- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-28
- Bylos Nr.
- 1A-804-348-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00467-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Smolskas Viktoras Preikšas, Algimantas Smolskas
- Nuteistasis
- N. Z., M. Z., R. M.
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-804-348/2012
Teisėja Vaidutė Stangvilienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00467-2011-0
2012 m. gruodžio 28 d.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Algimanto Smolsko Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui R. K., gynėjui advokatui Rimui Andrikiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Z. (N. Z.) apeliacinį skundą dėl 2012 m. liepos 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo N. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-08-2012-07-10.
Šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti M. Z. ir R. M., tačiau jie nuosprendžio neskundžia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. Z. nuteistas už tai, jog 2011-05-09 apie 15 val. neteisėtai įgytų 193,91 g kanapių (ir jų dalių), kurios vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintais „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais“ yra narkotinė medžiaga, neteisėtai nugabeno jas (duomenys neskelbtini) namo ir pardavė M. Z..
Šalies argumentai
Nuteistasis N. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-07-10 nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo bei priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti.
Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos nuosprendis nėra teisėtas ir pagrįstas dėl esminių BPK pažeidimų, pasireiškusių BPK 20 str., 305 str. nuostatų pažeidimu. Apelianto nuomone, kaltinamojo R. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jo kaltė negali būti įrodinėjama, nes įtariamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, negali būti pripažinti įrodymais (BPK 301 str. 1 d., 276 str. 1,2 d. d. Teismas neįvertino ir to, kad kaltinamasis M. Z. dėl jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme davė nenuoseklius ir net prieštaringus parodymus, tačiau teismo nuosprendyje M. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ta apimtimi, kuri leidžia spręsti apie jų nenuoseklumą, net neišdėstyti ir neaptarti, tuo esmingai pažeidžiant BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. Z. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo verčiamas nurodyti jį kaip „žolės" pardavėją, nors ją pirko ne iš jo.
Taip pat skunde nurodoma, kad liudytojo A. V. parodymai, duoti šioje byloje, taip pat nėra nuoseklūs ir patikimi, be to duoti siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės pačiam. Kratos metu buvo paimtas kompiuteris, kurio „Skype" programos susirašinėjimo duomenyse yra A. V. pokalbio su „V." apie pagalbą sulaikytajam M. Z., jo bausmės dydį. 2011-06-16 „V." priminė A. V., jog „tu džiaukis, kad tau nekabo 8 m. už bendrininkavimą, kad vaikas pasiėmė viską...". „Skype" programos duomenyse 2011-05-30 užfiksuotais A. V. atsakymas į jo /"Š. n."/ klausimą apie skolos grąžinimo galimybę - „...tai o ką darytum jeigu būtų ir mane ir tą draugą uždarę, gyventum toliau, lauktum kol pareisiu...". 2011-06-23 pokalbio per „Skype" programą su juo apie skolą A. V. pareiškė: „... galėjai atlėkt tada kai grįžau iš mentų visas supistas kaip obuolys..."; „... ryt einu į ONTV, tai dar padurniuok tai ir tu eisi...". Apelianto nuomone, minėti A. V. pokalbiai liudija apie tai, kad pats A. V. buvo nusikalstamos veikos dalyvis, aktyviai padėjęs suimtas M. Z., rūpinęsis jo gynyba, taip pat kad jo atžvilgiu policijos pareigūnai taikė fizinį smurtą, o jis pats man grasino ONTV pareigūnais, jeigu aš ir toliau reikalausiu skolos.
Anot apelianto byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis būtų taręsis su M. Z. ir R. M. įvykio dieną susitikti, bet yra apstu duomenų, jog M. Z. su A. V. skambinuosi 12 kartų, objektyvūs telefoninio ryšio duomenys taip pat nepatvirtina jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.
Taip pat skundo autoriaus nuomone, bausmės klausimas taip pat išspręstas netinkamai, pažeidžiant BK 54 str. nuostatas. Kadangi neprisipažinimas kaltu ir nesigailėjimas dėl padarytosios veikos nėra aplinkybės, kuriomis galima grįsti bausmės dydžio nustatymą. 193,91 g kanapių realizavimas, lyginant jas su kitomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nėra didelis kiekis ir yra viena lengviausią poveikį turinti medžiaga.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo N. Z. gynėjas advokatas R. A. prašė nuteistojo N. Z. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Prokuroras prašė atmesti nuteistojo N. Z. apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. Z. apeliacinis skundas atmetamas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai N. Z. pripažino kaltu bei nuteisė už LR BK 260 str. 1 d. numatytą veiką. Tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, savotiškai juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais, nes teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai.
Pagal LR BK 260 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma alternatyviais veiksmai. Nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų.
Iš nuteistojo N. Z. parodymų matyti, jog jis neigia neteisėtai įgijęs, gabenęs ir padavęs narkotines medžiagas 193,91, g kanapių (ir jų dalių). Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad N. Z. neigdamas savo kaltę klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą bei tokiu būdu siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus duomenis, konstatuoja, kad byloje esančių duomenų visetas patvirtina, kad N. Z. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis M. Z. parodė, kad 2011-05-09 kartu su R. M. nuvyko į Vilnių. Pastarajam nesakė, kad į V. vyksta pirkti „žolės“. Prie pažįstamo vardu A. namų susitiko su vaikinu vardu N., kuris atnešė apie 200 g „žolės“. Ji buvo sudėta š du maišelius, o šie š „M.“ maišą. Už prekę N.i sumokėjo tik dalį pinigų, liko skolingas apie 3000 Lt. Dar pabuvę V. vyko į ., kur bevažiuojančius sulaiko policijos pareigūnai, kurie rado pirktą „žolę“. Nors ikiteisminio tyrimo metu, M. Z. nenorėjo tiksliai įvardinti asmens iš kurio pirko „žolę“, tačiau kolegija pažymi, kad negalima neatsižvelgti į kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, kur parodė, kad „žolę“ įsigijo būtent iš N. Z..
Iš esmės tokius M. Z. parodymus patvirtina ir liudytojo A. V. parodymai. Šio liudytojo parodymais nustatyta, kad jis M. Z. supažindino su N. Z. dėl „žolės“ pirkimo, tačiau jų tarpusavio reikalais ir bendravimu vėliau nesidomėjo. 2011-05-09 V. buvo susitikęs su M. ir R., kurie atvažiavo baltos spalvos „Opel“ automobiliu. Nieko nežinojo apie tai, kad tą dieną vaikinai buvo susitikę su N., tačiau apie tai sužinojo vėliau. N. iš jo reikalaujantis neaiškios 3000 Lt skolos grąžinimo. N. minėjo, kad jam skolingi jo draugai. Pinigų pas N. niekada nesiskolinęs. Už „žolę“ asmeniškai galėjo būti skolingas tik nedidelę sumą pinigų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojo A. V. parodymai yra iš esmės nuoseklūs, todėl nėra pagrindo jais abejoti. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas A. V. siektų apkalbėti kaltinamąjį N. Z.. Be to, liudytojo A. V. parodymus iš dalies patvirtina ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Kratos metu A. V. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) paimtas nešiojamas kompiuteris, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad jame yra išlikę susirašinėjimai per programą „Skype“. Susirašinėjimuose tarp A. ir „(duomenys neskelbtini)“, t.y. kaltinamojo N. Z. kalbama apie 3000 Lt skolą. Iš pokalbio galima suprasti, kad A. garantavo, laidavo šiai sumai už draugą. A. ramina, kad vaikas tikrai nepamirš savo skolų, liepia džiaugtis, jog nei jis, nei vaikas jo - „(duomenys neskelbtini)“ nepaskundė. Augustas papriekaištauja „(duomenys neskelbtini)“, kad jokio „tolko“ iš tų narkotikų nebuvo, kad biznis buvo tik jam - „(duomenys neskelbtini)“ ir tam vaikui.
Nors N. Z. apeliaciniame skunde abejoja liudytojo A. V. parodymais ir mano, kad A. V. jį apkalba siekdamas pats išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius nuteistojo argumentus kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius byloje esančių duomenų visetui. Taigi, duomenų visetas neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis N. Z. 2011-05-09 apie 15 val. neteisėtai įgytų 193,91 gramus kanapių (ir jų dalių) nugabeno prie (duomenys neskelbtini) namo ir pardavė M. Z., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl N. Z. kaltumo padarius LR BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą pakankamai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nenustatė.
LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. N. Z. kaltė pagrįstai grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Apylinkės teismas, nuosprendį grindė ne spėliojimais ir prielaidomis ar prieštaringais parodymais, kaip kad teigiama skunde, o teisme ištirtais įrodymais, kuriais nėra objektyvaus pagrindo abejoti.
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Skundžiamu nuosprendžiu N. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str. 1 d. padarymą paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams. N. Z. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, jo atžvilgiu nenustatyta nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. N. Z. nusikalto ne pirmą kartą, jis anksčiau buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, nors teistumas išnykęs, tačiau šie duomenys charakterizuoja N. Z..
Teisingai skunde pažymima, kad neprisipažinimas kaltu ir nesigailėjimas dėl padarytos veikos nėra aplinkybės, kurioms galima grįsti bausmės dydžio nustatymą, tačiau dėl to nėra pagrindo švelninti N. Z. paskirtos bausmės, nes apylinkės teismas jam paskyrė žymiai mažesnę bausmę nei sankcijos vidurkis. Kolegijos nuomone, N. Z. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui bei atitinka pusiausvyrą tarp padarytos veikos ir nuteistojo asmenybės, todėl jos švelninti atsižvelgiant į skundo argumentus nėra jokio pagrindo. N. Z. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 61 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, N. Z. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia BK 54 str., 61 str. išdėstytas nuostatas. Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti ar keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
nuteistojo N. Z. (N. Z.) apeliacinį skundą atmesti.