- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-07-21
- Bylos Nr.
- e1-1226-322/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22098-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- R. R.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje
R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pjovėju, teistas paskutinį kartą 2020 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda, uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius, konfiskuota transporto priemonė, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. R. 2021 m. liepos 4 d., apie 19 val. 40 min., sesers A. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,82 promilių neblaivumas, tyčia, du kartus delnu sudavė savo seseriai į galvą ir nugarą, taip sukeldamas nukentėjusiajai A. G. fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. R. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), su seserimi A. G. dažnai bendrauja telefonu, santykiai jų geri. 2021 m. liepos 3 d. iš (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), kartu su draugu, aplankė pažįstamus, vartojo alkoholį, gėrė alų, degtinę, tikslaus išgerto kiekio pasakyti negali. Vakare nuėjo pas seserį, ji įsileido permiegoti. 2021 m. liepos 4 d. atsikėlęs ryte vėl išėjo pas draugą. Dienos metu taip pat vartojo alkoholį, gėrė alų, dėl ko jautėsi apsvaigęs. Grįžo vakare pas seserį, tikslaus laiko nepamena, tada įvyko tarp jų konfliktas, dėl finansinių šeimos reikalų, ir jis pasakė savo nuomonė apie jos sūnų, dėl ko ji labai supyko. Konflikto metu galėjo šūkauti, keiktis, tačiau nebuvo žodžiai nukreipti į ją. Konflikto metu jie susistumdė, dėl ko jai galėjo suduoti smūgius iš rankos, tačiau tie smūgiai buvo nestiprūs, nes tikrai nenorėjo sesers sužaloti. Kur sudavė nepamena, galėjo suduoti į galvą bei nugarą. Dėl suduotų smūgių nuoširdžiai gailisi, nenorėjo jai sukelti skausmo (b. l. 79-81).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. R. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji A. G. parodė, kad 2021 m. liepos 3 d. apie 18 val. į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo jos brolis R. R., kuris buvo neblaivus ir prašė leisti pernakvoti jos namuose. Ji jį įsileido į namus ir ryte brolis vėl išėjo į miestą. 2021 m. liepos 4 d. apie 18 val. 30 min. brolis vėl grįžo į jos namus. Jis buvo labai girtas ir pradėjo ją įžeidinėti, koneveikti, vadino „gaidena“ ir kitais įžeidžiančias žodžiais. Brolis griūdamas išdaužė indus. Apie 19 val. 40 min. jos brolis jai vieną kartą delnu trenkė į galvą ir vieną kartą į nugarą. Po smūgių ji pajuto skausmą, kuris truko neilgai. Ji yra neįgali, todėl bijodama, kad girtas brolis gali ją sužaloti, iškvietė policijos pareigūnus. Brolis gyvena (duomenys neskelbtini) ir pas ją atėjo tik permiegoti. Dėl brolio smūgių pareiškimo rašyti nepageidauja. Sužalojimų jokių nepatyrė, tik pajuto skausmą. Nori, kad brolis nebegrįžtų į jos namus (b. l. 9-10).
Liudytoja R. M. parodė, kad vakare, tikslaus laiko nepamena, jai paskambino draugė A. G. ir paprašė ateiti, nes draugės brolis išdaužė stiklainius. Atėjusi į draugės namus, esančius (duomenys neskelbtini), pamatė, kad R. R. guli lovoje. Namuose buvo sudaužytų indų, kuriuos ji surinko ir sutvarkė draugės namus, nes ji yra neįgali. Jai atėjus R. R. buvo ramus, bet po kiek laiko pradėjo koneveikti A. G., vadino ją „gaidena“, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Ji matė kaip R. R. viena ranka buvo suėmęs A. G. už sprando, bet jos akivaizdoje jis seseriai jokių smūgių nesudavė. A. G. jai sakė, kad indus R. R. išdaužė griūdamas dėl savo girtumo. Daugiau nieko nurodyti negali, nes nežino kas vyko iki jai ateinant. Kai A. G. jai skambino, ji rėkė ir atrodė labai išsigandusi (b. l. 50-51).
- iš PRIR duomenų matyti, kad A. G. paskambinus į bendrąjį pagalbos centrą 2021 m. liepos 4 d., 19 val. 44 min., pranešė, jog brolis šiuo metu namuose muša ją, trenkė rankomis į galvą ir nugarą, ji yra neįgali, todėl jai sunku apsiginti (b. l. 5-8);
- pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo, kur buvo smurtaujama, apžiūra. Apžiūros metu reikšmingų bylai aplinkybių neužfiksuota (b. l. 10-11, 16-23);
- kitų objektų apžiūros protokole (b. l. 26-27) užfiksuota A. G. apžiūra, ant asmens galvos ir nugaros jokių pažeidimų, sužalojimų ar smurto žymių nebuvo nustatyta (b. l. 28-30);
- 2021 m. liepos 5 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių matyti, kad R. R. nustatytas 2,82 promilių neblaivumas (b. l. 42-43).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. R., tyčia du kartus delnu sudavė savo seseriai A. G. į galvą ir nugarą, šiais veiksmais sukėlė artimajam giminaičiui fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.
Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 110-111, 112-115).
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. R. R. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, praeityje teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 86-94), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 104-107), dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 102-103). Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. R. prokuroro siūlomos bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis 1 dalis), nustatant kaltinamajam teismo įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).
Prokuroras taip pat prašė kaltinamajam skirti įpareigojimą – be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų. Tačiau nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojančioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnyje, numatančiame nuteistųjų laisvės apribojimo bausme pareigas, įtvirtinta, kad nuteistieji laisvės apribojimo bausme privalo pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Kadangi įstatyme numatyta pareiga nuteistiems laisvės apribojimo bausme informuoti probacijos tarnybą apie gyvenamosios vietos pakeitimą, todėl prokuroro prašymas kartu su laisvės apribojimo bausme skirti įpareigojimą be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų yra perteklinis, todėl šis įpareigojimas neskirtinas.
Kadangi bauda kitomis bausmėmis nekeičiama, 2020 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir nesumokėtos 1700 Eur baudos išieškojimas šiuo metu jau yra vykdomas priverstinai, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę su ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bendrinti netikslinga.
Kadangi R. R. visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2021 m. liepos 4 d. 20 val. 15 min. iki 2021 m. liepos 5 d. 14 val. 20 min. (b. l. 66-67, 68-69), t. y. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (b. l. 83-85).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti R. R. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2021 m. liepos 4 d. 20 val. 15 min. iki 2021 m. liepos 5 d. 14 val. 20 min., t. y. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginti dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – R. R. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Išaiškinti R. R., kad laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyrius ((duomenys neskelbtini)). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis probuojamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.
Išaiškinti R. R., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.