- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-16
- Bylos Nr.
- 1S-566-185/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-26 nutarties, kuria įtariamajam T. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. G. įtariamas tuo, kad 2014 m. gegužės 24 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Kupiškio r., Subačiaus mstl., (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nukentėjusiam G. A. peiliu dūrė du kartus į nugaros sritį ir vieną kartą į krūtinės sritį, dėl ko nuo patirtų sužalojimų G. A. mirė, ir taip tyčia nužudė G. A., t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d.
Įtariamasis T. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka, sulaikytas 2014-05-24 21.10 val. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-26 nutartimi įtariamajam T. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis T. G. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-26 nutartį ir jam skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad nusikaltimo, kuriuo padarymu įtariamas, nepadarė, yra nekaltas, todėl nesislėps ir netrukdys tyrimui, yra suinteresuotas, kad būtų nustatyta tiesa. Mano, kad pirminiai tyrimo veiksmai atlikti ir aiškėja jo nekaltumas.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nepagrįstas yra įtariamojo prašymas jam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone. Pažymėtina, kad išnagrinėjęs skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo, aukštesnės instancijos teismas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį, tačiau negali pakeisti paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo kita kardomąja priemone. Kardomosios priemonės - suėmimo pakeitimas švelnesne ikiteisminio tyrimo stadijoje galimas tik BPK 139 str. numatyta tvarka.
Įtariamasis T. G. skunde nurodo, kad jis nusikalstamos veikos, kuria įtariamas, nepadarė, todėl teismo nutartis dėl suėmimo yra neteisėta. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu (BPK 121 str. 2 d.), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Taigi ar įtariamasis yra kaltas padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką šiuo metu yra nesprendžiama. Kartu pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Patikrinus teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo paskyrimo įtariamajam T. G. pagrįstumu ir teisėtumu, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog T. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, iš dalies ir paties įtariamojo parodymuose bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje.
Suėmimas įtariamajam T. G. paskirtas dviem pagrindais, numatytais BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., t. y. pagrįstai manant, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei trukdys procesui.
Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
T. G. yra įtariamas padaręs nusikaltimą, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (nužudymas), už kurio padarymą įstatymų leidėjas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmę. Pagal teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors nusikaltimų sunkumas ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmė negali būti laikoma absoliučiu pagrindu pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau šiuo atveju apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad T. G. yra ankščiau teistas už tyčinius nusikaltimus, Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos bei pajamų pragyvenimui, paskutiniu metu dirbo ir gyveno užsienyje (Didžiojoje Britanijoje). Aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad visos šios paminėtos aplinkybės yra pakankamos manyti, jog įtariamasis būdamas nesuimtas gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl suėmimas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu jam paskirtas pagrįstai.
Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad yra pagrindas manyti, jog T. G. būdamas laisvėje gali trukdyti procesui. Skirdamas suėmimą BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu teismas turi nurodyti, kokiais bylos duomenimis grindžiamas toks manymas. Tokio manymo, kad T. G. trukdys procesui, apylinkės teismas bylos duomenimis nepagrindė. Tokių duomenų savo pareiškime nenurodė ir prokuroras. Pagal teismų praktiką prie aplinkybių, galinčių trukdyti procesui, negali būti priskiriamas pirminių tyrimo veiksmų neatlikimas ar kitų bendrininkų nustatymas (jeigu tai pirmosios instancijos teismas turėjo omenyje). Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, nenustatė duomenų, kurie pagrįstų šio T. G. suėmimo paskyrimo pagrindo buvimą, todėl šis skundžiamoje teismo nutartyje nurodytas suėmimo paskyrimo T. G. pagrindas - manymas, kad įtariamasis gali trukdyti procesui, pripažįstamas nepagrįstu ir iš skundžiamos nutarties šalinamas. Tačiau kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimui pakanka nustatyti bent vieną iš suėmimo pagrindų, numatytų BPK 122 str. 1 ir 5 d., todėl BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto suėmimo paskyrimo pagrindo pašalinimas iš skundžiamos teismo nutarties nesudaro pagrindo šią nutartį naikinti, nes kitas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrindas - manymas, kad įtariamasis T. G. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo yra nustatytas teisingai.
Taigi atsižvelgus į pirmiau paminėtų aplinkybių visumą darytina išvada, kad šiame pirminiame ikiteisminio tyrimo etape nesuvaržius įtariamojo T. G. laisvės, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl apylinkės teismo nutartis dėl suėmimo paskyrimo T. G. pagrįsta, jos naikinti įtariamojo skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo T. G. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-26 nutartį.
Nutartis neskundžiama.