- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- A15.-1943-753/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00101-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Pažeidėjas
- Ž. G.
nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato – atstovui,
žodinio nagrinėjimo tvarka – viešame teismo posėdyje – išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kur Ž. G., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis G. Č. 2019 m. liepos 24 d. Ž. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 63-ANR_P-2011-2019 už tai, kad jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai šios teisės nėra įgijęs, 2019 m. liepos 24 d. apie 3.00 val. Kaišiadorių r. sav., kelio Rumšiškės-Tadarava 1,85 km vairuodamas transporto priemonę „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiame kelio ruože nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė transporto priemonės, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Nuvažiuodamas nuo kelio apgadino kelio sankasą, nulaužė šalia kelio stovinčius medžius. Ž. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais Ž. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 219 ir 222 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. G. dėl administracinio nusižengimo padarymo neprisipažino ir nurodė, kad iš eismo įvykio vietos nepasišalino, tačiau iš jos išvyko, nes jam reikėjo medicininės pagalbos. Eismo įvykis įvyko dėl į kelią išbėgusios stirnos. Norėjo išvengti susidūrimo, todėl nusuko į šoną ir nuvažiavo nuo kelio. Buvo nulaužtas medis. Teisės vairuoti transporto priemones neturi. Už jo vairuoto automobilio važiavo draugas, kuris sustojo ir jį nuvežė į Kauno klinikas. Eismo įvykio metu jam buvo padaryti įvairūs sužalojimai. Klinikose nurodė, kad eismo įvykį padarė su motociklu, buvo šoko būsenos. Draugas jį paliko klinikose, o pats nuvažiavo prie sudaužyto automobilio surinkti šiukšlių. Pats policijos pareigūnų nekvietė. Policijos pareigūnė atvyko į klinikas, kuriai nurodė, kad važiavo su motociklu. Rytojaus dieną į namus atvyko policijos pareigūnai, kuriems nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes.
Teismo posėdžio metu liudytojas D. P. paaiškino, kad liepos 24 d. buvo Ž. gimtadienis, todėl nusprendė važiuoti pasivėžinti. Važiavo dvejais automobiliais, jis važiavo jam priklausančiu automobiliu, Ž. vairavo kitą automobilį, jis vairuoja jo šeimos nariams priklausančius automobilius. Važinėdavo kiekvieną dieną. Minėtą naktį važiavo pro Rumšiškes, važiavo Ž. iš paskos, matė, kad Ž. stabdė ir staigiai nusuko į kairę, nes Ž. „užmetė“, matė, kad pro kelią prabėgo stirna. Tuo metu pradėjo lyti. Bandė ištraukti Ž. iš automobilio, jis sunkiai orientavosi, buvo sužeistas, todėl nuvežė Ž. į Kauno klinikas. Kad Ž. neturi teisės vairuoti transporto priemones, nežinojo. Paliko Ž. klinikose ir nuvažiavo prie sudaužyto automobilio, kur ieškojo Ž. raktų, tačiau jų nerado.
Į teismo posėdį institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato – atstovas neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta (b. l. 62-63).
Į teismo posėdį suinteresuotas asmuo – transporto priemonės savininkė E. R. neatvyko, byloje gautu prašymu nustatyta, kad transporto priemonės savininkė gyvena užsienyje (b. l. 45). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 straipsnio 8 dalis).
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. G. neginčija, jog vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau nesutinka, jog pasišalino iš įvykio vietos, taip pat nesutinka su protokole nurodytomis aplinkybėmis, jog nuo kelio nuvažiavo dėl to, kad nepasirinko saugaus greičio, nurodė, kad nuo kelio nuvažiavo, nes į kelią išbėgo stirna, todėl, vengdamas susidūrimo, nuvažiavo nuo kelio.
Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Pagal Kelių eismo taisyklių 219 punktą įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (219.2 punktas); jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam (219.4 punktas); imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai (219.5 punktas).
Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. G. ir liudytojo D. P. paaiškinimus bei administracinio nusižengimo byloje esančius ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK) Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio G. Č. Ž. G. 2019 m. liepos 24 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. 63-ANR_P-2011-2019, kurį surašant Ž. G. su administracinio nusižengimo padarymu sutiko (b. l. 5-6); Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio G. Č. 2019 m. liepos 24 d. ir Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. S. 2019 m. liepos 25 d. tarnybinius pranešimus dėl techninio eismo įvykio, kuriuose nurodyta, kad 2019 m. liepos 24 d. apie 8.34 val. gautas pranešimas, kad Kaišiadorių r. sav., Rumšiškių miestelyje, Užtakų g. pastebėtas į medžius įvažiavęs automobilis, kuris yra smarkiai apgadintas. Automobilis be valstybinių numerių. Nuvykus į įvykio vietą liudytojas D. J. nurodė, kad apie 3.00 val. nakties lauke išgirdo garsą, lyg kažkas sprogo, pažiūrėjęs pro langą pastebėjo, kad šalia kelio vaikšto žmonės ir šviečia prožektoriais. Liudytojas suprato, kad nuo kelio nuvažiavo automobilis, tačiau manė, kad žmonėms pagalbos nereikia, todėl nekvietė policijos pareigūnų. Liudytojas patvirtino, kad automobilis buvo be valstybinių numerių. Pagal automobilio VIN kodą ir automobilyje rastus dokumentus nustatyta transporto priemonės savininkė. Eismo įvykio metu apgadinta kelio sankasa bei nulaužtas medis. Ekipažui nuvykus į automobilio savininkės namus, rastas automobilį vairavęs Ž. G., kuris paaiškino, kad automobilio nesuvaldė, nes į kelią išbėgo stirna. Ž. G. nurodė, kad atsisegęs saugos diržą išlipo iš automobilio ir kiek įmanoma aprinko šalia esančias šiukšles, tuomet įsėdo į draugo D. vairuotą automobilį ir nuvyko į Kauno klinikas, kur pasakė, kad nukrito nuo motociklo. Melavo, nes bijojo, jog gaus baudą už važiavimą neturint teisės vairuoti. Ž. G. teigė, kad valstybinius numerius pasiėmė, nes nenorėjo, jog jie mėtytųsi šalia automobilio. Tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodyta, kad iš priimtų paaiškinimų bei įvykio vietoje surinktos medžiagos matyti, kad Ž. G. visų įvykiui reikšmingų detalių nepasakė ir priimant paaiškinimą melavo, nes automobilis, iš kurio Ž. G. teigė išlipęs, buvo visiškai sumaitotas, apvirtęs, ugniagesių komandai nepavyko atidaryti priekinių durelių su laužtuvais, nors Ž. G. teigė, kad dureles atsidarė pats. Iš surinktos medžiagos matyti, kad Ž. G., suvokdamas savo veiksmus, pabėgo iš eismo įvykio vietos, apgadindamas svetimą turtą, t. y. kelio sankasą, nulauždamas šalia stovinčius medžius, taip pat bandė nuslėpti automobilio savininką (b. l. 7-10); eismo įvykio vietos schemą (b. l. 13); Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK administracinį sprendimą dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, priekabai, sugadintai eismo ar kitokio įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme, kuriuo nustatyta, kad 2019 m. liepos 24 d. automobiliui „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždrausta dalyvauti viešajame eisme ir, kuriai panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojimas, nes transporto priemonė po eismo įvykio neatitinka techninių reikalavimų (b. l. 18); liudytojo D. J. 2019 m. liepos 24 d. paaiškinimą (b. l. 19); liudytojo S. R. 2019 m. liepos 24 d. paaiškinimą (b. l. 20); administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. G. 2019 m. liepos 24 d. paaiškinimą (b. l. 21); papildomus duomenis apie eismo įvykį, kur nurodyti eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 22); Vairuotojų registro duomenis, kuriais nustatyta, kad Ž. G. neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 15-16), kitą byloje surinktą medžiagą, teismas daro išvadą, jog Ž. G., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai šios teisės nėra įgijęs, 2019 m. liepos 24 d. apie 3.00 val. Kaišiadorių r. sav., kelio Rumšiškės-Tadarava 1,85 km vairuodamas transporto priemonę „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiame kelio ruože nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė transporto priemonės, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Nuvažiuodamas nuo kelio apgadino kelio sankasą, nulaužė šalia kelio stovintį medį. Ž. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 219 ir 222 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. G. nurodė, jog nepasišalino iš įvykio vietos, tačiau iš jos išvyko dėl to, jog jam buvo reikalinga medicininė pagalba, tačiau byloje esančiais tarnybiniais pranešimais dėl techninio eismo įvykio, medicinos dokumentų išrašu/ siuntimu bei administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. G. ir liudytojo D. P. paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei liudytojas nekvietė nei greitosios medicinos pagalbos, nei policijos pareigūnų. Pagal Kelių eismo taisyklių 219.4 punktą eismo dalyvis, esant sužeistam asmeniui, privalo apie tai pranešti policijos pareigūnams. Nors eismo įvykio dalyvis gali pats nuvykti į medicinos įstaigą arba būti nuvežamas ten kito asmens, tačiau apie patį įvykį vis tiek privaloma pranešti policijos pareigūnams. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog apie eismo įvykį būtų buvę pranešta policijos pareigūnams. Byloje pateiktu medicinos išrašu taip pat nustatyta, kad atvykęs į Kauno klinikas, Ž. G. nurodė, jog buvo sužeistas, kai važiavo motociklu. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad į Kauno klinikas atvykusiai policijos pareigūnei nurodė, kad eismo įvykis įvyko važiuojant su motociklu. Taip pat bylos duomenimis bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojo paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad po eismo įvykio Ž. G. su savimi pasiėmė automobilio, su kuriuo įvyko eismo įvykis, valstybinius numerius, o tikrąsias eismo įvykio aplinkybes pareigūnams nurodė tik jiems atvykus į jo gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. G. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs ir, kurio metu buvo padaryta turtinė žala, vietos, suprasdamas savo elgesio, priešingo Kelių eismo taisyklėms, neteisėtumą, todėl jo veiksmais teisingai kvalifikuoti kaip ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. G. nurodė, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl jam reikalingos medicininės pagalbos, tačiau tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Nors byloje gautame akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad dėl eismo įvykio valstybės turtui žala nepadaryta bei suinteresuotas asmuo – transporto priemonės savininkė E. R. prašyme nurodė, kad jokių pretenzijų ir civilinio ieškinio savo broliui Ž. G. nereiškia, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo padaryta tam tikra žala – buvo apgadinta kelio sankasa, nulaužtas medis (b. l. 7-10, 13), taip pat eismo įvykio metu buvo apgadinta E. R. priklausanti transporto priemonė (b. l. 18, 22), todėl aplinkybės, kad akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“ raštu nurodė, jog dėl eismo įvykio valstybės turtui žala nepadaryta ir E. R. prašymas, kuriame ji nurodė, kad savo broliui neturi jokių pretenzijų dėl eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės, administracinės atsakomybės pagal aptariamą administracinio nusižengimo teisenos straipsnį nepašalina.
Skiriant administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam Ž. G., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, taip pat į tai, kad nenustatyta Ž. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (ANK 35-36 straipsniai), kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neteistas (b. l. 30), dirba, tačiau administracine tvarka baustas, turi ne vieną galiojančią administracinę nuobaudą už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, taip pat galiojančių administracinių nuobaudų už kitus administracinius nusižengimus (b. l. 23-29), į teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, jog Ž. G., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, dažnai jas vairuoja, todėl jam skirtina ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta vidutinio dydžio nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vidutiniam terminui be transporto priemonės „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo (ANK 426 straipsnio 7-8 dalys). Transporto priemonės konfiskavimas neskirtinas, nes byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkė žinojo, jog Ž. G. vairuos jai priklausančią transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.
Nutarimui įsiteisėjus byloje esantys transporto priemonės dokumentai bei žalios spalvos dokumentų dėklas grąžintinas transporto priemonės savininkei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635-637 ir 646 straipsniais, teismas
nutaria:
pripažinti Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 1425,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 m. 6 mėn. (vienerių metų šešių mėnesių) terminui be transporto priemonės „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios E. R., konfiskavimo.
Nutarimui įsiteisėjus transporto priemonę „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti disponuoti transporto priemonės savininkei savo nuožiūra.
Nutarimui įsiteisėjus grąžinti transporto priemonės „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei E. R. byloje esančius transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros korteles (ataskaitas), žalios spalvos dokumentų dėklą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT247300010112394300 „Swedbank“, AB; arba Nr. LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas; arba Nr. LT122140030002680220 Luminor Bank AB; arba Nr. LT327180000000141038 AB Šiaulių bankas; arba Nr. LT427230000000120025 UAB Medicinos bankas; arba Nr. LT744010051001324763 Luminor Bank AB; arba Nr. LT057044060007887175 AB SEB bankas; arba Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ bankas, nurodant mokėjimo pavedime nusižengimo identifikavimo kodą (ROIK) – 19103851630, įmokos kodas – 1001.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1, 2 dalys).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.