto priemonės galia ir būtų 1000 W (vatų), ši transporto priemonė neatitiktų kitų dviejų transporto priemonės, priskiriamos mikrojudrumo priemonei, privalomų techninių specifikacijų – sėdimos vietos atskaitos taško aukščio ir projektinio greičio.
Šalies argumentai
Teisme administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė, palaikė pateiktą skundą jame nurodytais motyvais, prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir teiseną G. A. atžvilgiu nutraukti.
Institucijos atstovas teisme prašė skundo netenkinti, ir nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Skundžiamu nutarimu Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį.
Tiek pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu gynyba teigė, kad G. A. vairuota transporto priemonė yra ne mopedas, o elektrinė mikrojudumo priemonė, kuriai nėra keliami įstatymuose numatyti reikalavimai turėti teisę vairuoti, privalomasis transporto priemonė vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, techninė apžiūra, įregistravimas, privalomas motociklininko šalmo dėvėjimas, todėl G. A. veiksmuose nėra jo kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų.
Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos rašte dėl elektrinių mikrojudumo priemonių, motorinių dviračių ar savo konstrukcija į juos panašių transporto priemonių nurodyta, kad LR Saugaus eismo automobilių kelių įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnyje yra apibrėžtos elektrinės mikrojudumo priemonės ir motorinio dviračio sąvokos. Tokios transporto priemonės neregistruojamos, todėl praktikoje neretai kyla problemų, siekiant nustatyti, ar atitinkama transporto priemonė priskiriama elektrinei mikrojudumo priemonei, motoriniam dviračiui ar tokia transporto priemonė yra tik panaši į šias transporto priemones ir turi būti priskirta kitos rūšies (kategorijos) transporto priemonei (mopedui, motociklui, lengvajam keturačiui, keturračiui ir pan.). Nors elektrinėms mikrojudumo priemonėms nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas šios transporto priemonės atitinka, tačiau jos dažniausiai būna skirtos važiuoti dviem ar net trims žmonėms, todėl paprastai atitinka lengvojo keturračio sąvoką (SEAKĮ 2 straipsnio 30 dalis).
Lietuvos transporto saugos administracijos rašte dėl elektrinių mikrojudumo priemonių rinkos priežiūros rašte, 4 punkte nurodyta, kad administracija policijos pareigūnams, be kita ko, sprendžiantiems, ar L kategorijos ar į jas savo konstrukcija panašios transporto priemonės Lietuvos Respublikos viešajame eisme yra eksploatuojamos, nepažeidžiant KET ir SEAKĮ nuostatų, siūlo atkreipti dėmėsi į: 4.1. Didžiausios naudingosios transporto priemones variklio galios ir (ar) didžiausios projektinio transporto priemonės greičio žymenis, esančius ant transporto priemonės (jeigu jie yra pateikiami); 4.2 transporto priemonėje įrengtų sėdimųjų vietų skaičių, jų atskaitos taško aukštį; 4.3 faktinį didžiausią projektinį ar konstrukcinį transporto priemonės greitį.
AB „Regitra“, atsakydama į Šiaulių AVPK pateiktą paklausimą, pateikė informaciją, kurioje nurodoma, kad transporto priemonės įregistruojamos Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, jei atitinka visas sąlygas, numatytas Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėse. Vadovaujantis Taisyklių 67.4 bei 67.5 papunkčiais, transporto priemonių registracijai privalu pateikti transporto priemonės kilmės ir (arba) patvirtinimo dokumentus. Transporto priemonės techniniai duomenys Registre tvarkomi pagal pareiškėjų pateiktus transporto priemonės kilmės ir (ar) patvirtinimo dokumentus, nurodytus Taisyklių 42 ir 43 punktuose. Pažymima, kad pateiktos transporto priemonės nuotraukos nelaikomos transporto priemonės kilmės ir (ar) patvirtinimo dokumentais. AB „Regitra“ nėra kompetentinga institucija nustatinėti transporto priemonių techninių duomenų.
2025 m liepos 24 d. Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK atliko eksperimentą su tikslu įvertinti elektrinės mikrojudumo priemonės maksimalų važiavimo greitį. Eksperimento atlikimo protokole nurodyta, kad 2025-07-24, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių AVPK Joniškio r. PK RS vyr. tyrėjas J. M., dėvėdamas šalmą vairavo G. A. elektrinę mikrojudumo priemonę. Kartu su jaunesniąją tyrėją J. M. ir G. A. važiavo lygiagrečiai šalia mikrojudumo priemonės tarnybiniu automobiliu ,,VW Transporter“. Elektrinė mikrojudumo priemonė, kurią vairavo vyr. tyrėjas J. M. ir vairuojamas tarnybinis automobilis, maksimaliai važiavo 30 km/h greičiu. Grįžtant atgal, J. M. informavo, kad mikrojudumo priemonės baterijos indikatorius rodė raudonos spalvos lemputę, važiuojant lygiagrečiai greitis sumažėjo iki 25 km/h, toliau greitis vis mažėjo. Elektrinės mikrojudumo priemonės baterija buvo pakrauta iki dviejų brūkšnelių iš galimų trijų žalių. Ant elektrinės mikrojudumo priemonės spidometras neįrengtas. Eksperimento eigoje kartu dalyvavo ir viską stebėjo G. A.. Ekperimentas filmuotas kūno kamera.
Transporto priemonių sąvokos yra pateiktos SEAKĮ, kurio 2 straipsnyje nurodyta, kad (33 punktas) mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 kub. cm (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 kub. cm (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). (31-1 punktas) Elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. Neįgaliųjų vežimėliai prie elektrinių mikrojudumo priemonių nepriskiriami.
Atribojant transporto priemones, yra reikšmingi du techniniai parametrai – 1) vidaus degimo variklio darbinis tūris arba variklio didžiausioji naudingoji galia; 2) didžiausiasis projektinis greitis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-43-495/2023).
Teismas sutinka su Institucijos pateikta išvada, kad jei pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės galia ir būtų 1000 W (vatų), tai ši transporto priemonė neatitiktų kitų dviejų transporto priemonės, priskiriamos mikrojudrumo priemonei, privalomų techninių specifikacijų – sėdimos vietos atskaitos taško aukščio ir projektinio greičio.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024-11-22 Transporto priemonės apraše nurodyta, kad G. A. vairavo transporto priemonę ,,ELECTRIC HARLEY“, valstybinio numerio ženklo nėra (neįregistruota), identifikavimo (važiuoklės, kėbulo) Nr. WIN Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad elektrinės transporto priemonės sėdimos vietos atskaitos taško aukštis buvo 700 mm, o faktinis greitis (eksperimento rezultatai) yra 30 km/h. Šiuo atveju pareiškėjo vairuota transporto priemonė pagal techninius parametrus pripažintina mopedu.
Atsižvelgdamas į paminėtą teisinį reguliavimą, pateiktus kompetentingų institucijų atsakymus bei į byloje nustatytus Pareiškėjo vairuotos transporto priemonės techninius parametrus, teismas pritaria Institucijos išvadoms dėl transporto priemonės priskyrimo mopedams. Vadovaujantis SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, mopedai priskiriami motorinių transporto priemonių AM kategorijai, norint vairuoti šios kategorijos motorines transporto priemones, reikia įgyti tokią teisę (teisę vairuoti AM kategorijai priskirtas transporto priemones galima įgyti sulaukus 15 metų ir AB „Regitra“ išlaikius teorijos egzaminą) arba turėti teisę vairuoti aukštesnės kategorijos transporto priemones (asmuo, turintis vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti kitas motorines transporto priemones, gali vairuoti ir mopedą). Tokios transporto priemonės turi būti įregistruotos nustatyta tvarka, turėti galiojančią techninę apžiūrą ir būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o jų vairuotojai privalo turėti vairuotojo pažymėjimą su AM ar bet kuria kita atitinkama kategorija.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatyme (2023 m. gruodžio 19 d. Nr. XIV-2388), 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos transporto priemonėms – kiekvienai privalomai registruoti važiuoti žeme skirtai motorinei transporto priemonei, traktoriui ir savaeigei mašinai, kurių didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/h arba kurių didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/h, taip pat priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones. Šis įstatymas taip pat taikomas ir pirmiau nurodytus kriterijus atitinkančioms neregistruotinoms transporto priemonėms – motorinėms transporto priemonėms, traktoriams ir savaeigėms mašinoms, kurių privaloma registracija pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių registravimą, nėra numatyta.
KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 204 punkte nustatyta, kad važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones). Leidžiama važiuoti be motociklininkų apsaugų, jeigu mopedas, motociklas, triratis, bet kurios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai.
Taigi, G. A. pagrįstai buvo nubaustas, nes vienerių metų laikotarpiu nuo paskirtos administracinės nuobaudos pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, vairavo neapdraustą elektrinį mopedą privalomuoju civiliniu transporto priemonių draudimu, taip pat vairavo elektrinį mopedą, nedėvėdamas šalmo.
Pareiškėjas privalėjo būti susipažinęs su SEAKĮ, KET reikalavimais, o jų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės už padarytus pažeidimus. G. A. administracinių baustumų išrašas patvirtina, kad jis 5 metų laikotarpiu buvo baustas administracine tvarka dėl to, jog vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, taigi nėra pagrindo nesutikti su Institucijos vertinimu, kad Pareiškėjas tokio tipo pažeidimus daro pakartotinai. Teismo vertinimu, G. A. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam nusižengimui ir atitinka administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus.
Teismas negali daryti išvados, kad G. A. buvo pakankamai rūpestingas, jog išsiaiškintų, ar jo turima transporto gali dalyvauti saugiame kelių eisme. Teismas atmeta gynybos argumentą dėl atsakomybės netaikymo G. A., nes pardavėjas suklaidino G. A., netinkamai informavo. Vadovaujantis SEAKĮ 25 str. 12 d., pardavėjas privalėjo informuoti pirkėją raštu, ar su parduodama transporto priemone pagal šio įstatymo nuostatas jis galės teisėtai dalyvauti viešajame eisme. Teismas, aiškindamas įstatymo nuostatas, akcentuoja, kad įstatymas numato aiškias pareigas ir atsakomybę pardavėjams, tačiau tai nereiškia, kad jei pardavėjas nesilaiko įstatyme numatytos pareigos, turi būti atleidžiamas nuo atsakomybės asmuo, įsigijęs transporto priemonę. G. A. 2023-10-23 teismo baudžiamuoju įsakymu baustas, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, pagal ANK 424 3 d. baustas, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Taigi, G. A., turėdamas kriminalinės patirties, vairavęs neblaivus be teisės vairuoti, privalėjo būti itin atidus, pasirinkdamas transporto priemonę. Jis galėjo, kaip paaiškino teismo posėdyje Institucijos atstovas D. M., pirkti mikrojudumo priemonę iš patikimų pardavėjų Lietuvoje. Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos rašte nurodyta, kad daugėja atvejų, kai pardavėjai, parduodami lengvųjų keturračių technines charakteristikas atitinkančius mini automobilius, nurodo, kad tokios transporto priemonės atitinka elektrinėms mikrojudumo priemonėms keliamus reikalavimus ir jos gali viešajame eisme dalyvauti neįregistruotos, jas vairuoti nereikia vairuotojo pažymėjimo, jomis galima važiuoti dviračių takais ir pan. Taigi, neneigiant pardavėjo atsakomybės, pirkėjas, šiuos atveju G. A., turėjo būti itin atidus, privalėjo įsigyti tokią transporto priemonę, dėl kurios atitikties nebūtų kilę klausimų. G. A. elgėsi rizikingai – patikėjo pardavėju, kad jo įsigyta transporto priemonė nėra mopedas, nors iš savo patirties (važiavimas esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti), turėjo būti itin dėmesingas, rinkdamasis tinkamą transporto priemonę.
Apibendrinant aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, išsamiai ir objektyviai, vadovaudamasi ANK 569 straipsnio nuostatomis, ištyrė bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo.
ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) nuostatos. Teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjo G. A. atstovė advokatė D. B. prašo atlyginti Pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo skundas netenkintinas, o Institucija, priėmusi skundžiamą Nutarimą, G. A. priešingus veiksmus kvalifikavo tinkamai, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
G. A., jo atstovės advokatės D. B. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.