Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-653/2009

Teisejas Eugenijus Maciulaitis Procesinio dokumento kategorija:

1.2.4.8.2.; 2.1.7.4.; 2.1.15.3.3.; 2.1.14.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. lapkricio 23 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios J. B. apeliacini skunda del Varenos rajono apylinkes teismo 2009 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. 9 menesiu laisves apribojimo bausme, uždraudžiant J. B. visa laisves apribojimo laika bendrauti su nukentejusiaja I. B. .

Priteista iš J. B. nukentejusiosios I. B. naudai 692,00 (šeši šimtai devyniasdešimt du) Lt turtinei žalai atlyginti ir 2000,00 (du tukstanciai) Lt neturtinei žalai atlyginti, ipareigojant J. B. I. B. turtine žala atlyginti per tris menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo.

Priteista iš J. B. 300,00 (trys šimtai) Lt valstybei už suteikta nukentejusiajai valstybes garantuojama, 50 procentu apmokama antrine teisine pagalba.

Aprašomoji dalis

nustate:

J. B. nuteista už tai, kad ji 2008-09-24 apie 7.50 val. prie Varenos „Ryto” vidurines mokyklos, Dzuku g. 64, Varenoje, tarpusavio asmeninio konflikto su I. B. metu panaudojo prieš I. B. fizini smurta, t.y. sudave jai iš viršaus smugius i kaire galvos puse, tuo paciu pataikydama ir i kaires rankos žasta, bei stume ja nuo saves, suduodama kumšciais per abieju ranku, kurias I. B. buvo pakelusi apsiginti nuo smugiu, dilbius (du smugius rankomis i galva ir kaire ranka), tuo padarydama pastarajai kraujosruvas odoje kairiame žaste ir kairiame dilbyje bei sumušdama galva, tokiu budu padare I. B. nežymu sveikatos sutrikdyma.

Apeliante skunde atkreipia demesi i tai, kad nukentejusioji Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio specialistui, teismui pateiktame 2008-10-03 privataus kaltinimo skunde bei 2008 m. gruodžio 17 d. teisiamojo posedžio metu, duodama parodymus, nurodo skirtingas aplinkybes, susijusias su prieš ja panaudotu fiziniu smurtu. Nukentejusiosios parodymai yra nenuoseklus ir prieštarauja vieni kitiems, del ko teismas privalejo juos vertinti kritiškai. Tuo paciu pažymima, jog nukentejusiosios parodymai akivaizdžiai prieštarauja ir jos liudytoju parodymams, be to, akivaizdus ir nukentejusiosios liudytoju L. B. ir A. V. suinteresuotumas bylos baigtimi išimtinai nukentejusiosios naudai, del ko teismas, apeliantes nuomone, privalejo šiu liudytoju parodymus taip pat vertinti kritiškai.

Kita vertus, apeliantes isitikinimu, teismas nepagristai kritiškai vertino liudytoju: B. K. , M. C. , A. K. G. V. parodymus, paneigusius nukentejusiosios ir jos liudytoju nurodytas aplinkybes del fizinio smurto panaudojimo nukentejusiosios atžvilgiu. Jie patvirtino fakta, kad incidentas ivyko del nukentejusiosios netinkamo elgesio. Be to, 2009 m. kovo 5 d. teismo posedžio metu teismas atmete jos gynejo prašyma apklausti liudytoju J. S. , kuris mate 2008 m. rugsejo 24 d. jos ir nukentejusiosios konflikta, del ko darytina pagrista išvada, jog teismas neobjektyviai ir besalygiškai remesi tik kaltinimui naudingais irodymais, tame tarpe nukentejusiosios ir jos liudytoju parodymais, o teismo nuosprendyje išdestytos išvados neatitinka faktinems bylos aplinkybems. Apeliantes nuomone, teismas, priimdamas nuosprendi, negalejo remtis netiesioginiais vienas kitam prieštaraujanciais liudytoju parodymais.

Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas demesys ir i tai, kad teismas, vertindamas irodymus, neivertino byloje nustatytu faktiniu aplinkybiu neatitikimo specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini).

Išvadoje specialistas nurode - skausminga pakaušio kaire puse. Skausmingas ciuopiant kairio žasto išorinio paviršiaus vidurinis trecdalis. Specialistas padare išvada, jog I. B. padarytos kraujosruvos odoje kairiame žaste ir kairiame dilbyje bei kliniškai nustatytas galvos sumušimas. Sužalojimai padaryti veikiant galva ir kaire ranka kietais bukais žalojanciais daiktais galimai nukentejusios nurodytu laiku.

Apeliante atkreipia demesi i tai, kad byloje yra nustatyta, jog ji stovejo priešais nukentejusiaja, todel stovint priešais nukentejusiaja nebutu imanoma suduoti nukentejusiajai iš viršaus i galvos pakaušio kaire puse, kuri, kaip nukentejusioji teige, buvo pridengta jos rankomis, ir padaryti specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus pakaušio kaireje puseje. Be to, nei nukentejusioji, nei liudytoja L. B. nepatvirtino fakto, jog smugis buvo suduotas kumšciu ar kitokiu kietu daiktu. Priešingai, liudytojas M. C. nurode, jog apeliante tik viena ranka uždenge kamera. Be to, teismo posedyje specialistas nurode, jog išvadoje nurodyti sužalojimai galejo atsirasti ir del pacios nukentejusiosios veiksmu savo atžvilgiu. Apeliantes isitikinimu, nukentejusioji specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus patyre ne jos ir nukentejusiosios konflikto metu, o kitomis aplinkybemis.

Taigi, teismas, apeliantes nuomone, netinkamai ivertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ju atitikima specialisto išvadai, byloje nera objektyviu irodymu, patvirtinanciu jos kalte, o teismo nuosprendyje nurodyta išvada, jog yra priežastinis ryšys tarp jos veiksmu ir nukentejusiajai atsiradusiu pasekmiu, atmestina kaip nepagrista ir neirodyta.

Teismas visiškai nevertino aplinkybes, jog incidento ir konflikto iniciatore buvo nukentejusioji, kuri ilga laika apeliante terorizavo. Tai patvirtina pacios nukentejusiosios 2008 m. gruodžio 17 d. teismo posedžio metu duoti parodymai, jog jos konfliktavo del tarnybinio automobilio naudojimo asmeninems reikmems. Teismas nevertino aplinkybiu, jog nukentejusioji ja ir jos dukra filmavo ar fotografavo prie namu ir prie vidurines mokyklos. Ši fakta, apeliantes isitikinimu, patvirtina pati nukentejusioji, pateikusi teismui fotonuotrauka su joje užfiksuotu apeliantes tarnybiniu automobiliu. Fakta, jog nukentejusiosios tikslas buvo ja nufotografuoti ir / ar nufilmuoti patvirtina ir nukentejusiosios skunde nurodytos aplinkybes, kad 2008 m. rugsejo 24 d. apie 7 val. 45 min. jos susitiko namo kieme. Nukentejusioji planavo vežti sunui i mokykla mobiluji telefona, kuri jis paliko namuose. Atsižvelgiant i tai, jog po konflikto nukentejusioji net nenuejo i mokykla ir nenuneše mobilaus telefono sunui, o iš karto nuvažiavo i apeliantes darboviete, darytina pagrista išvada, jog nukentejusiosios tikslas buvo ja persekioti. Tai patvirtina ir liudytoju B. K. ir A. K. G. V. 2009 m. vasario 3 d. teismo posedžio metu duoti parodymai. Taigi, byloje, apeliantes nuomone, yra surinkta pakankamai irodymu, patvirtinanciu fakta, jog nukentejusioji pažeide jos ir jos nepilnamecio vaiko teise i privatu gyvenima. Šios vertybes yra saugomos ir ginamos LR BK 167 ir 168 straipsniais. Tikslu apginti savo ir savo nepilnamecio vaiko istatymo saugomas vertybes, t.y. teise i privatu asmens gyvenima, neperžengdama butinosios ginties ribu, nukentejusiosios fotoaparata ir/ar kamera apeliante uždenge viena ranka, taciau jokiu veiksmu, nurodytu kaltinime, nukentejusiosios atžvilgiu neatliko, todel jos veiksmuose nera nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. l dalyje, sudeties.

Teismo posedžio metu nuteistoji ir jos gyneja praše apeliacini skunda tenkinti, nukentejusioji – civiline ieškove ir jos atstove praše apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios J. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byla apeliacine tvarka nagrinejanti teiseju kolegija, ivertinusi visus byloje esanciu irodymus, daro išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagristai J. B. pripažino kalta padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Apeliantes pirmos ir apeliacines instancijos teismuose išdestyta ivykio aplinkybiu versija, jog ji nukentejusiajai I. B. nesudave smugiu, o tik uždenge delnu kamera, kuria nukentejusioji filmavo ja, jos dukra ir automobili, paneigta byloje surinktais ir teisiamojo posedžio metu ištirtais irodymais.

Priešingai nei teigiama apeliantes skunde, nukentejusiosios I. B. parodymai iš esmes viso proceso metu buvo nuoseklus.

Nukentejusioji I. B. privataus kaltinimo skunde nurode, jog ji su J. B. gyvena kaimynysteje. 2008 m. rugsejo 24 d. apie 7 val. 45 min. ji su J. B. susitiko namo kieme, kur paprastai jos stato automobilius. Joms susitikus automobiliu stovejimo aikšteleje, J. B. iš karto pradejo žodini konflikta, ja vadino keiksmažodžiais. Ji i konflikta nesivele, tik pasake J. B. „pagalvok kaip elgiesi”, sedo i savo automobili ir pajudejo link „Ryto” vidurines mokyklos. Paskui ja i mokykla važiavo ir J. B. . Atvažiavusi prie mokyklos, ji sustojo netoli šiukšliu konteineriu, J. B. ja aplenke ir sustojo toliau. Ji išlipo iš automobilio, bet dar nuo jo nespejo nueiti. J. B. išlipo iš mašinos, paleido dukra i mokykla, o pati pradejo eiti link jos. J. B. besiartinant vel kilo žodinis konfliktas, J. B. pradejo ja kolioti, o ji pasake, kad pastaroji nesinaudotu asmeninems reikmems valdišku automobiliu. J. B. pripuole prie jos, artindamasi užsimojo ir trenke du smugius. Viena smugi J. B. jai sudave ranka iš viršaus i kaire galvos puse. Kadangi ji savigynai galva prisidenge ranka, tai tuo paciu J. B. jai pataike ir i kaires rankos žasto viršutine dali. Po to, J. B. stume ja nuo saves, suduodama jai kumšciais per abieju ranku, kurias ji buvo pakelusi apsiginti nuo smugiu, dilbius. Tuo ju fizinis kontaktas pasibaige. J. B. pasivijo savo mažamete dukra, kuri tuo metu ejo link mokyklos duru (b.l. 2-3).

I. B. iš karto po ivykio, 2008-09-24, del galvos ir kaires rankos ties žasto sritimi skausmu, kreipesi i Varenos poliklinika, kur buvo apžiureta chirurgo. Medicininio dokumento išraše nurodyta – objektyviai: pakaušio sritis iš kaires puses skausminga. Kairio žasto viduriniame trecdalyje patine, paraude, skausminga (b.l. 7). Be to, ta pacia diena nukentejusioji kreipesi ir i Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Alytaus poskyri. 2008-09-24, kur 15 val. 05 min. buvo atlikta I. B. teismo medicinos apžiura. Apžiuros metu nukentejusioji, nurodydama ivykio aplinkybes, paaiškino, jog 2008-09-24 apie 7.50 val. Varenoje, ties „Ryto” vidurine mokykla ja sumuše pažistama moteris, rankomis smugiuodama i galvos plaukuotosios dalies kaire puse ir i kaire ranka, kuria ji dengesi nuo smugiu. Ivykio metu samones praradusi nebuvo, ivykio aplinkybes prisimena (b.l. 5).

Ivykio diena – 2008-09-24 del konflikto i Varenos raj, PK kreipesi ir J. B. , todel tiriant J. B. pareiškima, I. B. buvo iškviesta i Varenos raj. PK duoti paaiškinimu. 2008-10-08 I. B. , duodama paaiškinimus, nurode, jog ji 2008-09-24 ryte, budama prie savo automobilio, pamate kaip iš namo išejo J. B. su dukryte. Tarp ju ivyko žodinis konfliktas, kuri ji neprisimena kas pradejo. Ji sedo i automobili ir nuvažiavo prie „Ryto” vidurines mokyklos. Prie mokyklos ji atvažiavo pirma, o paskui ja su tarnybiniu automobiliu atvažiavo J. B. su dukra. Išlipusi iš savo automobilio, ji telefonu nufotografavo peizaža prie mokyklos. Tuo metu nuo jos iki J. B. buvo maždaug 10 metru atstumas. J. B. , pamaciusi ja, iš karto priejo prie jos ir su kumšciais pradejo ja mušti. Prie mokyklos tarp ju ivyko žodinis konfliktas (b.l. 38).

Pirmos instancijos teisme, be aukšciau nurodytu aplinkybiu, nukentejusioji I. B. parode ir tai, jog J. B. i mokykla važiavo tik su dukra, jos brolio ji nemate. Ji J. B. broli pažista. Pirmas J. B. smugis buvo iš viršaus i galva dešine ranka. Ji užsidenge abiem rankom. Ji nepastebejo, ar J. B. jai smugiavo delnu ar kumšciu. Antra karta J. B. ja stume – smugiavo i krutine. Smugiuodama pataike i ranku vidines puses. Taip pat nukentejusioji papildomai parode, jog po ivykiu prie mokyklos ji nuvažiavo namo persirengti. Persirengdama mate ant kuno, petyje paraudima ir ant kaires rankos vidines puses buvo sumušimas, galvoje guzas. Mušimo momenta mate L. B. . L. B. ji pamate tada, kai po smugio užsisuko ir ejo link savo mašinos. Ar L. B. tuo metu buvo mašinoje, ar prie mašinos, ji neprisimena (b.l. 54-56).

Fakta, jog apeliante J. B. nukentejusiosios I. B. atžvilgiu panaudojo fizini smurta, patvirtina ir kiti byloje esantys irodymai – liudytojos L. B. parodymai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei specialisto S. J. teisiamojo posedžio metu duoti paaiškinimai.

Liudytoja L. B. teisiamojo posedžio metu parode, jog 2008-09-24 ji veže vaikus i mokykla ir, išsukant iš Dzuku gatves i mokyklos taka, pamate ivyki. Ji vaikams pasake „vaikai, pažiurekit kaip moterys mušasi”. Ji moteru nepažinojo, tik mate kaip aukštesne moteris muše mažesne. Buvo smugiuota ir nustumta. Kuria ranka buvo smugiuota, ji nežino. Po to, kai privažiavo prie mokyklos, paleido vaikus, iš matymo ji atpažino moteri (J. B. ), kuri i mokykla mergaite veždavo, o po to atpažino I.. Ji su I. nei geros pažistamos, nei drauges – tai dvi lygiavertes moterys. Su J. B. ji mokesi vienoje mokykloje, bet ji jos nepažista. Kai ji pamate besimušancias moteris, atstumas nuo jos iki moteru buvo 10-20 metru. Ji važiavo letai, 20 km/h. Vaizdas jai matesi labai gerai. Aukšta moteris (J. B. ) i jos puse stovejo priekiu. Moterys buvo viena prie kitos. Iš pradžiu J. trenke su ranka. Su kuria ranka trenke, ji negali tiksliai pasakyti. Kai J. trenke, ji kažka turejo rankoje. Jai atrodo, kad tai buvo telefonas, nes po to, kai I. sedo i mašina, J. iš karto priejo prie savo mergaites ir kalbejosi telefonu. Kad kažka J. butu išsitraukusi, ji nemate. Buvo užsimota iš viršaus ir trenkta, tik kur pataike, ar i galva, ar i peti, ji nežino. J. abiem rankom pastume I. nuo saves ir nuejo. Nuejo prie savo mergaites ir kažkam skambino. Mergaite buvo palikta ant tako, 5-10 metru atstumu nuo ivykio. I. stovedama prieš J. nieko nedare. Ar I. turejo ka nors rankoje, ji nemate. I. prie jos iš karto po ivykio priejusi nebuvo. Po ivykio I. sedo i automobili ir išvažiavo. J. automobili ji mate ivykio vietoje, ar jame buvo žmoniu, ji negali pasakyti. Nuvykusi i darboviete, apie ivyki ji papasakojo bendradarbiams (b.l. 56-57).

Apeliacines instancijos teismo posedyje liudytoja L. B. dave iš esmes analogiškus parodymus.

Tai, kad liudytoja L. B. mate tarp apeliantes J. B. ir nukentejusiosios I. B. ivykusi konflikta, kurio metu buvo panaudotas fizinis smurtas, patvirtina liudytoju I. L. , O. C. teisiamojo posedžio metu duoti parodymai (b.l. 74-76). Liudytojos patvirtino aplinkybe, jog L. B. 2008-09-24 ryte atvykusi i darba pasakojo apie dvieju moteru muštynes prie „Ryto” vidurines mokyklos. L. B. joms pasakojo, kad viena moteris buvo aukštesne (J. B. ), kita žemesne (I. B. ), aukštesne moteris sudave žemesnei (b.l. 74-75).

Pažymetina ir tai, kad I. B. , jau paduodama privataus kaltinimo skunda Varenos rajono apylinkes teismui, nurode kaip betarpiška ivykio liudytoja L. B. .

Kaip matyti iš nukentejusiosios I. B. teisiamojo posedžio metu duotu parodymu, ji su L. B. yra pažistama, taciau nera artimos drauges. Pasak jos, ji iki nagrinejamo ivykio nežinojo net kur L. B. dirba, todel, iš karto po ivykio, nuvažiavo pas E. A. i kirpykla, žinodama, kad pastaroji draugauja su L. B. , paklausti kur L. B. dirba (b.l. 55). Tai, kad I. B. ir L. B. yra tik pažistamos, bet ne drauges, pirmos ir apeliacines instancijos teisme tvirtino ir pati liudytoja L. B. .

Vertinant išdestytas aplinkybes teiseju kolegija neturi pagrindo netiketi liudytojos L. B. parodymais, todel juos vertina kaip objektyvius, faktines aplinkybes atitinkancius bei nuteistosios J. B. kalte patvirtinancius irodymus.

Be to, I. B. sužalojimo fakta patvirtina ir specialisto išvada bei specialisto S. J. teisiamojo posedžio metu duoti paaiškinimai.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog nukentejusiajai I. B. padaryta kraujosruvos odoje kairiame žaste ir kairiame dilbyje bei kliniškai nustatytas galvos sumušimas. Sužalojimai padaryti veikiant galva ir kaire ranka kietais bukais žalojanciais daiktais, galimai nukentejusiosios nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 4-5).

Specialistas S. J. teisiamojo posedžio metu patvirtino savo duota išvada ir papildomai paaiškino, jog sužalojimai buvo padaryti plokšciam, ribotam paviršiuje, t.y. bet kokiu daiktu, kuris turi ribota paviršiu. Trauminio poveikio smogiant ar atsitrenkiant jis atskirti negali. Kraujosruvos buvo netaisyklingos ovalo formos kairiame žaste ir kairiame dilbyje. Skundesi skausmais galvoje (subjektyvus požymis). Sužalojimai galejo buti padaryti mažiausiai dviem poveikiais, jeigu galvoje – trys (b.l. 96-97).

Netiesiogiai nukentejusiosios I. B. parodymus, apie jos atžvilgiu panaudota fizini smurta, patvirtina ir liudytojos A. V. teisiamojo posedžio metu duoti parodymai. Nors mineta liudytoja pati ivykio ir nemate, taciau ji patvirtino aplinkybe, jog nukentejusioji buvo atvykusi ivykio diena (2008-09-24 apie pietus) pas ja i darba ir praše nuvežti i Alytu teismo medicinos specialisto apžiurai. I. B. jai sake, jog ja užpuole moteris, trenke i galva, i ranka. Tai ivyko prie mokyklos. Kai I. atejo i kirpykla matesi, kad ji jauciasi blogai, yra stresineje busenoje. I. kirpykloje rode ranka, ant kurios buvo raudona deme. I. rode kaire ranka nuo peties iki alkunes, buvo vienas paraudimas. Ji sake, jog galvoje yra guzas, taciau ji pati jo neciupinejo. Taigi, ta pacia diena ji I. B. nuveže i Alytu pas eksperta, kur ji buvo apžiureta (b.l. 76). Pažymetina tai, kad vien ta aplinkybe, jog liudytoja su nukentejusiaja I. B. yra drauges, teiseju kolegijai nesuteikia pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais, kadangi juos patvirtina kiti byloje esantys irodymai.

Priešingai aukšciau aptartiems irodymams, pagristu abejoniu kelia liudytojo J. S. apeliacines instancijos teismo posedyje duoti parodymai, kadangi jie neatitinka aukšciau išdestytais irodymais nustatytu ivykio aplinkybiu ir yra prieštaringi.

Liudytojas J. S. apklausos metu parode, jog jis J. B. ir I. B. pažista tik kaip Varenos miesto gyventojas. Apie šiu moteru konflikta jis sužinojo iš kaimyno J. K. , kurio žmona dirba kartu su J. B. . 2008-09-24 ryte miškelyje už Ryto vidurines mokyklos jis vedžiojo šuni. Griždamas, mokyklos kieme, maždaug 30-50 metru atstumu, jis pamate besibarancias moteris. Teismui paprašius liudytojo papasakoti, ka pastarasis žino apie nagrinejama ivyki, iš pradžiu liudytojas nurode, jog viena iš moteru kažka laike rankoje. Veliau gi, atsakydamas i klausimus, parode, jog jis mate, kad viena moteris rankoje laike maža filmavimo kamera, telpancia delne. Moterys stovejo netoli pilko automobilio, kurio modelio jis pasakyti negali, jos stovejo maždaug už triju metru nuo to automobilio. Jis mate, kad viena moteris rankoje laike maža filmavimo kamera, filmavo automobili. Tuo metu kita moteris ranka uždenginejo kamera, neleido filmuoti, paskui jos susibare. Atkreiptinas demesys i tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantes J. B. vairuojamas tarnybinis automobilis Opel Tombo Tour, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra tamsiai melynos spalvos. Be to, liudytojas parode, jog mokyklos kieme buvo tik dvi moterys, daugiau jis nieko nemate. Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, jog ivykio vietoje buvo ne tik nukentejusioji ir apeliante, bet ir J. B. dukra.

Byloje liudytojais taip pat buvo apklausti M. C. ir U. K. B. . Iš liudytojo M. C. pirmos ir apeliacines instancijos teisme duotu parodymu seka, jog J. B. yra jo sesuo, jie kartu dirba vaistu sandelyje. 2008-09-24 sesuo ji paeme Dzuku gatveje ir jie veže sesers dukra U. i mokykla. Kai jis isedo i automobili, J. užsimine, kad prie namu jas filmavo. Bet jie nespejo pakalbeti apie tai, nes jau buvo prie mokyklos. Jie nuvažiavo prie mokyklos, jis sedejo ant galines automobilio sedynes, sesers mergaite sedejo šalia vairuotojo. Prie mokyklos J. pastate automobili priekiu i mokykla. Kai jie atvažiavo prie mokyklos, netrukus nuo keliuko puses atejo I.. Priejusi I. pradejo filmuoti ar fotografuoti, nes ta mašina yra valdiška. Jis nežino tiksliai, ka I. turejo – filmavimo kamera, telefona ar fotoaparata. Aparatas buvo nukreipta tiesiai i mašina, iš priekio. Jo sesuo palydejo dukra ant šaligatvio, kad pastaroji nestovetu ant kelio ir sugrižusi prie I. viena ranka uždenge kamera ar fotoaparata, o kitoje rankoje laike telefona. Sededamas automobilyje jis nesuprato kas vyksta. Jokio konflikto tarp ju (I. B. ir J. B. ) neivyko. Jeigu jos butu susistumde, jis butu išlipes iš automobilio. Nuo mokyklos jis su seserimi nuvažiavo i policija, kur sesuo paraše pareiškima, kad I. ja persekioja.

Liudytoja U. K. B. , apeliantes J. B. mažamete dukra apeliacines instancijos teismo posedyje parode, jog ji pažista I.. Kai ji nesimoke mokykloje teta I. ateidavo pas juos i namus, veliau – ji pas juos namuose nesilanke. Ji prisimena ivyki, kuris atsitiko, kai ji mokesi pirmoje klaseje. Ji su mama išejo iš namu. Lauke I. filmavo mamos darbine mašina. Prie namu mama sake „išgraužk”, o teta I. sake „atšok”. Kodel jos taip kalbejo, ji nežino. Po to, ji su mama nuvažiavo, netoli nuo mokyklos jos paeme dede M. ir nuvažiavo i mokykla. Dede M. yra mamos brolis. Jie beveik kiekviena ryta važiuodavo kartu. Ja nuveždavo i mokykla, o mama su dede važiuodavo i darba. Prie mokyklos iš savo mašinos išlipo teta I. ir vel pradejo filmuoti mamos darbine mašina. Teta I. stovejo prie ju mašinos priekio, rankoje turejo fotoaparata. Ji su mama praejo pro teta I., mama viena ranka uždenge fotoaparata, kad nefilmuotu. Dede M. tuo metu sedejo mašinoje, išlipes nebuvo. Po to, ji su mama nuejo i mokykla. Prie mokyklos šaligatvio mama skambino i policija. Mokykloje ja klasiokes mama ramino, kad neverktu. Ji verke, nes teta I. ja išgasdino. Ji išsigando, kad teta I. kažka padarys jai ir mamai, taip pat ji išsigando, nes teta jas filmavo. Po šio ivykio ji jautesi blogai, todel mama ja nuvede pas psichologe.

Šiu liudytoju parodymai patvirtina fakta, kad ivyko konfliktas tarp J. B. ir I. B. , kad pastaroji filmavo J. B. bei automobili, kuriuo ji atvyko, taciau, tuo paciu nepaneigia fakto, jog I. B. nebuvo suduoti smugiai. M. C. , sededamas automobilio galineje sedyneje teige nemates, jog jo sesuo butu sudavusi smugius I. B. , tuo metu sesers dukra U. stovejo atokiau nuo motinos, ant šaligatvio (ka, beje patvirtino ir ivykio liudytoja L. B. ), kas leidžia daryti išvada, kad mažamete J. B. dukra objektyviai galejo ir nematyti suduotu smugiu. Tuo tarpu pati mažamete U. B. paaiškino, kad ji nuo mamos niekur pasitraukusi nebuvo, taciau ji buvo išsigandusi, verke. Be to, teismui kelia abejoniu M. C. parodymu tikrumas ir tuo aspektu, jog objektyviai nera realu, kad jis, kaip J. B. brolis, automobilyje matydamas tarp sesers ir kitos moters vykstanti konflikta, butu nuo to atsiribojes ir išlipes iš automobilio nebandes jo nutraukti. Butent šios aplinkybes kelia teismui abejone, ar nuteistosios J. B. brolis M. C. buvo ivykio vietoje. Atsižvelgiant aukšciau išdestytas aplinkybes bei ivertinant tai, jog mineti liudytojai yra artimi J. B. giminaiciai (brolis ir dukra), negalima šiu asmenu parodymu vertinti kaip nuosekliu ir tuo paciu paneigianciu J. B. kalte del jai inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Be to, pažymetina ir tai, kad liudytoju B. K. ir A. G. teisiamojo posedžio metu duoti parodymai patvirtina aplinkybe, kad nukentejusioji I. B. ivykio diena buvo atvažiavusi i apeliantes J. B. darboviete. Taciau minetu liudytoju parodymai nei patvirtina, nei paneigia to fakto, jog 2008-09-24 J. B. I. B. atžvilgiu prie „Ryto” vidurines mokyklos panaudojo fizini smurta.

Liudytoja Birute Keršiene teisiamojo posedžio metu parode, jog 2008-09-24 I. B. buvo atvažiavusi i jos, tuo pacius ir i J. B. , darboviete. I. B. pasake, jog nufilmavo J. prie mokyklos važinejancia valdišku automobiliu, rankoje ji laike fotoaparata ar kamera. Apie sumušimus jokios kalbos nebuvo. Sužalojimu ant I. B. ji nemate. I. B. praše ju vadovu Vilniuje telefono numeriu, taciau ji jai ju nedave (b.l. 77).

Liudytojas A. G. teisiamojo posedžio metu parode, jog I. B. buvo atvažiavusi i vaistu sandeli, teiravosi telefono numeriu Vilniuje. Jis I. B. numeriu nepasake, kadangi ju neprisimena. I. B. nesijuoke, neverke, gal tik buvo kažkiek pagiežinga. Ant I. B. kuno sužalojimu jis nepastebejo. Ar ji turejo ka nors rankose, i tai neatkreipe demesio. Kitokios kalbos su I. B. nebuvo (b.l. 79).

Teismas nepripažista irodymu nukentejusiosios I. B. teisiamojo posedžio metu pateiktos fotonuotraukos, kurioje nufotografuotas, neva 2008-09-24 apie 7.50 val. prie „Ryto” vidurines mokyklos stovejes J. B. vairuojamas tarnybinis automobilis Opel Tombo Tour, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Fotonuotraukoje nera užfiksuota fotografavimo data, todel nera galimybes nustatyti, kada tiksliai minetas automobilis buvo nufotografuotas.

Teiseju kolegija atmeta kaip nepagrista J. B. apeliacinio skundo argumenta, jog jai stovint priešais nukentejusiaja, nebuvo imanoma suduoti nukentejusiajai iš viršaus i galvos pakaušio kaire puse, kaip teige pati nukentejusioji I. B. , kas taip pat paneigia jos kalte. Byloje nustatyta, kad J. B. yra ženkliai aukštesne už I. B. , todel, akivaizdu, kad ji fiziškai galejo iš viršaus suduoti I. B. i galvos pakaušio kaire puse, kaip nustatyta aukšciau aptartoje Specialisto išvadoje bei patvirtina kitais byloje surinktais ir ištirtais irodymais.

Atmestini kaip nepagristi apeliantes skundo argumentai, susije su butinaja gintimi. Pagal BK 28 straipsnio 2 dali butinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkancia veika gindamasis ar gindamas kita asmeni, nuosavybe, busto nelieciamybe, kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi, jei nebuvo peržengtos butinosios ginties ribos. Viena iš butinuju ginties teisetumo salygu yra pavojingas kesinimasis, kuris savo ruožtu turi buti realus ir akivaizdus. Pažymetina, kad ištirtu irodymu visumos analize nesuteikia pagrindo išvadai, kad I. B. , filmuodama ar fotografuodama J. B. , jos dukra ir tarnybini automobili, pavojingai kesinosi. Tokiu budu, esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, nera pagrindo išvadai nei del butinosios ginties buvimo fakto nagrinejamu atveju, nei, tuo labiau, - del jos ribu peržengimo.

Teiseju kolegija, ivertinusi aukšciau išdestyta, pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog J. B. tycia tarpusavio asmeninio konflikto metu, rankomis sudave I. B. smugius i galva ir kaire ranka, tuo padarydama pastarajai nežymu sveikatos sutrikdyma. Tuo paciu pažymetina, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo kodekso reikalavimu, apeliantei paskyre bausme, kuri nera aiškiai per griežta.

Kita vertus, teiseju kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus išsprende nukentejusiosios I. B. civilinio ieškinio klausima.

Atkreiptinas demesys i tai, kad nukentejusioji I. B. privataus kaltinimo skundu praše priteisti iš J. B. 392 Lt turtines žalos, kuria sudaro: 20 Lt už teismo medicinos specialisto apžiura bei išvada, 32 Lt už kelione i Alytu, 40 Lt už vaistus, 300 Lt už privataus kaltinimo skundo surašyma, ir 2000 Lt neturtines žalos (b.l. 3).

Pažymetina, jog iš aukšciau nukentejusiosios nurodytu turtine žala sudaranciu išlaidu, tik išlaidos vaistams yra priskirtinos prie nusikalstama veika padarytos turtines žalos. Visos kitos nukentejusiosios nurodytos išlaidos priskirtinos proceso išlaidoms. Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, pirmosios instancijos teismas nepagristai nukentejusiosios turetas proceso išlaidas priteise pastarajai kaip nusikalstama veika padaryta turtine žala.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str., asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti itariamajam ar kaltinamajam arba už itariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini. Tuo paciu pažymetina ir tai, kad civilinis ieškinys turi buti irodytas ir pagristas faktiniais duomenimis.

Nors nukentejusioji nurode, jog vaistams išleido 40 Lt, taciau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentejusioji pateike teismui tik du pirkimo kvitus, iš kuriu matyti, jog už vaistus buvo sumoketa 24,80 Lt (b.l. 28). Tokiu budu, nesant kitu patirta turtine žala pagrindžianciu irodymu, iš apeliantes nukentejusiosios naudai priteistina 24,80 Lt turtinei žalai atlyginti.

Taip pat nepagristai, apeliacines instancijos teismo vertinimu, apylinkes teismas priteise nukentejusiajai 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teiseju kolegijos nuomone, priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didele.

Kaip matyti iš byloje esanciu duomenu, tarp nukentejusiosios I. B. ir apeliantes konfliktiniai santykiai buvo dar iki nagrinejamo ivykio. Tai nustatyta tiek apeliantes, tiek nukentejusiosios parodymais. J. B. pirmosios instancijos teisme parode, jog su I. ji yra pažistama, taciau nedraugauja. I. prisidejo prie jos santuokos iširimo, sieke sujaukti jos šeima. I. nuo 2007 m. kovo men. dirbo pas jos vyra. Taip pat jos konfliktavo del automobilio naudojimo asmeninems reikmems. Nukentejusioji I. B. pirmosios instancijos teisme parode, jog ji dirbo pas J. B. vyra, ji J. B. moke buhalterijos darbo. Darbe J. B. kabindavosi prie jos - „nekaip sudarei grafika”, „nemoki skaiciuoti”, „nemoki rašyti”. Grasino, kad ja patikrins inspekcija. Ji J. B. pasake „pasižiurek i save, kaip elgiesi pati, nes tarnybiniu automobiliu naudojiesi asmeninems reikmems.”

Be to, konfliktinius minetu proceso dalyviu santykius patvirtina ir byloje esantys skundai Varenos „Ryto” vidurinei mokyklai, Sveikatos apsaugos ministerijos vaistu sandelio direktorei, bei antstoles A. M. 2009-04-23 faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolas, kuriuo konstatuota, jog J. B. pateiktame mobiliajame telefone „Nokia 6288” (kiti identifikaciniai numeriai: 001D98E5F1E3; code: 0541928; 358669/01/671331/5) yra nepadoraus, ižeidžiancio teksto žinute gauta 2008-08-30 1 val. 06 min. 06 s. iš telefono numerio +370 610 47267 (adresatas ivardintas „I. B. )” (b.l. 121).

Teiseju kolegijos vertinimu, nagrinejamoje situacijoje stresa, pažeminima bei neigiamus išgyvenimus patyre ne tik nukentejusioji I. B. , bet ir apeliante bei jos mažamete dukra. Tai patvirtina ne tik J. B. parodymai, bet ir jos dukters parodymai, taip pat byloje esanti išrašo iš medicininiu dokumentu kopija, iš kurios matyti, kad po nagrinejamo ivykio apeliantes dukra lankesi pas gydytoja, kur jai buvo diagnozuoti fobiniai nerimo sutrikimai, mergaite nukreipta psichologo konsultacijai (b.l. 42). Apeliacines instancijos teismo nuomone, i aukšciau nurodytas aplinkybes, sprendžiant neturtines žalos klausima, apylinkes teismas turejo atsižvelgti. Juolab, kad pati nukentejusioji, filmuodama ar fotografuodama J. B. , jos dukra bei automobili, ir itakojo konfliktine situacija bei apeliantes nusikalstamus veiksmus. Atsižvelgiant i aukšciau išdestyta, nukentejusiajai priteistinos neturtines žalos dydis mažintinas iki 500 litu.

Pagal LR BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., pripažines kaltinamaji kaltu, teismas, priimdamas nuosprendi, turi teise nuspresti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas, nukentejusiojo ir civilinio ieškovo turetas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentejusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmoketi. Šios nuostatos taikomos ir byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme. Taigi, tiek nukentejusiosios turetos proceso išlaidos, tiek atstovavimo išlaidos pagristos byloje esanciais dokumentais priteistinos iš nuteistosios, kas sudaro – 300 Lt už privataus kaltinimo skundo surašyma, 300 Lt - už atstovavima pirmosios instancijos teisme, 20 Lt - už teismo medicinos specialisto apžiura bei išvada, 90,01 Lt - už keliones i apeliacines instancijos teismo posedžius, iš viso 710.01 Lt.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios J. B. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Pakeisti Varenos rajono apylinkes teismo 2009 m. balandžio 22 d. nuosprendi dalyje del nukentejusiosios I. B. civilinio ieškinio ir proceso išlaidu priteisimo.

I. B. civilini ieškini patenkinti iš dalies. Iš J. B. I. B. naudai priteisti 24,80 Lt turtinei žalai ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. B. I. B. 710,01 Lt turetu proceso išlaidu.

Priteisti iš J. B. i valstybes biudžeta 400 Lt už nukentejusiajai I. B. suteikta valstybes garantuojama, 50 procentu apmokama, antrine teisine pagalba.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.