- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- e2S-2660-262/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tavo verslas“
- Kategorijos
- 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tavo verslas“ atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tavo verslas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Atsakovė pagal ieškovų J. L., S. B., A. A., T. P., R. U. ir M. L. ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais pradėtos civilinės bylos procese pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti solidariai iš ieškovų 38 777,48 Eur nuostolių atlyginimą ir procesines 5 (penkių) procentų palūkanas. Materialiniam subjektiniam reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovų turtą, lygiavertį atsakovės pareikštam materialiniam subjektiniam reikalavimui.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašymo atmetimas grindžiamas šiais motyvais. Pirma, bylos procese yra daug ieškovų, kuriems pareikštas priešieškinis, jų turtinė padėtis nėra žinoma, todėl nėra pagrindo teigti, kad priešieškinio suma jiems solidariai yra didelė suma. Antra, laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių atsakovė, kaip ji teigia, patyrė nuostolius, galiojo trumpą laiko tarpą, atsakovės nurodomos preliminariosios sutartys buvo nutrauktos vėliau, negu buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė neįrodė sąlygų, kurios yra būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartimi,
pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Atsakovės atskirasis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
priešieškinis yra prima facie pagrįstas. Atsakovės vertinimu, nėra svarbu, kad, ką akcentavo
Šalies argumentai
pirmosios instancijos teismas, sutartys buvo nutrauktos vėliau, negu buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Esmė yra ta, jog sutartys buvo nutrauktos ir atsakovės nuostoliai atsirado todėl, kad šios bylos procese ieškovų prašymu buvo taikyti apribojimai;
pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Šalies argumentai
nevertino ieškovų elgesio. Ieškovai elgėsi neapdairiai ir savo veiksmais pademonstravo, jog jie siekia neteisėtomis priemonėmis sukelti atsakovei papildomus sunkumus. Ieškovai nebuvo išreiškę noro bendradarbiauti su atsakove ir valstybės institucijomis, sprendžiant šalių ginčo taikaus sureguliavimo klausimus. Atsakovės vertinimu, toks ieškovų elgesys rodo, kad jie gali būti linkę apsunkinti ir teismo sprendimo vykdymą;
ieškovams, o ne atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad jie būtų finansiškai pajėgūs įvykdyti
atsakovei palankų teismo sprendimą. Ieškovai yra fiziniai asmenys, todėl laikytina, kad priešieškinio suma jiems yra itin didelė suma. Tas suponuoja grėsmę, jog ieškovai sieks kaip galima labiau sumažinti savo turto vertę ir didinti savo įsipareigojimus, kad, patenkinus atsakovės materialinį subjektinį reikalavimą, nebūtų įmanomas šio reikalavimo įvykdymas.
Šalies argumentai
Ieškovai neatsiliepė į atsakovės atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, pagrįstai ar ne pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra būtinos trys sąlygos. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo materialinį subjektinį reikalavimą, kuriam užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Antra, turi egzistuoti teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika arba objektyvus poreikis, iki bus išspręstas pareikštas materialinis subjektinis reikalavimas, išlaikyti esamą padėtį. Trečia, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamo apsaugoti intereso svarba turi pateisinti prašomą taikyti suvaržymą / ribojimą. Šias sąlygas privalo įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę.
Apeliantė pareiškė teisme priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovų 38 777,48 Eur nuostolių atlyginimą. Materialiniam subjektiniam reikalavimui pagrįsti nurodo aplinkybes, jog buvo sudariusi tris preliminariąsias butų pirkimo-pardavimo sutartis. Pagrindinės butų pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, nes ieškovų prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta perleisti butus. Todėl apeliantė baudų, mokėtinų pagal preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis, ir palūkanų, mokėtinų kredito įstaigai, pavidalu patyrė jos nurodomus nuostolius.
Apeliantės priešieškinis nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Jeigu bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje pasitvirtintų apeliantės nurodomos faktinės aplinkybės, galėtų būti palankiai išspręstas jos materialinis subjektinis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo. Bet apeliantė tikėtinai nepagrindė, jog egzistuoja jai galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika. Apeliantės materialinio subjektinio reikalavimo suma, jeigu ir būtų pagrindas pripažinti, jog ji, nors ir yra ieškovų daugetas, yra didelė, pati savaime neapsprendžia teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizikos. Apeliantės argumentas, kad ieškovai siekia nesąžiningais veiksmais sukelti jai papildomus sunkumus, yra tikėtinai nepagrįstas. Ieškovai, pareikšdami ieškinį ir prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Civilinėje teisėje, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, galioja sąžiningumo prezumpcija, kurios esmė yra ta, jog kiekvienas civilinių teisinių santykių subjektas yra laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Apeliantė tikėtinai nepagrindė ieškovų nesąžiningumo. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovai nesąžiningai įgyvendino ir piktnaudžiauja savo teise kreiptis į teismą teisminės gynybos. Kartu toks ieškovų elgesys, pasireiškęs ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimu, nepatvirtina, kad jie gali būti linkę nevykdyti teismo sprendimo ar apsunkinti jo vykdymą. Apeliantė papildomai nurodo, jog ieškovai sieks sumažinti savo turto vertę ir didinti savo įsipareigojimus, bet nepateikė faktinių duomenų, kurie tikėtinai pagrįstų, kad ieškovai jau ėmėsi ar ketina imtis veiksmų, siekdami sumažinti savo turto aktyvus ir padidinti turto pasyvus, taip apsunkindami apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą.
Apeliantė neįrodė būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizikos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą nutartį nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atskirasis skundas yra atmestas. Todėl apeliantė neturi teisės gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų šiame bylos etape, atlyginimo (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį nepakeistą.